Lucas 14
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs ARA
1 Samacuna p'unchaypi fariseocunamanta uj curaj Jesusta wajyarka paywan miqhunanpaj. Curajpa wasinman Jesús yaycojtin chaypi cajcuna payta watekasharkancu.
1 Aconteceu que, ao entrar ele num sábado na casa de um dos principais fariseus para comer pão, eis que o estavam observando.
2 Chay quiquinpacha Jesuska ñaupakenpi uj punquilliska onkoska runata ricorka.
2 Ora, diante dele se achava um homem hidrópico.
3 Jesustaj israel yachachejcunata fariseostapis taporka: —¿Samacuna p'unchaypi runasta thañichinatachu chayrí mana thañichinatachu camachiskaka nin?
3 Então, Jesus, dirigindo-se aos intérpretes da Lei e aos fariseus, perguntou-lhes: É ou não é lícito curar no sábado?
4 Paycunarí ch'inlla carkancu. Jesustaj qhuyacuywan jap'ispa onkoska runata thañicherka cachaporkataj wasinman ripunanta.
4 Eles, porém, nada disseram. E, tomando-o, o curou e o despediu.
5 Israel yachachejcunaman fariseosmanwan nerka: —Kancunamanta ujniyquichejpa burron chayrí bueyninpis jatun yacu t'okoman urmaycunman. ¿Manachu samacuna p'unchaypipis uskhayta orkhonman?
5 A seguir, lhes perguntou: Qual de vós, se o filho ou o boi cair num poço, não o tirará logo, mesmo em dia de sábado?
6 Chay niskanmantari mana cutichiyta aterkancuchu.
6 A isto nada puderam responder.
7 Jesustaj khawasharka paywan wajyaskacuna imaynata aswan sumaj caj tiyanasta ajllacushaskancuta. Chayraycu paycunaman uj quiquinchanawan parlarka:
7 Reparando como os convidados escolhiam os primeiros lugares, propôs-lhes uma parábola:
8 —Casamientoman wajyaska caspaka ama tiyacuychu aswan sumaj caj tiyanapeka. Ichapis kanmanta uj aswan curaj runa wajyaskallataj canman.
8 Quando por alguém fores convidado para um casamento, não procures o primeiro lugar; para não suceder que, havendo um convidado mais digno do que tu,
9 Chanta wajyacusojniyquichejka nisunquiman: “Cay tiyanata cay ujman koy”, nispa. Kanri p'enkacuspa astawan khepa caj tiyanata masc'ayta kallariwaj.
9 vindo aquele que te convidou e também a ele, te diga: Dá o lugar a este. Então, irás, envergonhado, ocupar o último lugar.
10 Astawanpis wajyaska caspaka aswan khepa caj tiyanapi tiyacuy. Chaymanta wajyasojka jamuspa kanta nisonka: “Amigóy, jamullay nokawan, cusca tiyacusun”, nispa. Chanta tucuy kanwan tiyacushajcunaj ñaupakencupi sumajpaj khawaska canqui.
10 Pelo contrário, quando fores convidado, vai tomar o último lugar; para que, quando vier o que te convidou, te diga: Amigo, senta-te mais para cima. Ser-te-á isto uma honra diante de todos os mais convivas.
11 Chekamanta pillapis pay quiquin jatunchacojka pisipaj khawaska canka. Pisipaj khawacojtaj jatunchaska canka, —nispa.
11 Pois todo o que se exalta será humilhado; e o que se humilha será exaltado.
12 Chaywanpis Jesús nillarkataj payta wajyajninman: —Jatun miqhunata waquichispaka ama wajyaychu ni amigosniyquita, ni waukesniyquita, ni ayllusniyquita, nitaj khapaj llajta-masisniyquitapis. Chayta ruwajtiyqueka paycunapis wajyallasuncumantaj. Ajinapitaj cutichipusunquiman.
12 Disse também ao que o havia convidado: Quando deres um jantar ou uma ceia, não convides os teus amigos, nem teus irmãos, nem teus parentes, nem vizinhos ricos; para não suceder que eles, por sua vez, te convidem e sejas recompensado.
13 Astawanpis jatun miqhunata waquichispaka wajyay wajcha runasta, ñuc'usta, suchusta, ciegostapis.
13 Antes, ao dares um banquete, convida os pobres, os aleijados, os coxos e os cegos;
14 May cusiska canqui cayta ruwaspaka paycunajta ni imancu caskanraycu. Manamin cutichisuyta atincuchu. Chekata ruwajcuna causarimunan p'unchaypeka Dios cutichipusonka, —nerka Jesús.
14 e serás bem-aventurado, pelo fato de não terem eles com que recompensar-te; a tua recompensa, porém, tu a receberás na ressurreição dos justos.
15 Chayta uyarispa ujnin paywan tiyacushajcunamanta Jesusta nerka: —¡Cusiska canka Dios camachin, chaypi miqhoj runaka! —nispa.
15 Ora, ouvindo tais palavras, um dos que estavam com ele à mesa, disse-lhe: Bem-aventurado aquele que comer pão no reino de Deus.
16 Jesusrí payta nerka: —Uj runa jatun miqhunata waquichiyta yuyarka. Waquichispataj ashqha runasta wajyarka.
16 Ele, porém, respondeu: Certo homem deu uma grande ceia e convidou muitos.
17 Miqhuna horata camachinta cacharka wajyaska runasman willananpaj: “Jamuychej. Tucuy ima waquichiskaña”, nispa.
17 À hora da ceia, enviou o seu servo para avisar aos convidados: Vinde, porque tudo já está preparado.
18 Wajyaskacunarí tucuynincu ujlla kallarerkancu, “Mana atinichu. Ujllapiwan cachun”, niyta. Ñaupaj cajka camachita nerka: “Cunallan jallp'ata ranterkani, chayta khawaj rinay tiyan. Amajinachu cachun, ujllapiwan”, nispa.
18 Não obstante, todos, à uma, começaram a escusar-se. Disse o primeiro: Comprei um campo e preciso ir vê-lo; rogo-te que me tenhas por escusado.
19 Ujtaj nerka: “Cunallan phishka yunta bueyesta ranterkani. Cunanka rishani yachaj imaynatachus llanc'ancu, chayta. Amajinachu cachun, qhuyariwachun”, nispa.
19 Outro disse: Comprei cinco juntas de bois e vou experimentá-las; rogo-te que me tenhas por escusado.
20 Wajpis nillarkataj: “Cunallan casaracorkani. Chayraycu mana atinichu jamuyta”, nispa.
20 E outro disse: Casei-me e, por isso, não posso ir.
21 Cutimuspataj camacheka señorninman tucuy cay imasta willarka. Chanta chay wasiyojka phiñacuspa camachinta nerka: “Uskhayta riy llajta callesman ñancunamanpis. Pusamuytaj wajcha runasta, ñuc'usta, ciegosta, suchustawan”, nispa.
21 Voltando o servo, tudo contou ao seu senhor. Então, irado, o dono da casa disse ao seu servo: Sai depressa para as ruas e becos da cidade e traze para aqui os pobres, os aleijados, os cegos e os coxos.
22 Paycunata pusamuspaña camacheka willarka: “Señorníy, camachiwaskayquita ruwaniña. Chaywanpis campoka canraj”, nispa.
22 Depois, lhe disse o servo: Senhor, feito está como mandaste, e ainda há lugar.
23 Señortaj camachinta nerka: “Riy campoman. Jatun ñancunamanta chaqui ñancunamantapis runasta pusarimuspa yaycuchiy. Wasiy junt'a cananta munani.
23 Respondeu-lhe o senhor: Sai pelos caminhos e atalhos e obriga a todos a entrar, para que fique cheia a minha casa.
24 Chayraycu niyquichej: Chay wajyaska runasmanta ni ujpis miqhunaytaka mallenkachu”, —nispa.
24 Porque vos declaro que nenhum daqueles homens que foram convidados provará a minha ceia.
25 Jesús Jerusalenman rishajtin ashqha runas paywan rishallarkancutaj. Cutirimuspa paycunata nerka:
25 Grandes multidões o acompanhavam, e ele, voltando-se, lhes disse:
26 —Yachacojniy cayta munanqui chayka, nokata munacunawayqui tiyan astawanquiquin tatayquimanta, mamayquimanta, warmiyquimanta, wawasniyquimanta, waukesniyquimanta, panasniyquimanta, quiquin causayniyquimantapis. Manachayka mana atinquichu yachacojniy cayta.
26 Se alguém vem a mim e não aborrece a seu pai, e mãe, e mulher, e filhos, e irmãos, e irmãs e ainda a sua própria vida, não pode ser meu discípulo.
27 Kan quiquiyquipi muchunayqui tiyan nokaraycu, casunawayquipunitaj tiyan wañunayquicama. Mana chayta ruwaspaka mana yachacojniy cayta atinquichu.
27 E qualquer que não tomar a sua cruz e vier após mim não pode ser meu discípulo.
28 Kancunamanta ujniyquichej torreta ruwayta munaspaka ñaupajta tiyaricuspa sumajta tanteyaricun. Yachanan tiyan tucunanpaj kolken caskanta.
28 Pois qual de vós, pretendendo construir uma torre, não se assenta primeiro para calcular a despesa e verificar se tem os meios para a concluir?
29 Cimientota churaspa sichus torreta mana tucuchayta atinmanchu chayka, tucuy ricojcuna paymanta asicuyta kallarenkancu.
29 Para não suceder que, tendo lançado os alicerces e não a podendo acabar, todos os que a virem zombem dele,
30 Nenkancutaj: “Caymin chay runaka cashan, wasichayta kallarerka manataj tucuchayta aterkachu”, nispa.
30 dizendo: Este homem começou a construir e não pôde acabar.
31 Chayrí uj llajtata camachej waj llajtata camachejwan makanacunan cajtenka, ñaupajta tiyaricuspa sumajta tanteyaricunan. Tapuricunantaj: “Noka chunca waranka soldadosniyoj cani. ¿Caycunawan atipayta atisajchu iscay chunca waranka soldadoswan makanacuwaj jamoj camachejta?”
31 Ou qual é o rei que, indo para combater outro rei, não se assenta primeiro para calcular se com dez mil homens poderá enfrentar o que vem contra ele com vinte mil?
32 Mana atejjina cajtinrí enemigo carullapiraj cashajtin cachaconka allinyacuymanta parlaj.
32 Caso contrário, estando o outro ainda longe, envia-lhe uma embaixada, pedindo condições de paz.
33 Ajinallataj kancunawanpis cashan. Pillapis tucuy capuyninta mana sakejka manapuni atinchu yachacojniy cayta.
33 Assim, pois, todo aquele que dentre vós não renuncia a tudo quanto tem não pode ser meu discípulo.
34 ‘Cacheka sumajpuni. Sichus cachi lak'ayapunman chayka ¿imaynatataj sumaj cachiman cutirillanmantajrí?
34 O sal é certamente bom; caso, porém, se torne insípido, como restaurar-lhe o sabor?
35 Cay lak'ayapuska cacheka mana allinchu ni jallp'apaj nitaj wanuwan chajrucunapajpis. Astawanpis runas jawallaman wijch'upuncu. Ajinallataj cashan mana cheka yachacojwanpis. ¡Ningriyoj cajka sumajta uyarichun! —nerka Jesús.
35 Nem presta para a terra, nem mesmo para o monturo; lançam-no fora. Quem tem ouvidos para ouvir, ouça.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.