Lucas 12
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NTLH
1 Chaycamataj waranka waranka runas Jesusman tantacorkancu sarunacunancucama. Ajinapi Jesuska yachacojcunanman ñaupajta parlayta kallarerka. Nerkataj: —Wakaychacuychej fariseospa puraj uya caynincumanta. Chay puraj uyaka t'anta pokochina levadurajinamin.
1 Milhares de pessoas se ajuntaram, de tal maneira que umas pisavam as outras. Então Jesus disse primeiro aos discípulos:
2 Tucuy sumaj khataska cajpis k'ala khataraska canka. Pacaska cajtaj sut'inchaska canka.
2 Tudo o que está coberto vai ser descoberto, e o que está escondido será conhecido.
3 Arí, lakhapi parlaskayquichejka c'anchaypi uyariska canka. Wasi c'uchupi runaj ningrillanman chhichiskayquichejpis ashqha runasmankhapariska canka, —nispa.
3 Assim tudo o que vocês disserem na escuridão será ouvido na luz do dia. E tudo o que disserem em segredo, dentro de um quarto fechado, será anunciado abertamente.
4 Yachacojcunanta Jesús nerka: —Munacuskasníy, niyquichej ama ni jayc'aj manchachicunayquichejta cuerpollata wañuchejcunataka. Wañuchiskancumanta astawanka mana ni imatapis ruwancuñachu.
4 Jesus continuou:
5 Noka niskayquichej pita manchachicunayquichej caskanta. Diosta manchachicuychej. Payka causayta khechuspa wiñay ninaman wijch'unanpaj atiyniyojmin. Chayraycu niyquichej: Diosta manchachiycuychej.
5 Vou mostrar a vocês de quem devem ter medo: tenham medo de Deus, que, depois de matar o corpo, tem poder para jogar a pessoa no inferno. Sim, repito: tenham medo de Deus.
6 ‘Runas phishka phichitanca p'isketusta vendencu iscay phatitaspi. Chaywanpis cay phichitanquitasmanta Dios mana konkapunchu.
6 — Por acaso não é verdade que cinco passarinhos são vendidos por algumas moedinhas? No entanto Deus não esquece nenhum deles.
7 Kancunarí ashqha phichitanquitasmantaka may astawan yuyanarajmin canquichej. Umayquichejpi chujchaspis ujmanta uj yupaskas cancu. Amaña manchachicuychejchu.
7 Até os fios dos cabelos de vocês estão todos contados. Não tenham medo, pois vocês valem mais do que muitos passarinhos!
8 ‘Chaywanpis kancunata niyquichej: Pillapis runaspa ñaupakencupi nokaj camachiy caskanta willacun chayka, nokapis paymanta willallasajtaj. Noka, Diospa cachaska Runan, paymanta angelesninpa ñaupakencupi camachiy caskanta willasaj.
8 Jesus disse ainda:
9 Runaspa ñaupakencupi mana camachiychu caskanta willajtaka nokapis paymanta willallasajtaj mana camachiychu caskanta Diospa angelesninpa ñaupakencupi.
9 Mas aquele que disser publicamente que não é meu, o Filho do Homem também dirá diante dos anjos de Deus que essa pessoa não é dele.
10 ‘Pillapis noka, Diospa cachaska Runanpa contranpi sajrata parlan chayka, parlaskanmanta perdonaska canka. Santo Espíritoj contranpi sajrata parlajrí mana perdonaskachu canka.
10 — Quem falar contra o Filho do Homem será perdoado, porém quem
11 ‘Tantacuna-wasiman, camachejcunaman, autoridadcunamanpis apasonkachej. Chaypacha ama chhicata manchachicuspa yuyaychejchu imaynatachus cutichinayquichejmanta chayrí imatachus ninayquichejmanta.
11 — Quando levarem vocês para serem julgados nas
12 Santo Espiritumin chay ratupi yachachisonkachej imatachus ninayquichej caskanta, —nerka Jesús.
12 Pois naquela hora o Espírito Santo lhes ensinará o que devem dizer.
13 Chay ashqha runasmanta ujnin Jesusta nerka: —Yachachejníy, nipuway waukeyta chayakeyta t'akapunawanta, —nispa.
13 Um homem que estava no meio da multidão disse a Jesus: — Mestre, mande o meu irmão repartir comigo a herança que o nosso pai nos deixou.
14 Jesustaj nerka: —Amigo ¿pitaj kancunapaj churawarka capuyniyquichejta t'akajta?
14 Jesus disse:
15 Chanta nillarkataj: —Sumajta khawacuychej wakaychacuychejtaj tucuy munapayaymanta. Arí, runaka mana astawan causaytaka atinmanchu may chhica capuyniyoj cashaspapis, —nispa.
15 E continuou, dizendo a todos:
16 Chaymantaka uj quiquinchanawan parlarka. Nerkataj: —Carka uj khapaj runa. Paypa haciendantaj may ashqhata pokorka.
16 Então Jesus contou a seguinte parábola :
17 Chanta kallarerka tanteyacuyta: Mana campoy canchu pokopuwaskanta jallch'anaypaj. ¿Imanasajtajrí?
17 Então ele começou a pensar: “Eu não tenho lugar para guardar toda esta colheita. O que é que vou fazer?
18 Cayta ruwasaj. Pirwasniyta urmachispa aswan jatuchejta sayachisaj. Chaycunapitaj tucuy pokopuwaskanta tucuy capuyniytawan wakaychasaj.
18 Ah! Já sei! — disse para si mesmo. — Vou derrubar os meus depósitos de cereais e construir outros maiores ainda. Neles guardarei todas as minhas colheitas junto com tudo o que tenho.
19 Sonkoyta nisaj: May chhica capuyniy ashqha watapaj wakaychaska cashan. Cunanka samacapusaj, miqhucusaj, ujyacusaj, cusicusajtaj, nispa.
19 Então direi a mim mesmo: ‘Homem feliz! Você tem tudo de bom que precisa para muitos anos. Agora descanse, coma, beba e alegre-se.’ ”
20 Diosrí payta nerka: “¡Mana yuyayniyoj runa! Cunan ch'isipacha causayniyquita kopunayqui tiyan. Waquichiskasniyquita ¿pitaj jap'enkarí?”
20 Mas Deus lhe disse: “Seu tolo! Esta noite você vai morrer; aí quem ficará com tudo o que você guardou?”
21 Ajinamin cashan pay quiquinpaj khapaj capuyta tantaj runawanka. Chay runaka Diospa khawayninpi mana imayoj, —nerka Jesús.
21 Jesus concluiu:
22 Chaywanpis Jesús yachacojcunanman nillarkataj: —Chayraycu niyquichej amaña anchata llaquicuychejchu yuyaspa imatachus causanayquichejpaj miqhunayquichejta. Amañataj anchata yuyaychejchu cuerpoyquichejmanta imawanchus p'achallicunayquichejtaka.
22 Então Jesus disse aos seus discípulos:
23 Causayniyquichejka miqhunamanta astawanrajmin. Cuerpoyquichejpis p'achamanta astawanrajmin.
23 Pois a vida é mais importante do que a comida, e o corpo é mais importante do que as roupas.
24 Sumajta reparacuychej alkamarismanta. Paycunaka mana tarpuncuchu nitaj ruthuncuchu. Mana canchu jallch'anancu ni pirwancupis. Chaywanpis paycunataka Dios miqhuchin. Kancunarí p'iskosmanta niskaka may astawanraj canquichej Diospajka.
24 Vejam os corvos: não semeiam, não colhem, não têm despensas nem depósitos, mas Deus dá de comer a eles. Será que vocês não valem muito mais do que os pássaros?
25 Kancuna chay imasmanta anchata llaquicushajtiyquichejpis ¿uj chhica p'unchaycunatawan causayta atiwajchejchu?
25 Qual de vocês pode encompridar a sua vida, por mais que se preocupe com isso?
26 Ancha pisi cajllatapis mana atispaka ¿imaraycutaj chhicata yuyashanquichej chay waj imasmanta?
26 Portanto, se vocês não podem conseguir uma coisa assim tão pequena, por que se preocupam com as outras?
27 ‘Sumajta reparaychej loma t'icasmanta imaynata wiñancu. T'icaska mana llanc'ancuchu nitaj phushcancuchu. Chaywanpis niyquichej: Cay ujnin t'icajina c'achitutaka ni camachej Salomonpis, tucuy khapaj cayninwan, p'achallicorkachu.
27 Vejam como crescem as flores do campo: elas não trabalham, nem fazem roupas para si mesmas. Mas eu afirmo a vocês que nem mesmo Salomão, sendo tão rico, usava roupas tão bonitas como uma dessas flores.
28 Ajinata Dios p'achallichin khorata. Cunan p'unchay chajrapi cashancu. K'ayataj hornopi ruphachiska cankancu. ¿Manachu Dios astawanraj kancunataka p'achallichisonkachej? ¡May pisita Diospi jap'icunquichej!
28 É Deus quem veste a erva do campo, que hoje está aqui e amanhã desaparece, queimada no forno. Então é claro que ele vestirá também vocês, que têm uma fé tão pequena!
29 Amataj miqhunayquichejta ujyanayquichejtaka masc'aychejchu llaquicuspa.
29 Portanto, não fiquem aflitos, procurando sempre o que comer ou o que beber.
30 Cay pacha runasmin Diosta mana rejsispa tucuy cay imasta masc'aspa causancu. Dios Tatayquichejka yachanmin cay imaspi pisichicuskayquichejtaka.
30 Pois os pagãos deste mundo é que estão sempre procurando todas essas coisas. O Pai de vocês sabe que vocês precisam de tudo isso.
31 Astawanpis mayta munaychej tucuy imapi Dios Camachejniyquichej cananta. Chaymanta miqhunata p'achata ima yapasonkachej.
31 Portanto, ponham em primeiro lugar na sua vida o
32 Dios Tatayquichejka yuyaskanmanjina munan Camachejniyquichej cayta. Chayraycu ama manchachicuychejchu, juch'uy tropa ovejasníy.
32 Jesus continuou:
33 Capuyniyquichejta vendeychej. Qhuyacuywantaj wajcha runasman koychej. Cayta ruwaspa janaj pachapi khapaj cajta jallch'acushanquichej, manataj jayc'ajpis cayka tucuconkachu. Jakayman mana yaycuyta atinchu suwa, nitaj thutapis thutaspa tucuchiyta atinchu.
33 Vendam tudo o que vocês têm e deem o dinheiro aos pobres. Arranjem bolsas que não se estragam e guardem as suas riquezas no céu, onde elas nunca se acabarão; porque lá os ladrões não podem roubá-las, e as traças não podem destruí-las.
34 Maypichá munaska khapayniyquichejpis cashan chaypipuni yuyayniyquichejpis cashan.
34 Pois onde estiverem as suas riquezas, aí estará o coração de vocês.
35 ‘Waquichiskaspuni caychej cutimunay p'unchaypaj.
35 E Jesus disse ainda:
36 Imaynatachus camachis camachejnincuta suyancu, ajinata kancunapis suyawaychej. Chay camachicunaka camachejnincuta casamientomanta cutimunanta suyancu. Ajinapi chayamojtincama puncuta quicharipuncu.
36 Sejam como os empregados que esperam pelo patrão, que vai voltar da festa de casamento. Logo que ele bate na porta, os empregados vão abrir.
37 Camachejka chayamuspa paycunata rijch'ashajta taripan. ¡May cusiskas chay camachicunaka! Chekamanta niyquichej: Pay waquichiconka paycunata tiyaycuchispataj miqhunata jaywanka.
37 Felizes aqueles empregados que o patrão encontra acordados e preparados! Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o próprio patrão se preparará para servi-los, mandará que se sentem à mesa e ele mesmo os servirá.
38 Chaupi tutatapis chayrí gallo wakaytapis chayamunman. Sichus paycunata waquichiskasta taripan chayka, may cusiskas cancu chay camachicunaka.
38 Eles serão felizes se o patrão os encontrar alertas, mesmo que chegue à meia-noite ou até mais tarde.
39 Chay jawapis cayta yachaychej: Sichus uj wasiyoj yachanman ima ratutachus wasinman suwa jamunanta chayka, wakaychanman. Manataj sakenmanchu suwa jusc'uspa wasinman yaycunanta.
39 Lembrem disto: se o dono da casa soubesse a que hora o ladrão viria, não o deixaria arrombar a sua casa.
40 Kancunapis waquichiskas cashaychej. Imaraycuchus mana suyanquichej cutimunayta, chay horatamin noka, Diospa cachaska Runan, cutimusaj.
40 Vocês, também, fiquem alertas, porque o
41 Chanta Pedro taporka: —Señorníy, ¿cay quiquinchanataka nokallaycupajchu parlashanqui chayrí tucuy runaspajchu?
41 Então Pedro perguntou: — Senhor, essa
42 Señortaj cuticherka: —Parlashani junt'aj, sumaj yuyayniyoj khawapojmanta. Payjinataj caychej. Patronka payta churan camachisninta camachinanpaj, horasninpi miqhuchinanpajpis.
42 O Senhor respondeu:
43 May cusiska chay khawapojka patronnin cutimojtin payta taripan ruwananta ruwashajta.
43 Feliz aquele empregado que estiver fazendo isso quando o patrão chegar!
44 Chekamanta patronnenka tucuy capuyninta khawapunanpaj payta churanka.
44 Eu afirmo a vocês que, de fato, o patrão vai colocá-lo como encarregado de toda a sua propriedade.
45 Chay camachinrí sonkonpi ninman: “Patronniyka khepaconkaraj”, nispa. Chanta camachi kharista camachi warmistawan makarayta kallarin. Kallarintaj miqhuyllata, ujyayllata machacapuytawan.
45 Mas imaginem o que acontecerá se aquele empregado pensar que o seu patrão está demorando muito para voltar. E imaginem que esse empregado comece a bater nos outros empregados e empregadas e a comer e a beber até ficar bêbado.
46 Paypa patronnenka cutimonka mana yuyaskan horata. Chayamuspataj paytaka sinch'ita ñac'arichenka, tucuy mana casojcunawan cuscataj churanka.
46 Então o patrão voltará no dia em que o empregado menos espera e na hora que ele não sabe. Aí o patrão mandará cortar o empregado em pedaços e o condenará a ir para o lugar aonde os desobedientes vão.
47 ‘Uj camachirí patronninpa munayninta yachashaspa mana waquichicunmanchu nitaj munaynintapis ruwanmanchu. Chay camacheka sinch'i ñac'arichiska canka.
47 — O empregado que sabe qual é a vontade do patrão, mas não se prepara e não faz o que ele quer, será castigado com muitas chicotadas.
48 Uj camachirí mana yachaspa sajrata ruwanman. Chay camacheka pisi ñac'arichiskalla canka. Uj runa ashqhata jap'ispaka ashqhallatataj cutichipunan tiyan. Uj khawapojpis ashqha ruwanasta jap'ispaka astawan ashqha ruwanasllatataj junt'anan tiyan.
48 Mas o empregado que não sabe o que o patrão quer e faz alguma coisa que merece castigo, esse empregado será castigado com poucas chicotadas. Assim será pedido muito de quem recebe muito; e, daquele a quem muito é dado, muito mais será pedido.
49 Astawanpis Jesús nerka: —Cay pachapi ninata jap'ichej jamorkani. Mayta munayman jap'ichiskaña cashananta.
49 Jesus continuou:
50 Astawanrí sinch'i ñac'ariymanyaycunay tiyan. Chaytataj muchunay tiyan junt'anaycama.
50 Tenho de receber um batismo e como estou aflito até que isso aconteça!
51 ¿Yuyanquichejchu runas uqhu allillanta causacunancupaj jamuskayta? Niyquichej, mana ajinachu. Astawanrí jamuskaywan runas t'akanaconkancu.
51 Vocês pensam que eu vim trazer paz ao mundo? Pois eu afirmo a vocês que não vim trazer paz, mas divisão.
52 Chekamanta cunanmantapachaka uj wasipi phishka tiyacojcuna t'akanaconkancu. Quinsa iscaypa contranpi churanaconkancu, iscaytaj quinsaj contrancupi.
52 Porque daqui em diante uma família de cinco pessoas ficará dividida: três contra duas e duas contra três.
53 Tatan khari wawanpa contranpi churaconka, khari wawantaj tatanpa contranpi, maman warmi wawanpa contranpi, warmi wawantaj mamanpa contranpi, suegran khachunanpa contranpi, khachunantaj suegranpa contranpi churaconka, —nispa.
53 Os pais vão ficar contra os filhos, e os filhos, contra os pais. As mães vão ficar contra as filhas, e as filhas, contra as mães. As sogras vão ficar contra as noras, e as noras, contra as sogras.
54 Chaywanpis Jesús ashqha runasman nerka: —Cay Israel jallp'anchejpi, inti yaycuynejmanta phuyu llojsimojta ricuytawancama ninquichej: “Sumajta paramonka”, nispa. Parantaj.
54 Jesus disse também ao povo:
55 Uramanta wayramojtintaj ninquichej: “Sinch'i koñi canka”, nispa. Ajinapunitaj tucun.
55 E, quando sentem o vento sul soprando, dizem: “Vai fazer calor.” E faz mesmo.
56 ¡Puraj uya runas! Cay pachata janaj pachatawan khawaspa imayna tiempochus cananta yachanquichej. Chanta ¿imaraycutaj mana reparanquichejchu imatachus Dios niyta munan cunan p'unchay ruwaskasniywan?
56 Hipócritas! Vocês sabem explicar os sinais da terra e do céu. Então por que não sabem explicar o que querem dizer os sinais desta época?
57 ¿Imaraycutaj kancuna quiquiyquichejka mana reparanquichejchu chekan cajmantarí?
57 E Jesus terminou, dizendo:
58 ‘Contrallicusojniyqui curajpaman pusasojtenka, ñanllataraj rishaspa uskhayta paywan allinyacuy. Allinyacuy amaña jatun curajman pusasunanpaj nitaj soldadoman jaywaspa carcelman wisk'achisunanpaj.
58 Se alguém fizer uma acusação contra você e levá-lo ao tribunal, faça o possível para resolver a questão enquanto ainda está no caminho com essa pessoa. Isso para que ela não o leve ao juiz, o juiz o entregue ao guarda, e o guarda ponha você na cadeia.
59 Chekatapuni mana allinyacuwaj chayka, carcelmanta mana llojsimunquichu tucuy phatasta cutichipunayquicama, —nerka Jesús.
59 Eu lhe afirmo que você não sairá dali enquanto não pagar a multa toda.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.