João 5
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NTLH
1 Chay khepata israelcunaj Diosta yupaychana p'unchaycunancu carka. Chaypajtaj Jesús Jerusalenman rerka.
1 Depois disso, houve uma festa dos judeus, e Jesus foi até Jerusalém.
2 Jerusalenpi oveja khatiycuna puncu kayllapi Betesda sutiyoj yacu estanque wasi tiyan. Chayka phishka jatuchej arcosniyoj. [Unaycunamanta chay estanque yacoka mana yuyaymanta jatunta phullchimoj.]
2 Ali existe um tanque que tem cinco entradas e que fica perto do Portão das Ovelhas. Em hebraico esse tanque se chama “Betezata”.
3 Chay arcospitaj ashqha onkoska runas siricusharkancu. Paycunataj thañicunancuta suyasharkancu. Carkancu ciegos, cojos, imaymana onkoskas.
3 Perto das entradas estavam deitados muitos doentes: cegos, aleijados e paralíticos. [Esperavam o movimento da água,
4 Paycuna yuyarkancu sapa cuti yacu phullchimojtin onkoskacunamanta ñaupajta yacuman yaycojka thañiska cananta.
4 porque de vez em quando um anjo do Senhor descia e agitava a água. O primeiro doente que entrava no tanque depois disso sarava de qualquer doença.]
5 Chaypitaj uj runa casharka quinsa chunca pusajniyoj wata onkoska.
5 Entre eles havia um homem que era doente fazia trinta e oito anos.
6 Jesusri payta siricushajta ricorka. Ashqha watasña onkoska caskanta yachaspa payman nin: —¿Thañicuyta munanquichu?
6 Jesus viu o homem deitado e, sabendo que fazia todo esse tempo que ele era doente, perguntou:
7 Onkoska runari payman cutichin: —Señorníy, mana canchu yanapawajniy yacu phullchimojtincama churanawanpaj. Noka jamushajtiy wajña ñaupajniyta yaycun, —nispa.
7 Ele respondeu: — Senhor, eu não tenho ninguém para me pôr no tanque quando a água se mexe. Cada vez que eu tento entrar, outro doente entra antes de mim.
8 Jesutaj payman nin: —Jataricuy, callapuyquita okhariy, puriy, —nispa.
8 Então Jesus disse:
9 Runaka chay quiquinpachita thañiska carka. Callapunta okharerka purisharkataj. Chay p'unchayrí samacuna p'unchay carka.
9 No mesmo instante, o homem ficou curado, pegou a cama e começou a andar. Isso aconteceu no sábado.
10 Chayraycu israel curajcuna nisharkancu thañichiska runaman: —Ama callapuyquita apaychu. Samacuna p'unchay caskanraycu mana aticunchu, —nispa.
10 Por isso os líderes judeus disseram a ele: — Hoje é sábado, e a nossa
11 Paycunaman cuticherka: —Thañichiwarka, chay runa niwarka: “Callapuyquita okhariy, puriy”, —nispa.
11 Ele respondeu: — O homem que me curou me disse: “Pegue a sua cama e ande.”
12 Payta taporkancu: —¿Pitaj okhariy, puriy, nisorkarí?
12 Eles perguntaram: — Quem é o homem que mandou você fazer isso?
13 Thañiska runaka mana yacharkachu pichus thañichiskanta, Jesús ashqha runas chaupipi chincaripuskanraycu.
13 Mas ele não sabia quem tinha sido, pois Jesus havia ido embora por causa da multidão que estava ali.
14 Chaymanta khepata Jesús yupaychana-wasi patiopi payta tariparka. Nerkataj: —¡Khaway! Thañiska canqui, amañataj juchallicuychu, caymanta astawan ima sajrapis manaña jap'isunanpaj, —nispa.
14 Mais tarde Jesus encontrou o homem no pátio do Templo e disse a ele:
15 Thañiska runaka rispa israel curajcunaman willarka, Jesús sutiyoj payta thañichiskanta.
15 O homem saiu dali e foi dizer aos líderes judeus que quem o havia curado tinha sido Jesus.
16 Chayraycu israel curajcuna Jesusta muchuchiyta munasharkancu samacuna p'unchaypi chayjinata ruwaj caskanraycu.
16 Então eles começaram a perseguir Jesus porque ele havia feito essa cura no sábado.
17 Jesusri paycunata nerka: —Tatayka sumaj cajta ruwashallanpuni. Chayraycu nokapis chaymanjinallataj ruwashani, —nispa.
17 Então Jesus disse a eles:
18 Jesús samacuna p'unchaypi mana paycunajinachu ruwarka. Ajinamanta yuyarkancu samacuna p'unchayta chincachiyta munaskanta. Chaywanpis, “Dioska Tataymin” niskanwan Dioswan quiquinchacusharka. Chayraycu chay israel curajcuna payta wañuchiyta munarkancu.
18 E, porque ele disse isso, os líderes judeus ficaram ainda com mais vontade de matá-lo. Pois, além de não obedecer à lei do sábado, ele afirmava que Deus era o seu próprio Pai, fazendo-se assim igual a Deus.
19 Ajinata yuyaskancuraycutaj paycunaman Jesús cuticherka: —Chekatapuni niyquichej: Noka, Diospa Wawanri, munaynillaymanta ni imata ruwayta atinichu. Astawanka Tataypa ruwaskanta ricuspa chayllatataj ruwani. Tatay ruwashan, chayta nokapis quiquillantataj paypa atiyninwan ruwashani.
19 Então Jesus disse a eles:
20 Tatay noka Wawanta munacuwan. Chayraycu tucuy ruwashaskanta ricuchiwan. Chay runata thañichiskaymanta astawan jatun ruwanastaraj ricuchiwanka kancuna t'ucunayquichejpajjina.
20 pois o Pai ama o Filho e lhe mostra tudo o que está fazendo. E vai mostrar a ele coisas ainda maiores do que essas, e vocês vão ficar admirados.
21 Imaynatachus Dios Tata wañuskacunata causarichimun causaytataj kon, ajinallatataj noka, Wawanpis, pimanchá munani chayman causayta koni.
21 Porque, assim como o Pai ressuscita os mortos e lhes dá vida, assim também o Filho dá vida aos que ele quer.
22 Dios Tataka mana pitapis juchayojchus manachus caskanta ninchu. Manachayrí noka, Wawanman, runasta juchayojchus manachus caskancuta ninaypaj atiyta kowarka.
22 O Pai não julga ninguém, mas deu ao Filho todo o poder para julgar
23 Chayta ruwarka noka, Wawanta, tucuy runas jatunchanawancupaj. Dios Tatata jatunchancu quiquillantataj noka, Wawantapis, jatunchanawancu. Mana jatunchawajri nillataj jatunchanchu cachamuwajniy Dios Tatataka.
23 a fim de que todos respeitem o Filho, assim como respeitam o Pai. Quem não respeita o Filho também não respeita o Pai, que o enviou.
24 ‘Chekatapuni niyquichej: Niskayta tucuy sonkowan uyarejka cachamuwajniypipis jap'icojka wiñay causayniyojmin. Manañataj juchanmanta juchachaskachu canka. Manachayrí wiñay wañuymanta wiñay causaymanña yaycun.
24 — Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem ouve as minhas palavras e crê naquele que me enviou tem a vida eterna e não será julgado, mas já passou da morte para a vida.
25 Chekatapuni niyquichej: Cunanka sumaj p'unchay chayamunña. Cunanmin noka, Diospa Wawan, chay juchapi wañuskacunata wajyashani. Paycunataj uyariwankancu. Chay uyariwajcunataj wiñay causayniyoj cankancu.
25 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: vem a hora, e ela já chegou, em que os mortos vão ouvir a voz do Filho de Deus, e os que a ouvirem viverão.
26 Imaynatachus Dios Tatalla causayta kon, ajinallatataj noka, Wawanman, atiyninta kowarka causayta konaypaj.
26 Assim como o Pai é a fonte da vida, assim também fez o Filho ser a fonte da vida.
27 Runasta juchayojchus manachus ninaypaj atiytapis kowarka cachaska Runan caskayraycu.
27 E ele deu ao Filho autoridade para julgar, pois ele é o
28 Cay niskasmanta amaña t'ucuychejchu. Cunan chay p'unchay chayamunña. Tucuy p'ampaskacunaka wajyaskayta uyarispa llojsimonkancu.
28 — Não fiquem admirados por causa disso, pois está chegando a hora em que todos os mortos ouvirão a voz do Filho do Homem
29 Sumaj cajta ruwajcunaka wiñay causayman yaycunancupaj jatarenkancu. Manacajta ruwajcunataj juchachaskas canancupaj jatarenkancu.
29 e sairão das suas sepulturas. Aqueles que fizeram o bem vão ressuscitar e viver, e aqueles que fizeram o mal vão ressuscitar e ser condenados.
30 Noka munaynillaymanta ni imata ruwayta atinichu. Astawanpis Tataymanta uyariskaymanjina runasta khawani, juchayojchus manachus niskayka chekanmin cachamuwajniypa munaynillanta ajllaskayraycu. Manataj nokaj munayniytachu ajllani.
30 Jesus continuou a falar a eles. Ele disse:
31 ‘Noka quiquiymanta willacuyman chayka, mana chekapaj khawaskachu willaskay canman.
31 — Se eu dou testemunho a favor de mim mesmo, então o que digo não tem valor.
32 Nokamanta willajka ujmin. Payka Dios Tata, yachanitaj nokamanta willaskanka cheka caskanta.
32 Mas existe outro que testemunha a meu favor, e eu sei que o que ele diz a respeito de mim é verdade.
33 Chaywanpis kancuna runasta cacharkanquichej bautizaj Juanta tapunancupaj. Paytaj nokamanta cheka cajta willasorkachej.
33 Vocês mandaram fazer perguntas a João, e o testemunho que ele deu é verdadeiro.
34 Nokarí cheka caskayta ricuchinaypajka mana runasllamanta willaskatachu munani. Astawanpis juchamanta cachariskas canayquichejpaj paymanta kancunaman parlashayquichej.
34 Eu não preciso que ninguém dê testemunho a meu favor, mas digo essas coisas para que vocês sejam salvos.
35 Juanka uj c'anchayjina carka sut'ita nokamanta willananpaj. Kancunataj pisi ratullapaj cusiywan payta uyarerkanquichej.
35 — João era como uma lamparina que estava acesa e brilhava, e por algum tempo vocês se alegraram com a luz dele.
36 Willajniyrí Juanmanta aswan curajmin. Chay ruwaskasniymin willajniyka. Chay ruwanasniyta Tatay kowarka tucunaypaj. Chaymanjina ruwashaskay, Dios Tata cachamuwaskanmanta willashan.
36 Mas eu tenho um testemunho a meu favor ainda mais forte do que o que João deu: são as coisas que eu faço, as quais o meu Pai me mandou fazer. Elas dão testemunho a favor de mim e provam que o Pai me enviou.
37 Chaywanpis cachamuwajniy Tatayka nokamanta willarka. Kancunari paypa wajyaskanta ni jayc'aj sonkoyquichejwan uyarerkanquichejchu nitaj paymantapis repararkanquichejchu.
37 Também o Pai, que me enviou, testemunha a meu favor. Vocês nunca ouviram a voz dele, nem viram o seu rosto.
38 Mana Tataypa niskanka sonkoyquichejpi canchu paypa cachamuskan caskayta mana creeskayquichejraycu.
38 As palavras dele não estão no coração de vocês porque vocês não creem naquele que ele enviou.
39 Entiendenayquichejpaj sumajta leeychej Diospa palabranta. Kancuna palabranpi wiñay causayniyoj caskayquichejta yuyanquichej. [Astawanpis nokapimin wiñay causayka cashan.]Chay palabrantaj nokamanta willan.
39 Vocês estudam as
40 Kancunarí mana nokaman jamuyta munanquichejchu wiñay causayniyoj canayquichejpaj.
40 Mas vocês não querem vir para mim a fim de ter vida.
41 ‘Mana runaj mentacuyninta munanichu.
41 — Eu não procuro ser elogiado pelas pessoas.
42 Astawanpis kancunata rejsiyquichej. Yachanitaj Diospa munacuynin sonkoyquichejpi mana caskanta.
42 Quanto a vocês, eu os conheço e sei que não amam a Deus com sinceridade.
43 Noka Tataypa munayninmanjina jamorkani pay imaynachus caskanta ricuchinaypaj. Kancunataj khesachawanquichej. Wajchus paypa munayninmanjinalla jamunman chayka, paytaka cusiywan jap'iwajchej.
43 Eu vim com a autoridade do meu Pai, e vocês não me recebem. Quando alguém vem com a sua própria autoridade, esse vocês recebem.
44 Kancuna purajmanta mentacuyta munajcuna canquichej. Mana masc'anquichejpischu c'ata Diosmanta mentayninta. Ajina cajtenka ¿imaynatataj Diospi jap'icuyta atiwajchej?
44 Como é que vocês podem crer, se aceitam ser elogiados pelos outros e não tentam conseguir os elogios que somente o único Deus pode dar?
45 Ama yuyaychejchu noka Dios Tataj ñaupakenpi kancunamanta willaycuspa ch'atanaytaka. Ch'atasojniyquichejka Moisesmin. Paypimin kancuna confiacunquichej.
45 Não pensem que sou eu que vou acusá-los diante do Pai; quem vai acusá-los é Moisés, que é aquele em quem vocês confiam.
46 Sichus Moisespa niskanta creenquichej chayka, nokaj niskaytapis creewajchej carka. Moiseska nokamantamin kelkarka.
46 Se vocês acreditassem em Moisés, acreditariam também em mim, pois ele escreveu a meu respeito.
47 Paypa kelkaskasnintapis mana creenquichejchu chayka ¿imaynatataj niskasniyta creewajchej? —nerka Jesús.
47 Mas, se vocês não acreditam no que ele escreveu, como vão acreditar no que eu digo?
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.