João 13
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NTLH
1 Pascua ñaupajta Jesuska yachaskaña cay pachamanta ujtawan Tatanman cutipunan hora chayamushaskanta. Payka cay pachapi caj ajllaska runasninta munacorkapuni. Cunantaj chay munacuyninta may jatun caskanta, tucuyta paycunaman ricucherka.
1 Faltava somente um dia para a Festa da Páscoa . Jesus sabia que tinha chegado a hora de deixar este mundo e ir para o Pai. Ele sempre havia amado os seus que estavam neste mundo e os amou até o fim.
2 Pascua miqhuypi casharkancu. Supay Satanastaj Judasta sonkonpi yuyaychaskaña Jesusta jaywaycunanpaj. Judaska Simonpa wawan, Iscariote niska carka.
2 Jesus e os seus discípulos estavam jantando. O Diabo já havia posto na cabeça de Judas, filho de Simão Iscariotes, a ideia de trair Jesus.
3 Jesusri yachaskaña tucuy imata atiyninman Tatan jaywaskanta. Yachaskañataj Diosmanta jamuskanta Diosman cutipushaskantapis.
3 Jesus sabia que o Pai lhe tinha dado todo o poder. E sabia também que tinha vindo de Deus e ia para Deus.
4 Chay tucuyta yachaspataj Jesuska miqhuymanta jatarispa ponchonta lluch'ucun, camachijinataj p'achallicun.
4 Então se levantou, tirou a sua capa , pegou uma toalha e amarrou na cintura.
5 Mayllacunaman yacuta jich'aycuspa yachacojcunanpa chaquisninta mayllayta kallarin, chanta toallawan ch'aquichin.
5 Em seguida pôs água numa bacia e começou a lavar os pés dos discípulos e a enxugá-los com a toalha.
6 Chaquisnincuta mayllaspa Simón Pedroman chayan. Payri Jesusman nin: —Señorníy ¿maytataj chaquisniyta mayllawanquirí?
6 Quando chegou perto de Simão Pedro, este lhe perguntou: — Vai lavar os meus pés, Senhor?
7 Jesustaj payman cutichin: —Kan mana yachanquichu cunan noka ruwashani, chayta. Khepatarí yachanqui, —nispa.
7 Jesus respondeu:
8 Pedroka nin: —¡Ni jayc'aj chaquisniytaka mayllawanquimanchu! —nispa. Jesustaj cutichin: —Mana mayllayquimanchu chayka, mana nokawan ujchaskachu canqui, —nispa.
8 — O senhor nunca lavará os meus pés! — disse Pedro.
9 Simón Pedrotaj nin: —Señorníy, ama chaquisnillaytaka, manachayrí maquisniyta umaytawan mayllaway, —nispa.
9 — Então, Senhor, não lave somente os meus pés; lave também as minhas mãos e a minha cabeça! — pediu Simão Pedro.
10 Jesustaj payman nin: —Llimphuchaskaña cajka manaña mayllanachu. Manachayka chaquisnillanta mayllana tiyan juchamanta llimphuchaska caskanraycu. Kancunaka llimphuchaskasña canquichej, astawanrí mana tucuyniyquichejchu, —nispa.
10 Aí Jesus disse:
11 Jesuska yacharka pichus payta jaywaycunanta. Chayraycu nerka: “Mana tucuyniyquichejchu juchamanta llimphuchaskas canquichej”, nispa.
11 Jesus sabia quem era o traidor. Foi por isso que disse: “Todos menos um.”
12 Chaquisnincuta mayllaytawan p'achanta churacorka. Ujtawan tiyaycuspataj paycunaman nerka: —¿Entiendenquichejchu cayta kancunawan ruwaskayta?
12 Depois de lavar os pés dos seus discípulos, Jesus vestiu de novo a capa, sentou-se outra vez à mesa e perguntou:
13 Kancuna sutichawanquichej, “Yachachejníy, Señorníy”, nispa. Chaypuni caskayraycu chekata niwanquichej.
13 Vocês me chamam de “Mestre” e de “Senhor” e têm razão, pois eu sou mesmo.
14 Imaynatachus noka, Señorniyquichej mayllayquichej, ajinallatataj kancunapis chaquisniyquichejta mayllanacuychej.
14 Se eu, o Senhor e o Mestre, lavei os pés de vocês, então vocês devem lavar os pés uns dos outros.
15 Ricuchiyquichejña kancunapura quiquillantataj ruwanayquichejpaj.
15 Pois eu dei o exemplo para que vocês façam o que eu fiz.
16 Chekatapuni niyquichej, camacheka mana aswan curajpaj khawaskachu camachejninmantaka. Nitaj cachaskapis aswan curajpaj khawaskachu cachamojninmanta niskaka.
16 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o empregado não é mais importante do que o patrão, e o mensageiro não é mais importante do que aquele que o enviou.
17 Sichus cayta yachanquichej chayka, cusiska canquichej cayta ruwaspa.
17 Já que vocês conhecem esta verdade, serão felizes se a praticarem.
18 ‘Maykencunachus ajllacuskasniy cancu paycunata noka rejsini. Chayraycu mana tucuy kancunamantachu parlashani. Nokamanta Diospa palabranpi cay kelkaska junt'acunan tiyan. Nin: “T'antayta miqhojka contraypi sayaycuspa chaquinta okharin”, nispa.
18 — Não estou falando de vocês todos; eu conheço aqueles que escolhi. Pois tem de se cumprir o que as
19 Manaraj cayjina cashajtin willayquichej ruwacojtinña yachanayquichejpaj. Nokaka niskaymanjina caskaytataj creenquichej.
19 Digo isso a vocês agora, antes que aconteça, para que, quando acontecer, vocês creiam que “
20 Chekatapuni niyquichej: Cachamuwajniyta jap'ejka nokata cusiywan jap'iwan. Nokata jap'ejka cachamuwajniyta cusiywan jap'in, —nerka Jesús.
20 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem receber aquele que eu enviar estará também me recebendo; e quem me recebe recebe aquele que me enviou.
21 Chay imasta nispataj Jesuska sonkonpi mayta llaquicorka nerkataj: —Chekatapuni niyquichej: Kancunamanta ujniyquichej jaywaycuwaj rishan, —nispa.
21 Depois de dizer isso, Jesus ficou muito aflito e declarou abertamente aos discípulos:
22 Yachacojcunantaj t'ucuspa paycunapura khawanacorkancu. Ni imata yachaspataj pimantachus parlaskanta yachayta munasharkancu.
22 Então eles olharam uns para os outros, sem saber de quem ele estava falando.
23 Yachacojcunanmanta ujnin, Jesús munacorka chay, paywan cusca tiyaska casharka.
23 Ao lado de Jesus estava sentado um deles, a quem Jesus amava.
24 Ajinapi Simón Pedroka chay yachacojman ch'illmipayarka pimantachus Jesús parlashaskanta tapunanpaj.
24 Simão Pedro fez um sinal para ele e disse: — Pergunte de quem o Mestre está falando.
25 Chay yachacojka Jesusman astawan kayllaycurispa taporka: —Señorníy ¿pitaj chayrí? —nispa.
25 Então aquele discípulo chegou mais perto de Jesus e perguntou: — Senhor, quem é ele?
26 Jesustaj cuticherka: —Noka t'antata jok'ochaspa payman kosaj. Chaymin payka, —nispa. Ajinaka t'antata jok'ochaspa Simonpa wawan Judas Iscarioteman korka.
26 — É aquele a quem vou dar um pedaço de pão passado no molho! — respondeu Jesus. Em seguida pegou um pedaço de pão, passou no molho e deu a Judas, filho de Simão Iscariotes.
27 Chay t'antata jap'ejtincama supay Satanás Judasman yaycorka. Jesusri Judasta nerka: —Imatachus ruwashanqui chayta ruwallayña uskhayta, —nispa.
27 E assim que Judas recebeu o pão, Satanás entrou nele. Então Jesus disse a Judas:
28 Chaypi tiyaska cashajcunamantarí imapajchus parlaskanta ni mayken repararkancuchu.
28 Nenhum dos que estavam à mesa entendeu por que Jesus disse isso.
29 Judaska kolke jallch'ajnincu carka. Chayraycu waquin yuyarkancu Jesús payman cayta niskanta jatun p'unchaycunapaj rantinanpaj, chayrí, wajchasman konanpaj.
29 Como era Judas que tomava conta da bolsa do dinheiro, alguns pensaram que Jesus tinha mandado que ele comprasse alguma coisa para a festa ou desse alguma ajuda aos pobres.
30 Ajinata t'antata jap'iytawancama Judaska llojserka. Tutataj carka.
30 Judas recebeu o pão e saiu logo. E era noite.
31 Judas llojsejtincamataj Jesuska nerka: —Cunanka noka, Diospa cachaska Runan, jatunchaskaña cashani, Diospis nokawan jatunchaska cashan.
31 Quando Judas saiu, Jesus disse:
32 Chayraycu ajinallatataj paywan Dios jatunchawanka. Cunanpachataj jatunchawanka.
32 E, se por meio dele a natureza gloriosa de Deus for revelada, então Deus revelará em si mesmo a natureza divina do Filho do Homem. E Deus fará isso agora mesmo.
33 Munaska wawasníy, manaña unaytañachu kancunawan casaj. Masc'awanquichejtaj. Israel curajcunaman nerkani, ajinallatataj cunan kancunamanpis niyquichej: Noka ripushani, chayman kancuna mana atinquichejchu chayamuyta.
33 Meus filhos, não vou ficar com vocês por muito tempo. Vocês vão me procurar, mas eu digo agora o que já disse aos líderes judeus: vocês não podem ir para onde eu vou.
34 Uj mosoj camachiskata koyquichej: Kancunapura munanacuychej. Imaynatachus nokapis munacorkayquichej quiquinta kancunapis munanacuychej.
34 Eu lhes dou este novo mandamento: amem uns aos outros. Assim como eu os amei, amem também uns aos outros.
35 Ajinata purajmanta munanacuspa causajtiyquichej tucuy runas yachankancu yachacojcunay caskayquichejta, —nerka Jesús.
35 Se tiverem amor uns pelos outros, todos saberão que vocês são meus discípulos.
36 Simón Pedrori payta nerka: —Señorníy ¿maymantaj rishanqui? Jesustaj cuticherka: —Noka rishani, chaymanka cunan mana khatiwayta atiwajchu. Khepatarí khatiwanqui, —nispa.
36 Simão Pedro perguntou a Jesus: — Senhor, para onde é que o senhor vai? Jesus respondeu:
37 Pedroka payta nerka: —Señorníy ¿imaraycutaj cunan khatisuyta mana atiymanchu? Kanraycu causayniyta konaypajpis waquichiska cani, —nispa.
37 Pedro tornou a perguntar: — Senhor, por que eu não posso segui-lo agora? Eu estou pronto para morrer pelo senhor!
38 —¿Causayniyquita nokaraycu kowajchu? Chekatapuni niyqui: Manaraj gallo wakashajtin quinsa cutita ninqui, nokata mana rejsiwaskayquita, —nispa.
38 — Está mesmo? — perguntou Jesus. — Pois eu afirmo a você que isto é verdade: antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.