Atos 19

South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Apoloska Corinto llajtapi casharka. Chaycamataj Pabloka chay pata caj jallp'asninta purimuspaña Efeso llajtaman chayamorka. Chaypitaj payka Jesuspi waquin jap'icojcunawan tincorka.
1 Aconteceu que, enquanto Apolo estava em Corinto, Paulo, tendo passado pelas regiões mais altas, chegou a Éfeso. Encontrando ali alguns discípulos,
2 Ajinaspataj payka paycunata tapurerka: —Jesucristopi jap'icushaspa ¿Santo Espirituta jap'icorkanquichejchu? Paycunataj cuticherkancu: —Santo Espíritu caskanta ni uyarillarkaycupischu, —nispa.
2 perguntou-lhes: — Vocês receberam o Espírito Santo quando creram? Ao que eles responderam: — Pelo contrário, nem mesmo ouvimos que existe o Espírito Santo.
3 Paytaj tapurerka: —¿Imatataj yachachisorkachej Diosman t'akacuspa bautizacushajtiyquichejrí? Paycunataj cuticherkancu: —Bautizacunaycupajka Juan yachacherka, ajinallatataj yachacorkaycu juchasniycuta sakenaycuta, —nispa.
3 Paulo perguntou: — Então que batismo vocês receberam? Eles responderam: — O batismo de João.
4 Pablotaj nerka: —Juanka runasta bautizarka yacupi ricuchinanpaj paycuna juchasnincuta sakespa Diosman cutiricuskancuta. Juantaj runasta unaytaña nerka: “Khepayta uj runa jamushan, paypi jap'icunayquichej tiyan. Payka Diospa ajllaskan Jesucristomin”, —nispa.
4 Paulo explicou: — João realizou batismo de arrependimento, dizendo ao povo que cresse naquele que viria depois dele, a saber, em Jesus.
5 Chay jap'icojcunaka uyariytawan bautizacorkancu Señor Jesús tucuy atiyniyoj caskanta jap'icuspa.
5 Eles, tendo ouvido isto, foram batizados no nome do Senhor Jesus.
6 Pablo maquisninta paycunaman churajtintaj Santo Espiritoka sonkoncuman uraycamorka. Paycunataj waj parlaycunata parlarkancu. Diosmanta willanastapis willararkancu.
6 E, quando Paulo lhes impôs as mãos, o Espírito Santo veio sobre eles, e tanto falavam em línguas como profetizavam.
7 Paycunari tucuynincu chunca iscayniyojjina kharis carkancu.
7 Eram, ao todo, uns doze homens.
8 Pabloka tantacuna-wasiman rispa mana manchachicuspa sut'ita parlarka entiendenancucama. Dios camachinantaka chekapuni caskanta yachacherka quinsa quilla junt'ata.
8 Durante três meses, Paulo frequentou a sinagoga, onde falava ousadamente, discutindo e persuadindo a respeito do Reino de Deus.
9 Waquin runasrí rumi sonkos ruwacaporkancu. Ajinapitaj Diospi mana jap'icorkancuchu. Astawanpis tucuypa ñaupakencupi sajrata parlarkancu Diospa cheka ñanninpi purinanpaj, chay yachachinasmanta. Chayraycu Pabloka paycunamanta t'akacaporka. Cristopi jap'icojcunatapis wajnejman pusarka tantacunancupaj. Chaypitaj sut'ita yachacherka sapa p'unchay Tiranno sutiyojpa yachachina wasinpi.
9 Mas como alguns deles se mostravam teimosos e descrentes, falando mal do Caminho diante da multidão, Paulo se afastou deles. E, levando consigo os discípulos, passou a falar diariamente na escola de Tirano.
10 Ajinata Asia jallp'api Pablo yachacherka iscay wata junt'ata. Chaypi tucuy tiyacojcunataj Señor Jesuspa niskanmanta uyarerkancu israelcunapis waj llajtayojcunapis.
10 Paulo fez isso durante dois anos, de modo que todos os habitantes da província da Ásia ouviram a palavra do Senhor, tanto judeus como gregos.
11 Diostaj Pabloman atiyta korka jatuchej t'ucunasta ruwananpaj.
11 Deus, pelas mãos de Paulo, fazia milagres extraordinários,
12 Ajinapi Pabloj cuerponmanta pañuelosta chayrí uj juch'uy p'achallatapis apaj cancu onkoskasman churanancupaj. Diospa atiyninwanka chay onkoyniyojcuna thañicapoj, supaycunapis runasmanta llojsillajtaj cancu.
12 a ponto de levarem aos enfermos lenços e aventais do seu uso pessoal, diante dos quais as enfermidades fugiam das suas vítimas, e os espíritos malignos se retiravam.
13 Waquin purisquiri israelcunarí supaycunata kharkollajtaj cancu. Ajinapi Jesuspa sutinta okharispa yuyaskancumanjina supaycunata nerkancu: —Pablo willarashan, chay Jesuspa sutinpi, noka camachiyquichej llojsinayquichejta, —nispa.
13 E alguns judeus, exorcistas ambulantes, tentaram invocar o nome do Senhor Jesus sobre pessoas possuídas de espíritos malignos, dizendo: — Ordeno que saiam pelo poder de Jesus, a quem Paulo prega.
14 Chayta ruwajcunaka Esceva sutiyoj, israel runaj, kanchis wawasnin carkancu. Payka yupaychana-wasimanta uj curaj carka.
14 Os que faziam isto eram sete filhos de um judeu chamado Ceva, sumo sacerdote.
15 Supayrí paycunaman cutichispa nerka: —Rejsini Jesustaka. Pichus Pablo caskantapis yachani. Kancunarí ¿pi caskayquichejtataj yuyacapunquichejrí?
15 Mas o espírito maligno lhes respondeu: — Conheço Jesus e sei quem é Paulo; mas vocês, quem são?
16 Chay supayniyoj runataj paycunaman phawaycorka. Tucuynincutataj callpawan atiparka. Paycunaka makaskas k'araslla chay wasimanta aykecorkancu.
16 E o possuído do espírito maligno saltou sobre eles, dominando a todos e, de tal modo prevaleceu contra eles, que, nus e feridos, fugiram daquela casa.
17 Chayjina ruwacuskanta tucuy Efeso llajtapi tiyacojcuna, Diospa ajllaskan israelcuna, waj runaspis yacharkancu. Tucuy paycunataj mayta manchachicorkancu. Señor Jesustataj jatuncharkancu.
17 Este fato chegou ao conhecimento de todos os moradores de Éfeso, tanto judeus como gregos. Veio temor sobre todos eles, e o nome do Senhor Jesus era engrandecido.
18 Jesuspi jap'icojcunamanta ashqhas ajina layka ruwaynincumanta sut'ita willacoj jamorkancu.
18 Muitos dos que creram vieram confessando e denunciando publicamente as suas próprias obras.
19 Ashqha pantaska laykacunapis millay librosnincuta tantamorkancu. Tucuypa ñaupakencupitaj ruphaycucherkancu chaycunata. Phishka chunca waranka jornalesmanjina chay libros valerka.
19 Também muitos dos que haviam praticado magia, reunindo os seus livros, os queimaram diante de todos. Calculado o valor dos livros, verificaram que chegava a cinquenta mil denários.
20 Ajinapi Señor Jesusmanta willanas tucuynejpi uyaricorka atiynintataj ricucherka. Astawan ashqhastaj Jesuspi jap'icorkancu.
20 Assim, a palavra do Senhor crescia e prevalecia poderosamente.
21 Chay imas ruwacuskanpa khepantataj Pabloka sonkonpi yuyasharka: —Macedonia jallp'anejta Acaya jallp'anejta Jerusalén llajtaman risaj. Jakayman chayaspari Roma llajtamanpis rinallaytaj tiyan, —nispa.
21 Depois destas coisas, Paulo resolveu, no seu espírito, ir a Jerusalém, passando pela Macedônia e Acaia. Ele dizia: — Depois de passar por Jerusalém, preciso ir também a Roma.
22 Ajinataj payka yanapajcunan Timoteotawan Erastotawan chay iscaynincuta, Macedonia jallp'aman cacharka. Payri waquin p'unchaycunatawan Asia jallp'api cacorka.
22 Tendo enviado à Macedônia dois daqueles que o ajudavam, a saber, Timóteo e Erasto, permaneceu algum tempo na província da Ásia.
23 Chaypacha uj jatun ch'ajwa okharicorka. Chay ch'ajwari Diospa cheka ñanninpi purinanpaj, chay yachachinas jawa okharicorka.
23 Por esse tempo, houve grande tumulto em Éfeso por causa do Caminho.
24 Uj runa, Demetrio sutiyoj, chayta okharicherka. Payka ruwaj carka kolkemanta mamita Dianaj yupaychana-wasinman rijch'acojta. Ajinapi Demetrio ashqha kolketa ganachej paywan llanc'ajcunaman.
24 Pois um ourives, chamado Demétrio, que fazia modelos de prata do templo de Diana e que dava muito lucro aos artífices,
25 Kolkewan ruwajcunata payjina platerocunatawan tantaycuspataj nerka: —Llanc'aj-masis, yachanquichej cay llanc'aymanta ashqha capuyniyoj caskanchejta.
25 convocando-os juntamente com outros do mesmo ofício, disse-lhes: — Senhores, vocês sabem que a nossa prosperidade vem deste ofício.
26 Kancuna ricushanquichej uyarishanquichejtaj chay Pablota. Payka ashqha runasta umallichishan runaj ruwaskancunaka mana dioscunachu caskancuta nispa. Ajinata ruwashan mana cay Efeso llajtallapichu manachayrí tucuy Asia jallp'antinpiña.
26 E agora vocês estão vendo e ouvindo que não só em Éfeso, mas em quase toda a província da Ásia, este Paulo tem persuadido e desencaminhado muita gente, afirmando que os deuses feitos por mãos humanas não são deuses de verdade.
27 Chaywanpis mana chayllachu. Astawanka llanc'ayninchejpis khesachaska canman. Ajinallataj jatun mamitanchej Dianapis khawaraska canman. Chay yupaychana-wasintaj manaña jatunpaj khawaskachu canman. Asia jallp'api tiyacojcuna ashqhas, waj runaspis paytaka yupaychancu, —nispa.
27 Não somente há o perigo de que o nosso negócio caia em descrédito, como também de que o próprio templo da grande deusa Diana seja considerado sem valor, e que até venha a ser destruída a majestade daquela que toda a província da Ásia e o mundo adoram.
28 Chayta uyarispa paycunaka maytapuni rabiacorkancu. Khaparisharkancutaj: —¡Efesocunaj mamita Dianancoka jatunpaj khawaskamin! —nispa.
28 Ouvindo isto, ficaram furiosos e começaram a gritar: — Grande é a Diana dos efésios!
29 Tucuynin runas chay llajtamanta uj ch'ajwaypi okharicorkancu. Pabloj purej-masisnin Macedonia jallp'amanta Gayotawan Aristarcotawan jap'iycuspa khatatarkancu. Ajinaspataj jatun tantacunancuman uj yuyaylla uskhayta junyarkancu.
29 A confusão se espalhou pela cidade, e todos juntos foram correndo para o teatro, arrastando consigo os macedônios Gaio e Aristarco, companheiros de Paulo.
30 Pablori chay tantaska runasman rispa parlayta munasharka. Jesuspa yachacojcunanrí payta mana sakerkancuchu yaycunanta.
30 Quando Paulo quis apresentar-se ao povo, os discípulos não o permitiram.
31 Waquin Asia jallp'api camachejcuna Pabloj amigosnin carkancu.
31 Também algumas autoridades da província, que eram amigos de Paulo, mandaram um recado, pedindo que ele não se arriscasse indo ao teatro.
32 Paycunapis Pabloman willachimorkancu amapuni chay runa tantacuyman parlananta. Tucuy chay tantaska runaska khasi ch'ajwallata ch'ajwarkancu. Ujcuna ujjinata khaparisharkancu. Waquintaj wajjinata khaparisharkancu. Ashqhas paycunamanta mana yacharkancuchu imapajchus chayman tantacuskancuta.
32 Uns, pois, gritavam de uma forma; outros, de outra; porque a assembleia tinha virado uma confusão. E, na sua maior parte, nem sabiam por que motivo estavam reunidos.
33 Israelcuna Alejandrota chay ashqha runaspa ñaupakencuman tankarkancu. Chayraycu runas yuyarkancu pay parlayta munaskanta. Alejandrotaj maquinta okharispa tantaska runasta ch'inyachinayasharka pay quinquinta jamach'acunanpaj.
33 Então tiraram Alexandre do meio da multidão, e os judeus o empurraram para a frente. Este, acenando com a mão, queria falar ao povo.
34 Runasrí Alejandro israel runa caskanta repararpayarkancu. Chayraycu unayta tucuynincu uj yuyayllawan khaparerkancu iscay horatajina: —¡Efeso llajtayojcunaj mamita Dianancoka jatunpaj khawaskamin! —nispa.
34 Quando, porém, reconheceram que ele era judeu, todos, a uma voz, gritaram durante quase duas horas: — Grande é a Diana dos efésios!
35 Llajtata camachejcunaj kelkaj runantaj chay ashqha runasta ch'inyachispa paycunata nerka: —Efeso llajtayoj tatacuna, tucuy runaspis yachancu nokanchej caypi tiyacojcunaka mama Dianata paypa wasintapis khawapojcuna caskanchejta. Janaj pachamanta uraycamoj rumipi rijch'acuynintapis khawapojcuna canchej.
35 O escrivão da cidade, tendo apaziguado o povo, disse: — Senhores efésios, quem não sabe que a cidade de Éfeso é a guardiã do templo da grande Diana e da imagem que caiu do céu?
36 Chaytaka ni pi atinchu niyta mana ajina caskantaka. Chayraycu ch'inyacapullaychej. Manaraj allinta yuyaspaka ama imatapis ruwaychejchu.
36 Ora, não podendo isto ser contestado, convém que vocês se mantenham calmos e não façam nada de forma precipitada;
37 Chay khatatamuskayquichej runaska yupaychana-wasimanta mana imatapis suwarkancuchu. Nitaj mamitanchejpajpis sajrata rimarkancuchu.
37 porque estes homens que vocês trouxeram para cá não profanaram o templo, nem blasfemam contra a nossa deusa.
38 Demetrio llanc'aj-masisninwan uj runaj contranpi cashan chayka, curajcunaman willachuncu. Chaypaj curajcuna tiyan, churaska p'unchaycunapis chay imasmanta autoridadcuna uyarispa khawanancupaj. Chaypi paycuna uyanchanacuspa sut'inchanacuchuncu.
38 Portanto, se Demétrio e os artífices que o acompanham têm alguma queixa contra alguém, saibam que existem os tribunais e os procônsules; que se acusem uns aos outros ali.
39 Waj imamanta yachayta munanquichej chayka, jatun chekanchana tantacuypi sut'inchaconka.
39 Mas, se vocês estão pleiteando alguma outra coisa, isso será decidido em assembleia regular.
40 ¡Pajtataj juchachaska casunman cunan p'unchay ch'ajwaskamanta! Imamantachus chay ch'ajwa caskanta ni ima niyta atisunman khasillamanta caskanraycu, —nispa.
40 Porque também corremos o risco de sermos, hoje, acusados de revolta, não havendo motivo algum que possamos alegar para justificar este ajuntamento.
41 Chayta niytawantaj tucuy runasta cacharpayaraporka.
41 E, havendo dito isto, dissolveu a assembleia.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.