Atos 18
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs VC
1 Chaymanta Pablo Atenas llajtamanta llojsispa Corinto llajtaman rerka.
1 Depois disso, saindo de Atenas, Paulo dirigiu-se a Corinto.
2 Chaypitaj payka uj israel runa Aquilawan tincorka. Aquilaka Ponto llajtapi naceska carka. Warmin Priscilawan chay p'unchaycunallapi Italiamanta chayamorkancu. Imaraycuchus llajtancumanta camachej Claudio tucuy israelcuna ripunancuta camacherka. Pablotaj paycunata watoj rerka.
2 Encontrou ali um judeu chamado Áquila, natural do Ponto, e sua mulher Priscila. Eles pouco antes haviam chegado da Itália, por Cláudio ter decretado que todos os judeus saíssem de Roma. Paulo uniu-se a eles.
3 Paycunawan tiyacorka toldos ruwaj-masincu caskanraycu. Paycunaka cusca llanc'arkancu toldosta ruwaspa chaywan causanancupaj.
3 Como exercessem o mesmo ofício, morava e trabalhava com eles. {Eram fabricantes de tendas.}
4 Pablotaj tantacuna-wasipi sapa samacuna p'unchaypi allinta yuyaycharka. Ajinapitaj niskasnin cheka caskanta reparacherka israelcunaman wajcunamanpis.
4 Todos os sábados ele falava na sinagoga e procurava convencer os judeus e os gregos.
5 Silaswan Timoteowan Macedoniamanta Corinto llajtaman jamorkancu. Chayaytawan Pabloka tucuy sonkowan israelcunaman willarka tuta p'unchay. Jesuska Diospa ajllaskan Cristo caskanta sut'ita willararka.
5 Quando Silas e Timóteo chegaram da Macedônia, Paulo dedicou-se inteiramente à pregação da palavra, dando aos judeus testemunho de que Jesus era o Messias.
6 Chay israelcunarí Pabloj contranpi jatarerkancu sajrata rimaspa. Chayraycu Pabloka p'achasninta thalacorka paycunata sakerparinanta ricuchinanpaj. Nerkataj: —Kancuna wiñay wañuyman wijch'uycuchicunquichej chayka, kancunallataj juchayoj canquichej. Kancunamanta mana juchayojchu casaj. Cunanmantapachataj risaj waj runasman willaranaypaj, —nispa.
6 Mas como esses contradissessem e o injuriassem, ele, sacudindo as vestes, disse-lhes: O vosso sangue caia sobre a vossa cabeça! Tenho as mãos inocentes. Desde agora vou para o meio dos gentios.
7 Chay tantacuna-wasimanta llojsispa Justo sutiyoj runaj wasinman riporka. Chay runaka Diosta casucoj carka. Paypa wasintaj tantacuna-wasej ladonpi carka.
7 Saindo dali, entrou em casa de um prosélito, chamado Tício Justo, cuja casa era contígua à sinagoga.
8 Tantacuna-wasimanta curaj runa Crispopis Señor Jesuspi jap'icorka, tucuy wasinpi tiyacojcunapis. Corinto llajtayoj runaspis sumaj willanasta uyarispa ashqhas Jesucristopi jap'icorkancu. Jesucristojllata caskancuta ricuchinancupajtaj bautizacorkancu.
8 Entretanto Crispo, o chefe da sinagoga, acreditou no Senhor com todos os da sua casa. Sabendo disso, muitos dos coríntios, ouvintes de Paulo, acreditaram e foram batizados.
9 Chaymantataj uj tuta moskoypijina Señor Jesús Pabloman nerka: —Ama manchachicuychu. Manachayrí ama ch'inyacuspa sumaj willanasta willarallaypuni.
9 Numa noite, o Senhor disse a Paulo em visão: Não temas! Fala e não te cales.
10 Chekatapuni noka kanwan cashani. Chayraycu ni pipis imanasonkachu. Astawanpis nokapi jap'icojcuna ashqhas cay llajtapi cankancu, —nispa.
10 Porque eu estou contigo. Ninguém se aproximará de ti para te fazer mal, pois tenho um numeroso povo nesta cidade.
11 Ajinataj Pabloka chaypi uj wata cuscanniyojta tiyarka. Chaypi tiyacojcunamantaj Diospa palabranta yachachisharka.
11 Paulo deteve-se ali um ano e seis meses, ensinando a eles a palavra de Deus.
12 Galión Acaya jallp'ata camachishajtin israelcuna uj yuyaylla Pabloj contranpi jatarerkancu. Chaymantataj llajta camachejman pusarkancu.
12 Sendo Galião procônsul da Acaia, levantaram-se os judeus de comum acordo contra Paulo e levaram-no ao tribunal e disseram:
13 Israelcunataj Pablota ch'atarkancu: —Cay runaka Diosta yupaychachinayashan manataj Moisés camachiwaskaycumanjinachu, —nispa.
13 Este homem persuade os ouvintes a {adotar} um culto contrário à lei.
14 Pablo parlarinan cashajtintaj Galionka israelcunaman nerka: —Tatacuna, uyariwaychej. Runas ima mana allinta ruwasojtiyquichej chayrí jatun juchachaycuy cajtinpis sumajta kancunata uyariyquichejman.
14 Paulo ia falar, mas Galião disse aos judeus: Se fosse, na realidade, uma injustiça ou verdadeiro crime, seria razoável que vos atendesse.
15 Cay rimanacuyka jawa niskasllamanta camachiskasniyquichejmantawan cancu. Chayraycu kancunalla caytaka khawamuychej. Nokaka caycunamanta ni imata nisajchu, —nispa.
15 Mas se são questões de doutrina, de nomes e da vossa lei, isso é lá convosco. Não quero ser juiz dessas coisas.
16 Chanta ñaupakenmanta Pablota paywan cajcunatawan kharkochimorka.
16 E mandou-o sair do tribunal.
17 Tucuy runastaj tantacuna-wasimanta curaj runa Sostenesta jap'iycorkancu. Ajinaspataj camachej Galionpa ñaupakenpi makaycorkancu. Paymanrí ni imapis kocorkachu.
17 Então todos pegaram em Sóstenes, chefe da sinagoga, e o espancaram diante do tribunal, sem que Galião fizesse caso algum disso.
18 Pabloka ashqha p'unchaycunatawanraj Corinto llajtapi khepacorka. Chanta hermanosmanta cacharpayacuspataj Siria jallp'aman jatun barcopi rerka. Paywan cusca rerkancu Aquila Priscilapiwan, khari warmi. Cencrea llajtapi cashasparí Pabloka chujchanta k'alata c'utuchicorka Diosman palabranwan niskanta junt'ananpaj.
18 Paulo permaneceu ali {em Corinto} ainda algum tempo. Depois se despediu dos irmãos e navegou para a Síria e com ele Priscila e Áquila. Antes, porém, cortara o cabelo em Cêncris, porque terminara um voto.
19 Efeso llajtaman chayaspa Pabloka Priscilata Aquilatawan chaypi sakerka. Payrí tantacuna-wasiman rispa israelcunawan parlanacuspa sut'ita yuyaycharka.
19 Chegaram a Éfeso, onde os deixou. Ele entrou na sinagoga e entretinha-se com os judeus.
20 Paycunamanta waquintaj mayta mañarkancu astawanraj khepacunanta. Payri: “Mana khepacuymanpunichu”, nerka.
20 Pediram-lhe estes que ficasse com eles ali por mais tempo, mas ele não quis.
21 Paycunawan cacharpayanacushaspa nerka: —Dios munajtenka kancunaman cutimuskayquichej, —nispa. Chaymantataj Pabloka barcopi Efeso llajtamanta riporka,
21 Ao despedir-se, disse: Voltarei a vós, se Deus quiser. E partiu de Éfeso.
22 Cesarea llajtamantaj chayarka. Chaymanta Jerusalenman rispataj chaypi Cristopi jap'icuspa tantacojcunata napaycamorka. Ajinaspataj Antioquiaman jamporka.
22 Viajou até Cesaréia, subiu {a Jerusalém} e saudou a comunidade e logo em seguida desceu a Antioquia.
23 Chaypi uj p'unchaycunata tiyacorka. Chaymantataj Galacia jallp'anejta Frigianejtawan purerka. Puriskanpitaj Jesuscristopi tucuy jap'icojcunata yachachispa sonkoncupi callpacharka.
23 Aí se demorou apenas por algum tempo, partiu de novo e atravessou sucessivamente as regiões da Galácia e da Frígia, fortalecendo todos os discípulos.
24 Chay p'unchaycunapitaj uj israel runa, Apolos sutiyoj, Efeso llajtaman chayamorka. Payka Alejandría llajtapi naceska carka. Diospa unay palabranmantataj paypa ñanninpi purinanpaj sumaj yachachiska carka, cosata parlajtaj.
24 Entrementes, um judeu chamado Apolo, natural de Alexandria, homem eloqüente e muito versado nas Escrituras, chegou a Éfeso.
25 Jesusmantataj tucuy sonkowan parlaspa sut'ita yachachej carka. Payrí runas juchasnincuta sakeskancuta ricuchinancupaj, chay Juanpa yacupi bautizacuynillanmanta yacharka.
25 Era instruído no caminho do Senhor, falava com fervor de espírito e ensinava com precisão a respeito de Jesus, embora conhecesse somente o batismo de João.
26 Apoloska tantacuna-wasipi mana manchachicuspa kallarerka Jesusmanta parlayta. Priscila Aquilawantaj chayta uyarerkancu. Chayraycu payta wasincuman pusaspa paywan sumajta parlarkancu. Aswan sut'ita yachacherkancu imaynata runa causanan Diospa ñanninpi purinanpaj.
26 Começou, pois, a falar na sinagoga com desassombro. Como Priscila e Áquila o ouvissem, levaram-no consigo, e expuseram-lhe mais profundamente o caminho do Senhor.
27 Acaya jallp'aman Apolos riyta munashaskanpitaj hermanos payta Cristopi callpacharkancu. Paycunataj uj cartata kelkarkancu Acaya hermanosman Apolosta sumaj sonkowan wajyanancupaj. Ajinataj payka chayman chayarka. Chaypipis runas Jesuspi jap'icorkancu Dios paycunata qhuyaskanraycu. Chay jap'icojcunata Apoloska sumajta yanaparka.
27 Como ele quisesse ir à Acaia, os irmãos animaram-no e escreveram aos discípulos que o recebessem bem. A sua presença {em Corinto} foi, pela graça de Deus, de muito proveito para os que haviam crido,
28 Chekatapuni tucuypa ñaupakenpi Diospa ajllaskan israelcuna pantaska caskancuta sumaj yuyaywan ricucherka. Kelkaskasmanta paycunata sumajta yuyaricherka Dios ajllaskanta Jesusta camachinanpaj.
28 pois com grande veemência refutava publicamente os judeus, provando, pelas Escrituras, que Jesus era o Messias.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.