Atos 16

South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Pablo Silaswan chayarkancu Derbe llajtaman. Chaymantataj Listra llajtaman rerkancu. Chaypitaj tarerkancu Jesuspi uj jap'icoj runata Timoteo sutiyojta. Mamanpis Jesuspi jap'icoj carka, Diospa unay ajllaskan israelcunamanta. Tatanrí griego llajtayoj runa carka.
1 Paulo chegou também a Derbe e a Listra. Havia ali um discípulo chamado Timóteo, filho de uma judia crente, mas de pai grego.
2 Hermanos Listrapi Iconiopipis Timoteota sumaj hermanopaj khawarkancu.
2 Os irmãos em Listra e Icônio davam bom testemunho dele.
3 Pablori munarka Timoteo paywan purinanta. Chaycunanejpi tiyacoj israel runasraycutaj Pablo Timoteoj cuerponpi uj señalta churacherka. [Chaytataj israelcuna ruwaj cancu sapa uj kharita Diospa unay ajllaskasnin caskancuta ricuchinancupaj.]Tucuy chaycuna yacharkancu Timoteoj tatan griego runa caskanta. Chayraycu Pablo yuyarka chay señalta churanan caskanta.
3 Paulo queria que Timóteo fosse em sua companhia e, por isso, circuncidou-o por causa dos judeus daqueles lugares; pois todos sabiam que o pai dele era grego.
4 Tucuy llajtasman chayaspataj Pablowan llanc'aj-masisninwan hermanosta yachachisharkancu. Jesuspa cachasninwan Jerusalenpi curaj hermanoswan niskancu ruwanancuta chayta casunancuta munacuywan camacherkancu.
4 Ao passar pelas cidades, entregavam aos irmãos as decisões tomadas pelos apóstolos e presbíteros de Jerusalém, para que as observassem.
5 Tucuynejpi Jesuspa cachasnenka tantaska hermanosta astawan callpacharkancu Jesuspi jap'icunancupaj. Sapa p'unchaytaj astawan runas Jesuspi jap'icorkancu.
5 Assim, as igrejas eram fortalecidas na fé e, dia a dia, aumentavam em número.
6 Santo Espíritu jarc'arka Pablota chay llanc'aj-masisnintawan Asia jallp'api sumaj willanasta Jesusmanta willaramunancuta. Chayraycu Frigia jallp'anejta Galacia jallp'anejtawan rerkancu.
6 E percorreram a região frígio-gálata, tendo sido impedidos pelo Espírito Santo de pregar a palavra na província da Ásia.
7 Ajinapitaj Misia jallp'a kayllaman chayamorkancu. Paycunataj Bitinia jallp'aman riyta yuyarkancu. Jesuspa cachamuskan, chay Espiriturí, rinancuta jarc'allarkataj.
7 Chegando perto de Mísia, tentaram ir para Bitínia, mas o Espírito de Jesus não o permitiu.
8 Chayraycu Misia jallp'a ladollanta pasaspa Troas llajtaman chayarkancu.
8 E, tendo contornado Mísia, foram a Trôade.
9 Chaypitaj Pabloka tutapi moskoypijina Macedonia jallp'amanta uj runata ricorka sayashajta. Chay runari Pablota mayta niricorka: “Macedonia jallp'aman jamuspa yanapariwaycu”, nispa.
9 À noite, Paulo teve uma visão na qual um homem da Macedônia estava em pé e lhe rogava, dizendo: — Passe à Macedônia e ajude-nos.
10 Ajinata Pablo ricuskantawancama Macedonia jallp'aman rinaycupaj churacorkaycu. Nokaycuri chekamanta yacharkaycu Dios camachiwaskaycuta paycunaman sumaj willanasta willaranaycupaj.
10 Assim que Paulo teve a visão, imediatamente procuramos partir para aquele destino, concluindo que Deus nos havia chamado para lhes anunciar o evangelho.
11 Troas llajtamanta yacunta barcopi puririmuspa chekanta Samotracia jallp'aman chayarkaycu. K'ayantintaj Neápolis llajtaman chayarkaycu.
11 Tendo, pois, navegado de Trôade, fomos diretamente para Samotrácia e, no dia seguinte, a Neápolis.
12 Rispa chaymanta Filipos llajtaman chayarkaycu. Filiposka Macedonia jallp'api jatun llajta carka. Chaypitaj Roma llajtamanta runaspis tiyacuncu. Chaypi nokaycu pisi p'unchaycunata khepacorkaycu.
12 Dali fomos a Filipos, cidade da Macedônia, primeira do distrito e colônia romana. Nesta cidade, permanecemos alguns dias.
13 Samacuna p'unchaypitaj llajtamanta mayu cantoman llojserkaycu. Chaypi yuyarkaycu tincuyta Diosmanta mañacoj rejcunawan. Ajinapi tantacoj warmiswan parlaspataj Jesusmanta yachacherkaycu.
13 No sábado, saímos da cidade para a beira do rio, onde nos pareceu haver um lugar de oração; e, assentando-nos, falamos às mulheres que haviam se reunido ali.
14 Carka paycunamanta uj uyarej warmi, Lidia sutiyoj. Payka Tiatira llajtamanta carka, Diostapis munacoj. Culli-puca, sumaj p'achata vendejpis carka. Señor Jesucristo payman sumaj yuyayta korka Pabloj parlaskanta casunanpaj.
14 Certa mulher, chamada Lídia, da cidade de Tiatira, vendedora de púrpura, temente a Deus, nos escutava; o Senhor lhe abriu o coração para que estivesse atenta ao que Paulo dizia.
15 Ajinapi payka wasinpi tiyacojcunawan bautizacorkancu Jesuspi jap'icuskancuta ricuchinancupaj. Chaymantataj payka mayta niwasharkaycu: —Señor Jesuspi chekamanta jap'icojpaj khawawanquichej chayka, wasiyman jamuychej caricunayquichejpaj, —nispa. Ajinata wasinman pusawarkaycu.
15 Depois de ser batizada, ela e toda a sua casa, nos fez este pedido: — Se julgam que eu sou fiel ao Senhor, venham ficar na minha casa. E nos constrangeu a isso.
16 Diosmanta mañacoj rincupuni, uj cuti chayman risharkaycu. Ajinallapi uj camachi sipaswan mana yuyaymanta tincucorkaycu. Chay sipaska supaywan apaycachaska carka. Chayraycu runasman mana yachaska imasta willaj. Ajinaspataj patronninpaj ashqha kolketa ganaj carka.
16 Aconteceu que, indo nós para o lugar de oração, veio ao nosso encontro uma jovem possuída de espírito adivinhador, a qual, adivinhando, dava grande lucro aos seus donos.
17 Chay sipaska Pablotawan nokaycutawan khatiyta kallariwarkaycu. Khaparispataj nisharka: —Cay runaska tucuy atiyniyoj Diospa camachisnin cancu. Paycuna willasonkachej imaynata juchamanta cachariskas canayquichejta, —nispa.
17 Seguindo a Paulo e a nós, gritava, dizendo: — Estes homens são servos do Deus Altíssimo e anunciam a vocês o caminho da salvação.
18 Ashqha p'unchaycunata ajinata khaparillajpuni. Pablorí chayta muchuyta manaña aterkachu. Chayraycu cutiricamuspa sajra supayta nerka: —Jesucristoj atiyninwan camachiyqui: Llojsiy paymanta, —nispa. Chay quiquinpachataj supayka sipasmanta llojsiporka.
18 Isto se repetiu por muitos dias. Então Paulo, já indignado, voltando-se, disse ao espírito: — Em nome de Jesus Cristo, eu ordeno que você saia dela. E, na mesma hora, o espírito saiu.
19 Chay sipaspa patronesnin ricorkancu manaña paywan kolketa ganayta atinancuta. Chayraycu Pablotawan Silastawan jap'icherkancu. Ajinaspataj plazapi llajta camachejcunaman khatatarkancu juchachanancupaj.
19 Quando os donos da jovem viram que se havia desfeito a esperança do lucro, agarraram Paulo e Silas e os arrastaram para a praça, à presença das autoridades.
20 Camachejcunaman chimpaycuchispataj nerkancu: —Cay runaska israelcunamanta caspa llajtanchejta okharishancu ch'ajwachinancupaj.
20 E, levando-os aos magistrados, disseram: — Estes homens, sendo judeus, perturbam a nossa cidade,
21 Wajjina ruwanasta manchayta willashancu. Nokanchejri romanos caskanchejraycu manapuni chaycunata cheka ruwanaspaj jap'iyta atinchejchu, nitaj ruwaytapis, —nispa.
21 propagando costumes que não podemos aceitar, nem praticar, porque somos romanos.
22 Ashqha runaspis Pabloj contranpi Silaspawan contranpi okharicorkancu. Camachejcunataj iscaynincoj p'achasnincuta lluch'urparicherkancu. Camacherkancutaj c'aspiwan wajtaskas canancuta.
22 Então a multidão se levantou unida contra eles, e os magistrados, rasgando-lhes as roupas, mandaram açoitá-los com varas.
23 Ashqhata wajtachispataj carcelman churaycorkancu. Carcelta khawajtataj camacherkancu paycunata sumajta khawananta ama aykecunancupaj.
23 E, depois de lhes darem muitos açoites, os lançaram na prisão, ordenando ao carcereiro que os guardasse com toda a segurança.
24 Khawajri camachiskancuta casuspa uqhu caj carcel wasiman paycunata churaycorka. Chaquisnincutataj raqhu c'aspi jusc'usman churaraspa jap'iracherka.
24 Este, recebendo tal ordem, levou-os para o cárcere interior e prendeu os pés deles no tronco.
25 Chaupi tutatajina Pablowan Silaswanka Diosmanta mañacuspa payta yupaychaspataj taquisharkancu. Chaypi wisk'aska runaspis uyarisharkancu.
25 Por volta da meia-noite, Paulo e Silas oravam e cantavam louvores a Deus, e os demais companheiros de prisão escutavam.
26 Ajinapi ujllata jallp'aka mayta qharcatiterka. Carcelpa cimientosninpis cuyurerkancu. Chay quiquinpacha carcelpa tucuy puncusninpis quicharicaporkancu. Wisk'aska runaspata tucuy cadena watanasnincupis phascaracaporkancu.
26 De repente, sobreveio tamanho terremoto, que sacudiu os alicerces da prisão; todas as portas se abriram e as correntes de todos os presos se soltaram.
27 Carcelta khawaj runari puñuymanta rijch'arispa carcel puncusta quichariskata ricorka. Payka wisk'aska runas aykecapuskancuta yuyarka. Chayraycu jatun cuchillontasiq'ispa wañuchicunayasharkaña.
27 O carcereiro despertou do sono e, vendo abertas as portas da prisão, puxando da espada, ia suicidar-se, pois pensou que os presos tinham fugido.
28 Pablorí sinch'ita khaparispa nerka: —Ama imanacuychu. Tucuyniycu caypi cashaycu, —nispa.
28 Mas Paulo gritou bem alto: — Não faça nenhum mal a si mesmo! Estamos todos aqui.
29 Carcelta khawaj runataj c'anchata mañacuspa carcel wasiman uskhayta yaycorka. Qharcatitispataj Pabloman Silasmanwan konkoricorka.
29 Então o carcereiro, tendo pedido uma luz, entrou correndo e, trêmulo, prostrou-se diante de Paulo e Silas.
30 Paycunata jawaman pusarkamuspataj nerka: —Wirakochis, juchamanta cachariska canaypaj ¿imatataj ruwanay tiyanrí?
30 Depois, trazendo-os para fora, disse: — Senhores, que devo fazer para que seja salvo?
31 Paycunataj cuticherkancu: —Señor Jesucristopi jap'icuy. Chaywanka kanpis wasiyquipi tiyacojcunapis ajinata jap'icuspa juchamanta cachariskas canquichej, —nispa.
31 Eles responderam: — Creia no Senhor Jesus e você será salvo — você e toda a sua casa.
32 Ajinatataj paycunaka sumaj willanasta Jesusmanta willararkancu payman tucuy wasinpi tiyacojcunamanpis.
32 E pregaram a palavra de Deus ao carcereiro e a todos os que faziam parte da casa dele.
33 Carcelta khawaj runaka Pablotawan Silastawan chay chaupi tutapacha jamperka nanachicuskasnincuta. Chay quiquinpachataj payka tucuy wasinpi tiyacojcunawan bautizacorkancu Jesuspi jap'icuspa.
33 Naquela mesma hora da noite, cuidando deles, lavou-lhes as feridas dos açoites. Logo a seguir, ele e todos os membros da casa dele foram batizados.
34 Chaymantataj Pablota Silastawan wasinman pusaspa miqhunata jaywarka. Payka may cusiska casharka tucuy wasinpi tiyacojcunapis Diospi jap'icuskancuraycu.
34 Então, levando-os para a sua própria casa, deu-lhes de comer; e, com todos os seus, manifestava grande alegria por ter crido em Deus.
35 P'unchayamojtinña llajta camachej curajcunaka yanapajcunancuta khawajcunaman cachamorkancu. Nichimorkancutaj: “Chay runasta cacharipuychej”, nispa.
35 Quando amanheceu, os magistrados enviaram oficiais de justiça, com a seguinte ordem para o carcereiro: — Ponha aqueles homens em liberdade.
36 Ajinataj carcelta khawaj runaka chay niskancuta Pabloman willarka: —Camachejcuna camachimuncu cachariska canayquichejta. Chayraycu cunanka allillanta ripuychej, —nispa.
36 Então o carcereiro comunicou isso a Paulo, dizendo: — Os magistrados ordenaram que vocês fossem postos em liberdade. Portanto, vocês podem sair. Vão em paz.
37 Pablorí paycunata nerka: —Roma llajtayoj runas cashajtiycu tucuy runas ricushajtincu jasut'ichiwarkaycu. Chaywanpis ajinata ruwawarkaycu mana juchachaskasllata. Ajinaspataj carcelman wijch'uycuwarkaycu. Cunanrí ¿pacayllamantachu cacharipuyta munawaskaycu? Mana ajinachu canka. Manachayrí paycuna quiquincu jamuspa runaspa ñaupakencupi orkhowachuycu carcelmanta, —nispa.
37 Paulo, porém, lhes disse: — Sem ter havido processo formal contra nós, nos açoitaram publicamente e nos jogaram na cadeia, sendo nós cidadãos romanos. Querem agora nos mandar embora sem maior alarde? Nada disso! Pelo contrário, que eles venham e, pessoalmente, nos ponham em liberdade.
38 Yanapajcunaka chayta willarkancu camachejcunaman. Camachejcunari Roma llajtayoj runas caskancuta yachaspa mayta manchachicorkancu.
38 Os oficiais de justiça comunicaram isso aos magistrados. Quando estes souberam que Paulo e Silas eram cidadãos romanos, ficaram com medo.
39 Paycunari carcelman jamuspa Pabloman Silasmanwan niricusharkancu: —Pantarkaycu, perdonariwaycu, —nispa. Paycunata cacharipuspataj nerkancu: —Cay llajtamanta ripullaychej, ari, —nispa.
39 Então foram até eles e lhes pediram desculpas; e, relaxando-lhes a prisão, pediram que se retirassem da cidade.
40 Carcelmanta llojsispataj Lidiaj wasinman yaycorkancu. Chaypiri Cristopi hermanosta tantaskata ricorkancu. Chayraycu Cristopi sumajta jap'icunancupaj hermanosta callpacharkancu. Ajinaspataj riporkancu.
40 Tendo saído da prisão, Paulo e Silas dirigiram-se para a casa de Lídia e, vendo os irmãos, os animaram. Depois partiram.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.