Romanos 8
Ru Loqꞌ Pixabꞌ Ri Dios (QUCNNT) vs NVT
1 Kämik k'ut, ri winaq ri xa e jun chik ruk' ri Cristo Jesús, man käq'at tä na tzij pa ki wi' chi käk'äjisax ki wäch. E are k'u taq wa' ri man käka'n tä ri ki rayib'al ri man utz taj, xane are käka'no jas ri kraj ri Loq'alaj Espíritu.
1 Agora, portanto, já não há nenhuma condenação para os que estão em Cristo Jesus.
2 Ri pixab' k'ut ri rech ri Loq'alaj Espíritu ri kuya k'aslemal rumal ri Cristo Jesús, are xinesan pu q'ab' ri pixab' re ri mak xuquje' re ri kämikal.
2 Pois em Cristo Jesus a lei do Espírito que dá vida os libertou da lei do pecado, que leva à morte.
3 Ri Dios xub'ano jachike ri man xkowin tä chub'anik ri Pixab' ri xutz'ib'aj ri qa mam Moisés. Ri Pixab' ri' man k'o tä u chuq'ab' chuk'exik ri ki k'aslemal ri winaq. Ri Dios k'ut xutaq loq ru K'ojol ri ya winaq chik, xukoj k'u che sipanik chutojik ri qa mak. Xutaq loq je' ta ne are xa jun winaq ajmak. Je ri' ri Dios xuk'äjisaj u wäch ri mak rumal ru kämikal ri Jesús.
3 A lei não era capaz de nos salvar por causa da fraqueza de nossa natureza humana, por isso Deus fez o que a lei era incapaz de fazer ao enviar seu Filho na semelhança de nossa natureza humana pecaminosa e apresentá-lo como sacrifício por nosso pecado. Com isso, declarou o fim do domínio do pecado sobre nós,
4 Je' xub'an wa' ri Dios rech ri uj kujkowin chub'anik jas ri kätaqan wi ri Pixab', man käqa'n tä chi k'ut xa jas ri käqaj uj, xane are käqa'no jas ri kraj ri Loq'alaj Espíritu.
4 de modo que nós, que agora não seguimos mais nossa natureza humana, mas sim o Espírito, possamos cumprir as justas exigências da lei.
5 Ri winaq k'ut ri käka'no xaq jas ri käkaj ri e are', are keb'ok il chub'anik ri ki rayib'al ajuwächulew. Are k'u ri käka'no jas ri kraj ri Loq'alaj Espíritu, are keb'ok il chub'anik jas ri kraj ri Are'.
5 Aqueles que são dominados pela natureza humana pensam em coisas da natureza humana, mas os que são controlados pelo Espírito pensam em coisas que agradam o Espírito.
6 Ri kok il jun chub'anik ri qa rayib'al ajuwächulew käk'aman b'i wa' pa ri kämikal. Are k'u ri kok il jun chub'anik jas ri kraj ri Loq'alaj Espíritu kub'an chi kuriq na k'aslemal, xuquje' kub'ano chi kuxlan ri ranima'.
6 Portanto, permitir que a natureza humana controle a mente resulta em morte, mas permitir que o Espírito controle a mente resulta em vida e paz.
7 Ri winaq ri xa käkichomaj u b'anik ri ki rayib'al ajuwächulew käka'n ki k'ulel che ri Dios rumal chi man kekowin taj keniman che ru Pixab' ri Dios, xuquje' man käkaj taj.
7 Pois a mentalidade da natureza humana é sempre inimiga de Deus. Nunca obedeceu às leis de Deus, e nunca obedecerá.
8 Rumal ri' ri winaq ri käka'no xaq jas ri käkaj ri e are', man kuya' taj käqaj ri ki k'aslemal chuwäch ri Dios.
8 Por isso aqueles que ainda estão sob o domínio de sua natureza humana não podem agradar a Deus.
9 Ri ix k'ut man b'enaq tä iwanima' chub'anik xaq jas ri kiwaj ix, xane are kib'ano jas ri kraj ri Loq'alaj Espíritu, we qas k'o ri Espíritu rech ri Dios pa ri iwanima'. Jachin k'u ri man k'o tä ri Espíritu rech ri Cristo pa ranima', man rech tä ri Cristo ri'.
9 Vocês, porém, não são controlados pela natureza humana, mas pelo Espírito, se de fato o Espírito de Deus habita em vocês. E, se alguém não tem o Espírito de Cristo, a ele não pertence.
10 We ri Cristo k'o pa iwanima', pune b'a' käkäm na ri i cuerpo rumal ri mak, käk'asi k'u ri iwespíritu rumal chi xjikomataj ri iwanima' cho ri Dios.
10 Uma vez que Cristo habita em vocês, embora o corpo morra por causa do pecado, o Espírito lhes dá vida porque vocês foram declarados justos diante de Deus.
11 We pa ri iwanima' ix k'o wi ri Espíritu rech ri Dios ri xk'astajisan ri Jesús chkixol ri käminaqib', ri Dios are käyo'w na k'ak' u k'aslemal ri i cuerpo ri xa käkämik. Je' kub'an wa' rumal ri Loq'alaj Espíritu rech ri Are' ri k'o pa iwanima'.
11 E, se o Espírito de Deus que ressuscitou Jesus dos mortos habita em vocês, o Deus que ressuscitou Cristo Jesus dos mortos dará vida a seu corpo mortal, por meio desse mesmo Espírito que habita em vocês.
12 Je k'u ri', qachalal, k'o ri rajwaxik käqa'no, man are tä k'u ru b'anik xaq jas ri käqaj uj.
12 Portanto, irmãos, vocês não têm de fazer o que sua natureza humana lhes pede,
13 We k'u ri ix kib'an xaq jas ri kiwaj ix, kixkäm na. We k'u rumal ri Loq'alaj Espíritu kikämisaj ri i rayib'al ri man utz taj, kixk'asi na.
13 porque, se viverem de acordo com as exigências dela, morrerão. Se, contudo, pelo poder do Espírito, fizerem morrer as obras do corpo, viverão,
14 Konojel k'u ri k'amom ki b'e rumal ri Espíritu rech ri Dios, e are wa' ralk'ual ri Dios.
14 porque todos que são guiados pelo Espírito de Deus são filhos de Deus.
15 Ri Espíritu ri yo'm chiwe rumal ri Dios man are tä jun espíritu ri xaq ix u kojom che taq patäninelab' ri xuquje' kub'an chiwe chi kixej iwib', xane are ri Loq'alaj Espíritu ri xub'ano chi ix ralk'ual ri Dios. Ri Espíritu ri' kuya chqe chi käqab'ij: “¡Qa Tat!” che ri Dios.
15 Pois vocês não receberam um espírito que os torne, de novo, escravos medrosos, mas sim o Espírito de Deus, que os adotou como seus próprios filhos. Agora nós o chamamos “ Aba , Pai”,
16 Tzare k'u we Espíritu ri' kub'ij pa ri qanima' chi uj ralk'ual chi ri Dios.
16 pois o seu Espírito confirma a nosso espírito que somos filhos de Deus.
17 Rumal chi uj ralk'ual ri Dios, ya'talik chi käyi' qe ri echb'al ri xuchi'j ri Dios, käqak'am k'u na wa' junam ruk' ri Cristo. Je ri' we junam käqariq k'äx ruk' ri Cristo, rech junam ruk' ri Are' känimarisax na qa q'ij.
17 Se somos seus filhos, então somos seus herdeiros e, portanto, co-herdeiros com Cristo. Se de fato participamos de seu sofrimento, participaremos também de sua glória.
18 Ri in k'ut kinchomaj chi ri k'äx ri tajin käqariq pa taq we q'ij kämik, man käjunamataj tä wa' ruk' ri nimarisab'al qa q'ij ri käyi' na chqe pa taq ri q'ij ri junab' ri kepe na.
18 Considero que nosso sofrimento de agora não é nada comparado com a glória que ele nos revelará mais tarde.
19 Ronojel k'u ri b'anom rumal ri Dios xaq reye'm chi käpe ri q'ij aretaq keq'alajisax na jachin taq ri e ralk'ual ri Dios.
19 Pois toda a criação aguarda com grande expectativa o dia em que os filhos de Deus serão revelados.
20 Je ri', rumal chi ronojel ri b'anom rumal ri Dios, xq'at tzij puwi' chi man k'o tä u patän. Man are tä k'u wa' ri u rayib'al, xane are ri Dios xb'anow che. Pune je ri', k'o jas ri käreyej na.
20 Toda a criação, não por vontade própria, foi submetida por Deus a uma existência fútil,
21 Are la' chi käpe na ri q'ij aretaq ronojel ri b'anom rumal ri Dios kätzoqopitaj na, man käkanaj tä chi kan pu q'ab' ri kämikal, känimarisax k'u na u q'ij junam kuk' ri e ralk'ual ri Dios.
21 na esperança de que, com os filhos de Deus, a criação seja gloriosamente liberta da decadência que a escraviza.
22 Kämik ri', qetam chi ronojel ri b'anom rumal ri Dios kel ch'uj, k'o pa q'oxom, je' jas ru q'oxom jun yawab' ixoq.
22 Pois sabemos que, até agora, toda a criação geme, como em dores de parto.
23 Man xuwi tä k'u ri b'anom rumal ri Dios kel ch'uj, xane ri uj xuquje' ri yo'm ri Loq'alaj Espíritu chqe, ri nab'e qechb'al ri xuya ri Dios. Ri uj xuquje' käq'oxow qanima', qeye'm k'ut jampa' kujq'alajisax chi uj qas ralk'ual ri Dios, rech kel ri qa cuerpo pu q'ab' ri kämikal.
23 E nós, os que cremos, também gememos, embora tenhamos o Espírito em nós como antecipação da glória futura, pois aguardamos ansiosos pelo dia em que desfrutaremos nossos direitos de adoção, incluindo a redenção de nosso corpo.
24 Xqariq ru tob'anik ri Dios rumal chi k'o ri xku'b'i wi qa k'ux. We käku'b'i u k'ux jun chrij ri tajin käril chik, man ku'lb'al k'ux tä ri'. Ri tajin käril chik man rajwaxik tä ri' chi käreyej na.
24 Recebemos essa esperança quando fomos salvos. (Se já temos alguma coisa, não há necessidade de esperar por ela,
25 We k'u ri qeye'm are ri mäja' käqilo, rajwaxik chi ruk' paciencia kujeyen na che.
25 mas, se esperamos por algo que ainda não temos, devemos fazê-lo com paciência e confiança.)
26 Ri uj man k'o tä qa chuq'ab'. Tzare k'u ri Loq'alaj Espíritu kujto'wik. Man qetam taj käqa'n orar, man käqach'ob' tä k'ut jas ri rajwaxik käqata' che ri Dios, tzare k'u ri Loq'alaj Espíritu käb'ochi'n che ri Dios pa qa wi' ruk' oq'ej ri man kujkowin tä uj käqab'ij ruk' ri qa tzij.
26 E o Espírito nos ajuda em nossa fraqueza, pois não sabemos orar segundo a vontade de Deus, mas o próprio Espírito intercede por nós com gemidos que não podem ser expressos em palavras.
27 Are k'u ri Dios ri käka'y pa taq qanima', ri Are' retam jas ri kraj kub'ij ri Loq'alaj Espíritu, rumal chi ri Loq'alaj Espíritu kub'ochi'j ri Dios jas ru rayib'al ri Are' pa ki wi' ri winaq ri e rech.
27 E o Pai, que conhece cada coração, sabe quais são as intenções do Espírito, pois o Espírito intercede por nós, o povo santo, segundo a vontade de Deus.
28 Qetam k'ut chi ri Dios kub'ano chi utz kel na ronojel ri käpe pa ki wi' ri winaq ri loq' käkil wi ri Are'. E are k'u taq wa' ri winaq ri e sik'im rumal ri Are' jas ri u chomam loq.
28 E sabemos que Deus faz todas as coisas cooperarem para o bem daqueles que o amam e que são chamados de acordo com seu propósito.
29 Konojel k'u ri xetamax ki wäch rumal ri Dios ojer, e are taq wa' xeucha' rech kejunamataj na ruk' ru K'ojol. Je ri' xub'ano rech ru K'ojol kok che nab'eal chkixol k'ia winaq ri kachalal kib'.
29 Pois Deus conheceu de antemão os seus e os predestinou para se tornarem semelhantes à imagem de seu Filho, a fim de que ele fosse o primeiro entre muitos irmãos.
30 Ri xecha'taj rumal ri Dios ojer e are' taq wa' xeusik'ij, ri xeusik'ij e are' taq wa' ri xujikomaj kanima', ri xujikomaj kanima' k'ut, e are' taq wa' xunimarisaj ki q'ij junam ruk' ri Are'.
30 Depois de predestiná-los ele os chamou, e depois de chamá-los, os declarou justos, e depois de declará-los justos, lhes deu sua glória.
31 ¿Jas k'u ri käqab'ij chrij wa'? Käqab'ij k'ut: We ri Dios are k'o pa qa wi', man k'o tä jun ri kuya' kuyak rib' chqij.
31 Que podemos dizer diante de coisas tão maravilhosas? Se Deus é por nós, quem será contra nós?
32 Ri Dios man xuq'il tä rib' chuya'ik ri u K'ojol, xane xujach pa ri kämikal rumal qech uj nimalaj qonojel. ¿A mat k'u kuya ri Are' junam ruk' ri u K'ojol ronojel ri kajwataj chqe? ¡Je', je ri'!
32 Se ele não poupou nem mesmo seu próprio Filho, mas o entregou por todos nós, acaso não nos dará todas as outras coisas?
33 ¿Jachin ta ri käkowinik kumol qa mak uj, ri uj cha'tal rumal ri Dios? Ri Dios k'ut u b'im chqij chi jikom qanima'.
33 Quem se atreve a acusar os escolhidos de Deus? Ninguém, pois o próprio Deus nos declara justos diante dele.
34 ¿Jachin ta lo ri kuya' kuq'at tzij pa qa wi' chi käk'äjisax qa wäch? Are k'u ri Cristo xkäm che qa k'exwäch. Man xuwi tä wa', xane xuquje' xk'astaj chkixol ri käminaqib'. T'uyul ri Are' kämik pa ru wikiäq'ab' ri Dios, tajin k'u käb'ochi'n pa qa wi' cho ri Dios.
34 Quem nos condenará, então? Ninguém, pois Cristo Jesus morreu e ressuscitou e está sentado no lugar de honra, à direita de Deus, intercedendo por nós.
35 ¿Jachin ta lo ri käkowinik kujtasow chrij ri rutzil ranima' ri Cristo? ¡Man k'o taj! Pune k'u käqariq ri k'äx, pune käpe ri b'is, pune k'o winaq ri käketzelaj qa wäch, pune käqariq numik, pune man k'o tä chi qatz'iaq ri käqajalb'ej, pune xa jub'iq' man kujkämik, pune k'u kujkämisaxik, man k'o tä ri käkowinik kujtasow chrij ri rutzil ranima' ri Cristo.
35 O que nos separará do amor de Cristo? Serão aflições ou calamidades, perseguições ou fome, miséria, perigo ou ameaças de morte?
36 Kub'ij k'u ru Loq' Pixab' ri Dios ri Tz'ib'talik:
36 Como dizem as Escrituras: “Por causa de ti, enfrentamos a morte todos os dias; somos como ovelhas levadas para o matadouro”.
37 Pa ronojel k'u taq wa' ri k'äx ri käqariqo, kujch'akan na, rumal ru tob'anik ri Jun ri kujraj.
37 Mas, apesar de tudo isso, somos mais que vencedores por meio daquele que nos amou.
38 Rumal ri' nu jikib'am nu k'ux chi man k'o tä jas ri käkowinik kujtasow chrij ri rutzil ranima' ri Dios. Man are tä ri kämikal, man are tä ri k'aslemal, man are tä ri ángeles, man are tä k'u nik'iaj ri k'o taqanik pa ki q'ab', xuquje' ri k'o ki chuq'ab' ri man keilitaj taj. Man are tä ri k'o pa taq ri q'ij kämik, o ri käk'oji na pa taq ri q'ij ri kepetik.
38 E estou convencido de que nem morte nem vida, nem anjos nem demônios, nem o que existe hoje nem o que virá no futuro, nem poderes,
39 Man k'o tä jas ri k'o chikaj, man k'o tä jas ri k'o pulew, man k'o tä k'u jun jasach chik ri b'anom rumal ri Dios ri käkowinik kujutas chrij ri rutzil ranima' ri Dios ri u k'utum chqawäch rumal ri Cristo Jesús ri Qajaw.
39 nem altura nem profundidade, nada, em toda a criação, jamais poderá nos separar do amor de Deus revelado em Cristo Jesus, nosso Senhor.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.