Romanos 11

K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Rumal kꞌu wa kinta chiꞌwe: ¿La xa kꞌu xretzelaj ri Dios ri utinimit? Man je ta riꞌ. In in aj Israel, in rijaꞌl ri Abraham, uj petinaq chike ri winaq ri e ralkꞌwaꞌl ri Benjamín.
1 Pergunto, então: Acaso rejeitou Deus o seu povo? De maneira alguma. Pois eu mesmo sou israelita, descendente de Abraão, da tribo de Benjamim.
2 Ri Dios man xretzelaj taj ri utinimit ri uchaꞌom loq ojer. ¿La man kꞌu iwetaꞌm ri kubꞌij ri Tzꞌibꞌatalik che ri Elías? Ri Elías xuꞌtzujuj ri winaq aꞌj Israel che ri Dios.
2 Deus não repeliu o seu povo, que ele de antemão distinguiu! Desconheceis o que narra a Escritura, no episódio de Elias, quando este se queixava de Israel a Deus:
3 Wajaw, ri winaq xeꞌkikamisaj kojonel ri e qꞌalajisal taq tzij la, xuqujeꞌ xeꞌkitukij ronojel ri tyoxalaj taq kꞌolibꞌal tzujbꞌal sipanik choch la. Xaq xwi ri in xinkꞌasiꞌ kanoq, are kꞌu kakaj kinkikamisaj.
3 Senhor, mataram vossos profetas, destruíram vossos altares. Fiquei apenas eu, e ainda procuram tirar-me a vida {I Rs 19,10}?
4 ¿Jas kꞌu xbꞌix che rumal ri Dios? Xbꞌix che: E Nuqꞌatom wuqubꞌ mil achyabꞌ ri man e xukulinaq ta wi choch ri Baal.
4 Que lhe respondeu a voz divina? Reservei para mim sete mil homens, que não dobraram o joelho diante de Baal {I Rs 19,18}.
5 Xaq jeriꞌ pa taq we qꞌij riꞌ xaq jeꞌ e koltal kanoq e jujun winaq ri e chaꞌtalik xa rumal ri utoqꞌobꞌ ri Dios.
5 É o que continua a acontecer no tempo presente: subsiste um resto, segundo a eleição da graça.
6 We rumal ri utoqꞌobꞌ ri Dios xechaꞌik, man xechaꞌ ta riꞌ rumal ta ri kichak, we rumal ri kichak xechaꞌik, man toqꞌobꞌ ta bꞌa riꞌ.
6 E se é pela graça, já não o é pelas obras; de outra maneira, a graça cessaria de ser graça.
7 ¿Jas kꞌu kaqabꞌij? Man konojel taj ri tinimit Israel xkiriq ri qas karaj ri kanimaꞌ, areꞌ kꞌu ri xechaꞌ rumal ri Dios, qas xkiriq wi ri xraj ri kanimaꞌ, are kꞌu ri nikꞌaj chik, xkowirisax ri kanimaꞌ.
7 Conseqüência? Que Israel não conseguiu o que procura. Os escolhidos, estes sim, o conseguiram. Quanto aos mais, foram obcecados,
8 Jetaq ri kubꞌij ri tzꞌibꞌatalik: Ri Dios xukowirisaj ri kanimaꞌ, xubꞌan chike chi pune kꞌo kibꞌoqꞌoch man kekaꞌy taj, xuqujeꞌ pune kꞌo kixikin, maj kitanabꞌal, jeriꞌ kꞌulmatajinaq kukꞌ kꞌa pa taq we qꞌij kamik riꞌ.
8 como está escrito: Deus lhes deu um espírito de torpor, olhos para que não vejam e ouvidos para que não ouçam, até o dia presente {Dt 29,3}.
9 Ri David kubꞌij: Chuxoq ri kinimaqꞌij jun kꞌaꞌmabꞌal pa kibꞌe, xuqujeꞌ jun kꞌat rech ketzaq chupam, jeriꞌ kaqꞌat na tzij pa kiwiꞌ che utojbꞌalil ri kakibꞌano.
9 Davi também o diz: A mesa se lhes torne em laço, em armadilha, em ocasião de tropeço, em justo castigo!
10 Chemoyiroq rech man kekaꞌy ta chik xuqujeꞌ kotokobꞌ ri uwo kachaq rech man kuꞌtzir ta wi.
10 A vista se lhes obscureça para não verem! Dobra-lhes o espinhaço sem cessar {Sl 68,23s}!
11 Chanim kꞌut kinta chiꞌwe: ¿La xa kꞌu xkitopij kaqan rech man xekwin ta chik xewaꞌjilik? Man je ta riꞌ, xane xa rumal ri kimak xpe ri kolotajem chike ri winaq ri man aꞌj Israel taj, rech jeriꞌ qas kakinaꞌ na kꞌax pa kanimaꞌ chike ri nikꞌaj winaq chik.
11 Pergunto ainda: Tropeçaram acaso para cair? De modo algum. Mas sua queda, tornando a salvação acessível aos pagãos, incitou-os à emulação.
12 We are ri kimak ri tinimit Israel xqꞌinomarisan ri uwachulew, we are ri kitzaqem xbꞌanow qꞌinomabꞌ chike ri winaq ri man aꞌj Israel taj, are ta kꞌu mat sibꞌalaj nim na qꞌinomal kakiya na aꞌreꞌ ketzaratzobꞌ loq.
12 Ora, se o seu pecado ocasionou a riqueza do mundo, e a sua decadência a riqueza dos pagãos, que não fará a sua conversão em massa?!
13 Iwukꞌ ix kintzijon wi ri man ix aꞌj Israel taj. Jeriꞌ rumal cher in taqoꞌn chi kech ri winaq ri man aꞌj Israel taj, rumal riꞌ kinya uqꞌij ri nuchak.
13 Declaro-o a vós, homens de origem pagã: como apóstolo dos pagãos, eu procuro honrar o meu ministério,
14 Wine rukꞌ we kinbꞌij riꞌ kinkwinik kinkoj kꞌax pa kanimaꞌ ri e nuwinaqil, wine rukꞌ jubꞌiqꞌ kekolotaj na jujun chike.
14 com o intuito de, eventualmente, excitar à emulação os homens da minha raça e salvar alguns deles.
15 Jeriꞌ rumal we xukꞌam la utzirem chike ri winaq man aꞌj Israel taj are xetzelax kiwach ri aꞌj Israel, ¿la man kꞌu kayaꞌtaj na kikꞌaslemal we kekꞌamawaꞌx chi na junmul pune e kꞌo chikixoꞌl ri kaminaqibꞌ?
15 Porque, se de sua rejeição resultou a reconciliação do mundo, qual será o efeito de sua reintegração, senão uma ressurreição dentre os mortos?
16 We sibꞌalaj tyox ri nabꞌe taq jastaq ri katzuj cho ri Dios, tyoxirisatal xuqujeꞌ bꞌa riꞌ ri qꞌor ri kakanaj kanoq, we tyoxirisatal ri ukꞌaꞌmal ri cheꞌ, tyoxirisatal xuqujeꞌ bꞌa riꞌ ri uqꞌabꞌ ri cheꞌ.
16 Se as primícias são santas, também a massa o é; e se a raiz é santa, os ramos também o são.
17 We kꞌo jujun uqꞌabꞌ ri cheꞌ ri xesakꞌix bꞌik, ri at kꞌut, ri at juyubꞌil cheꞌ xaq xatnakꞌ ku che chikixoꞌl ri uqꞌabꞌ ri jeꞌl taq cheꞌ. Kakꞌamawaꞌj chi kꞌu awe ri uwaꞌl ri cheꞌ ri kape che ri ucheꞌal ri olivo.
17 Se alguns dos ramos foram cortados, e se tu, oliveira selvagem, foste enxertada em seu lugar e agora recebes seiva da raiz da oliveira,
18 Pune jeriꞌ, manaꞌ nimal chikiwach ri qas uqꞌabꞌ ri cheꞌ, naꞌtaj chawe chi man at taj katyoꞌw uchuqꞌabꞌ ri ukꞌaꞌmal ri cheꞌ xane are ri ukꞌaꞌmal ri cheꞌ kayoꞌw achuqꞌabꞌ at.
18 não te envaideças nem menosprezes os ramos. Pois, se te gloriares, sabe que não és tu que sustentas a raiz, mas a raiz a ti.
19 Wine kabꞌij: Xsakꞌix bꞌik nikꞌaj uqꞌabꞌ we cheꞌ riꞌ rumal riꞌ xinnakꞌ kan in.
19 Dirás, talvez: Os ramos foram cortados para que eu fosse enxertada.
20 Pune qas tzij aꞌreꞌ xesakꞌix bꞌik rumal maj kikojobꞌal, at kꞌut rumal ri kojobꞌal ko at kꞌolik. Man kanaꞌ ta bꞌa nimal, xane chaxiꞌj awibꞌ.
20 Sem dúvida! É pela incredulidade que foram cortados, ao passo que tu é pela fé que estás firme. Não te ensoberbeças, antes teme.
21 Ri Dios we man xutoqꞌobꞌisaj kiwach ri qas uqꞌabꞌ taq ri cheꞌ, man kutoqꞌobꞌisaj ta xuqujeꞌ riꞌ awach at ri xaq at nakꞌtal koq.
21 Se Deus não poupou os ramos naturais, bem poderá não poupar a ti.
22 Rumal riꞌ chawila ri rutzilal xuqujeꞌ ri uqꞌatoj tzij ri Dios, ri uqꞌatoj tzij kukꞌ konojel ri xetzaqik, xuqujeꞌ ri rutzilal ri kukꞌut chawe at, we man katkꞌojiꞌ pa ri rutzilal ri Dios, katsakꞌix xuqujeꞌ na bꞌi riꞌ.
22 Considera, pois, a bondade e a severidade de Deus: severidade para com aqueles que caíram, bondade para contigo, suposto que permaneças fiel a essa bondade; do contrário, também tu serás cortada.
23 Ri winaq aꞌj Israel we kakikoj ri kubꞌij ri Dios, kenakꞌ kꞌu na koq riꞌ, jeriꞌ rumal ri Dios kꞌo ukwinem rech kuꞌnakꞌ chi na koq junmul.
23 E eles, se não persistirem na incredulidade, serão enxertados; pois Deus é poderoso para enxertá-los de novo.
24 Jeriꞌ rumal we at xatsakꞌix bꞌik che jun juyubꞌil cheꞌ, awetaꞌm riꞌ chi at juyubꞌil are xatkꞌojiꞌk, xa xatnakꞌ koq che ri ucheꞌal ri olivo. Are ta kꞌu mat aninaq riꞌ kanakꞌiꞌ chi koq junmul ri uqꞌabꞌ ri cheꞌ ri qas ucheꞌal ri olivo.
24 Se tu, cortada da oliveira de natureza selvagem, contra a tua natureza foste enxertada em boa oliveira, quanto mais eles, que são naturais, poderão ser enxertados na sua própria oliveira!
25 Wachalal, kawaj kichomaj jas qas ubꞌantajik we jastaq riꞌ, rech jeriꞌ man kinaꞌ taj nimal. Nikꞌaj chike ri winaq aꞌj Israel xkowirisax ri kanimaꞌ, kakowirisax kꞌu na, kꞌa cheꞌkojon na konojel ri winaq ri man aꞌj Israel taj.
25 Não quero, irmãos, que ignoreis este mistério, para que não vos gabeis de vossa sabedoria: esta cegueira de uma parte de Israel só durará até que haja entrado a totalidade dos pagãos.
26 Kꞌa te riꞌ konojel ri winaq aꞌj Israel kekolotaj na, jetaq kubꞌij ri tzꞌibꞌatalik: Pa Sión kape wi na ri Kolonel, Areꞌ kesan na bꞌik ri mak kech ri rijaꞌl ri Jacob.
26 Então Israel em peso será salvo, como está escrito: Virá de Sião o libertador, apartará de Jacó a impiedade.
27 Are waꞌ ri chomanik ri kinbꞌan na kukꞌ aꞌreꞌ we xinkuy ri kimak.
27 E esta será a minha aliança com eles, quando eu tirar os seus pecados {Is 59,20s; 27,9}.
28 Ri winaq aꞌj Israel kikꞌulel ri Dios xa rumal ri utz laj tzij, rech utz kubꞌan chiꞌwe ix. We kꞌu are kaqilo jachin nabꞌe xchaꞌ rumal ri Dios, kaqilo chi aꞌreꞌ e loqꞌ kumal kech ri kitat kinan.
28 Se, quanto ao Evangelho, eles são inimigos de Deus, para proveito vosso, quanto à eleição eles são muito queridos por causa de seus pais.
29 Jeriꞌ rumal man kakꞌexen ta wi ri usipanik ri Dios xuqujeꞌ ri usikꞌinik.
29 Pois os dons e o chamado de Deus são irrevogáveis.
30 Jacha ri ix, man kixniman ta che ri Dios ojer, kamik kꞌut xyaꞌtaj ri toqꞌobꞌ chiꞌwe rumal man xeniman taj aꞌreꞌ.
30 Assim como vós antes fostes desobedientes a Deus, e agora obtivestes misericórdia com a desobediência deles,
31 Are kꞌu ri man xeniman taj, rech kayaꞌtaj ri toqꞌobꞌ chiꞌwe ix, kayaꞌtaj na ri toqꞌobꞌ chike.
31 assim eles são incrédulos agora, em conseqüência da misericórdia feita a vós, para que eles também mais tarde alcancem, por sua vez, a misericórdia.
32 Jeriꞌ rumal ri Dios xubꞌan chike chi man keniman taj, rech jeriꞌ kutoqꞌobꞌisaj na kiwach kojonel.
32 Deus encerrou a todos esses homens na desobediência para usar com todos de misericórdia.
33 ¡Sibꞌalaj nim ri uqꞌinomal ri retaꞌmabꞌal ri Dios, maj jun kachꞌobꞌowik! ¡Maj jun kakwinik karetaꞌmaj ri uqꞌatoj tzij, xuqujeꞌ man kabꞌan ta rajilaxik ri ubꞌe!
33 Ó abismo de riqueza, de sabedoria e de ciência em Deus! Quão impenetráveis são os seus juízos e inexploráveis os seus caminhos!
34 Jeriꞌ rumal ¿Jachin xchꞌobꞌow ri kꞌo pa ri uchomanik ri Dios? O ¿jachin xyoꞌw unoꞌj?
34 Quem pode compreender o pensamento do Senhor? Quem jamais foi o seu conselheiro?
35 ¿Jachin on xyoꞌw uqajanik ri Dios, kꞌa te riꞌ xtoj che?
35 Quem lhe deu primeiro, para que lhe seja retribuído?
36 Rumal ri che Areꞌ, rumal Areꞌ, xuqujeꞌ e rech Areꞌ ronojel ri jastaq, che Areꞌ yaꞌtal wi juluwem, chibꞌe qꞌij saq. Jeriꞌ.
36 Dele, por ele e para ele são todas as coisas. A ele a glória por toda a eternidade! Amém.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.