Mateus 9
K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs AAI
1 Are xtoꞌtaj ri Jesús chubꞌixik we riꞌ, xaqꞌan pa jun jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ, xeꞌ chꞌaqaꞌp che ri kꞌo wi, pa ri tinimit ubꞌiꞌnam Capernaúm, jawjeꞌ ri kel wi.
1 Jesu wa afe’en yen naatu matabir maiye rabon na ana bar ana meraramaim tit.
2 Are kꞌo chilaꞌ e nikꞌaj winaq xkikꞌam bꞌik jun achi ri qꞌoyol pa ri uchꞌat, ri man kakwin taj kusalabꞌaj ribꞌ. Ri Jesús are xril ri kikojobꞌal ri winaq xubꞌij che ri achi: Achi, chabꞌana achuqꞌabꞌ. In katinkuy che ronojel ri amak.
2 Nati’imaim sabuw afa orot ta an uman murubin emo’emomaim hiwan hi’abar hina Jesu biyan hitit, naatu Jesu sabuw hai baitumatum itin, basit orot an uman murubin isan eo, “Natu men iniyababan, o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
3 E kꞌo kꞌu jujun aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik chilaꞌ, xkichomaj: Jachin jun jeꞌ kunaꞌ we achi riꞌ, we pukꞌuꞌx chi are Dios, awas riꞌ ri kuchomaj.
3 Naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib.”
4 Ri Jesús retaꞌm ri tajin kakichomaj, rumal riꞌ xuta chike: ¿Jas che sibꞌalaj itzel kixchoman chwij?
4 Jesu abisa hinotanot itin naatu eo, “Kwa aisim dogor wanawanan not kakafih kwanotanot?
5 ¿Jas ri man kꞌax ta ubꞌixik? ¿Xkuyutaj ri amak, o chatwaꞌjiloq chatbꞌinoq?
5 Ef menatan i hamehamen, orot ana kakafih notawiyen isan anao i hamehamen ai anau namisir nabat nareremor i hamehamen?
6 Rech kꞌu kiwilo chi in in uKꞌojol ri Achi, kꞌo nukwinem chukuyik makaj choch ri uwachulew, xubꞌij ri Jesús che ri achi ri man kakwin taj kabꞌinik: Chatwaꞌjiloq, chakꞌama bꞌik ri achꞌat, jat cho awachoch.
6 Baise kwakakasiy, imih ani’obaiyi kwana’itin, orot Natun i tafaramamaim fair bai bowabow kakafih notawiyen isan.” Naatu orot an uman murubin isan eo, “Kumisir a ir kunuw kubai a ubar kwen.”
7 Xwaꞌjil kꞌu bꞌik ri achi, xeꞌ cho rachoch.
7 Orot misir ana ir nuw bai ana ubar in.
8 Are xkil ri winaq ri xkꞌulmatajik, xemayijanik, xkiqꞌijilaꞌj ri Dios rumal cher uyaꞌom ri kwinem riꞌ chike ri e winaq.
8 Sabuw iti na’atube matar hi’i’itin ana mar hai hibir ra’at naatu God wabin hibora’ara’ah fair iti na’atube orot bitih isan.
9 Are xel bꞌik ri Jesús chilaꞌ, xril jun achi ubꞌiꞌ Mateo, tꞌuyulik tajin kutoqꞌij alkabal rech ri nim taqanel pa Roma. Xpe ri Jesús xubꞌij che: Chinatereneꞌj. Ri Mateo xwaꞌjil bꞌik, xutereneꞌj ri Jesús.
9 Jesu efan nati ihamiy remor inan auman, kabay o’onayan wabin Matthew ana bowabow efanamaim ma’am itin naatu iu, “Kumisir kwi’ufnunu.” Matthew ma’am misir Jesu iufunun hairi hin.
10 Pa ri qꞌij riꞌ, ri Jesús xuqujeꞌ ri utijoxelabꞌ xubꞌeꞌwoq cho rachoch ri Mateo. E kꞌi toqꞌil taq alkabal xuqujeꞌ aꞌjmakibꞌ xubꞌeꞌwoq kukꞌ.
10 Jesu Matthew ana baremaim ma bay hi’au, ana maramaim kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sinafuyah moumurih maiyow hina Jesu ana bai’ufununayah bairi hikofanih bay aa ana efanamaim himare.
11 Ri fariseos are xeꞌkil we winaq riꞌ, xkita chike ri utijoxelabꞌ ri Jesús, xkibꞌij: ¿Jas che kawaꞌ le iwajtij kukꞌ toqꞌil taq alkabal xuqujeꞌ kukꞌ aꞌjmakibꞌ?
11 Naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hi’itih ana maramaim, Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Aisim kwa a bai’obaiyenayan kabay o’onayah naatu sabuw kakafih bairi hima bay te’aa?”
12 Are xuta ri Jesús ri xkibꞌij ri fariseos xubꞌij chike: Man kajawataj taj ajkun chike ri utz kiwach, xane are kajawataj ajkun chike ri e yawabꞌibꞌ.
12 Jesu hio nowar naatu iyafutih eo, “Sabuw aurih sawow en adanafur orot boro men hinakok, baise sabuw iyab sawusawuwih boro adanafur orot hinakok.
13 Are katanik, jix chitatabꞌelaꞌ jas kel ri xubꞌij ri Dios are xubꞌij we tzij riꞌ: Are kawaj in utz kixnoꞌjin kukꞌ ri winaq, man are ta kawaj kikꞌam la ri isipanik chinuwach. Xinpe in chikisikꞌixik ri aꞌjmakibꞌ rech kuꞌx nutijoxelabꞌ, man are ta in petinaq chikisikꞌixik ri sibꞌalaj e utz taq winaq kakinaꞌo.
13 Kwa Buk Atamaninamaim kwabiyab tur yabin kwa’itin? ‘Ayu i akokok kabeber, men sibor.’”
14 Jun qꞌijal, ri utijoxelabꞌ ri Juan xeqet rukꞌ ri Jesús, xkita che: ¿Jas che ri uj xuqujeꞌ le fariseos kaqabꞌan qꞌipoj waꞌim, man je ta kꞌu laꞌ kakibꞌan le atijoxelabꞌ?
14 Naatu John Baptist ana bai’ufununayah hina Jesu hibatiy hio, “Aisim aki naatu ofafar bai’ufununayah bairi mar etei ayoyohar naatu o a bai’ufununayah i en?”
15 Ri Jesús xubꞌij chike: Ri winaq ri e sikꞌital pa jun kꞌulanem man kebꞌison taj, rumal cher kꞌo ri jiꞌatz kukꞌ. Kuꞌriqa kꞌu na qꞌij are kakꞌam bꞌik ri jiꞌatz chikiwach. Kꞌa te riꞌ riꞌ kakibꞌan qꞌipoj waꞌim.
15 Jesu iyafutih eo, “Men karam sabuw orot boubun tatatabin ana yasisir isan hitaruru’ay, hitama orot yawasin hitabotouw, baise mar boro nanan orot boro hinabosair naatu nati ana veya’amaim imaibo hinifoufur hinirowarow.
16 We xtꞌoqopin jun qꞌeꞌl atzꞌyaq, man kakꞌojox taj rukꞌ jun chꞌaqaꞌp kꞌakꞌ atzꞌyaq. Rumal cher are kachꞌaj ri qꞌeꞌl atzꞌyaq, kujikꞌ ribꞌ ri kꞌakꞌ atzꞌyaq kꞌojobꞌal, xuqujeꞌ kutꞌoqopij ronojel ri qꞌeꞌl atzꞌyaq, jeriꞌ kanimataj ri teqꞌ.
16 Na’atube faifuw atamanin boro men karam hinab faifuw boubun hinafitimih, anayabin faifuw boubun hinasasauw ana veya boro nakaro’om natakweb mahar nara’at.
17 Xuqujeꞌ man kaya ta ri kꞌakꞌ vino pa qꞌeꞌl taq kꞌolibꞌal, rumal cher ri kꞌakꞌ vino kutꞌoqopij riꞌ ri qꞌeꞌl taq kꞌolibꞌal, xaq jeriꞌ katix ri kꞌakꞌ vino, xuqujeꞌ katꞌoqopin ri kꞌolibꞌal. Rumal riꞌ are utz na we kaya ri kꞌakꞌ vino pa ri kꞌakꞌ taq kꞌolibꞌal,jeriꞌ man katꞌoqopin ta ri kꞌolibꞌal xuqujeꞌ man katix ta ri vino.
17 Na’atube men yait ta wine boubun ebai wine ana kibub atamaninamaim eriririmih, anayabin wine boubun boro nara’at naatu kibub natafofor wine nasuwa na re, imih wine boubun i boro wine ana kibub boubunamaim hinarir, saise hairi boro gewasih hinabat.”
18 Tajin katzijon ri Jesús, are xopan jun kꞌamal kibꞌe ri winaq aꞌj Israel, xukiꞌ choch kꞌa te riꞌ xubꞌij che: Xkam ri numiꞌal, we kꞌu keꞌya ri qꞌabꞌ la puꞌwiꞌ, kakꞌastaj na riꞌ.
18 Iti na’atube eo auman Tafaror Bar kaifenayan orot ta na Jesu biyan tit nanamaim sun yowen eo, “Ayu natu babitai i veya boun morob, baise akokok inan umawat inabutubun nayawas.”
19 Xwaꞌjil ri Jesús, xeꞌ rukꞌ ri achi, e rachiꞌl ri utijoxelabꞌ.
19 Basit Jesu misir ana bai’ufununayah bairi orot hi’ufunun hin.
20 Are e bꞌenaq pa ri bꞌe, xiꞌkꞌow bꞌik jawjeꞌ ri kꞌo wi jun ixoq yawabꞌ kabꞌlajuj junabꞌ. Ri yabꞌil riꞌ kubꞌano chi ri ixoq kutzaq ri ukikꞌel. Are xril ri ixoq chi tajin kiꞌkꞌow bꞌik ri Jesús,
20 Naatu babin ta ana faifuwamaim rara bota’ar ma’am kwamur etei 12 sasawar, na Jesu ufunane tit,
21 xuchomaj: we ta kꞌo bꞌanom wiꞌ nuchapom apanoq ri umanta ri Jesús, rukꞌ riꞌ kinutzirik. Xqet kꞌut chirij ri Jesús, xuchap ri umanta.
21 ana notamaim eo, “Jesu ana faifuw tainin ana butubun boro ana yawas.” Naatu ana faifuw tainin butubun.
22 Ri Jesús xtzalqꞌomijik xukaꞌyej ri ixoq, xubꞌij che: Man kakꞌaxir ta chi awanimaꞌ, are ri akuꞌlibꞌal kuꞌx chirij ri Dios, xatkunanik. Qas che ri qꞌotaj riꞌ xkunataj ri ixoq.
22 Jesu tatabir babin itin eo, “Natu men iniyababan, abai tumatumamaim kubigewasin.” Iti na’at eo ana veya’amaim, mar ta’imonamo babin igewasin.
23 Ri Jesús xutaqej ri ubꞌe, xopan cho rachoch ri kꞌamal kibꞌe ri winaq aꞌj Israel. Are xopanik, xeꞌril ri ajqꞌojomabꞌ tajin kakibꞌan ri qꞌojom rech muqbꞌal, xuqujeꞌ sibꞌalaj e kꞌi winaq kakiraqaqej kichiꞌ koꞌqꞌik.
23 Imaibo Jesu na Kou’ay Bar kaifenayan orot ana bar wanawanan run. Sabuw hiru’ay hima hirerey itih, naatu rerey ana fik hibababin nowar.
24 Ri Jesús xubꞌij chike: Chixel bꞌik waral. Ri ali man kaminaq taj, xaq kawarik. Konojel kꞌu ri winaq ri e kꞌo chilaꞌ xetzeꞌn che ri Jesús.
24 Jesu eo, “Iti kek babitai i matan fot inu’in, men morobomih, kwamisir ufun kwatit.” Baise sabuw isan himarib, anayabin i hiso’ob kek i morob.
25 Ri Jesús xeꞌresaj bꞌik ri winaq pa ri ja, te kꞌu riꞌ xok bꞌik. Xuchap ri ali che ri uqꞌabꞌ. Ri ali xwaꞌjilik.
25 Basit sabuw etei himisir ufun hitit sawar, imaibo Jesu run in kek inu’in ana efanamaim tit, naatu babitai uman bai imisiruw yawas misir.
26 Konojel ri winaq ri keꞌl pa ri tinimit xketaꞌmaj ri xkꞌulmatajik.
26 Iti sisinaf ana tur ra’at tasasar in nati tafaram hima’am ana fofonin etei hinowar.
27 Are xel bꞌik ri Jesús chilaꞌ xepe kebꞌ moyabꞌ. Xkitereneꞌj xkichapleꞌj uraqik kichiꞌ xkibꞌij: ¡Jesús, Ralkꞌwaꞌl ri David, toqꞌobꞌisaj la qawach!
27 Jesu efan nati itumar tit remor inan, orot rou’ab matah fim hitit hi’ufunun hin hi’af hio, “David uwan, kwiwanbabani.”
28 Ri e moyabꞌ xkitereneꞌj bꞌik ri Jesús xok pa ri ja. Are e kꞌo chi pa ri ja, ri Jesús xuta chike: ¿La kikojo chi kinkwinik kixinkunaj? Ri e moyabꞌ xkibꞌij: Jeꞌ, Ajawxel, kaqakojo.
28 Jesu na bar wanawanan run naatu orot rou’ab hina biyan hitit, Jesu ibatiyih eo, “Kwabitumatum ayu boro aniyawasi?” Hairi hiya’afut hio, “Regah abitumitum.”
29 Ri Jesús xuchap ri kibꞌoqꞌoch kꞌa te riꞌ xubꞌij: Kꞌulmataj iwukꞌ ri kikojo.
29 Basit Jesu hairi matah botobonen eo, “Kwabitumatum na’atube isa namatar.”
30 Aninaq xekwinik xekaꞌy chi junmul. Ri Jesús xubꞌij chike: Man kitzijoj ta chi chike nikꞌaj ri xkꞌulmatajik.
30 Hairi matah higewasin hinuw naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen.”
31 Ri achyabꞌ are xeꞌl loq xkitzijoj ri xubꞌan ri Jesús chike konojel ri winaq pa ri tinimit.
31 Baise hairi hitit hin Jesu ana tur hibosemor ra’at, nati tafaram hima’am ana fofonin etei hinowar.
32 Are tajin keꞌl bꞌik ri achyabꞌ pa ri ja, e nikꞌaj winaq xkikꞌam loq rukꞌ ri Jesús jun achi ri man kakwin taj kachꞌawik rumal cher kꞌo jun itzel uxlabꞌal che.
32 Orot rou’ab hinan ufut sabuw afa orot ta yoyom hirab awan igug ma’am hibai hina Jesu biyan hitit.
33 Ri Jesús xresaj bꞌik ri itzel uxlabꞌal ri kꞌo che ri achi, are xesataj bꞌik ri itzel uxlabꞌal che, ri achi xchꞌawik. Ri winaq ri e kꞌo chilaꞌ xemayijanik, xkibꞌij: Man ilom ta wi pa Israel jun kꞌulmatajem jetaq we riꞌ.
33 Naatu Jesu yoyom mowan nun tit orot busuruf tur eo sabuw etei hifofor hio, “Sawar iti na’atube Israel wanawananamaim men ta i’itin bounabo ta’i’itin.”
34 Ri fariseos xkibꞌij: We Jesús karesaj itzel taq uxlabꞌal, rumal cher yaꞌtal kwinem che rumal ri kꞌamal kibꞌe ri itzel taq uxlabꞌal.
34 Baise Ofafar Bai’obaiyenayah hio, “Iti i Demon Hai Ukwarin fair itin imih demon nunih titit.”
35 Ri Jesús xikꞌow pa taq ri nimaꞌq xuqujeꞌ nitzꞌ taq tinimit. Xuya kꞌutuꞌn pa taq ri Sinagoga, xutzijoj ri utz laj taq tzij rech ri ajawarem rech ri Dios, xuꞌkunaj ri winaq ri kꞌo kꞌaxal xuqujeꞌ yabꞌilal chike.
35 Jesu bar awan awan run tit sabuw inanawanih bar merar hai Kou’ay Baremaim sabuw i’obaibiyih, mar ana aiwob isan Tur Gewasin eo hinowar naatu sabuw hai sawow yumatah ta ta hibow hinan etei iyayawasih.
36 Are xril ri kikꞌyal ri winaq ri e teren chirij, xutoqꞌobꞌisaj kiwach, rumal xrilo chi sibꞌalaj e sachinaq pa ri kichomanik xuqujeꞌ maj jachin ketoꞌwik, jacha ta ne ri chij ri maj kajyuqꞌ.
36 Jesu iti rou’ay gagamin maiyow hinan itih yan baban, anayabin hai not kwaris naatu aurih baibais en, ana itinin i sheep na’atube aurih nabatanenayan orot en.
37 Ri Jesús xubꞌij chike ri utijoxelabꞌ: Sibꞌalaj e kꞌi ri kajawataj chike koꞌk pa ri ajawarem rech ri Dios, man e kꞌi ta kꞌut tijoxelabꞌ ketzijon ri utz laj taq tzij chike we winaq riꞌ.
37 Basit ana bai’ufununayah isah eo, “Masaw i gagamin na’in baise ana fourayah i men moumurih.
38 Rumal riꞌ, chita che ri Dios, ri ajchoqꞌe ri chak chuꞌtaqa loq nikꞌaj ajchakibꞌ chik pa ri uchak.
38 Imih masaw matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah afa niyafarih hinan bay hinafour, anayabin bay i hiyamur.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.