Mateus 5
K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NTLH
1 Are xril ri Jesús ri kikꞌiyal ri winaq, xpaqiꞌ cho ri juyubꞌ, kꞌa te riꞌ xtꞌuyiꞌk, xkimulij kꞌu kibꞌ ri utijoxelabꞌ chirij.
1 Quando Jesus viu aquelas multidões, subiu um monte e sentou-se. Os seus discípulos chegaram perto dele,
2 Ri Jesús xuchapleꞌj ubꞌixik we tzij riꞌ:
2 e ele começou a ensiná-los. Jesus disse:
3 E tewchiꞌtal ri mebꞌaibꞌ pa kanimaꞌ, rumal cher aꞌreꞌ aꞌjchoqꞌe ri ajawarem rech ri Dios.
3 — Felizes as pessoas que sabem que são
4 E tewchiꞌtal ri koꞌqꞌik rumal cher kakubꞌisax na kikꞌuꞌx.
4 — Felizes as pessoas que choram,
5 E tewchiꞌtal ri kakimochꞌ kibꞌ rumal cher kakikꞌamawaꞌj na ri ulew che kechabꞌal.
5 — Felizes as pessoas humildes,
6 E tewchiꞌtal ri kenumik, xuqujeꞌ kachaqiꞌj kichiꞌ chubꞌanik ri sukꞌal rumal cher kayaꞌtaj na chike ri urayibꞌal kikꞌuꞌx.
6 — Felizes as pessoas que têm fome e sede
7 E tewchiꞌtal ri kakitoqꞌobꞌisaj kiwach nikꞌaj winaq chik rumal cher katoqꞌobꞌisax na kiwach aꞌreꞌ.
7 — Felizes as pessoas que têm misericórdia
8 E tewchiꞌtal ri chꞌajchꞌoj kanimaꞌ rumal cher kakil na uwach ri Dios.
8 — Felizes as pessoas que têm o coração puro,
9 E tewchiꞌtal ri kechakunik chuyaꞌik jaꞌmaril rumal cher kabꞌix na ralkꞌwaꞌl ri Dios chike.
9 — Felizes as pessoas que trabalham pela paz,
10 E tewchiꞌtal ri kabꞌan kꞌax chike rumal ubꞌanik ri sukꞌal, rumal cher kech na ri ajawarem rech ri Dios.
10 — Felizes as pessoas que sofrem perseguições
11 Chixkiꞌkotoq are kabꞌix itzel taq jastaq chiꞌwe, xuqujeꞌ kixtzukuxik rech kabꞌan kꞌax chiꞌwe, xuqujeꞌ kabꞌan ronojel uwach bꞌanoj tzij chiꞌwij xa rumal we in.
11 — Felizes são vocês quando os insultam, perseguem e dizem todo tipo de calúnia contra vocês por serem meus seguidores.
12 Chixkiꞌkotoq, xuqujeꞌ noj ri iwanimaꞌ che kiꞌkotemal, rumal cher kayaꞌtaj na jun nimalaj tojbꞌal iwe pa ri kaj. Jeriꞌ xbꞌan chike ri e qꞌalajisal taq tzij rech ri Dios ri xepe kan chiꞌwach ix nabꞌe.
12 Fiquem alegres e felizes, pois uma grande recompensa está guardada no céu para vocês. Porque foi assim mesmo que perseguiram os
13 Ri ix ix atzꞌam rech ri uwachulew. We man katzayin chi ri atzꞌam ¿jas kubꞌan kꞌut rech katzayin chi na? Maj chi kutayij, xane kakꞌyaq bꞌi riꞌ kumal ri winaq, ketzelax uwach xuqujeꞌ katakꞌaleꞌxik.
13 — Vocês são o sal para a humanidade; mas, se o sal perde o gosto, deixa de ser sal e não serve para mais nada. É jogado fora e pisado pelas pessoas que passam.
14 Ix kixtunan ri uwachulew. Ri tinimit ri kꞌo puꞌwiꞌ ri juyubꞌ man kakwin taj karawaj ribꞌ.
14 — Vocês são a luz para o mundo. Não se pode esconder uma cidade construída sobre um monte.
15 Xuqujeꞌ man katzij ta jun qꞌaqꞌ tunabꞌal kꞌa te riꞌ kachꞌuq rukꞌ jun kaxon. Xane kaya puꞌwiꞌ jun kꞌolibꞌal jastaq rech kuꞌtunaj konojel ri e kꞌo pa ri ja.
15 Ninguém acende uma lamparina para colocá-la debaixo de um cesto. Pelo contrário, ela é colocada no lugar próprio para que ilumine todos os que estão na casa.
16 Xaq jeriꞌ tunan ri itunal chkiwach ri winaq rech kakil ri utz taq chak ri kibꞌano, xuqujeꞌ kakiqꞌijilaꞌj ri Tataxel ri kꞌo pa ri kaj.
16 Assim também a luz de vocês deve brilhar para que os outros vejam as coisas boas que vocês fazem e louvem o Pai de vocês, que está no céu.
17 Michomaj chi xinpe che uchupik ri taqanik xuqujeꞌ ri xkibꞌij ri e qꞌalajisal taq tzij rech ri Dios, man je ta riꞌ, xane in petinaq che unimaxik.
17 — Não pensem que eu vim para acabar com a
18 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe chi are kꞌa kꞌo na ri kaj rachiꞌl ri uwachulew, maj jun tzꞌibꞌ, maj xa ta ne jun tzꞌut rech ri taqanik kasach uwach, ronojel kakꞌulmataj na.
18 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: enquanto o céu e a terra durarem, nada será tirado da Lei — nem a menor letra, nem qualquer acento. E assim será até o fim de todas as coisas.
19 Xapachin ri man kunimaj ta jun chike we taqanik riꞌ, pune are ri sibꞌalaj nitzꞌ chike xuqujeꞌ kuꞌtaqchiꞌj chi nikꞌaj je kakibꞌano, nitzꞌ kabꞌan na chi rilik pa ri ajawarem rech chilaꞌ chikaj. Xapachin kꞌu ri kunimaj xuqujeꞌ kuꞌtaqchiꞌj chi nikꞌaj chunimaxik ri taqanik, nim na kil pa ri ajawarem rech chilaꞌ chikaj.
19 Portanto, qualquer um que desobedecer ao menor mandamento e ensinar os outros a fazerem o mesmo será considerado o menor no
20 Qas kinbꞌij chiꞌwe chi man kixok taj pa ri ajawarem rech ri kaj we man kikꞌow na ri isukꞌal chikiwach ri e fariseos xuqujeꞌ ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik.
20 Pois eu afirmo a vocês que só entrarão no Reino do Céu se forem mais fiéis em fazer a vontade de Deus do que os
21 Ri ix itom chi xbꞌix chike ri qamam ojer: Matkamisanik, xuqujeꞌ Xapachin ri kakamisanik, kaqꞌat na tzij puꞌwiꞌ.
21 — Vocês ouviram o que foi dito aos seus antepassados: “Não mate. Quem matar será julgado.”
22 Ri in kꞌut kinbꞌij chiꞌwe, xapachin ri kayojtaj rukꞌ ri rachalal, kaqꞌat na tzij puꞌwiꞌ. Xapachin ri kutzukuj chꞌoꞌj rukꞌ ri rachalal kaqꞌat na tzij puꞌwiꞌ cho ri qꞌatbꞌal tzij. Xuqujeꞌ xapachin ri karetzelaj ri rachachal kaqꞌat na tzij puꞌwiꞌ pa ri tyoꞌnel qꞌaqꞌ ri maj ukꞌisik.
22 Mas eu lhes digo que qualquer um que ficar com raiva do seu irmão será julgado. Quem disser ao seu irmão: “Você não vale nada” será julgado pelo tribunal. E quem chamar o seu irmão de idiota estará em perigo de ir para o fogo do inferno.
23 Xaq jeriꞌ, we tajin kaya ri asipanik cho ri tzujbꞌal sipanik kꞌa te riꞌ kanaꞌtaj chawe chi ri awachalal yojtajinaq awukꞌ.
23 Portanto, se você estiver oferecendo no altar a sua oferta a Deus e lembrar que o seu irmão tem alguma queixa contra você,
24 Chaya kan ri asipanik cho tzujbꞌal sipanik. Jat nabꞌe rukꞌ ri awachalal, jaꞌta toqꞌobꞌ che, kꞌa te riꞌ chattzalij loq chutzujik ri asipanik.
24 deixe a sua oferta ali, na frente do altar, e vá logo fazer as pazes com o seu irmão. Depois volte e ofereça a sua oferta a Deus.
25 We kꞌo jun akꞌulel ri raj katuꞌtzujuj cho ri qꞌatbꞌal tzij, chattzijon rukꞌ aninaq are bꞌenaq pa ri bꞌe, rech man katujach ta che ri qꞌatal tzij, rumal we xatujach che ri qꞌatal tzij, ri qꞌatal tzij katujach chi che jun ri katkꞌamow bꞌik pa ri cheꞌ.
25 — Se alguém fizer uma acusação contra você e levá-lo ao tribunal, entre em acordo com essa pessoa enquanto ainda é tempo, antes de chegarem lá. Porque, depois de chegarem ao tribunal, você será entregue ao juiz, o juiz o entregará ao carcereiro, e você será jogado na cadeia.
26 Qas tzij kinbꞌij chawe chi man katel ta kꞌu loq chilaꞌ we man katoj kan ri kꞌisbꞌal centaw akꞌas.
26 Eu afirmo a você que isto é verdade: você não sairá dali enquanto não pagar a multa toda.
27 Ri ix itom bꞌiꞌtal loq: Mabꞌan mak rukꞌ ri kꞌulanik winaq.
27 — Vocês ouviram o que foi dito: “Não cometa adultério.”
28 Kinbꞌij in chiꞌwe xapachin ri kukaꞌyej jun ixoq xuqujeꞌ kurayij kamakun rukꞌ, xmakun riꞌ rukꞌ pa ranimaꞌ.
28 Mas eu lhes digo: quem olhar para uma mulher e desejar possuí-la já cometeu adultério no seu coração.
29 Xaq jeriꞌ, we ri abꞌoqꞌoch ri kꞌo pa awiqiqꞌabꞌ katutaqchiꞌj pa mak, chawesaj, chakꞌyaqa bꞌik. Are katanik katzaq jubꞌiqꞌ che ri atyoꞌjal, cho ri ronojel ri atyoꞌjal kakꞌyaq bꞌik pa ri tyoꞌnel qꞌaqꞌ ri maj ukꞌisik.
29 Portanto, se o seu olho direito faz com que você peque, arranque-o e jogue-o fora. Pois é melhor perder uma parte do seu corpo do que o corpo inteiro ser atirado no inferno.
30 We ri aqꞌabꞌ ri wiqiqꞌabꞌ katutaqchiꞌj pa mak, chasakꞌij, chakꞌyaqa bꞌik. Are katanik katzaq jubꞌiqꞌ che ri atyoꞌjal cho ri kakꞌyaq bꞌik ronojel pa ri tyoꞌnel qꞌaqꞌ ri maj ukꞌisik.
30 Se a sua mão direita faz com que você peque, corte-a e jogue-a fora. Pois é melhor perder uma parte do seu corpo do que o corpo inteiro ir para o inferno.
31 Bꞌiꞌtal loq: Ri karetzelaj uwach ri rixoqil chuya jun uwuj jawjeꞌ kubꞌij wi chi xkijach kibꞌ.
31 — Foi dito também: “Quem mandar a sua esposa embora deverá dar a ela um documento de divórcio.”
32 Ri in kꞌut kinbꞌij chiꞌwe, ri kujach rixoqil man xa ta rumal chi xriqitaj chi rukꞌ jun achi, tajin kutaqchiꞌj ri rixoqil pa mak, je xuqujeꞌ ri winaq ri kakꞌuliꞌ rukꞌ ri jachtalik, kamakun xuqujeꞌ.
32 Mas eu lhes digo: todo homem que mandar a sua esposa embora, a não ser em caso de adultério, será culpado de fazer com que ela se torne adúltera, se ela casar de novo. E o homem que casar com ela também cometerá adultério.
33 Xuqujeꞌ itom riꞌ xbꞌix chike ri iwatiꞌt imam ojer: Chabꞌana ri chꞌekom tzij, ri xabꞌij kabꞌano, chabꞌana ri xatzuj ubꞌanik cho ri Dios.
33 — Vocês ouviram o que foi dito aos seus antepassados: “Não quebre a sua promessa, mas cumpra o que você jurou ao Senhor que ia fazer.”
34 Ri in kꞌut kinbꞌij chiꞌwe, man kibꞌan ta chꞌekoj tzij cho ri kaj, rumal cher are utꞌuyulibꞌal ri Dios.
34 Mas eu lhes digo: não jurem de jeito nenhum. Não jurem pelo céu, pois é o trono de Deus;
35 Man kibꞌan ta chꞌekoj tzij cho ri uwachulew, rumal cher are utakꞌalibꞌal ri Dios. Man kibꞌan ta chꞌekom tzij cho ri tinimit Jerusalén, rumal cher are utinimit ri nimalaj Taqanel.
35 nem pela terra, pois é o estrado onde ele descansa os seus pés; nem por Jerusalém, pois é a cidade do grande Rei.
36 Xuqujeꞌ man kibꞌan ta chꞌekoj tzij puꞌwiꞌ ri ijolom, rumal cher man kixkwin taj kisaqirisaj o kiqꞌeqꞌarisaj ri iwiꞌ.
36 Não jurem nem mesmo pela sua cabeça, pois vocês não podem fazer com que um só fio dos seus cabelos fique branco ou preto.
37 Are kibꞌij “jeꞌ” o “jeriꞌ”, qas je bꞌa riꞌ chibꞌanaꞌ; xuqujeꞌ are kibꞌij “man je ta riꞌ”, je xuqubꞌa riꞌ chibꞌanaꞌ. Rumal tzi che ri itzel kape wi we xaq bꞌanoj tzij kibꞌano.
37 Que o “sim” de vocês seja sim, e o “não”, não, pois qualquer coisa a mais que disserem vem do Maligno .
38 Ri ix itom ri xbꞌixik: We kꞌo jun winaq karesaj jun bꞌoqꞌochaj, kesax xuqujeꞌ na jun ubꞌoqꞌoch ri winaq riꞌ, xuqujeꞌ we kꞌo jun winaq karesaj jun wareaj kesax xuqujeꞌ na jun uware we winaq riꞌ.
38 — Vocês ouviram o que foi dito: “Olho por olho, dente por dente.”
39 Ri in kinbꞌij chiꞌwe: Man kibꞌan ta chꞌoꞌj rukꞌ ri kubꞌan kꞌax chiꞌwe. We kꞌo jun winaq kixuchꞌay che ri ipalaj ri kꞌo pa iwiqiqꞌabꞌ, chiya chi ri jun ipalaj che.
39 Mas eu lhes digo: não se vinguem dos que fazem mal a vocês. Se alguém lhe der um tapa na cara, vire o outro lado para ele bater também.
40 We kꞌo jun kumaj kan ri akamiꞌx, chaya xuqujeꞌ kan ri achakeꞌt che.
40 Se alguém processar você para tomar a sua
41 We kꞌo jun katutaqchiꞌj che ukꞌamik bꞌik jun eqaꞌn jun kilómetro, chakꞌama bꞌik at kebꞌ.
41 Se um dos soldados estrangeiros forçá-lo a carregar uma carga um quilômetro, carregue-a dois quilômetros.
42 Ri winaq ri kuta jastaq chawe, chaya che. Ri kuta uqajanik chawe, man kakꞌekꞌej ta uyaꞌik che.
42 Se alguém lhe pedir alguma coisa, dê; e, se alguém lhe pedir emprestado, empreste.
43 Itom xuqujeꞌ ri bꞌiꞌtal loq: Chaloqꞌaj ri ajil tzꞌaqat xuqujeꞌ chawetzelaj ri akꞌulel.
43 — Vocês ouviram o que foi dito: “Ame os seus amigos e odeie os seus inimigos.”
44 Kinbꞌij kꞌu in chiꞌwe: Chiꞌloqꞌaj ri iꞌkꞌulel xuqujeꞌ chibꞌana chꞌawem pa kiwiꞌ ri kixkitzukuj rech kakibꞌan kꞌax chiꞌwe.
44 Mas eu lhes digo: amem os seus inimigos e orem pelos que perseguem vocês,
45 Rech jeriꞌ qas kixux ralkꞌwaꞌl ri iTat ri kꞌo pa ri kaj. Areꞌ kabꞌanowik chi kel loq le qꞌij pa kiwiꞌ ri itzel taq winaq xuqujeꞌ pa kiwiꞌ ri e utz taq winaq, xuqujeꞌ kubꞌan jabꞌ pa kiwiꞌ ri e sukꞌ taq winaq xuqujeꞌ ri man e sukꞌ taj.
45 para que vocês se tornem filhos do Pai de vocês, que está no céu. Porque ele faz com que o sol brilhe sobre os bons e sobre os maus e dá chuvas tanto para os que fazem o bem como para os que fazem o mal.
46 We xaq xwi kiꞌloqꞌaj ri winaq ri kixloqꞌanik, ¿jas ta kꞌu riꞌ ri tojbꞌal iwe kikꞌamawaꞌj? ¿La man kꞌu jewaꞌ kenoꞌjin xuqujeꞌ le toqꞌil taq alkabal?
46 Se vocês amam somente aqueles que os amam, por que esperam que Deus lhes dê alguma recompensa? Até os cobradores de impostos amam as pessoas que os amam!
47 Xuqujeꞌ we xaq xwi kiya rutzil uwach ri iwachalal ¿jas kꞌu riꞌ ri kꞌakꞌ jastaq ri kibꞌano? ¿La man kꞌu jewaꞌ kenoꞌjin ri winaq ri man aꞌj Israel, taj?
47 Se vocês falam somente com os seus amigos, o que é que estão fazendo de mais? Até os pagãos fazem isso!
48 Xaq jeriꞌ, qas tzꞌaqat chixnoꞌjinoq jetaq ri iTat ri kꞌo chilaꞌ chikaj, tzꞌaqat kanoꞌjinik.
48 Portanto, sejam perfeitos, assim como é perfeito o Pai de vocês, que está no céu.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.