Mateus 23
K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NVT
1 Are xbꞌantaj we riꞌ, ri Jesús xubꞌij chike ri winaq xuqujeꞌ ri utijoxelabꞌ:
1 Então Jesus disse às multidões e a seus discípulos:
2 Rajawaxik chi ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xuqujeꞌ ri fariseos kakiya uchꞌobꞌik chiꞌwe jas kubꞌij ri taqanik rech ri Moisés.
2 “Os mestres da lei e os fariseus ocuparam o lugar de intérpretes oficiais da lei de Moisés.
3 Rajawaxik kinimaj xuqujeꞌ kibꞌano ronojel ri kakibꞌij chiꞌwe. Are makibꞌan taj ri kakibꞌan aꞌreꞌ, rumal man kakibꞌan taj ri kakitzijoj.
3 Portanto, pratiquem tudo que eles dizem e obedeçam-lhes, mas não sigam seu exemplo, pois eles não fazem o que ensinam.
4 Kakiya nimaꞌq taq eqaꞌn cho kachaq nikꞌaj chik, man kakaj ta kꞌu aꞌreꞌ kakisalabꞌaj rukꞌ jun uwiꞌ kiqꞌabꞌ.
4 Oprimem as pessoas com exigências insuportáveis e não movem um dedo sequer para aliviar seus fardos.
5 Are kakaj kekaꞌyex kumal ri winaq, rumal cher kakikoj ri nimaꞌq taq filacterias xuqujeꞌ kakiwiqiqej ri katzꞌyaq.
5 “Tudo que fazem é para se exibir. Usam nos braços filactérios mais largos que de costume e vestem mantos com franjas mais longas.
6 Kekam xuqujeꞌ che ri kꞌolibꞌal ri nim uqꞌij xuqujeꞌ ri nabꞌe taq tem pa taq ri Sinagoga.
6 Gostam de sentar-se à cabeceira da mesa nos banquetes e de ocupar os lugares de honra nas sinagogas.
7 Are kakaj kaya rutzil kiwach pa taq ri kꞌayibꞌal, utz kakito kabꞌix ajtij, chike.
7 Gostam de receber saudações respeitosas enquanto andam pelas praças e de ser chamados de ‘Rabi’.
8 Man kiya ta kꞌu bꞌe kabꞌix ajtij chiꞌwe ix, rumal xa jun iwajtij kꞌolik, iwonojel iwachalal iwibꞌ.
8 “Não deixem que pessoa alguma os chame de ‘Rabi’, pois vocês têm somente um mestre, e todos vocês são irmãos.
9 Xuqujeꞌ mibꞌij itat che jun winaq chik ajuwachulew, rumal xa jun iTat ix kꞌolik, are ri kꞌo pa ri kaj.
9 Não se dirijam a pessoa alguma aqui na terra como ‘Pai’, pois somente Deus no céu é seu Pai.
10 Miya bꞌe xuqujeꞌ kabꞌix ajtij chiꞌwe, rumal xa jun iwajtij kꞌolik, are ri Cristo.
10 Não deixem que pessoa alguma os chame de ‘Mestre’, pois vocês têm somente um mestre, o Cristo.
11 Ri sibꞌalaj nim uqꞌij chiꞌxoꞌl ix, kux na patanijel ke nikꞌaj chik.
11 O mais importante entre vocês deve ser servo dos outros,
12 Jeriꞌ rumal cher ri kunimarisaj ribꞌ, kanitzꞌarisax na, are kꞌu ri kunitzꞌarisaj ribꞌ, kanimarisax na uqꞌij.
12 pois os que se exaltam serão humilhados, e os que se humilham serão exaltados.
13 ¡Kꞌax iwe aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xuqujeꞌ fariseos, ix kawach! Kitzꞌapij ri kaj chikiwach nikꞌaj winaq chik, man kixok ta ix, xuqujeꞌ man kiya ta bꞌe chike ri kakaj koꞌkik.
13 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Fecham a porta do reino dos céus na cara das pessoas. Vocês mesmos não entram e não permitem que os outros entrem.
14 /¡Kꞌax iwe fariseos xuqujeꞌ aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik! Kimaj ri kachoch ri malkaꞌnibꞌ, xuqujeꞌ kijaluj chi kibꞌan chꞌawem cho ri Dios, kibꞌan tuqutaq taq ichꞌawem rech kixkil ri winaq. Rumal kꞌu waꞌ kꞌax na kabꞌan chuqꞌatik tzij pa iwiꞌ./
14 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Tomam posse dos bens das viúvas de maneira desonesta e, depois, para dar a impressão de piedade, fazem longas orações em público. Por causa disso, serão duramente castigados.
15 ¡Kꞌax iwe aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik, xuqujeꞌ ri ix fariseos, ix kawach! Kiqꞌaxaj tinimit xuqujeꞌ cho chuchꞌekik jun tereneꞌl iwe, are kixkwin chuchꞌekik ri tereneꞌl iwe riꞌ, tajin kibꞌan che chi kux kebꞌ mul chiꞌwech ix taqal che keꞌ pa ri tyoꞌnel qꞌaqꞌ.
15 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Atravessam terra e mar para converter alguém e depois o tornam um filho do inferno, duas vezes pior que vocês.
16 ¡Kꞌax iwe moy taq kꞌamal bꞌe! We kꞌo jun kunaꞌtaj jun jastaq pa ri ubꞌiꞌ ri Templo, maj kel riꞌ che, we kꞌu kunaꞌtaj jun jastaq pa ri ubꞌiꞌ ri qꞌana pwaq ri kꞌo pa ri Templo, kajatꞌitaj kan riꞌ rukꞌ ri utzij.
16 “Que aflição os espera, guias cegos! Vocês dizem não haver importância se alguém jura ‘pelo templo de Deus’, mas se jurar ‘pelo ouro do templo’ será obrigado a cumprir o juramento.
17 ¡Moy taq winaq, maj iwetaꞌmabꞌal! ¿Jachin nim uqꞌij, la are ri qꞌana pwaq, o are ri Templo ri kutyoxirisaj ri qꞌana pwaq?
17 Tolos cegos! O que é mais importante: o ouro ou o templo, que torna o ouro sagrado?
18 Ix xuqujeꞌ kibꞌij: “We kꞌo jun winaq kubꞌij jun jastaq pa ubꞌiꞌ ri tzujbꞌal sipanik, maj kel riꞌ, we kꞌu kꞌo jun kubꞌij jun jastaq pa ubꞌiꞌ ri sipanik ri kuya choch ri tzujbꞌal sipanik, kajatꞌitaj na riꞌ rukꞌ ri utzij.”
18 Dizem também não haver importância se alguém jura ‘pelo altar’, mas se jurar ‘pelas ofertas sobre o altar’ será obrigado a cumprir o juramento.
19 ¡Ix moy! ¿Jachin nim uqꞌij, ri sipanik o are ri tzujbꞌal sipanik ri katyoxirisan ri sipanik?
19 Cegos! O que é mais importante: a oferta sobre o altar ou o altar, que torna a oferta sagrada?
20 Jeriꞌ xapachin ri kubꞌij jun jastaq pa ri ubꞌiꞌ ri tzujbꞌal sipanik, man xaq xwi ta kubꞌij pa ubꞌiꞌ ri tzujbꞌal, xane pa ubꞌiꞌ ronojel ri kꞌo puꞌwiꞌ ri tzujbꞌal sipanik.
20 Quando juram ‘pelo altar’, juram por ele e por tudo que está sobre ele.
21 Ri winaq ri kubꞌij jun jastaq pa ri ubꞌiꞌ ri Templo, man xaq xwi ta kubꞌij pa ri ubꞌiꞌ ri Templo, xane tajin kubꞌij pa ubꞌiꞌ ri Dios, rumal cher are ri Dios kꞌo pa ri Templo.
21 Quando juram ‘pelo templo’, juram por ele e por Deus, que nele habita.
22 Ri kubꞌij jun jastaq pa ubꞌiꞌ ri kaj, tajin kubꞌij pa ubꞌiꞌ ri utꞌuyulibꞌal ri Dios, xuqujeꞌ pa ri ubꞌiꞌ ri Dios rumal cher Areꞌ tꞌuyul chilaꞌ.
22 Quando juram ‘pelo céu’, juram pelo trono de Deus e por Deus, que se senta no trono.
23 ¡Kꞌax iwe ix aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xuqujeꞌ fariseos, ix kawach! Kiya ri ulajujil ri menta, ri anis, xuqujeꞌ ri comino. Itzaqom kꞌu kanoq ri taqanik ri nim uqꞌij jetaq ri sukꞌal, ri bꞌanoj toqꞌobꞌ, ri utzilal. Choqꞌaqꞌ wi ubꞌanik waꞌ we nikꞌaj riꞌ jacha we nikꞌaj chik riꞌ.
23 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Têm o cuidado de dar o dízimo da hortelã, do endro e do cominho, mas negligenciam os aspectos mais importantes da lei: justiça, misericórdia e fé. Sim, vocês deviam fazer essas coisas, mas sem descuidar das mais importantes.
24 Moy taq kꞌamal taq bꞌe. Kichaꞌ na ri nitzꞌ us, kibꞌiqꞌ kꞌu bꞌik ri kamey.
24 Guias cegos! Coam a água para não engolir um mosquito, mas engolem um camelo!
25 ¡Kꞌax iwe ix aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xuqujeꞌ fariseos, ix kawach! Kichꞌajchꞌobꞌej ri rij ri qumubꞌal xuqujeꞌ ri ipalaꞌt, are kꞌu ri upam nojinaq che elaqꞌ xuqujeꞌ etzelal.
25 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Têm o cuidado de limpar a parte exterior do copo e do prato, enquanto o interior está imundo, cheio de ganância e falta de domínio próprio.
26 Moy laj fariseo, nabꞌe chachꞌajchꞌobꞌej ri upam ri aqumubꞌal xuqujeꞌ ri apalaꞌt, jeriꞌ kachꞌajchꞌojir riꞌ ri upam xuqujeꞌ ri rij.
26 Fariseus cegos! Lavem primeiro o interior do copo e do prato, e o exterior também ficará limpo.
27 ¡Kꞌax iwe ix aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xuqujeꞌ fariseos, ix kawach! Jer ix kꞌo muqbꞌal taq kaminaqibꞌ, saq iwij. Jeꞌl kakaꞌy ri iwij, ri ipam nojinaq che qꞌayinaq taq kibꞌaqil kaminaqibꞌ.
27 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! São como túmulos pintados de branco: bonitos por fora, mas cheios de ossos e de toda espécie de impureza por dentro.
28 Ix sukꞌ kixkaꞌy chiꞌwij, pa iwanimaꞌ ixnojinaq che kawachil xuqujeꞌ etzelal.
28 Por fora parecem justos, mas por dentro seu coração está cheio de hipocrisia e maldade.
29 ¡Kꞌax iwe ix aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xuqujeꞌ fariseos, ix kawach! Kiyak tzꞌaq naꞌtabꞌal ke ri e qꞌalajisal taq utzij ri Dios, xuqujeꞌ kiwiqiqej ri tzꞌibꞌatal wi ri kibꞌiꞌ ri e sukꞌ taq winaq.
29 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Constroem túmulos para os profetas, enfeitam os monumentos dos justos
30 Xuqujeꞌ kibꞌij we ta uj kꞌo uj che ri qꞌij ri xekꞌojiꞌ ri e qatat qanan, riꞌ man uj jun ta chikikamisaxik ri e qꞌalajisal taq utzij ri Dios.
30 e depois dizem: ‘Se tivéssemos vivido no tempo de nossos antepassados, não teríamos participado com eles do derramamento de sangue dos profetas’.
31 Ix kachiꞌl kꞌut ri winaq riꞌ rumal kibꞌij chi ix kijaꞌl ri winaq ri xekamisan ri e qꞌalajisal taq utzij ri Dios.
31 “Ao dizer isso, porém, testemunham contra si mesmos que são, de fato, descendentes dos que assassinaram os profetas.
32 ¡Xa junmul chitzꞌaqatisaj ri xkibꞌan ri itat inan ojer!
32 Vão e terminem o que seus antepassados começaram.
33 ¡Ix kumatz, ix kalkꞌwaꞌl taq kumatz! ¿Jachin katoꞌw iwiꞌ rech man kixeꞌ taj pa ri qꞌaqꞌ?
33 Serpentes! Raça de víboras! Como escaparão do julgamento do inferno?
34 Rumal riꞌ keꞌntaq na loq qꞌalajisal taq utzij ri Dios, achyabꞌ ri kꞌo ketaꞌmabꞌal xuqujeꞌ aꞌjtijabꞌ. E kꞌo kiꞌkamisaj na chike e nikꞌaj chik kiꞌrip na, e nikꞌaj chik kerapux na pa taq ri Sinagoga, xuqujeꞌ koꞌqotax na pa taq ri tinimit.
34 “Por isso eu lhes envio profetas, homens sábios e mestres da lei. Vocês crucificarão alguns e açoitarão outros nas sinagogas, perseguindo-os de cidade em cidade.
35 Jeriꞌ ix kixux na aꞌjmakibꞌ rumal cher kikamisaxik winaq ri maj kimak, waꞌ xchapleꞌtaj loq rukꞌ ri ukamikal ri Abel, xtoqꞌiꞌ rukꞌ ri ukamikal ri Zacarías ukꞌojol ri Berequías, ri xikamisaj pa ri Templo chuxoꞌl ri Tyoxalaj kꞌolibꞌal xuqujeꞌ ri tzujbꞌal rech ri tzujbꞌal sipanik.
35 Como resultado, serão responsabilizados pelo assassinato de todos os justos de todos os tempos, desde o assassinato do justo Abel até o de Zacarias, filho de Baraquias, que vocês mataram no templo, entre o santuário e o altar.
36 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe chi ix kixtojow na ri kꞌaxal ri xkibꞌan kanoq ri itat inan.
36 Eu lhes digo a verdade: esse julgamento cairá sobre a presente geração.”
37 ¡Winaq aꞌj Jerusalén, winaq aꞌj Jerusalén, ix ri kiꞌkamisaj ri e qꞌalajisal taq utzij ri Dios, xuqujeꞌ kibꞌan che abꞌaj ri winaq ri ketaq loq iwukꞌ! Sibꞌalaj kꞌi mul xwaj xeꞌnmulij riꞌ iwalkꞌwaꞌl jetaq kubꞌan jun atiꞌt akꞌ are kuꞌmulij ri ral pa ri uxikꞌ, man xawaj ta kꞌut.
37 “Jerusalém, Jerusalém, cidade que mata profetas e apedreja os mensageiros de Deus! Quantas vezes eu quis juntar seus filhos como a galinha protege os pintinhos sob as asas, mas você não deixou.
38 Rumal riꞌ maj jun winaq kakanaj na kanoq pa ri iwachoch.
38 E, agora, sua casa foi abandonada e está deserta.
39 Xuqujeꞌ kinbꞌij chiꞌwe chi man kiwil ta chi na nuwach kꞌa kuriq na ri qꞌij are kibꞌij: Tewchiꞌtal ubꞌiꞌ ri petinaq pa ri ubꞌiꞌ ri Ajawxel.
39 Pois eu lhe digo: você nunca mais me verá, até que diga: ‘Bendito é o que vem em nome do Senhor!’”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.