Mateus 21

K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Are xenaqajin che ri tinimit Jerusalén, xoꞌpan pa ri leꞌaj Betfagé puꞌwiꞌ ri juyubꞌ Olivos, ri Jesús xuꞌtaq bꞌik e kebꞌ utijoxelabꞌ,
1 Quando se aproximaram de Jerusalém e chegaram a Betfagé, ao monte das Oliveiras, Jesus enviou dois discípulos,
2 xubꞌij bꞌik chike: Jix pa ri alaj tinimit ri kꞌo apanoq chiꞌwach, chilaꞌ kiꞌriqa wi jun atiꞌt bꞌur xuqujeꞌ jun laj bꞌur, e jatꞌitalik, chikira loq chiꞌkꞌama loq.
2 dizendo-lhes:
3 We kꞌo ne jachin kꞌo kubꞌij chiꞌwe, chibꞌij che xa kajawataj che ri Ajawxel, kꞌa te kutzalij chiꞌwe.
3 E, se alguém disser alguma coisa, respondam: “O Senhor precisa deles.” E logo ele deixará que vocês tragam os animais.
4 Jeꞌ riꞌ rech kakꞌulmataj ri xubꞌij loq ri qꞌalajisal utzij Dios are xubꞌij:
4 Ora, isto aconteceu para se cumprir o que foi dito por meio do profeta:
5 Chibꞌij chike ri winaq aꞌj Jerusalén: Chiwilampeꞌ, ri ataqanel petinaq, sibꞌalaj utz ranimaꞌ Kejeninaq chirij jun laj bꞌur, ral jun awaj ri kubꞌan eqaꞌn.
5 “Digam à filha de Sião: Eis que o seu Rei vem até você, humilde, montado em jumenta, e num jumentinho, cria de animal de carga.”
6 Xebꞌe ri tijoxelabꞌ je xkibꞌano jetaq ri xubꞌij ri Jesús chike.
6 Indo os discípulos e tendo feito como Jesus lhes havia ordenado,
7 Xeꞌkikꞌama loq ri atiꞌt bꞌur xuqujeꞌ ri alaj bꞌur, xkilikꞌ ri kimanta chirij, kꞌa te riꞌ xtꞌuyiꞌ ri Jesús chirij.
7 trouxeram a jumenta e o jumentinho. Então puseram em cima deles as suas capas, e sobre elas Jesus montou.
8 Sibꞌalaj e kꞌi winaq xkilikꞌ ri kimanta pa ri bꞌe, e kꞌo chi nikꞌaj xkitzukuj uqꞌabꞌ taq cheꞌ xkiya pa ri bꞌe.
8 E a maior parte da multidão estendeu as suas capas no caminho, e outros cortavam ramos de árvores, espalhando-os pelo caminho.
9 Ri winaq ri e nabꞌe cho ri Jesús xuqujeꞌ ri e teren chirij, xkiraq kichiꞌ xkibꞌij: Juluwem che ri Ralkꞌwaꞌl ri David. Tewchiꞌtal ri petinaq pa ri ubꞌiꞌ ri Ajawxel. Bꞌana la toqꞌobꞌ, chujkolo la nimalaj Dios.
9 E as multidões, tanto as que iam adiante dele como as que o seguiam, clamavam: “Hosana ao Filho de Davi! Bendito o que vem em nome do Senhor! Hosana nas maiores alturas!”
10 Are xok bꞌi ri Jesús pa Jerusalén, salabꞌataj ri kanimaꞌ konojel ri winaq, kakitatabꞌela chibꞌil taq kibꞌ ¿jachin waꞌ we achi riꞌ?
10 E, quando Jesus entrou em Jerusalém, toda a cidade se alvoroçou. E perguntavam: — Quem é este?
11 E kꞌo winaq xkibꞌij: Are waꞌ ri Jesús, ri qꞌalajisal utzij ri Dios ri kel pa ri tinimit Nazaret rech Galilea.
11 E as multidões respondiam: — Este é o profeta Jesus, de Nazaré da Galileia!
12 Ri Jesús xok bꞌik pa ri Templo, xeꞌresaj loq konojel ri winaq ri tajin kakikꞌayij xuqujeꞌ tajin kakiloqꞌ aꞌwaj rech ri sipanik. Xuwolqotij bꞌik ri kimexa ri kꞌexol taq pwaq, xuqujeꞌ ri tajin keꞌkikꞌayij palomax.
12 Jesus entrou no templo e expulsou todos os que ali vendiam e compravam. Derrubou as mesas dos cambistas e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 Kꞌa te riꞌ xubꞌij chike: Tzꞌibꞌatalik chi ri wachoch Ja rech bꞌanbꞌal chꞌawem, ri ix kꞌut tajin kibꞌan kijul eleqꞌomabꞌ che.
13 E disse-lhes:
14 Xepe kꞌu moyabꞌ xuqujeꞌ chꞌokeꞌr taq winaq, xeqet rukꞌ ri Jesús pa ri Templo, ri Jesús kꞌut xuꞌkunaj.
14 Cegos e coxos se aproximaram de Jesus, no templo, e ele os curou.
15 Ri e kꞌamal taq bꞌe ke ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq xuqujeꞌ ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik are xkil ri mayijabꞌal taq jastaq ri xubꞌan ri Jesús xuqujeꞌ are xeꞌkita ri akꞌalabꞌ ri e kꞌo pa ri Templo kakiraq kichiꞌ kakibꞌij “juluwem che ri Ralkꞌwaꞌl ri David”, sibꞌalaj xyakataj koyawal.
15 Mas, quando os principais sacerdotes e os escribas viram as maravilhas que Jesus fazia e as crianças que gritavam no templo: “Hosana ao Filho de Davi!”, ficaram indignados e perguntaram a Jesus:
16 Xkibꞌij che ri Jesús: ¿La kata ri tajin kakibꞌij? Ri Jesús xubꞌij chike: Qas kinta wi, ¿man isikꞌim ta kꞌu ri tzꞌibꞌatalik kibꞌij: Chi kichiꞌ ri alaj taq nitzꞌ taq akꞌalabꞌ xuqujeꞌ ri ketuꞌn na, yaꞌtal wi ri jeꞌl laj bꞌixonem?
16 — Você está ouvindo o que estão dizendo? Jesus respondeu:
17 Kꞌa te riꞌ xel bꞌik ri Jesús pa ri tinimit, xeꞌkꞌol kanoq jun aqꞌabꞌ pa ri tinimit Betania.
17 E, deixando-os, saiu da cidade e foi para Betânia, onde passou a noite.
18 Sibꞌalaj aqꞌabꞌil are tzalijem loq rech ri Jesús pa ri tinimit, xnumik.
18 Cedo de manhã, ao voltar para a cidade, Jesus teve fome.
19 Are xril jun higuera ri kꞌo chuchiꞌ ri bꞌe, xqebꞌ rukꞌ, xraj xutzukuj jun uwach, xa ta ne kꞌu ne jun xuriqo. Xubꞌij che ri cheꞌ: Xa ta ne junmul chik katwachinik. Tzi che riꞌ ri higuera xchaqiꞌjarik.
19 E, vendo uma figueira à beira do caminho, aproximou-se dela, mas não encontrou nada, a não ser folhas. Então Jesus disse à figueira: E a figueira secou imediatamente.
20 Ri tijoxelabꞌ xemayijanik are xkil ri xkꞌulmatajik. ¿Jas che laꞌ aninaq xchaqiꞌjar ri higuera? xechaꞌ.
20 Quando os discípulos viram isso, ficaram admirados e disseram: — Como a figueira secou depressa!
21 Ri Jesús xubꞌij chike: Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe, we qas kꞌo ikojobꞌal, man kakabꞌalaj ta ikꞌuꞌx, man xwi ta kixkwinik laꞌ kibꞌano jetaq le xinbꞌan in che le higuera, xane kixkwinik kibꞌij che le juyubꞌ leꞌ, chatel bꞌik chilaꞌ jat pa le cho, jeriꞌ kꞌut kakꞌulmataj na.
21 Ao que Jesus lhes disse:
22 We qas kikojonik, kikꞌamawaꞌj na ronojel ri kita pa ri ichꞌawem.
22 E tudo o que pedirem em oração, crendo, vocês receberão.
23 Ri Jesús xok bꞌik pa ri Templo, are tajin kuya ri kꞌutuꞌn, xeqet rukꞌ ri e kꞌamal taq bꞌe kech ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq, e kachiꞌl ri e kꞌamal taq bꞌe rech ri tinimit xkita che: ¿Jas kwinem kakoj chubꞌanik we riꞌ? ¿Jachin xyoꞌw we kwinem riꞌ chawe?
23 Jesus entrou no templo e, quando já estava ensinando, os principais sacerdotes e os anciãos do povo se aproximaram dele e perguntaram: — Com que autoridade você faz estas coisas? E quem lhe deu esta autoridade?
24 Ri Jesús xubꞌij chike: Ri in xuqujeꞌ kinta jun kꞌotbꞌal chiꞌ chiꞌwe, we kibꞌij ri kinta chiꞌwe, kinbꞌij chiꞌwe jachin yoꞌwinaq kwinem chwe kinbꞌan we jastaq riꞌ.
24 Jesus respondeu:
25 Ri kwinem ri xya che ri Juan rech kubꞌan qasanaꞌ ¿jawjeꞌ upetik wi, chikaj o choch ri uwachulew? Ri achyabꞌ xkichapleꞌj utzijoxik rij, xkibꞌij: We kaqabꞌij chi chikaj upetik wi, kubꞌij laꞌ chaqe ¿jas kꞌu che man xikoj taj?
25 De onde era o batismo de João: do céu ou dos homens? E eles discutiam entre si: — Se dissermos: “Do céu”, ele nos dirá: “Então por que não acreditaram nele?”
26 We kaqabꞌij chi choch uwachulew xpe wi, kaqaxiꞌj qibꞌ chikiwach le winaq pa le tinimit, rumal aꞌreꞌ kikojom chi ri Juan are jun qꞌalajisal utzij ri Dios. Jeriꞌ xeꞌkibꞌij che ri Jesús.
26 Mas, se dissermos: “Dos homens”, é de temer o povo. Porque todos consideram João um profeta.
27 Man qetaꞌm taj. Ri Jesús xubꞌij chike: In xuqujeꞌ man kinbꞌij taj chiꞌwe jawjeꞌ kape wi ri kwinem ri kinkoj chubꞌanik we kinbꞌano.
27 Então responderam a Jesus: — Não sabemos. E ele, por sua vez, lhes disse:
28 Ri Jesús xubꞌij: Jas kichꞌobꞌ chirij we ri: Kꞌo jun achi e kꞌo kebꞌ ralkꞌwaꞌl. Xubꞌij che ri nabꞌe: “Nukꞌojol, jateꞌ chakun pa ri wulew kamik.”
28 — O que vocês acham? Um homem tinha dois filhos. Chegando-se ao primeiro, disse: “Filho, vá hoje trabalhar na vinha.”
29 Ri ala xubꞌij: “Man kawaj taj.” Kꞌa te riꞌ xukꞌex ukꞌuꞌx, xeꞌ pa ri chak.
29 Ele respondeu: “Não quero ir.” Mas depois, arrependido, foi.
30 Kꞌa te riꞌ ri tataxel xubꞌij chik che ri jun ukꞌojol jacha ri xubꞌij che ri jun, ri ala xubꞌij: “Jeꞌ tat, kineꞌek.” Man xeꞌ ta kꞌut.
30 Dirigindo-se ao outro filho, o pai disse a mesma coisa. Ele respondeu: “Sim, senhor.” Mas não foi.
31 ¿Jachin chike ri kebꞌ alabꞌom xubꞌan ri karaj ri utat kubꞌano? Ri nabꞌe, xecha ri winaq. Ri Jesús xubꞌij: Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe ri e toqꞌil taq alkabal xuqujeꞌ ri ixoqibꞌ ri sibꞌalaj e kꞌi kachajil, e nabꞌejinaq chiꞌwach che ri kokem pa ri ajawarem rech ri Dios.
31 Qual dos dois fez a vontade do pai? Eles responderam: — O primeiro. Então Jesus disse:
32 Jeriꞌ, rumal ri Juan xtaq loq iwukꞌ chukꞌutik ri ubꞌeal ri sukꞌal man xikoj ta kꞌut xuqujeꞌ man xikꞌex ta ikꞌuꞌx. Are kꞌu ri e toqꞌil taq alkabal xuqujeꞌ ri ixoqibꞌ ri sibꞌalaj e kꞌi kachajil xekojon che ri xubꞌij, pune xiwil ix waꞌ we ri, man xikꞌex ta wi ikꞌuꞌx.
32 Porque João veio até vocês no caminho da justiça, e vocês não acreditaram nele; no entanto, os publicanos e as prostitutas acreditaram. Vocês, porém, mesmo vendo isso, não se arrependeram depois para acreditar nele.
33 Chitatabꞌej chi we jun kꞌambꞌejabꞌal noꞌj riꞌ: Kꞌo jun achi, ajchoqꞌe jun ulew, xutik nikꞌaj uvas. Xutzꞌapij, xukꞌot jun nimalaj jul, xuyak jun nimalaj ja jawjeꞌ kekꞌojiꞌ wi chajil taq rech ri tikoꞌn, xuya kanoq pa qajik chike nikꞌaj winaq, kꞌa te riꞌ xeꞌ chubꞌanik jun utaqkil pa jun tinimit chik.
33 — Escutem outra parábola. Havia um homem, dono de terras, que plantou uma vinha. Pôs uma cerca em volta dela, construiu nela um lagar, edificou uma torre e arrendou a vinha a uns lavradores. Depois, ausentou-se do país.
34 Are xopan ri qꞌij rech yakoj, ri ajchoqꞌe ri ulew xuꞌtaq bꞌik ri e rajchakibꞌ chukꞌamik ri uchꞌekoj.
34 Quando chegou o tempo da colheita, o dono da vinha mandou os seus servos aos lavradores, para receber os frutos que cabiam a ele.
35 Ri ajchakibꞌ xeꞌkichap ri e patanijelabꞌ. Xkichꞌay ri jun, xkikamisaj ri jun chik, ri urox xkibꞌan che abꞌaj.
35 Mas os lavradores, agarrando os servos, espancaram um, mataram outro e apedrejaram ainda outro.
36 Kꞌa te riꞌ xuꞌtaq chi bꞌik sibꞌalaj e kꞌi patanijelabꞌ, choch ri xuꞌtaq bꞌik nabꞌe mul. Ri ajchakibꞌ xkibꞌan xuqujeꞌ kꞌax chike.
36 O dono enviou ainda outros servos em maior número; e os lavradores fizeram a mesma coisa com eles.
37 Kꞌisbꞌal rech, xutaq bꞌik ri ukꞌojol, xuchomaj: Kakinimaj waꞌ we nukꞌojol xchaꞌ.
37 Por último, o dono da vinha enviou-lhes o seu próprio filho, pensando: “O meu filho eles respeitarão.”
38 Ri ajchakibꞌ are xkil ri alkꞌwaꞌlaxel, xkibꞌij chibꞌil taq kibꞌ: “Are waꞌ ri kechꞌabꞌen kan ri ulew. Qakamisaj rech kaqechabꞌej kan uj ri ulew.”
38 Mas os lavradores, vendo o filho, disseram uns aos outros: “Este é o herdeiro; venham, vamos matá-lo e ficar com a herança dele para nós.”
39 Jeriꞌ xkichapo, xkesaj bꞌik pa ri ulew, kꞌa te riꞌ xkikamisaj.
39 E, agarrando-o, lançaram-no fora da vinha e o mataram.
40 Ri Jesús xuta chike ri winaq: ¿Jas kibꞌij ix kubꞌan na chike ri ajchakibꞌ riꞌ?
40 Quando, pois, vier o dono da vinha, que fará àqueles lavradores?
41 Ri winaq xkibꞌij: Kuꞌkamisaj na ri ajchakibꞌ, xuqujeꞌ kuya na kan ri rulew chike nikꞌaj ajchakibꞌ chik rech jeriꞌ kaya rech ri uwach ri ulew are kuriq ri qꞌij rech yakoj.
41 Eles responderam: — Fará perecer horrivelmente aqueles malvados e arrendará a vinha a outros lavradores que lhe entregarão os frutos no tempo certo.
42 Ri Jesús xubꞌij chike: ¿La man isikꞌim ri tzꞌibꞌatalik ri kubꞌij: Ri abꞌaj ri xketzelaj uwach ri ajchakibꞌ xuxik ri abꞌaj ri qas kꞌo kutayij. Waꞌ we riꞌ are uchak ri Ajawxel ri kubꞌan chaqe kujmayijanik?
42 Então Jesus perguntou:
43 Rumal riꞌ kinbꞌij chiꞌwe chi ri ajawarem kamaj na chiꞌwe, kaya na chike jun tinimit chik ri qas kawachinik.
43 — Portanto, eu lhes digo que o Reino de Deus será tirado de vocês e entregue a um povo que lhe produza os respectivos frutos.
44 Ri katzaq puꞌwiꞌ ri abꞌaj, katukin na, are kꞌu we are ri abꞌaj katzaq puꞌwiꞌ ri winaq kasach na uwach ri winaq.
44 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
45 Are xkita ri e kinimaꞌqil ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xuqujeꞌ ri fariseos ronojel ri kꞌambꞌejabꞌal noꞌj ri xubꞌij ri Jesús, xkichꞌobꞌo chi aꞌreꞌ kebꞌixik.
45 Os principais sacerdotes e os fariseus, ouvindo estas parábolas, entenderam que Jesus falava a respeito deles;
46 Xkichapleꞌj kꞌu utzukuxik jas kakibꞌan chubꞌanik kꞌax che ri Jesús, kakixiꞌj kꞌu kibꞌ chikiwach ri e winaq rumal ketaꞌm chi ri Jesús are jun qꞌalajisal utzij ri Dios.
46 e, embora quisessem prendê-lo, tinham medo das multidões, porque estas o consideravam como profeta.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.