Mateus 20

K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Ri ajawarem rech ri Dios kajunumataj xuqujeꞌ rukꞌ ri jun patrón ri sibꞌalaj aqꞌabꞌ xwaꞌjil bꞌik, xeꞌ chikitzukuxik rajchakibꞌ rech keꞌchakun rukꞌ.
1 Jesus disse:
2 Are xuꞌriq jujun ajchakibꞌ, xuꞌtaq bꞌik pa ri uchak, xubꞌij chike chikutoj jun denario ri kiqꞌij.
2 Ele combinou com eles o salário de costume, isto é, uma moeda de prata por dia, e mandou que fossem trabalhar na sua plantação.
3 Pa ri bꞌelejebꞌ qꞌotaj rech ri qꞌij ri patrón xeꞌ chi junmul chikitzukuxik ri ajchakibꞌ, are xeꞌril chi nikꞌaj winaq ri maj kakichakuj.
3 Às nove horas, saiu outra vez, foi até a praça do mercado e viu ali alguns homens que não estavam fazendo nada.
4 Xubꞌij chike: “Jix xuqujeꞌ ix, jix e chakun pa ri wulew. Kintoj na ri qas xaqareꞌ chiꞌwe.”
4 Então disse: “Vão vocês também trabalhar na minha plantação de uvas, e eu pagarei o que for justo.”
5 Jaꞌe, xechaꞌ. Xebꞌe pa ri chak. Ri patrón xel bꞌik pa ri nikꞌaj qꞌij, xuqujeꞌ pa ri nikꞌaj bꞌenaq qꞌij, xubꞌutzukuj chi na nikꞌaj ajchakibꞌ, je xubꞌij chike jetaq ri xubꞌij chike ri nikꞌaj winaq, aqꞌabꞌil.
5 — E eles foram. Ao meio-dia e às três horas da tarde o dono da plantação fez a mesma coisa com outros trabalhadores.
6 Pa ri uroꞌ qꞌotaj rech ri bꞌenaq qꞌij xel chi na bꞌik ri patrón, xuꞌriq chi na nikꞌaj winaq ri maj kichak, xuta chike: “¿Jas che xaq ix kꞌo waral maj kichakuj?”
6 Eram quase cinco horas da tarde quando ele voltou à praça. Viu outros homens que ainda estavam ali e perguntou: “Por que vocês estão o dia todo aqui sem fazer nada?”
7 Ri winaq xkibꞌij che: “Maj jachin tzujuwinaq qachak.” Ri patrón xubꞌij chike: “Jix xuqujeꞌ ix, jix e chakun pa ri wulew.”
7 — “É porque ninguém nos contratou!” — responderam eles.
8 Are xqaj ri qꞌij, ri ajchoqꞌe ri ulew xubꞌij che ri yakol urajil: “Chaꞌsikꞌij ri ajchakibꞌ, chatojo bꞌik ri kiqꞌij, are nabꞌe kaꞌtoj ri kꞌisbꞌal xuꞌlik, kꞌa te riꞌ kaꞌtoj ri nabꞌe xuꞌlik.”
8 — No fim do dia, ele disse ao administrador: “Chame os trabalhadores e faça o pagamento, começando com os que foram contratados por último e terminando pelos primeiros.”
9 Xoꞌpan ri ajchakibꞌ ri xeꞌmok pa ri uroꞌ rech ri bꞌenaq qꞌij, xya bꞌik ri kirajil rech ri jun qꞌij kichak.
9 — Os homens que começaram a trabalhar às cinco horas da tarde receberam uma moeda de prata cada um.
10 Are xoꞌpan ri winaq ri xemok nabꞌe pa ri chak, pa kikꞌuꞌx chi nim kirajil kaya chikiwach ri nikꞌaj chik. Xaq kꞌu junam ri xya chike, xa rech jun qꞌij chak.
10 Então os primeiros que tinham sido contratados pensaram que iam receber mais; porém eles também receberam uma moeda de prata cada um.
11 Are xkꞌamtaj ri tojbꞌal ke xkichapleꞌj utzijoxik rij ri Patrón.
11 Pegaram o dinheiro e começaram a resmungar contra o patrão,
12 Xkibꞌij: “We ajchakibꞌ ri xetoj la nabꞌe, xa jun hora xechakunik, junam xbꞌan la chikitojik qukꞌ, uj naj xujchakunik xqakochꞌ ri chak xuqujeꞌ ri qꞌij.”
12 dizendo: “Estes homens que foram contratados por último trabalharam somente uma hora, mas nós aguentamos o dia todo debaixo deste sol quente. No entanto, o pagamento deles foi igual ao nosso!”
13 Ri patrón xubꞌij che jun chike ri ajchakibꞌ: “Ala maj kꞌaxal tajin kinbꞌan chawe ¿Man xakꞌam ta kꞌut uqꞌabꞌ ri tojbꞌal awe xintzuju are xatinmoko?
13 — Aí o dono disse a um deles: “Escute, amigo! Eu não fui injusto com você. Você não concordou em trabalhar o dia todo por uma moeda de prata?
14 Jat, chakꞌama bꞌik ri tojbꞌal awe, kawaj kintoj chi na ri kꞌisbꞌal ajchak, jetaq ri xinbꞌan che atojik at.
14 Pegue o seu pagamento e vá embora. Pois eu quero dar a este homem, que foi contratado por último, o mesmo que dei a você.
15 ¿Man kꞌu yaꞌtal chwe kinbꞌan rukꞌ ri nurajil jacha ri kawaj in? ¿O xa kꞌax chawe chi sibꞌalaj in utz winaq?”
15 Por acaso não tenho o direito de fazer o que quero com o meu próprio dinheiro? Ou você está com inveja somente porque fui bom para ele?”
16 Jeriꞌ, ri e nabꞌe kuꞌx na kꞌisbꞌal, xuqujeꞌ ri e kꞌisbꞌal kuꞌx na e nabꞌe.
16 E Jesus terminou, dizendo:
17 Are xpaqiꞌ ri Jesús pa Jerusalén, xuꞌkaꞌm bꞌik ri e kabꞌlajuj utijoxelabꞌ, xubꞌij chike:
17 Quando Jesus estava subindo para Jerusalém, chamou os discípulos para um lado e falou com eles em particular, enquanto caminhavam. Ele disse:
18 Chanim kujeꞌ pa ri tinimit Jerusalén, chilaꞌ ri in ri uKꞌojol ri Achi kinjach na pa kiqꞌabꞌ ri e kꞌamal taq bꞌe kech ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq xuqujeꞌ ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik. Aꞌreꞌ kakiqꞌat na tzij pa nuwiꞌ xuqujeꞌ kinkikamisaj na.
18 — Escutem! Nós estamos indo para Jerusalém, onde o
19 Xuqujeꞌ kinkijach na pa kiqꞌabꞌ ri winaq ri man aꞌj Israel taj rech kakitzꞌeꞌj na nuwach, kinkirapuj na, xuqujeꞌ kinkirip na. Churox qꞌij kꞌut kinkꞌastaj na.
19 e o entregarão aos não judeus. Estes vão zombar dele, bater nele e crucificá-lo; mas no terceiro dia ele será ressuscitado.
20 Ri unan ri Jacobo xuqujeꞌ ri Juan e rachiꞌl ri ral xqebꞌ rukꞌ ri Jesús, xukiꞌ choch, kꞌa te riꞌ xuta jun toqꞌobꞌ che.
20 Então a mãe dos filhos de Zebedeu chegou com os seus filhos perto de Jesus, curvou-se e pediu a ele um favor.
21 Ri Jesús xuta che: ¿Jas kawaj? Ri chuchuꞌ xubꞌij: Taqan la chi pa ri ajawarem la jun chike we wal riꞌ katꞌuyiꞌ pa ri wiqiqꞌabꞌ la, ri jun chik katꞌuyiꞌ pa ri mox la.
21 — O que é que você quer? — perguntou Jesus. Ela respondeu: — Prometa que, quando o senhor se tornar Rei, estes meus dois filhos sentarão à sua direita e à sua esquerda.
22 Ri Jesús xubꞌij che: Man iwetaꞌm ta ri tajin kitoqꞌij. ¿La kixkwin ix kiwikꞌowisaj ri kꞌaxkꞌolal ri kakꞌulmataj na wukꞌ in? Ri tijoxelabꞌ xkibꞌij: Kujkwinik.
22 Jesus disse aos dois filhos dela: — Podemos! — responderam eles.
23 Ri Jesús xubꞌij chike: Qas kixkwin wi riꞌ kiriq ri kꞌax ri kinriq in, man in ta kꞌut kabꞌan we kinya itꞌuyulibꞌal pa ri nuwiqiqꞌabꞌ xuqujeꞌ pa ri numox. Are ri nuTat riꞌ etaꞌmaninaq e jachinaq.
23 Então Jesus disse:
24 Are xkita ri lajuj tijoxelabꞌ ri xkibꞌan ri e kebꞌ kachiꞌl xeyojtaj kukꞌ.
24 Quando os outros dez discípulos ouviram isso, ficaram zangados com os dois irmãos.
25 Ri Jesús xuꞌsikꞌij xubꞌij chike: Ix iwetaꞌm ri e qꞌatal taq tzij pa taq ri tinimit kakibꞌan kꞌax chike ri winaq xuqujeꞌ ri e kipatanijelabꞌ, rukꞌ che ri kꞌo kikwinem.
25 Então Jesus chamou todos para perto de si e disse:
26 Man yaꞌtal ta kꞌut jewaꞌ kakꞌulmataj iwukꞌ ix. Xane ri karaj kux nim uqꞌij chiꞌxoꞌl ix rajawaxik kux patanil iwe.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, quem quiser ser importante, que sirva os outros,
27 Xuqujeꞌ xapachin ri karaj kux nabꞌe chiꞌwe ix, rajawaxik kux kajchak konojel.
27 e quem quiser ser o primeiro, que seja o escravo de vocês.
28 Jeꞌ jetaq ri uKꞌojol ri Achi man xpe taj rech kapatanixik, xane xpe chikipatanixik xuqujeꞌ chuyaꞌik ri ukꞌaslemal kumal ke e kꞌi winaq.
28 Porque até o
29 Are xel bꞌik ri Jesús pa ri tinimit Jericó e rachiꞌl ri utijoxelabꞌ, sibꞌalaj kꞌi winaq e teren bꞌik chirij.
29 Quando Jesus e os discípulos estavam saindo de Jericó, uma grande multidão seguia Jesus.
30 E kꞌo kꞌu kebꞌ achyabꞌ e tꞌuyul chuchiꞌ ri bꞌe, are xkito chi tajin kikꞌow bꞌik ri Jesús chilaꞌ xkiraq kichiꞌ, xkibꞌij: Ajawxel, ralkꞌwaꞌl ri David, toqꞌobꞌisaj la qawach.
30 Dois cegos, sentados na beira do caminho, ouviram alguém dizer que ele estava passando e começaram a gritar: — Senhor,
31 Ri winaq xeꞌkiyajo rech kuꞌxlanik, man xkita ta kꞌut ri xbꞌix chike xane rukꞌ chuqꞌabꞌ xkiraq kichiꞌ xkibꞌij: Ajawxel, Ralkꞌwaꞌl ri David, toqꞌobꞌisaj la qawach.
31 A multidão os repreendeu e mandou que calassem a boca, mas eles gritaram ainda mais: — Senhor, Filho de Davi, tenha pena de nós!
32 Xtakꞌiꞌ ri Jesús, xuꞌsikꞌij, xuta chike: ¿Jas kiwaj kinbꞌan chiꞌwe?
32 Então Jesus parou, chamou os cegos e perguntou:
33 Ri moyabꞌ xkibꞌij: Ajawxel, kaqaj kujkaꞌyik.
33 — Senhor, queremos poder enxergar! — responderam eles.
34 Ri Jesús xutoqꞌobꞌisaj kiwach, xuchap ri kibꞌoqꞌoch, aninaq xekwinik xekaꞌyik, kꞌa te riꞌ xkitereneꞌj ri Jesús.
34 Jesus teve pena dos cegos e tocou nos olhos deles. No mesmo instante eles puderam ver e então seguiram Jesus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.