Mateus 15

K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 E kꞌo kꞌu jujun chike ri fariseos xuqujeꞌ jujun aꞌjtijabꞌ rech ri Taqanik, ri e petinaq pa Jerusalén, xkita che ri Jesús:
1 Então alguns fariseus e mestres da lei, vindos de Jerusalém, foram a Jesus e perguntaram:
2 ¿Jas che ri atijoxelabꞌ man kakinimaj taj ri naqꞌatajibꞌal ri kibꞌanom kan ri e qamam ojer? ¿Jas che man kakichꞌaj taj ri kiqꞌabꞌ are kewaꞌik?
2 "Por que os seus discípulos transgridem a tradição dos líderes religiosos? Pois não lavam as mãos antes de comer! "
3 Ri Jesús xubꞌij chike: ¿Jas che man kinimaj ta ix ri utaqanik ri Dios rumal unimaxik ri inaqꞌatajibꞌal?
3 Respondeu Jesus: "E por que vocês transgridem o mandamento de Deus por causa da tradição de vocês?
4 Ri Dios xubꞌij: Nim chaꞌwila ri atat rachiꞌl ri anan, xuqujeꞌ ri karetzelaj uwach ri utat rachiꞌl ri unan, taqal che kakamisaxik. Ri Dios xuqujeꞌ xubꞌij: xapachin ri man nim ta keril ri utat unan yaꞌtal che kakamisaxik.
4 Pois Deus disse: ‘Honra teu pai e tua mãe’ e ‘quem amaldiçoar seu pai ou sua mãe terá que ser executado’.
5 Ri ix kꞌut kibꞌij chi jun alkꞌwaꞌlaxel utz we kubꞌij che ri utat xuqujeꞌ ri unan: Man kinkwin taj kintobꞌan ukꞌ alaq, rumal cher xintzuj uyaꞌik che ri Dios ronojel ri nujastaq rachiꞌl ri nurajil.
5 Mas vocês afirmam que se alguém disser a seu pai ou a sua mãe: ‘Qualquer ajuda que vocês poderiam receber de mim é uma oferta dedicada a Deus’,
6 We jeriꞌ kubꞌan ri alkꞌwaꞌlaxel, man tajin ta kunimaj riꞌ ri utat. Ri ix man tajin ta kichꞌobꞌ ri utaqanik ri Dios, rumal are tajin kinimaj ri inaqꞌatajibꞌal.
6 ele não é obrigado a ‘honrar seu pai’ dessa forma. Assim vocês anulam a palavra de Deus por causa da tradição de vocês.
7 Kawach taq winaq, kꞌo rumal xutzijoj loq iwij ri Isaías are xubꞌij:
7 Hipócritas! Bem profetizou Isaías acerca de vocês, dizendo:
8 We winaq ri keꞌl pa we tinimit riꞌ, kakibꞌij chi kinkinimaj, qas tzij kꞌut kinbꞌij xa ta ne junmul kakichomaj wij.
8 ‘Este povo me honra com os lábios, mas o seu coração está longe de mim.
9 Maj kutayij kiniqꞌijilaꞌj, rumal cher ri ikꞌutuꞌn xaq ke achyabꞌ.
9 Em vão me adoram; seus ensinamentos não passam de regras ensinadas por homens’".
10 Ri Jesús xuꞌsikꞌij ri winaq xubꞌij chike: Qas chita na, xuqujeꞌ utz chibꞌana che uchꞌobꞌik ri kinbꞌij chiꞌwe:
10 Jesus chamou para junto de si a multidão e disse: "Ouçam e entendam.
11 Man are ta ri rikil ri kitijo kabꞌanow chꞌuluj chiꞌwe cho ri Dios, xane are kabꞌanow chꞌuluj chiꞌwe ri tzukun taq chꞌoꞌj rukꞌ taq tzij, xuqujeꞌ ri itzel taq tzij ri kibꞌij.
11 O que entra pela boca não torna o homem ‘impuro’; mas o que sai de sua boca, isto o torna ‘impuro’ ".
12 Ri tijoxelabꞌ xeqet rukꞌ ri Jesús, xkibꞌij che: Man utz taj xkita le fariseos ri xbꞌij la.
12 Então os discípulos se aproximaram dele e perguntaram: "Sabes que os fariseus ficaram ofendidos quando ouviram isso? "
13 Ri Jesús xubꞌij: Ronojel qꞌayes ri man are ta ri nuTat tikowinaq kabꞌoq na bꞌik ri kꞌa te riꞌ kakꞌyaq na bꞌik.
13 Ele respondeu: "Toda planta que meu Pai celestial não plantou será arrancada pelas raízes.
14 Chiꞌya chilaꞌ rumal cher jer e kꞌo ri moy ri kakikꞌam kibꞌe nikꞌaj moyabꞌ chik, we jun moy kukꞌam ubꞌe jun moy chik, kikobꞌchal riꞌ ketzaq bꞌik pa jun jul.
14 Deixem-nos; eles são guias cegos. Se um cego conduzir outro cego, ambos cairão num buraco".
15 Ri Pedro xuta che ri Jesús: Bꞌij la chaqe jas ubꞌanik ri kꞌambꞌejabꞌal noꞌj ri xtzijoj la are xbꞌij la ri jastaq ri kubꞌan chꞌuluj chaqe cho ri Dios.
15 Então Pedro pediu-lhe: "Explica-nos a parábola".
16 Ri Jesús xubꞌij che: ¿Man kichꞌobꞌ ta xuqujeꞌ ix?
16 "Será que vocês ainda não conseguem entender? ", perguntou Jesus:
17 Ronojel ri kaqatijo xuqujeꞌ ri kaqaqumuj keꞌ chiqapam, kꞌa te riꞌ keꞌqachuluj kanoq.
17 "Não percebem que o que entra pela boca vai para o estômago e mais tarde é expelido?
18 Are kꞌu ri kape pa qanimaꞌ kel loq pa qachiꞌ are riꞌ kuchꞌulujij ri winaq.
18 Mas as coisas que saem da boca vêm do coração, e são essas que tornam o homem ‘impuro’.
19 Pa ri animaꞌaj kape wi ri itzel taq chomanik, ri kamisanik, ri tzukun kakabꞌ ixoqibꞌ, xuqujeꞌ kakabꞌ achyabꞌ, ri mak kukꞌ taq ixoqibꞌ xuqujeꞌ mak kukꞌ taq achyabꞌ, bꞌanoj taq tzij chikij nikꞌaj winaq chik, ri elaqꞌ, ri itzel taq noꞌjibꞌal chikiwach ri winaq.
19 Pois do coração saem os maus pensamentos, os homicídios, os adultérios, as imoralidades sexuais, os roubos, os falsos testemunhos e as calúnias.
20 Man are ta kabꞌanow chꞌuluj che jun winaq we man kuchꞌaj uqꞌabꞌ, are kabꞌanow chꞌuluj che ri winaq ri itzel taq jastaq.
20 Essas coisas tornam o homem ‘impuro’; mas o comer sem lavar as mãos não o torna ‘impuro’ ".
21 Are xel bꞌik ri Jesús chilaꞌ, xeꞌ pa ri tinimit Tiro xuqujeꞌ Sidón.
21 Saindo daquele lugar, Jesus retirou-se para a região de Tiro e de Sidom.
22 Kꞌo jun ixoq chilaꞌ kachiꞌl ri kabꞌix kananeos chike kumal ri winaq aꞌj Israel, xuraq uchiꞌ xqebꞌ rukꞌ ri Jesús, xubꞌij che: Ajawxel, lal riꞌ ri Ralkꞌwaꞌl ri David, toqꞌobꞌisaj la nuwach, chintoꞌ la. Kꞌo jun itzel uxlabꞌal che ri wal ali, sibꞌalaj kubꞌan kꞌax che.
22 Uma mulher cananéia, natural dali, veio a ele, gritando: "Senhor, Filho de Davi, tem misericórdia de mim! Minha filha está endemoninhada e está sofrendo muito".
23 Ri Jesús xa ta ne jun tzij xubꞌij che. Ri e tijoxelabꞌ xeqet rukꞌ ri Jesús xkibꞌij che: Bꞌij la che le ixoq chi man kujutereneꞌj taj xuqujeꞌ chuxlanoq.
23 Mas Jesus não lhe respondeu palavra. Então seus discípulos se aproximaram dele e pediram: "Manda-a embora, pois vem gritando atrás de nós".
24 Ri Jesús xubꞌij: Ri Dios xinutaq loq xaq xwi chikitoꞌik ri winaq ri aꞌj Israel, rumal jer e kꞌo chij ri e sachinaq kanoq.
24 Ele respondeu: "Eu fui enviado apenas às ovelhas perdidas de Israel".
25 Ri ixoq xqet rukꞌ ri Jesús, xukiꞌ choch, xubꞌij che: Ajawxel, chintoꞌ la.
25 A mulher veio, adorou-o de joelhos e disse: "Senhor, ajuda-me! "
26 Ri Jesús xubꞌij che: Man utz taj kaqaya ri kiwa ri alkꞌwaꞌlaxelabꞌ chike ri tzꞌiꞌ.
26 Ele respondeu: "Não é certo tirar o pão dos filhos e lançá-lo aos cachorrinhos".
27 Ri ixoq xubꞌij che: Qas tzij wi, Ajawxel. Pune jeriꞌ, ri tzꞌiꞌ kakitij ri uxeꞌr taq kiwa ri e kajaw ri katzaq chuxeꞌ ri mexa.
27 Disse ela, porém: "Sim, Senhor, mas até os cachorrinhos comem das migalhas que caem da mesa dos seus donos".
28 Ri Jesús xubꞌij che ri ixoq: Ixoq, at qas kuꞌl wi akꞌuꞌx chirij ri Dios. Kabꞌantaj na awukꞌ ri xata chwe. Qas che ri qꞌotaj riꞌ xutzir ri ral ri ixoq.
28 Jesus respondeu: "Mulher, grande é a sua fé! Seja conforme você deseja". E naquele mesmo instante a sua filha foi curada.
29 Ri Jesús xel bꞌik chilaꞌ, xeꞌ chuchiꞌ ri cho Galilea. Xpaqiꞌ puꞌwiꞌ jun juyubꞌ, kꞌa te riꞌ xtꞌuyiꞌk.
29 Jesus saiu dali e foi para a beira do mar da Galiléia. Depois subiu a um monte e se assentou.
30 Sibꞌalaj e kꞌi winaq xeꞌkikꞌam bꞌik e yawabꞌibꞌ rukꞌ ri Jesús. Chikixoꞌl ri yawabꞌibꞌ e kꞌo chꞌokeꞌr, moyabꞌ, maj kiqꞌabꞌ, e memabꞌ. Ri Jesús xuꞌkunaj konojel.
30 Uma grande multidão dirigiu-se a ele, levando-lhe os mancos, os aleijados, os cegos, os mudos e muitos outros, e os colocaram aos seus pés; e ele os curou.
31 Ri winaq sibꞌalaj xemayijanik are xeꞌkil ri yawabꞌibꞌ ri xuꞌtzirik, ri memabꞌ xkichapleꞌj chꞌawem, ri e chꞌokeꞌr xkichapleꞌj bꞌinem, xuqujeꞌ ri e moyabꞌ xkichapleꞌj kaꞌyem. Ri winaq xkichapleꞌj uqꞌijilaꞌxik ri kiDios ri aꞌj Israel.
31 O povo ficou admirado quando viu os mudos falando, os aleijados curados, os mancos andando e os cegos vendo. E louvaram o Deus de Israel.
32 Ri Jesús xuꞌsikꞌij ri utijoxelabꞌ, xubꞌij chike: Kintoqꞌobꞌisaj kiwach konojel we winaq riꞌ. Xeꞌ oxibꞌ qꞌij e kꞌo wukꞌ, man kꞌo ta kiwa kitijom. Man kawaj ta kꞌut ketzalij cho kachoch we man kewaꞌ bꞌik, rukꞌ jubꞌiqꞌ kekam che numik pa ri bꞌe.
32 Jesus chamou os seus discípulos e disse: "Tenho compaixão desta multidão; já faz três dias que eles estão comigo e nada têm para comer. Não quero mandá-los embora com fome, porque podem desfalecer no caminho".
33 Ri tijoxelabꞌ xkibꞌij che: Naj uj kꞌo wi che ri tinimit, ¿jawjeꞌ keꞌ qa man wi loq kiwa konojel we winaq riꞌ?
33 Os seus discípulos responderam: "Onde poderíamos encontrar, neste lugar deserto, pão suficiente para alimentar tanta gente? "
34 Ri Jesús xuta chike: ¿Janipa kaxlan wa kꞌo iwukꞌ? Ri tijoxelabꞌ xkibꞌij: Wuqubꞌ kaxlan wa, rachiꞌl kebꞌ oxibꞌ alaj taq kar.
34 "Quantos pães vocês têm? ", perguntou Jesus. "Sete", responderam eles, "e alguns peixinhos".
35 Ri Jesús xuꞌtaq ri winaq che tꞌuyulem pa ri ulew.
35 Ele ordenou à multidão que se assentasse no chão.
36 Kꞌa te riꞌ xukꞌam ri wuqubꞌ kaxlan wa xuqujeꞌ ri kar, xutyoxij che ri Dios. Kꞌa te riꞌ xupirij ri kaxlan wa xuqujeꞌ ri kar, xuya chike ri utijoxelabꞌ, rech kakijach chike ri winaq.
36 Depois de tomar os sete pães e os peixes e dar graças, partiu-os e os entregou aos discípulos, e os discípulos à multidão.
37 Konojel ri winaq xewaꞌik, xuqujeꞌ xenojik. Are xkimol ri chꞌaqaꞌp ri xkanajik, xkiriq na, wuqubꞌ chakach.
37 Todos comeram até se fartar. E ajuntaram sete cestos cheios de pedaços que sobraram.
38 E kajibꞌ mil achyabꞌ ri xewaꞌik, man xaꞌjilax ta ri ixoqibꞌ xuqujeꞌ ri akꞌalabꞌ.
38 Os que comeram foram quatro mil homens, sem contar mulheres e crianças.
39 Kꞌa te riꞌ ri Jesús xuꞌchꞌabꞌej kan ri winaq, xpaqiꞌ pa jun jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ, xeꞌ pa ri tinimit Magadán.
39 E, havendo despedido a multidão, Jesus entrou no barco e foi para a região de Magadã.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.