Mateus 11
K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NVT
1 Are xtoꞌtaj ri Jesús chubꞌixik we jastaq riꞌ chike ri kabꞌlajuj utijoxelabꞌ, xeꞌ pa taq nikꞌaj tinimit chik chutzijoxik xuqujeꞌ chukꞌutik ri utz laj tzij.
1 Quando Jesus terminou de dar essas instruções a seus doze discípulos, saiu para ensinar e anunciar sua mensagem nas cidades da região.
2 Ri Juan Bꞌanal qasanaꞌ, are xutabꞌej ronojel ri tajin kubꞌan ri Jesús, xuꞌtaq bꞌik e jujun utijoxelabꞌ rech keꞌkita che ri Jesús:
2 João Batista, que estava na prisão, soube de todas as coisas que o Cristo estava fazendo. Por isso, enviou seus discípulos para perguntarem a Jesus:
3 ¿La lal riꞌ ri Mesías ri xubꞌij kan ri Dios chaqe chi kutaq na loq, o kaqayeꞌj na jun chik?
3 “O senhor é aquele que haveria de vir, ou devemos esperar algum outro?”.
4 Ri Jesús xubꞌij: Chixtzalijoq, chitzijoj che ri Juan ronojel ri tajin kito xuqujeꞌ kiwilo.
4 Jesus respondeu: “Voltem a João e contem a ele o que vocês veem e ouvem:
5 Ri moyabꞌ kekaꞌyik, ri chꞌokeꞌr kebꞌinik, kuꞌtzir ri e chꞌaꞌkibꞌ, xuqujeꞌ ri tꞌoꞌyabꞌ kakita chik, kekꞌastaj ri kaminaqibꞌ xuqujeꞌ katzijox ri utz laj tzij rech kolotajem chike ri e mebꞌaibꞌ.
5 os cegos veem, os aleijados andam, os leprosos são purificados, os surdos ouvem, os mortos são ressuscitados e as boas-novas são anunciadas aos pobres”.
6 Utz re ri winaq ri man kutopij ta raqan rumal we.
6 E disse ainda: “Felizes são aqueles que não se sentem ofendidos por minha causa”.
7 Are xebꞌe ri utijoxelabꞌ ri Juan, ri Jesús xuchapleꞌj utzijoxik rij ri Juan chike ri winaq, xubꞌij: ¿Jas uwach achi xiꞌwila, are xixeꞌ pa ri ulew ri katzꞌinowik? ¿La xiꞌwila jun achi ri kumejejej ribꞌ jetaq ri kubꞌan ri patzꞌan ri kamejejex rumal ri kyaqiqꞌ?
7 Enquanto os discípulos de João saíam, Jesus começou a falar a respeito dele para as multidões: “Que tipo de homem vocês foram ver no deserto? Um caniço que qualquer brisa agita?
8 ¿La xiꞌwila jun achi ri ukojom atzꞌyaq ri sibꞌalaj paqal rajil? Naꞌtaj chiꞌwe chi ri winaq ri paqal taq kaꞌtzyaqinik, pa taq ri nimaꞌq taq tꞌuyulibꞌal kech ri taqanelabꞌ xuqujeꞌ pa taq ri kitꞌuyulibꞌal ri e taqanelabꞌ e tꞌuyul wi.
8 Afinal, o que esperavam ver? Um homem vestido com roupas caras? Não, quem veste roupas caras mora em palácios.
9 ¿Jachin kꞌu xiꞌwila? ¿La xiꞌwila jun qꞌalajisal utzij ri Dios? Jeꞌ jeriꞌ, ri Juan sibꞌalaj nim na uqꞌij choch jun qꞌalajisal utzij ri Dios.
9 Acaso procuravam um profeta? Sim, ele é mais que profeta.
10 Are waꞌ ri taqoꞌn, ri ubꞌim loq ri Dios pa ri utzij, are xubꞌij: Kintaq na bꞌik ri nutaqoꞌn, kanabꞌej chawach, rech kusukꞌumaj apanoq ri abꞌe.
10 João é o homem ao qual as Escrituras se referem quando dizem: ‘Envio meu mensageiro adiante de ti, e ele preparará teu caminho à tua frente!’.
11 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe majaꞌ kalax jun achi ri sibꞌalaj nim na uqꞌij choch ri Juan ri bꞌanal qasanaꞌ. Pa ri rajawarem kꞌu ri Dios, ri winaq ri sibꞌalaj nitzꞌ uqꞌij are nim na uqꞌij cho ri Juan.
11 “Eu lhes digo a verdade: de todos os que nasceram de mulher, nenhum é maior que João Batista. E, no entanto, até o menor no reino dos céus é maior que ele.
12 Pa ri qꞌij ri xuchapleꞌj loq Juan Bꞌanal qasanaꞌ utzijoxik ri utzij ri Dios ri Juan Bꞌanal qasanaꞌ, kꞌa pa taq we qꞌij riꞌ, tajin kanimar ri ajawarem rech ri Dios, pune e kꞌo uꞌkꞌulel. Xaq xwi ri e winaq ri kakibꞌan kichuqꞌabꞌ xuqujeꞌ kuchap kikꞌuꞌx, xaq xwi waꞌ koꞌk pa ri ajawarem rech ri Dios.
12 Desde os dias em que João pregava, o reino dos céus sofre violência, e pessoas violentas o atacam.
13 Ri Dios xutzijoj loq pa ri utzij ri kakꞌulmataj na are kape ri Juan Bꞌanal qasanaꞌ.
13 Pois, antes de João vir, todos os profetas e a lei de Moisés falavam dos dias de João com grande expectativa,
14 We kikojo o man kikoj taj, ri Dios are xubꞌij chi kutaq loq ri qꞌalajisal utzij ri Dios, Elías, are xutzijoj loq rij ri Juan Bꞌanal qasanaꞌ.
14 e, se vocês estiverem dispostos a aceitar o que eu digo, ele é Elias, aquele que os profetas disseram que viria.
15 Ri kꞌo uxikin chutatabꞌexik, qas chutatabꞌej.
15 Quem é capaz de ouvir, ouça com atenção!
16 Ix winaq ri ix kꞌo kamik, jer ix kꞌo ri akꞌalabꞌ ri kixtꞌuyiꞌ pa taq ri kꞌayibꞌal kixetzꞌanik, xuqujeꞌ kiraq ichiꞌ kibꞌij chike nikꞌaj akꞌalabꞌ chik:
16 “A que posso comparar esta geração? Ela se parece com crianças que brincam na praça. Queixam-se a seus amigos:
17 Xqoqꞌisaj ri chirimiꞌy rech ri kꞌulanem, man xixxojow taj xuqujeꞌ xqabꞌixoj bꞌisobꞌal taq bꞌix, rech kamikal man xixoqꞌ taj.
17 ‘Tocamos flauta, e vocês não dançaram; entoamos lamentos, e vocês não se entristeceram’.
18 Rumal riꞌ ri Juan Bꞌanal qasanaꞌ are man xwaꞌ taj, xibꞌij che chi xa kꞌo jun itzel uxlabꞌal che.
18 Quando João apareceu, não costumava comer nem beber em público, e vocês disseram: ‘Está possuído por demônio’.
19 Kꞌa te riꞌ xinpe in, ri in uKꞌojol ri Achi, kinwaꞌik xuqujeꞌ kinqumun iwukꞌ, kibꞌij chi xaq kinpaqꞌ nupam, in jun qꞌabꞌarel, xuqujeꞌ are e wech chꞌabꞌem ri itzel taq winaq ri man keniman taj che ri Dios. Xa kꞌu naꞌtaj chiꞌwe chi ri etaꞌmabꞌal rech ri Dios kilitajik rumal ri kabꞌanik.
19 O Filho do Homem, por sua vez, come e bebe, e vocês dizem: ‘É comilão e beberrão, amigo de cobradores de impostos e pecadores’. Mas a sabedoria é comprovada pelos resultados que produz”.
20 Ri Jesús xyojtaj kukꞌ ri winaq ri keꞌl pa taq ri tinimit ri xubꞌan wi sibꞌalaj kꞌi mayijabꞌal taq jastaq, rumal cher ri winaq man xkikꞌex ta wi ri kinoꞌjibꞌal xuqujeꞌ man kakaj taj kakinimaj ri Dios, rumal ri xubꞌij chike:
20 Então Jesus começou a denunciar as cidades onde ele havia feito muitos milagres, pois não tinham se arrependido.
21 ¡Winaq rech ri tinimit Corazín, qas kiriq wi na ri kꞌax! ¡Je xuqujeꞌ ix winaq ri kixel pa ri tinimit Betsaida! We ta xbꞌan ri mayijabꞌal taq jastaq ri xbꞌan chiꞌxoꞌl ix je laꞌ pa taq ri tinimit Tiro xuqujeꞌ Sidón, najtir ta riꞌ xkikꞌex kikꞌuꞌx ri e winaq ri keꞌl chilaꞌ. Xkikoj ta koxtar taq katzꞌyaq riꞌ, xuqujeꞌ xkiya ta chaj riꞌ pa taq kijolom chukꞌutik chi kakikꞌex kikꞌuꞌx.
21 “Que aflição as espera, Corazim e Betsaida! Porque, se nas cidades de Tiro e Sidom tivessem sido realizados os milagres que realizei em vocês, há muito tempo seus habitantes teriam se arrependido e demonstrado isso vestindo panos de saco e jogando cinzas sobre a cabeça.
22 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe chi ri kꞌisbꞌal qꞌatoj tzij ri kape na pa iwiꞌ, nim na choch ri kape pa kiwiꞌ we winaq riꞌ.
22 Eu lhes digo que, no dia do juízo, Tiro e Sidom serão tratadas com menos rigor que vocês.
23 Ri ix winaq ri kixel pa ri tinimit Capernaúm, ¿teꞌq pa ikꞌuꞌx chi ix kꞌo chik pa ri kaj? Kinbꞌij kꞌu chiꞌwe chi kixkꞌyaq na bꞌik qas pa ri ukꞌuꞌx ri tyoꞌnel qꞌaqꞌ. We ta xbꞌan ri mayijabꞌal taq jastaq ri xbꞌan iwukꞌ ix, kukꞌ ri winaq ri xekꞌojiꞌ pa ri tinimit Sodoma, xkikꞌex ta kibꞌ riꞌ ri winaq riꞌ, xuqujeꞌ kꞌa kꞌo ta na ri tinimit riꞌ kamik.
23 “E você, Cafarnaum, será elevada até o céu? Não, descerá até o lugar dos mortos. Porque, se na cidade de Sodoma tivessem sido realizados os milagres que realizei em você, ela estaria de pé ainda hoje.
24 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe chi ri kꞌisbꞌal qꞌatoj tzij ri kape na piꞌwiꞌ, nim na choch ri qꞌatoj tzij ri xpe pa kiwiꞌ aꞌreꞌ.
24 Eu lhe digo que, no dia do juízo, Sodoma será tratada com menos rigor que você”.
25 Pa ri qꞌotaj riꞌ, ri Jesús xubꞌij che ri Dios: Tataxel, ri kabꞌan e la puꞌwiꞌ ri kaj xuqujeꞌ puꞌwiꞌ ri uwachulew, tyox che la rumal cher man xkꞌut ta la we jastaq riꞌ chikiwach ri achyabꞌ ri sibꞌalaj kꞌo ketaꞌmabꞌal, xane are xkꞌut la chikiwach ri winaq ri jer e kꞌo akꞌalabꞌ.
25 Naquela ocasião, Jesus orou da seguinte maneira: “Pai, Senhor dos céus e da terra, eu te agradeço porque escondeste estas coisas dos que se consideram sábios e instruídos e as revelaste aos que são como crianças.
26 Jeriꞌ xbꞌan la rumal, cher jeriꞌ xqaj choch la.
26 Sim, Pai, foi do teu agrado fazê-lo assim.
27 Ri Jesús xubꞌij chike ri winaq ri e kꞌo chilaꞌ: Ri nuTat uyaꞌom chwe ronojel ri jastaq rumal cher xaq xwi areꞌ retaꞌm nuwach. Maj chi jun qas etaꞌmaninaq uwach ri nuTat, xaq xwi ri in. Rumal laꞌ kintzijoj ri nuTat chike nikꞌaj winaq chik, rech kaketaꞌmaj uwach.
27 “Meu Pai me confiou todas as coisas. Ninguém conhece verdadeiramente o Filho, a não ser o Pai, e ninguém conhece verdadeiramente o Pai, a não ser o Filho e aqueles a quem o Filho escolhe revelá-lo.
28 Chixpeta wukꞌ ri ix ri ronojel qꞌij kixbꞌisonik xuqujeꞌ kakꞌaxir iwanimaꞌ rech kinbꞌan chiꞌwe kixuxlanik.
28 “Venham a mim todos vocês que estão cansados e sobrecarregados, e eu lhes darei descanso.
29 Chinimaj ri nutaqanik, xuqujeꞌ chiwetaꞌmaj iwe wukꞌ, rumal cher in kinjororik xuqujeꞌ qas kinmochꞌ wanimaꞌ. Wukꞌ in utz kixuxlanik.
29 Tomem sobre vocês o meu jugo. Deixem que eu lhes ensine, pois sou manso e humilde de coração, e encontrarão descanso para a alma.
30 Man kꞌax taj ri kintaqan in chubꞌanik, xuqujeꞌ man al taj ri eqaꞌn ri kixintaq bꞌik chukꞌamik.
30 Meu jugo é fácil de carregar, e o fardo que lhes dou é leve”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.