Marcos 9

K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Te kꞌu riꞌ xubꞌij: Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe, e kꞌo jujun chike ri e kꞌo chanim man kekam ta na we man nabꞌe kakil ri rulik ri ajawarem rech ri Dios ri kape na rukꞌ kwinem.
1 E Jesus terminou, dizendo:
2 Ikꞌowinaq chi waqibꞌ qꞌij che we riꞌ, ri Jesús xusikꞌij bꞌik ri Pedro, ri Jacobo, ri Juan, xebꞌe rukꞌ puꞌwiꞌ jun nimalaj juyubꞌ. Chilaꞌ xkꞌexkꞌobꞌ wi ri ukaꞌyibꞌal ri Jesús chikiwach ri xebꞌe rukꞌ.
2 Seis dias depois, Jesus foi para um monte alto, levando consigo somente Pedro, Tiago e João. Ali, eles viram a aparência de Jesus mudar.
3 Ri ratzꞌyaq sibꞌalaj xrepqꞌunik, maj jun winaq choch ri uwachulew ri xkwin ta ne chubꞌanik we riꞌ.
3 A sua roupa ficou muito branca e brilhante, mais do que qualquer lavadeira seria capaz de deixar.
4 Xuqujeꞌ xkikꞌut kibꞌ ri Elías rachiꞌl ri Moisés tajin ketzijon rukꞌ ri Jesús.
4 E os três discípulos viram Elias e Moisés conversando com Jesus.
5 Ri Pedro xubꞌij che ri Jesús: Ajtij, utz uj kꞌo waral, kujkwinik kaqabꞌan oxibꞌ alaj taq ja: jun e la, jun rech le Moisés, xuqujeꞌ jun rech le Elías.
5 Então Pedro disse a Jesus: — Mestre, como é bom estarmos aqui! Vamos armar três barracas: uma para o senhor, outra para Moisés e outra para Elias.
6 Xubꞌij we riꞌ xa rumal xibꞌin ibꞌ, man qas ta xuchomaj ri xubꞌij.
6 Pedro não sabia o que deveria dizer, pois ele e os outros dois discípulos estavam apavorados.
7 Kꞌa te riꞌ xpe jun sutzꞌ, xuꞌchꞌuq konojel. Xpe jun chꞌabꞌal chupam, xubꞌij: Are waꞌ ri loqꞌalaj nukꞌojol. Chitatabꞌej.
7 Logo depois, uma nuvem os cobriu, e dela veio uma voz, que disse: — Este é o meu Filho querido. Escutem o que ele diz!
8 Are xekaꞌylobꞌik, xaq xwi xkil chi uwach ri Jesús.
8 Aí os discípulos olharam em volta e viram somente Jesus com eles.
9 Are tajin keqaj loq puꞌwiꞌ ri juyubꞌ, ri Jesús xubꞌij chike chi man kakitzijoj ta chi che jun winaq ri xkilo, kꞌa te kuyaꞌo kakitzijoj are kakꞌastaj ri uKꞌojol ri Achi chikixoꞌl ri kaminaqibꞌ.
9 Quando estavam descendo do monte, Jesus mandou que não contassem a ninguém o que tinham visto, até que o Filho do Homem ressuscitasse.
10 Xkikꞌol pa kanimaꞌ, xa kꞌu kakitatabꞌela la chibꞌil taq kibꞌ jas kel kubꞌij are xubꞌij chi kawaꞌjil chikixoꞌl ri kaminaqibꞌ.
10 Eles obedeceram à ordem, mas discutiram entre si sobre o que queria dizer essa ressurreição.
11 Ri tijoxelabꞌ xkita che ri Jesús: ¿Jas che ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik kakibꞌij chi nabꞌe kape na ri Elías?
11 Então perguntaram a Jesus: — Por que os
12 Ri Jesús xubꞌij: Qas tzij wi, ri Elías are kape nabꞌe chusukꞌumaxik ronojel ri jastaq. ¿Jas ta kꞌu che tzꞌibꞌatalik chi ri uKꞌojol ri Achi kuriq na kꞌax xuqujeꞌ ketzelax na uwach?
12 Ele respondeu:
13 Kinbꞌij chiꞌwe chi ri Elías xpe kanoq, ri winaq xkibꞌan che ronojel ri xkaj, jetaq ri tzꞌibꞌatalik.
13 Eu afirmo a vocês que Elias já veio, e o maltrataram como quiseram, conforme as Escrituras dizem a respeito dele.
14 Are xoꞌpan kukꞌ ri nikꞌaj tijoxelabꞌ chik, xeꞌkil sibꞌalaj e kꞌi winaq xuqujeꞌ aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik tajin kakibꞌan chꞌoꞌj pa tzij kukꞌ.
14 Quando eles chegaram perto dos outros discípulos, viram uma grande multidão em volta deles e alguns mestres da Lei discutindo com eles.
15 Ri winaq are xkil ri Jesús kexikꞌanik xebꞌe chuyaꞌik rutzil uwach.
15 Quando o povo viu Jesus, todos ficaram admirados e correram logo para o cumprimentarem.
16 Ri Jesús xuta chike: ¿Jas tajin kichꞌoꞌjij kukꞌ?
16 Jesus perguntou aos discípulos:
17 Jun achi kꞌo chikixoꞌl ri winaq xubꞌij che ri Jesús: Ajtij, xinkꞌam loq ri nukꞌojol choch la rumal kꞌo jun itzel uxlabꞌal che, man kuya ta bꞌe che kachꞌawik.
17 Um homem que estava na multidão respondeu: — Mestre, eu trouxe o meu filho para o senhor, porque ele está dominado por um espírito mau e não pode falar.
18 Are kukoj uchuqꞌabꞌ ri itzel uxlabꞌal che, katzaq pa ri ulew, kawusuw upuꞌchiꞌ, kuqutꞌutꞌej ri uware. Xinbꞌij chike le tijoxelabꞌ la kakesaj bꞌik ri itzel uxlabꞌal che, man xekwin ta che.
18 Sempre que o espírito ataca o meu filho, joga-o no chão, e ele começa a espumar e a ranger os dentes; e ele está ficando cada vez mais fraco. Já pedi aos discípulos do senhor que expulsassem o espírito, mas eles não conseguiram.
19 Ri Jesús xubꞌij: ¡kꞌax iwe ix winaq ri maj ikojobꞌal che ri Dios, naj chik in kꞌo iwukꞌ! ¿Jampaꞌ xaq in kꞌo iwukꞌ? ¿La xaq kinkochꞌ in ri kibꞌano? Chikꞌama loq ri ala.
19 Jesus disse:
20 Xkikꞌam bꞌik ri ala rukꞌ. Ri itzel uxlabꞌal xutzaq ri ala pa ri ulew, xuchapleꞌj bꞌalkaꞌtik, kawusuw ri upuꞌchiꞌ.
20 Quando o levaram, o espírito viu Jesus e sacudiu com força o menino. Ele caiu e começou a rolar no chão, espumando pela boca.
21 Ri Jesús xuta che ri utat ri ala: ¿Jampaꞌ xuchapleꞌj we kꞌax riꞌ che we ala? Ri achi xubꞌij: Pa ri ralkꞌaꞌlal.
21 Aí Jesus perguntou ao pai: O pai respondeu: — Ele está assim desde pequeno.
22 Ri itzel uxlabꞌal kꞌi mul raj ukamisam we ala. Utzaqom pa ri qꞌaqꞌ xuqujeꞌ pa ri jaꞌ. We kakwin la, kujtoꞌ la. Cheꞌl kuꞌx la chaqe.
22 Muitas vezes o espírito o joga no fogo e na água para matá-lo. Mas, se o senhor pode, então nos ajude. Tenha pena de nós!
23 Ri Jesús xubꞌij: ¿Jamo riꞌ kabꞌij we kakwin laꞌ? Ronojel keꞌ ubꞌanik rukꞌ ri winaq ri kakojon che ri Dios.
23 Jesus respondeu:
24 Ri utat ri ala aninaq xubꞌij: Kinkojonik che ri Dios, chintoꞌ la rukꞌ ri nukojobꞌal.
24 Então o pai gritou: — Eu tenho fé! Ajude-me a ter mais fé ainda!
25 Are xril ri Jesús chi tajin kakimulij kibꞌ kꞌi winaq, xubꞌij che ri itzel uxlabꞌal: At uxlabꞌal ri kabꞌan tꞌoꞌy, mem che we ala riꞌ, chatel bꞌik, man katok ta chik che.
25 Quando Jesus viu que muita gente estava se juntando ao redor dele, ordenou ao espírito mau:
26 Ri uxlabꞌal xuraqaqej uchiꞌ, xubꞌirirej ri ala rukꞌ chuqꞌabꞌ, kꞌa te riꞌ xel bꞌik che. Ri ala raj xkamik cher xbꞌantajik, e kꞌi winaq xkibꞌij: Xkam le ala.
26 O espírito gritou, sacudiu o menino e saiu dele, deixando-o como morto. Por isso todos diziam que ele havia morrido.
27 Ri Jesús kꞌut xuchap ri ala che ri uqꞌabꞌ, xuwaꞌjilisaj. Ri ala xwaꞌjilik, xtakꞌiꞌk.
27 Mas Jesus pegou o menino pela mão e o ajudou a ficar de pé.
28 Are xok bꞌik ri Jesús pa ri ja e rachiꞌl ri utijoxelabꞌ, xkita che xaq pa utukel: ¿Jas che man xujkwin taj uj xqesaj bꞌik ri itzel uxlabꞌal?
28 Quando Jesus entrou em casa, os seus discípulos lhe perguntaram em particular: — Por que foi que nós não pudemos expulsar aquele espírito?
29 Xubꞌij ri Jesús chike: We itzel uxlabꞌal riꞌ xwi kel bꞌik we kibꞌan chꞌawem.
29 Jesus respondeu:
30 Xel bꞌik pa ri leꞌaj riꞌ, xiꞌkꞌow bꞌik pa Galilea. Are karaj ri Jesús maj jachin ketaꞌmanik jawjeꞌ kꞌo wi.
30 Jesus e os discípulos saíram daquele lugar e continuaram atravessando a Galileia. Jesus não queria que ninguém soubesse onde ele estava
31 Jeriꞌ rumal tajin kubꞌij chike ri utijoxelabꞌ: Ri uKꞌojol ri Achi kajach na pa kiqꞌabꞌ ri achyabꞌ. Kakamisax na, churox qꞌij kꞌut kakꞌastaj na.
31 porque estava ensinando os discípulos. Ele lhes dizia:
32 Ri tijoxelabꞌ man xkichomaj taj jas xraj xubꞌij rukꞌ we riꞌ, xkixiꞌj kibꞌ xkita che jas xraj xubꞌij.
32 Eles não entendiam o que Jesus dizia, mas tinham medo de perguntar.
33 Xoꞌpan pa Capernaúm. Are kꞌo chi pa ri ja, xuta ri Jesús chike: ¿Jas ri tajin kitzijoj loq are ix petinaq pa ri bꞌe?
33 Jesus e os discípulos chegaram à cidade de Cafarnaum. Quando já estavam em casa, Jesus perguntou aos doze discípulos:
34 Ri tijoxelabꞌ man xechꞌaw taj, rumal pa ri bꞌe are xkitzijoj la rij jachin ri nim uqꞌij. Rumal pa kijujunal kakinaꞌo chi e nimaꞌq chikiwach ri e kachiꞌl.
34 Mas eles ficaram calados porque no caminho tinham discutido sobre qual deles era o mais importante.
35 Ri Jesús xtꞌuyiꞌk, xusikꞌij ri kabꞌlajuj utijoxelabꞌ, xubꞌij chike: We kꞌo jun karaj kok che nabꞌe chike konojel ri winaq, rajawaxik kux na kꞌisbꞌal chike konojel xuqujeꞌ patanil ke konojel.
35 Jesus sentou-se, chamou os doze e lhes disse:
36 Kꞌa te riꞌ xukꞌam jun akꞌal xuya chikixoꞌl, kꞌa te riꞌ xuqꞌaluj xubꞌij chike:
36 Aí segurou uma criança e a pôs no meio deles. E, abraçando-a, disse aos discípulos:
37 Ri kukꞌamawaꞌj jun chike we akꞌalabꞌ riꞌ pa nubꞌiꞌ, in kinukꞌamawaꞌj, ri kinukꞌamawaꞌj in, man in taj kinukꞌamawaꞌj xane are kukꞌamawaꞌj ri xintaqow loq.
37 — Aquele que, por ser meu seguidor, receber uma criança como esta estará também me recebendo. E quem me receber não recebe somente a mim, mas também aquele que me enviou.
38 Ri Juan xubꞌij: Ajtij, xqil jun winaq tajin keꞌresaj itzel taq uxlabꞌal pa ri bꞌiꞌ la, xqaqꞌil kanoq rumal man qachiꞌl taj.
38 João disse: — Mestre, vimos um homem que expulsa demônios pelo poder do nome do senhor, mas nós o proibimos de fazer isso porque ele não é do nosso grupo.
39 Ri Jesús xubꞌij: Man kiqꞌil taj, maj jun winaq kubꞌan mayijabꞌal taq jastaq pa ri nubꞌiꞌ, kꞌa te riꞌ itzel katzijon chwe.
39 Jesus respondeu:
40 Ri man qakꞌulel taj qachiꞌl riꞌ.
40 Porque quem não é contra nós é por nós.
41 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe, xapachin ri kusipaj juqubꞌ jaꞌ pa ri nubꞌiꞌ, katoj na ukꞌaxel che.
41 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem der um copo de água a vocês, porque vocês são de Cristo, com toda a certeza receberá a sua recompensa.
42 We kꞌo jun kutaqchiꞌj pa mak jun chike we alaj taq nitzꞌ riꞌ, are katanik kajatꞌix jun abꞌaj kebꞌal chuqul, kakꞌyaq bꞌik kꞌa pa ukꞌuꞌx ri plo.
42 Jesus continuou:
43 Je xuqujeꞌ we are ri aqꞌabꞌ katutaqchiꞌj pa mak, chasakꞌij. Are katanik katok pa ri jun alik kꞌaslemal, xa jun aqꞌabꞌ cho ri kateꞌ pa ri tyoꞌnel qꞌaqꞌ ri man kachup taj, rukꞌ ukobꞌchal aqꞌabꞌ.
43 Se uma das suas mãos faz com que você peque, corte-a fora! Pois é melhor você entrar na vida eterna com uma só mão do que ter as duas e ir para o inferno, onde o fogo nunca se apaga.
44 /Ri tyoꞌnel qꞌaqꞌ man kachup ta wi xuqujeꞌ ri winaq man kakam taj chupam./
44 [Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.]
45 We are ri awaqan kattaqchiꞌn pa mak, chasakꞌij. Are katanik katok pa ri kaj, maj jun awaqan cho ri kakꞌyaq bꞌik pa ri tyoꞌnel qꞌaqꞌ rukꞌ ukobꞌchal awaqan.
45 Se um dos seus pés faz com que você peque, corte-o fora! Pois é melhor você entrar na vida eterna aleijado do que ter os dois pés e ser jogado no inferno.
46 /Chilaꞌ kꞌut man kakam ta wi ri winaq xuqujeꞌ man kachup taj ri qꞌaqꞌ./
46 [Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.]
47 We are ri abꞌoqꞌoch kattaqchiꞌn pa mak, chawesaj. Are katanik katok pa ri ajawarem rech ri Dios xa jun abꞌoqꞌoch cho ri katkꞌyaq bꞌik pa ri tyoꞌnel qꞌaqꞌ rukꞌ ukobꞌchal abꞌoqꞌoch.
47 Se um dos seus olhos faz com que você peque, arranque-o! Pois é melhor você entrar no
48 Chilaꞌ man kakꞌis ta wi ri kꞌaxkꞌolal che ri winaq xane kuriq kꞌax chibꞌe qꞌij saq, rumal man kachup ta wi ri qꞌaqꞌ.
48 Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.
49 Ri qꞌaqꞌ are je kel ri atzꞌam ri kayoꞌw utzayil ronojel.
49 — Pois todas as pessoas serão
50 Utz ri atzꞌam, are kꞌu we kelik ri utzayil ¿jas kabꞌan riꞌ chutzalixik ri utzayil? Man kakꞌis ta bꞌa ri iwatzꞌamil rech kixkꞌojiꞌk pa jaꞌmaril kukꞌ konojel ri winaq.
50 O sal é uma coisa útil; mas, se perder o gosto, como é que vocês poderão lhe dar gosto de novo? Tenham sal em vocês mesmos e vivam em paz uns com os outros.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.