Marcos 8

K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Pa taq ri qꞌij riꞌ, sibꞌalaj e kꞌi winaq xkimulij kibꞌ. Rumal ri maj kakitijo, ri Jesús xuꞌsikꞌij riꞌ utijoxelabꞌ xubꞌij chike:
1 Pouco tempo depois, ajuntou-se outra vez uma grande multidão. Como eles não tinham nada para comer, Jesus chamou os discípulos e disse:
2 Sibꞌalaj kintoqꞌobꞌisaj kiwach we winaq riꞌ rumal xeꞌ oxibꞌ qꞌij e kꞌo wukꞌ maj kiwa kitijom.
2 — Estou com pena dessa gente porque já faz três dias que eles estão comigo e não têm nada para comer.
3 We keꞌntaq bꞌik cho taq kachoch kekam waꞌ che numik pa ri bꞌe, rumal maj kiwa kitijom e kꞌo jujun chike naj kepe wi.
3 Se eu os mandar para casa com fome, eles vão cair de fraqueza pelo caminho, pois alguns vieram de longe.
4 Ri tijoxelabꞌ, xkibꞌij che: ¿Jawjeꞌ keqakꞌama wi kiwa konojel we winaq riꞌ? Naj uj kꞌo wi che ri tinimit.
4 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
5 Ri Jesús xuta chike: ¿Janipa kaxlan wa kꞌo iwukꞌ?
5 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete! — responderam eles.
6 Ri Jesús xubꞌij chike ri winaq chi ketꞌuyiꞌ pa ri ulew. Xukꞌam ri wuqubꞌ kaxlan wa, xutyoxij che ri Dios, kꞌa te riꞌ xuya chike ri utijoxelabꞌ rech kakijach chikiwach ri winaq. Jeriꞌ xkibꞌan ri tijoxelabꞌ.
6 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão. Depois pegou os sete pães e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
7 Xuqujeꞌ kꞌo kebꞌ oxibꞌ alaj taq nitzꞌ kar kukꞌ. Xutyoxij xuqujeꞌ ri Jesús che ri Dios, kꞌa te riꞌ xubꞌij chike ri utijoxelabꞌ chi kakijach chikiwach ri winaq.
7 Eles tinham também alguns peixinhos. Jesus deu graças a Deus por eles e mandou que os discípulos os distribuíssem.
8 Ri winaq xewaꞌik, sibꞌalaj xenojik. Ri tijoxelabꞌ xkimulij na wuqubꞌ chakach chꞌaqaꞌp kaxlan wa.
8 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
9 E kajibꞌ mil ri winaq ri xewaꞌik. Kꞌa te riꞌ xel bꞌik kukꞌ ri winaq.
9 As pessoas que comeram eram mais ou menos quatro mil. Jesus mandou o povo embora,
10 Xeꞌ kukꞌ ri utijoxelabꞌ pa jun jukubꞌ bꞌinibꞌal, xeꞌbꞌe pa ri tinimit Dalmanuta.
10 e, logo depois, subiu no barco com os seus discípulos, e foi para a região de Dalmanuta.
11 Ri fariseos xoꞌpanik rukꞌ ri Jesús, xkichapleꞌj ukꞌotik uchiꞌ, xkita che jun kꞌutbꞌal rech chikaj.
11 Alguns fariseus chegaram e começaram a falar com Jesus. Eles queriam conseguir alguma prova contra ele e por isso pediram que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha mesmo de Deus.
12 Ri Jesús naj xujiqꞌaj ri kyaqiqꞌ, kꞌa te riꞌ xubꞌij: ¿Jas che we winaq riꞌ kakita jun kꞌutbꞌal rech chikaj? Qas tzij kinbꞌij maj kꞌutbꞌal kayaꞌtaj na chike.
12 Jesus deu um grande suspiro e disse:
13 Kꞌa te riꞌ xel bꞌik kukꞌ, xeꞌ pa jun jukubꞌ bꞌinibꞌal, xeꞌ chꞌaqaꞌp che ri kꞌo wi.
13 Então Jesus foi embora. Ele subiu no barco e voltou para o lado leste do lago.
14 Xsachan chike ri tijoxelabꞌ xkikꞌam bꞌik kiwa, xa jun kaxlan wa kꞌo bꞌik pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ.
14 Os discípulos haviam esquecido de levar pão e só tinham um pão no barco.
15 Ri Jesús xubꞌij chike: Qas chichajij iwibꞌ che ri chꞌam kech ri fariseos xuqujeꞌ ri Herodes.
15 Jesus chamou a atenção deles, dizendo:
16 Ri tijoxelabꞌ xkibꞌij: Jeriꞌ la kubꞌij rumal maj qawa xqakꞌam loq.
16 Aí os discípulos começaram a dizer uns aos outros: — Ele está dizendo isso porque não temos pão.
17 Ri tijoxelabꞌ man xkichꞌobꞌ taj chi are tajin kabꞌix chike ri kꞌutuꞌn kech ri fariseos. Are xril ri Jesús we riꞌ, xubꞌij chike: ¿Jas che kibꞌij chi maj iwa? ¿La man kixkaꞌyik, man kixchomanik? ¿La xa qꞌeqarinaq ri ichomabꞌal?
17 Jesus ouviu o que eles estavam dizendo e perguntou:
18 ¿La xa maj ibꞌoqꞌoch chi rilik, o xa maj ixikin chutayik? ¿La man kanaꞌtaj chiꞌwe?
18 Vocês têm olhos e não enxergam? Têm ouvidos e não escutam? Não lembram
19 Are xinjach ri kaxlan wa chikiwach ri jobꞌ mil winaq ¿janipa chakach chꞌaqaꞌp ximulij? Kabꞌlajuj, xecha ri tijoxelabꞌ.
19 dos cinco pães que eu parti para cinco mil pessoas? Quantos cestos cheios de pedaços vocês recolheram? Eles responderam: — Doze.
20 Are xinjach chik ri wuqubꞌ kaxlan wa chike ri kajibꞌ mil winaq ¿Janipa chakach chꞌaqaꞌp ximulij? Wuqubꞌ, xecha ri tijoxelabꞌ.
20 Jesus perguntou outra vez: Eles responderam: — Sete.
21 Kꞌisbꞌal rech xubꞌij: ¿La xaq jeꞌ man kichꞌobꞌ taj jas kel kubꞌij ri chꞌam kech ri fariseos?
21 Então Jesus perguntou:
22 Are xopan ri Jesús pa ri tinimit Betsaida, nikꞌaj winaq xkikꞌam bꞌik jun moy achi rukꞌ xkita toqꞌobꞌ che kuchap kanoq.
22 Depois Jesus e os discípulos chegaram ao povoado de Betsaida. Algumas pessoas trouxeram um cego e pediram a Jesus que tocasse nele.
23 Ri Jesús xukꞌam bꞌik ri moy achi che ri uqꞌabꞌ xel bꞌik pa ri tinimit. Xuchubꞌaj pa ri ubꞌoqꞌoch, xuya ri uqꞌabꞌ puꞌwiꞌ kꞌa te riꞌ xuta che: ¿La kawil chik?
23 Ele pegou o cego pela mão e o levou para fora do povoado. Então cuspiu, passou a saliva nos olhos do homem, pôs a mão sobre ele e perguntou:
24 Ri achi xuwaꞌjilisaj ri ukaꞌyebꞌal xubꞌij: Jeꞌ, keꞌnwil chi ri winaq jer kebꞌantaj cheꞌ kebꞌinik.
24 O homem olhou e disse: — Vejo pessoas; elas parecem árvores, mas estão andando.
25 Ri Jesús xuya chik junmul ri uqꞌabꞌ puꞌwiꞌ ri uꞌbꞌoqꞌoch ri achi, kꞌa te riꞌ xkunatajik. Ri achi xkꞌayik xuchapleꞌj rilik ri jastaq jacha kubꞌan jun utz uwach winaq.
25 Jesus pôs outra vez as mãos sobre os olhos dele. Dessa vez o cego olhou firme e ficou curado; aí começou a ver tudo muito bem.
26 Ri Jesús xutaq bꞌik ri achi cho rachoch, xubꞌij bꞌik che: Man katok ta chi bꞌik pa le tinimit xuqujeꞌ man katzijoj ta chike ri winaq jas ri xkꞌulmataj awukꞌ.
26 Em seguida, Jesus mandou o homem para casa e ordenou:
27 Ri Jesús e rachiꞌl ri utijoxelabꞌ xebꞌe pa taq ri leꞌaj rech Cesarea rech Filipo. E bꞌenaq pa ri bꞌe are xuta chike: ¿In jachin in kakibꞌij ri winaq?
27 Depois Jesus e os seus discípulos foram para os povoados que ficam perto de Cesareia de Filipe. No caminho, ele lhes perguntou:
28 Ri tijoxelabꞌ xkibꞌij: E jujun kakibꞌij chi lal Juan Bꞌanal qasanaꞌ, e jujun chik kakibꞌij chi lal lal Elías, e nikꞌaj chik kakibꞌij chi lal la jun chike ri e qꞌalajisal taq utzij ri Dios.
28 Os discípulos responderam: — Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias; e outros, que é um dos
29 Ri Jesús xubꞌij chike: ¿Jas kibꞌij ix? ¿In jachin ri in? Ri Pedro xubꞌij: Lal, lal Mesías.
29 — E vocês? Quem vocês dizem que eu sou? — perguntou Jesus. — O senhor é o
30 Ri Jesús xubꞌij chike chi man kakitzijoj ta chik che jun winaq jachin ri areꞌ.
30 Então Jesus proibiu os discípulos de contarem isso a qualquer pessoa.
31 Kꞌa te riꞌ xuchapleꞌj uyaꞌik kꞌutuꞌn, xubꞌij: Ri uKꞌojol ri Achi kuriq na kꞌax, ketzelax na uwach kumal ri kꞌamal taq kibꞌe ri winaq, kumal ri kinimaꞌqil ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xuqujeꞌ ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik. Sibꞌalaj choqꞌaqꞌ kꞌu wi kakamisax na, xuqujeꞌ kakꞌastaj na uwach churox qꞌij.
31 Jesus começou a ensinar os discípulos, dizendo: — O
32 Ri Jesús qas kꞌyaqal xubꞌan chubꞌixik, rumal riꞌ ri Pedro xusikꞌij bꞌik pa utukel pa jun kꞌolibꞌal xuchapleꞌj uyajik.
32 Jesus dizia isso com toda a clareza. Então Pedro o levou para um lado e começou a repreendê-lo.
33 Xtzalqꞌomij ri Jesús, xuꞌkaꞌyej ri utijoxelabꞌ, kꞌa te riꞌ xuyaj ri Pedro xubꞌij: Itzel, chatel chinuwach. Man are ta kachomaj at ri jastaq rech ri Dios xane are ri kech ri achyabꞌ.
33 Jesus virou-se, olhou para os discípulos e repreendeu Pedro, dizendo:
34 Kꞌa te riꞌ xuꞌsikꞌij ri winaq rachiꞌl ri utijoxelabꞌ xubꞌij chike: We kꞌo ne jun karaj kuxik nutijoxel, chukꞌekꞌej ribꞌ, reqaj ri cheꞌ ripbꞌal xuqujeꞌ chinutereneꞌj.
34 Aí Jesus chamou a multidão e os discípulos e disse:
35 Jeriꞌ rumal ri winaq ri karaj kukol ri ukꞌaslemal, kutzaq na riꞌ, are kꞌu ri kutzaq ri ukꞌaslemal xa rumal we xuqujeꞌ rumal rech ri utz laj tzij, kukol na riꞌ ri ukꞌaslemal.
35 Pois quem põe os seus próprios interesses em primeiro lugar nunca terá a vida verdadeira; mas quem esquece a si mesmo por minha causa e por causa do
36 ¿Jas kutayij che ri winaq kuchꞌek ronojel ri qꞌinomal rech uwachulew, we man kakwinik kukol ri ukꞌaslemal?
36 O que adianta alguém ganhar o mundo inteiro, mas perder a vida verdadeira?
37 ¿Jas kakwin jun kuya cho ri ukꞌaslemal?
37 Pois não há nada que poderá pagar para ter de volta essa vida.
38 We kꞌo jun kukꞌixibꞌej nuqꞌalajisaxik xuqujeꞌ utzijoxik ri nutzij chike we itzel taq winaq aꞌjmakibꞌ rech we qꞌij kamik. Ri uKꞌojol ri Achi kakꞌix na che we winaq riꞌ are kape pa ri ujuluwem ri utat e rachiꞌl ri tyoxalaj taq rangelibꞌ.
38 Portanto, se nesta época de incredulidade e maldade alguém tiver vergonha de mim e dos meus ensinamentos, então o Filho do Homem, quando vier na

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.