Lucas 6
K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NVT
1 Pa jun qꞌij rech Uxlanem are tajin kabꞌin ri Jesús pa nikꞌaj ulew ri tikom, ri utijoxelabꞌ xkichapleꞌj uchꞌupik ri ujolom ri tiriko, xkichꞌolo xuqujeꞌ xkichapleꞌj utijik.
1 Num sábado, enquanto Jesus caminhava pelos campos de cereal, seus discípulos colheram espigas, removeram a casca com as mãos e comeram os grãos.
2 E kꞌo nikꞌaj fariseos xkibꞌij che ri Jesús: ¿Jas che ri atijoxelabꞌ kakibꞌan ri man yaꞌtal ta ubꞌanik pa ri qꞌij rech uxlanem?
2 Alguns fariseus lhes disseram: “Por que vocês desobedecem à lei colhendo cereal no sábado?”.
3 Ri Jesús xutzalij uwach ri kitzij, xubꞌij: ¿La man lo isikꞌim ri tzꞌibꞌatalik, kubꞌij jas xkꞌulmataj rukꞌ ri David xuqujeꞌ ri e rachiꞌl are xenumik?
3 Jesus respondeu: “Vocês não leram nas Escrituras o que fez Davi quando ele e seus companheiros tiveram fome?
4 Xok bꞌik pa ri rachoch ri Dios, xuqꞌipij ri taqanik are xutij ri tyoxalaj kaxlan wa xuqujeꞌ xuya ke ri rachiꞌl, we kaxlan wa ri xkitijo xwi taqal chike kakitijo ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios.
4 Ele entrou na casa de Deus, comeu os pães sagrados que só os sacerdotes tinham permissão de comer e os deu também a seus companheiros”.
5 Xuqujeꞌ xubꞌij ri Jesús: ri uKꞌojol ri Achi are ajchoqꞌe ri qꞌij rech uxlanem.
5 E acrescentou: “O Filho do Homem é senhor até mesmo do sábado”.
6 Pa jun qꞌij rech uxlanem, are tajin kuya kꞌutuꞌn ri Jesús pa ri Sinagoga, kꞌo kꞌu jun achi, kaminaq ri wiqiqꞌabꞌ uqꞌabꞌ.
6 Em outro sábado, enquanto Jesus ensinava na sinagoga, estava ali um homem cuja mão direita era deformada.
7 Ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xuqujeꞌ ri fariseos xkikꞌakꞌaleꞌj ri Jesús, ri kichomanik are chi we ri Jesús kukunaj ri achi pa ri qꞌij rech uxlanem, kakimol umak rumal cher kachakun pa ri qꞌij rech uxlanem.
7 Os mestres da lei e os fariseus observavam Jesus atentamente. Se ele curasse aquele homem, eles o acusariam, pois era sábado.
8 Retaꞌm kꞌu ri Jesús ri kichomanik, xubꞌij che ri achi: Chatan loq, chattakꞌal chikiwach konojel. Ri achi kꞌut xtakꞌiꞌk chikiwach konojel ri winaq.
8 Jesus, porém, sabia o que planejavam e disse ao homem com a mão deformada: “Venha e fique aqui, diante de todos”, e o homem foi à frente.
9 Xubꞌij ri Jesús chike ri winaq ri kakimol umak: Kꞌo jun kꞌotbꞌal chiꞌ kawaj kinbꞌan chiꞌwe: ¿Jas ri utz kaqabꞌan pa ri qꞌij rech uxlanem, la are utz kabꞌan ri utzilal o are utz kabꞌan ri etzelal? ¿La are utz kakol jun kꞌaslemal o kakꞌis puꞌwiꞌ jun kꞌaslemal?
9 Então Jesus lhes disse: “Tenho uma pergunta para vocês: O que a lei permite fazer no sábado? O bem ou o mal? Salvar uma vida ou destruí-la?”.
10 Ri Jesús xuꞌkaꞌyej pa kijujunal konojel ri winaq ri e chemel chirij, kꞌa te riꞌ xubꞌij che ri achi: Chayuqu le aqꞌabꞌ. Are xuquq ri uqꞌabꞌ, xutzirik.
10 Depois, olhando para cada um ao redor, disse ao homem: “Estenda a mão”. O homem estendeu a mão, e ela foi restaurada.
11 Ri fariseos xuqujeꞌ ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik sibꞌalaj xejiqꞌ che koyawal are xkil ri xkꞌulmatajik, xkichapleꞌj kꞌu uchomaxik jas kakibꞌan che ri Jesús.
11 Com isso, os inimigos de Jesus ficaram furiosos e começaram a discutir o que fazer contra ele.
12 Jubꞌiqꞌ qꞌotaj ikꞌowinaq we jastaq riꞌ, xpaqiꞌ ri Jesús puꞌwiꞌ jun juyubꞌ chubꞌanik chꞌawem. Jun aqꞌabꞌ xubꞌan chꞌawem cho ri Dios.
12 Certo dia, pouco depois, Jesus subiu a um monte para orar e passou a noite orando a Deus.
13 Are xsaqirik, xuꞌsikꞌij konojel ri utijoxelabꞌ, xuchaꞌ kabꞌlajuj chike, xuya bꞌe chike kux e tereneꞌl taq re. Are waꞌ ri kibꞌiꞌ:
13 Quando amanheceu, reuniu seus discípulos e escolheu doze para serem apóstolos. Estes são seus nomes:
14 ri Simón ri xubꞌij Pedro che, ri Andrés uchaqꞌ ri Pedro, ri Jacobo, ri Juan, ri Felipe, ri Bartolomé,
14 Simão, a quem ele chamou Pedro, André, irmão de Pedro, Tiago, João, Filipe, Bartolomeu,
15 ri Mateo xuqujeꞌ ri Tomás, ri Jacobo ukꞌojol ri Alfeo, ri Simón ri kabꞌix “Zelote” che,
15 Mateus, Tomé, Tiago, filho de Alfeu, Simão, apelidado de zelote,
16 ri Judas ri uchaqꞌ ri Jacobo, xuqujeꞌ ri Judas Iscariote ri xkꞌayin ri Jesús.
16 Judas, filho de Tiago, Judas Iscariotes, que se tornou o traidor.
17 Are xeqaj loq kipetik puꞌwiꞌ ri juyubꞌ, xekanaj cho jun nimalaj saq, sibꞌalaj kꞌi winaq e teren chirij ri Jesús, jaljoj taq kepe wi, e kꞌo aꞌj Judea, aꞌj Jerusalén, xuqujeꞌ aꞌj Tiro xuqujeꞌ Sidón.
17 Quando Jesus e os discípulos desceram do monte, pararam numa região plana e ampla. Havia ali muitos de seus seguidores e uma grande multidão vinda de todas as partes da Judeia, de Jerusalém e de lugares distantes ao norte, como o litoral de Tiro e Sidom.
18 We winaq riꞌ xoꞌpan chutatabꞌexik ri Jesús rech kekunataj che ri yabꞌilal, xuqujeꞌ rech keꞌl bꞌik ri itzel taq uxlabꞌal ri kꞌo chike, jeriꞌ xekunatajik.
18 Tinham vindo para ouvi-lo e para ser curados de suas enfermidades, e os que eram atormentados por espíritos impuros eram curados.
19 Konojel ri winaq kakaj kakichap ri Jesús, rumal cher sibꞌalaj kꞌo ukwinem kakunanik.
19 Todos procuravam tocar em Jesus, pois dele saía poder, e ele curava a todos.
20 Xubꞌij ri Jesús chike ri utijoxelabꞌ: Utz iwe ri ix mebꞌa rumal cher iwech ri ajawarem rech ri Dios.
20 Então Jesus se voltou para seus discípulos e disse: “Felizes são vocês, pobres, pois o reino de Deus lhes pertence.
21 Utz iwe ri kixnum kamik rumal cher kayaꞌtaj na iwa rech kakubꞌiꞌ ikꞌuꞌx. Utz iwe ri kixoqꞌ kamik, rumal cher kixtzeꞌtzet na.
21 Felizes são vocês que agora estão famintos, pois serão saciados. Felizes são vocês que agora choram, pois no devido tempo rirão.
22 Utz iwe are kixetzelaxik, are kabꞌan nitzꞌ chiꞌwe, are kabꞌix kꞌax taq tzij chiꞌwe, xuqujeꞌ man kaya ta iqꞌij, xa rumal cher ixkojoninaq che ri uKꞌojol ri Achi.
22 Felizes são vocês quando os odiarem e os excluírem, quando zombarem de vocês e os caluniarem como se fossem maus porque seguem o Filho do Homem.
23 Sibꞌalaj chixkiꞌkotoq are kakꞌulmataj we riꞌ iwukꞌ. Chixchꞌoplajoq rumal cher ixrayeꞌm jun nimalaj tojbꞌal iwe pa ri kaj. Naꞌtaj chiꞌwe chi jeriꞌ xkibꞌan ri kitat kinan we winaq riꞌ chike ri e qꞌalajisal taq utzij ri Dios ojer.
23 Quando isso acontecer, alegrem-se e exultem, porque uma grande recompensa os espera no céu. E lembrem-se de que os antepassados deles trataram os profetas da mesma forma.
24 Kꞌax iwe ix qꞌinom taq winaq, rumal cher ri ikiꞌkotemal xaq xwi chanim xuqujeꞌ xaq xwi cho ri uwachulew.
24 “Que aflição espera vocês, ricos, pois já receberam sua consolação!
25 Nimalaj kꞌaxkꞌolal iwayeꞌm ri kixnoꞌjitajik, xuqujeꞌ ixchomaꞌq. Rumal cher kape na jun nimalaj wiꞌjal pa iwiꞌ. Nimalaj kꞌaxkꞌolal iwayeꞌm ix ri kixtzeꞌn kamik rumal cher ri itzeꞌ kakꞌexetaj na pa oqꞌej xuqujeꞌ pa kꞌax.
25 Que aflição espera vocês que agora têm fartura, pois um terrível tempo de fome os espera! Que aflição espera vocês que agora riem, pois em breve seu riso se transformará em lamento e tristeza!
26 Nimalaj kꞌax iwayeꞌm ix ri sibꞌalaj nim kixkil ri winaq kamik, jeriꞌ rumal cher jeriꞌ xkibꞌan ri itat inan ojer, nim xeꞌkil ri xkijaluj chi e tzijol taq rech ri utzij ri Dios.
26 Que aflição espera vocês que são elogiados por todos, pois os antepassados deles também elogiaram falsos profetas!”
27 Ri ix ri kitatabꞌej we nutzij, kinbꞌij chiꞌwe: Chiꞌloqꞌaj ri iꞌkꞌulel, chibꞌana utzilal chike ri kakibꞌan koyawal chiꞌwe.
27 “Mas a vocês que me ouvem, eu digo: amem os seus inimigos, façam o bem a quem os odeia,
28 Chiꞌtewechiꞌj ri kaketzelaj iwach, chibꞌana chꞌawem pa kiwiꞌ ri kakibꞌan kꞌax chiꞌwe.
28 abençoem quem os amaldiçoa, orem por quem os maltratam.
29 We kꞌo jun katchꞌayow che ri juperaj apalaj, chaya chi ri juperaj. We kꞌo jun kumaj ri achakeꞌt, chaya xuqujeꞌ kan ri akamiꞌx che.
29 Se alguém lhe der um tapa numa face, ofereça também a outra. Se alguém exigir de você a roupa do corpo, deixe que leve também a capa.
30 Chaya che ri ajil tzꞌaqat ri jastaq ri kuta chawe. We kumaj jun jastaq awe, man kakoj ta achuqꞌabꞌ che utoqꞌixik che.
30 Dê a quem pedir e, quando tomarem suas coisas, não tente recuperá-las.
31 Je chatnoꞌjin kukꞌ ri winaq jacha ri kawaj at kenoꞌjin awukꞌ.
31 Façam aos outros o que vocês desejam que eles lhes façam.
32 We xaq xwi kiꞌloqꞌaj ri winaq ri kixloqꞌan ix, ¿jas rumal kinimarisaj iwibꞌ? Ri e winaq aꞌjmakibꞌ xuqujeꞌ keꞌkiloqꞌaj ri e winaq ri keloqꞌan aꞌreꞌ.
32 “Se vocês amam apenas aqueles que os amam, que mérito têm? Até os pecadores amam quem os ama.
33 We xaq xwi kibꞌan utzil chike ri winaq ri kebꞌanow utzil chiꞌwe, ¿jas rumal kinimarisaj iwibꞌ? Je xuqujeꞌ waꞌ kakibꞌan ri aꞌjmakibꞌ.
33 E, se fazem o bem apenas aos que fazem o bem a vocês, que mérito têm? Até os pecadores agem desse modo.
34 We xwi kiya pwaq pa qajik chike ri winaq ri kekwin chutzalixik ukꞌaxel, ¿jas rumal kinimarisaj iwibꞌ? Je xuqujeꞌ waꞌ kakibꞌan ri aꞌjmakibꞌ, kakiya pwaq pa qajik, rumal kakayeꞌj nim tojbꞌal kakichꞌek chirij.
34 E, se emprestam dinheiro apenas aos que podem devolver, que mérito têm? Até os pecadores emprestam a outros pecadores, na expectativa de receber tudo de volta.
35 Chiꞌloqꞌaj ri iꞌkꞌulel, chibꞌana utzil chike, chiya kiqajanik man kiwayeꞌj ta ukꞌaxelal, we jewaꞌ kibꞌano kikꞌamawaꞌj na nim ukꞌaxelal rech chilaꞌ chikaj, xuqujeꞌ chikꞌutuꞌ chi qas ix ralkꞌwaꞌl ri nimalaj Dios, ri Dios sibꞌalaj utz kukꞌ ri man ketyoxin taj xuqujeꞌ kukꞌ ri itzel taq winaq.
35 “Portanto, amem os seus inimigos, façam-lhes o bem e emprestem a eles sem esperar nada de volta. Então a recompensa que receberão do céu será grande e estarão agindo, de fato, como filhos do Altíssimo, pois ele é bondoso até mesmo com os ingratos e perversos.
36 Chitoqꞌobꞌisaj kiwach ri winaq jetaq ri iTat chilaꞌ chikaj sibꞌalaj kutoqꞌobꞌisaj kiwach ri winaq.
36 Sejam misericordiosos, assim como seu Pai é misericordioso.”
37 Man kiqꞌat ta tzij pa kiwiꞌ nikꞌaj winaq chik, rech man kaqꞌat ta tzij pa iwiꞌ ix rumal ri Dios. Man kikꞌis ta tzij pa kiwiꞌ ri winaq rech man kakꞌis ta tzij pa iwiꞌ ix rumal ri Dios. Chikuyu kimak nikꞌaj winaq chik, rech kakuyutaj imak ix.
37 “Não julguem e não serão julgados. Não condenem e não serão condenados. Perdoem e serão perdoados.
38 Chiyaꞌ rech kayaꞌtaj na chiꞌwe, katzalitaj na ukꞌaxel ri kiyaꞌo nojinaq, mesmetinaq, maj chi kakꞌojiꞌ wi pa ri ikꞌolibꞌal, rumal cher jetaq ri kibꞌan ix chuyaꞌik je kabꞌan na chuyaꞌik chiꞌwe.
38 Deem e receberão. Sua dádiva lhes retornará em boa medida, compactada, sacudida para caber mais, transbordante e derramada sobre vocês. O padrão de medida que adotarem será usado para medi-los”.
39 Kꞌa te riꞌ ri Jesús xukoj jun kꞌambꞌejabꞌal noꞌj, xubꞌij: ¿La kakwin jun moy kukꞌam ubꞌe jun moy chik? ¿La man kikobꞌchal ri ketzaq bꞌik pa jun jul?
39 Jesus deu ainda a seguinte ilustração: “É possível um cego guiar outro cego? Não cairão os dois num buraco?
40 Man are ta nim uqꞌij jun tijoxel cho ri rajtij. We kꞌu karetaꞌmaj ronojel ri jastaq kux na jetaq ri rajtij.
40 Os discípulos não são maiores que seu mestre. Mas o aluno bem instruído será como o mestre.
41 ¿Jas kꞌu che kꞌax kanaꞌ che ri awachalal are kꞌo jun nitzꞌ mes pa ubꞌoqꞌoch are kꞌu ri at kꞌo jun kutaꞌm pa ri awe?
41 “Por que você se preocupa com o cisco no olho de seu amigo enquanto há um tronco em seu próprio olho?
42 ¿Jas kꞌu che kabꞌij: “Wachalal, chaya bꞌe chwe kinwesaj ri nitzꞌ mes ri kꞌo pa ri abꞌoqꞌoch”? Katkwin ta kꞌut kawil jun jastaq chik, xwi ya kawil ri kutaꞌm ri kꞌo pa ri abꞌoqꞌoch at. ¡Kawach! Nabꞌe chawesaj ri kutaꞌm ri kꞌo pa ri abꞌoqꞌoch, rech katkwinik kawilo jas kabꞌan chi resaxik ri nitzꞌ mes ri kꞌo pa ubꞌoqꞌoch ri awachalal.
42 Como pode dizer: ‘Amigo, deixe-me ajudá-lo a tirar o cisco de seu olho’, se não consegue ver o tronco em seu próprio olho? Hipócrita! Primeiro, livre-se do tronco em seu olho; então você verá o suficiente para tirar o cisco do olho de seu amigo.”
43 Man kꞌo ta jun utza cheꞌ itzel taq uwach kuyaꞌo xuqujeꞌ man kꞌo ta jun itzel cheꞌ utz taq uwach kuyaꞌo.
43 “Uma árvore boa não produz frutos ruins, e uma árvore ruim não produz frutos bons.
44 Jun cheꞌ etaꞌmatal uwach rumal ri uwach kuyaꞌo. Ri kꞌix man kuwachij ta higos, xuqujeꞌ ri ucheꞌal ri tukan man kuwachij ta uvas.
44 Uma árvore é identificada por seus frutos. Ninguém colhe figos de espinheiros, nem uvas de arbustos espinhosos.
45 Jun utz laj winaq are kutzijoj ri utz laj jastaq ri kꞌo pa ranimaꞌ. Jun itzel winaq are kutzijoj ri itzel taq jastaq ri kꞌo pa ranimaꞌ. Ronojel ri kubꞌij jun winaq are riꞌ ri yakal pa ranimaꞌ.
45 A pessoa boa tira coisas boas do tesouro de um coração bom, e a pessoa má tira coisas más do tesouro de um coração mau. Pois a boca fala do que o coração está cheio.”
46 ¿Jas che kibꞌij chwe “Ajawxel, Ajawxel”, kꞌa te riꞌ man kinimaj ta ri kinbꞌij?
46 “Por que vocês me chamam ‘Senhor! Senhor!’, se não fazem o que eu digo?
47 Chanim kinbꞌij chiꞌwe jachin rukꞌ kajunumataj wi ri winaq ri kape wukꞌ, kuta ri nutzij, xuqujeꞌ kuchakubꞌej ri kinbꞌij.
47 Eu lhes mostrarei como é aquele que vem a mim, ouve as minhas palavras e as pratica.
48 We winaq riꞌ kajunumataj rukꞌ ri achi ri xuyak jun rachoch. Xukꞌot ri ulew, naj xuqasaj kꞌa xuꞌriqa na ri abꞌaj, kꞌa te riꞌ xubꞌan kan ri utakꞌalibꞌal ri ja. Are xpe jun nimalaj nimaꞌ, xuꞌpuyij ribꞌ cho ri ja, xa ta ne nitzꞌ xkwin chusalabꞌaxik rumal cher sibꞌalaj utz xbꞌan che uyakik.
48 Ele é como a pessoa que está construindo uma casa e que cava fundo e coloca os alicerces em rocha firme. Quando a água das enchentes sobe e bate contra essa casa, ela permanece firme, pois foi bem construída.
49 Ri winaq kꞌut ri kutatabꞌej ri nutzij, kꞌa te riꞌ man kuchakubꞌej taj ri kinbꞌij, kinjunamaj rukꞌ ri achi ri xuyak rachoch pa ri ulew. Maj utakꞌalibꞌal xubꞌano. Are xpe ri nimaꞌ, xupuyij ribꞌ cho ri ja, xtukin ri ja, sibꞌalaj man utz ta ri xkꞌulmatajik.
49 Mas quem ouve e não obedece é como a pessoa que constrói uma casa sobre o chão, sem alicerces. Quando a água bater nessa casa, ela cairá, deixando uma pilha de ruínas”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.