Lucas 5

K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Jun qꞌijal ri Jesús tajin kutzijoj ri utzij ri Dios chuchiꞌ ri plo Genesaret,
1 Estando Jesus à beira do lago de Genesaré, grandes multidões se apertavam em volta dele para ouvir a palavra de Deus.
2 xeꞌril kꞌu kebꞌ jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ jaꞌ ri e kꞌo chuchiꞌ ri plo. Eꞌlinaq loq ri e chapal taq kar ri e kꞌo chupam tajin kakichꞌaj ri e kikꞌat.
2 Ele notou que, junto à praia, havia dois barcos vazios, deixados por pescadores que lavavam suas redes.
3 Ri Jesús xaqꞌan pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ jaꞌ, xuta toqꞌobꞌ che ri Simón Pedro ajchoqꞌe ri jukubꞌ chi kupaqchiꞌj bꞌik ri jukubꞌ pa ri jaꞌ. Kꞌa te riꞌ xtꞌuyiꞌ pa ri jukubꞌ, xuchapleꞌj uyaꞌik kꞌutuꞌn chike e kꞌi winaq.
3 Entrou num dos barcos e pediu a Simão, seu dono, que o afastasse um pouco da praia. Então sentou-se no barco e dali ensinou as multidões.
4 Are xtoꞌtaj che chꞌawem, xubꞌij che ri Simón: Jat jawjeꞌ nim qajinaq wi le jaꞌ, chakꞌyaqa le akꞌat chilaꞌ rech kaꞌchap ri kar.
4 Quando terminou de falar, disse a Simão: “Agora vá para onde é mais fundo e lancem as redes para pescar”.
5 Ri Simón, xubꞌij: Ajtij, ronojel jun aqꞌabꞌ xujchakunik, xa ta ne jun kar xqachapo. We kꞌu jeriꞌ kabꞌij la, kaqakꞌyaq le kꞌat junmul chik.
5 Simão respondeu: “Mestre, trabalhamos duro a noite toda e não pegamos nada. Mas, por ser o senhor quem nos pede, vou lançar as redes novamente”.
6 Are jewaꞌ xkibꞌano, xenoj ri kar pa ri kꞌat, ri kꞌat xkichapleꞌj tꞌoqopinik.
6 Dessa vez, as redes ficaram tão cheias de peixes que começaram a se rasgar.
7 Ri Simón rachiꞌl ri toꞌl taq rech xeꞌkisikꞌij ri kachiꞌl ri e kꞌo pa ri jun jukubꞌ chik, rech ketoꞌ kumal. Xkinojisaj kꞌu kebꞌ jukubꞌ che kar, raj kꞌu keqaj ri jukubꞌ chuxeꞌ ri jaꞌ.
7 Então pediram ajuda aos companheiros do outro barco, e logo os dois barcos estavam tão cheios de peixes que quase afundaram.
8 Are xril ri Simón Pedro ri xbꞌantajik, xukulik, xqaj cho ri Jesús, xubꞌij che: Ajawxel Jesús, cheꞌl la wukꞌ, man taqal ta chwe kinkꞌojiꞌ ukꞌ la, sibꞌalaj in ajmak.
8 Quando Simão Pedro se deu conta do que havia acontecido, caiu de joelhos diante de Jesus e disse: “Por favor, Senhor, afaste-se de mim, porque sou homem pecador”.
9 Jewaꞌ xubꞌij rumal sibꞌalaj xmayijanik che ri kikꞌiyal ri kar ri xeꞌkichapo, ri rachiꞌl xuqujeꞌ xemayijan rukꞌ.
9 Pois ele e seus companheiros ficaram espantados com a quantidade de peixes que haviam pescado,
10 Ri e rachiꞌl ri Simón, ri Jacobo, ri Juan, uꞌkꞌojol ri Zebedeo, xemayijan xuqujeꞌ. Ri Jesús xubꞌij che ri Simón: Man kaxiꞌj ta awibꞌ jetaq ri xabꞌan chkichapik kar, je kabꞌan na chkikꞌamik la winaq wukꞌ in.
10 assim como seus sócios, Tiago e João, filhos de Zebedeu. Jesus respondeu a Simão: “Não tenha medo! De agora em diante, você será pescador de gente”.
11 Are xetzalij pa ri chaqiꞌj ulew, xkiya kan ronojel ri kijastaq, xkitereneꞌj ri Jesús.
11 E, assim que chegaram à praia, deixaram tudo e seguiram Jesus.
12 Ri Jesús are xopan pa ri jun leꞌaj xuriq jun achi nojinaq che chꞌaꞌk. Ri achi are xrilbꞌej rech ri Jesús, xukiꞌk, xuya ri upalaj pa ri ulew, xuta toqꞌobꞌ che kakunaxik jewaꞌ xubꞌij: Wajaw, we kaj la, chinkunaj la xuqujeꞌ chinchꞌojchꞌobꞌej la.
12 Num povoado, Jesus encontrou um homem coberto de lepra. Quando o homem viu Jesus, prostrou-se com o rosto em terra e suplicou para ser curado, dizendo: “Se o senhor quiser, pode me curar e me deixar limpo”.
13 Ri Jesús xuyuq ri uqꞌabꞌ, xuchapo, kꞌa te ri xubꞌij che: Kawaj, chatutziroq. Aninaq xsach ri chꞌaꞌk ri kꞌo che ri achi.
13 Jesus estendeu a mão e o tocou. “Eu quero”, respondeu. “Seja curado e fique limpo!” No mesmo instante, a lepra desapareceu.
14 Ri Jesús xubꞌij che chi maj jachin che kutzijoj wi ri xkꞌulmatajik, xubꞌij xuqujeꞌ che: Jat jakꞌutu awibꞌ cho ri chꞌawenel cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq rech katrilo. Chakꞌama bꞌik ri sipanik ri kakitzuj ri e winaq ri kuꞌtzir che ri chꞌaꞌk, jetaq ri kubꞌij ri utaqanik ri Moisés. Rukꞌ waꞌ kaqꞌalajisaj chi xatchꞌajchꞌobꞌetajik.
14 Então Jesus o instruiu a não contar a ninguém o que havia acontecido. “Vá e apresente-se ao sacerdote para que ele o examine”, ordenou. “Leve a oferta que a lei de Moisés exige pela sua purificação. Isso servirá como testemunho.”
15 Pune jeriꞌ, aninaq xtukin ubꞌixik ri xkꞌulmatajik, e kꞌi winaq xoꞌpan chutayik ri Jesús, xuqujeꞌ chukꞌamawaꞌxik kunanik.
15 Mas as notícias a seu respeito se espalhavam ainda mais, e grandes multidões vinham para ouvi-lo e para ser curadas de suas enfermidades.
16 Kꞌi mul xel bꞌik ri Jesús pa ri tinimit, xeꞌ chubꞌanik chꞌawem pa ri leꞌaj ri katzꞌinowik.
16 Ele, porém, se retirava para lugares isolados, a fim de orar.
17 Jun qꞌijal are tajin kuya kꞌutuꞌn ri Jesús, e tꞌuyutꞌuj ri fariseos xuqujeꞌ ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik chunaqaj ri Jesús. Are waꞌ ri e petinaq pa taq ri leꞌaj rech Galilea, rech Judea, xuqujeꞌ e kꞌo jujun ri kepe pa ri tinimit Jerusalén. Ri ukwinem ri Ajawxel kꞌo rukꞌ ri Jesús chikiꞌkunaxik ri winaq.
17 Certo dia, enquanto Jesus ensinava, alguns fariseus e mestres da lei estavam sentados por perto. Eles vinham de todos os povoados da Galileia, da Judeia e de Jerusalém. E o poder do Senhor para curar estava sobre Jesus.
18 Xoꞌpan kꞌu nikꞌaj achyabꞌ kukꞌam loq jun achi qꞌoyol cho jun chꞌat, man kakwin taj kusalabꞌaj ribꞌ, xkitzukuj kꞌut jas xkibꞌan che rokisaxik bꞌik cho ri Jesús.
18 Alguns homens vieram carregando um paralítico numa maca. Tentaram levá-lo para dentro da casa, até Jesus,
19 Man kekwin ta kꞌut koꞌk bꞌik pa ri ja rumal cher sibꞌalaj e kꞌi ri winaq, xaq jeriꞌ xkesaj nikꞌaj xot puꞌwiꞌ ri ja, xkiqasaj bꞌik ri achi cho ri Jesús.
19 mas não conseguiram, por causa da multidão. Então subiram ao topo da casa e removeram uma parte do teto. Em seguida, baixaram o paralítico na maca até o meio da multidão, bem na frente dele.
20 Are xril ri Jesús ri kikojobꞌal, xubꞌij che ri achi: Ala, ri amak xekuyutajik.
20 Ao ver a fé que eles tinham, Jesus disse ao paralítico: “Homem, seus pecados estão perdoados”.
21 Ri fariseos xuqujeꞌ ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xkibꞌij: ¿Jachin jun jeꞌ kunaꞌ we achi riꞌ? Xaq kubꞌij awas taq tzij che ri Dios. Xaq xwi ri Dios kakwinik kukuy makaj.
21 Mas os fariseus e mestres da lei pensavam: “Quem ele pensa que é? Isso é blasfêmia! Somente Deus pode perdoar pecados!”.
22 Ri Jesús xril ri xkichomaj ri achyabꞌ pa kanimaꞌ. Xuta chike: ¿Jas che jewaꞌ kixchoman pa taq iwanimaꞌ?
22 Jesus, sabendo o que pensavam, perguntou: “Por que vocês questionam essas coisas em seu coração?
23 ¿Jachin man kꞌax ta ubꞌixik: “Xkuyutaj ri amak” o “Chatwaꞌjiloq, chatbꞌinoq”?
23 O que é mais fácil dizer: ‘Seus pecados estão perdoados?’ ou ‘Levante-se e ande’?
24 Rech kꞌu kiwilo chi ri uKꞌojol ri Achi kꞌo ukwinem kukuy makaj cho ri uwachulew. Ri Jesús xukaꞌyej ri achi ri man kakwin taj kusalabꞌaj ribꞌ, xubꞌij che: Chatwaꞌjiloq, chakꞌama bꞌik ri achꞌat, jat cho awachoch.
24 Mas eu lhes mostrarei que o Filho do Homem tem autoridade na terra para perdoar pecados”. Então disse ao paralítico: “Levante-se, pegue sua maca e vá para casa”.
25 Ri achi aninaq xwaꞌjilik chikiwach konojel ri winaq, xukꞌam bꞌik ri uchꞌat, xeꞌ cho rachoch kuqꞌijilaꞌj ri Dios.
25 De imediato, à vista de todos, o homem se levantou, pegou sua maca e foi para casa louvando a Deus.
26 Konojel ri winaq sibꞌalaj xemayijanik che ri xkilo, xkiqꞌijilaꞌj ri Dios, xkibꞌij: Mayijabꞌal taq jastaq ri xqil kamik.
26 Todos ficaram muitos admirados e, cheios de temor, louvaram a Deus, exclamando: “Hoje vimos coisas maravilhosas!”.
27 Are xel bꞌik ri Jesús pa ri tinimit, xril jun toqꞌil alkabal ubꞌiꞌ Leví, tꞌuyul pa ri ja ri katoqꞌix wi alkabal, xubꞌij che: Chinatereneꞌj.
27 Depois disso, Jesus saiu da cidade e viu um cobrador de impostos chamado Levi sentado no local onde se coletavam impostos. “Siga-me”, disse-lhe Jesus,
28 Xwaꞌjil kꞌu ri Leví, xuya kan ronojel ri ujastaq, xutereneꞌj ri Jesús.
28 e Levi se levantou, deixou tudo e o seguiu.
29 Ri Leví xubꞌan jun nimaqꞌij cho ri rachoch. Xuꞌsikꞌij ri Jesús, e nikꞌaj winaq chik, xuqujeꞌ ri e rachiꞌl toqꞌil taq alkabal.
29 Mais tarde, Levi ofereceu um banquete em sua casa, em honra de Jesus. Muitos cobradores de impostos e outros convidados comeram com eles,
30 Ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xuqujeꞌ ri fariseos xkichꞌaꞌ chike ri e tijoxelabꞌ, xkibꞌij: ¿Jas che kixwaꞌ kukꞌ ri aꞌjmakibꞌ xuqujeꞌ ri toqꞌil taq alkabal?
30 mas os fariseus e mestres da lei se queixaram aos discípulos: “Por que vocês comem e bebem com cobradores de impostos e pecadores?”.
31 Ri Jesús xubꞌij chike: Man kajawataj ta ajkun chike ri winaq ri utz kiwach, xane are kajawataj ajkun chike ri e yawabꞌibꞌ.
31 Jesus lhes respondeu: “As pessoas saudáveis não precisam de médico, mas sim os doentes.
32 Man in petinaq ta kꞌu che kisikꞌixik ri winaq ri kakinaꞌo chi e sukꞌ xane are keꞌntzukuj ri aꞌjmakibꞌ ri ketaꞌm chi kꞌo kimak.
32 Não vim para chamar os justos, mas sim os pecadores, para que se arrependam”.
33 Jun qꞌijal nikꞌaj winaq xkibꞌij che ri Jesús: Ri utijoxelabꞌ ri Juan Bꞌanal qasanaꞌ amaqꞌel kakiqꞌip kibꞌ che waꞌim, je xuqujeꞌ ri kitijoxelabꞌ ri fariseos ¿jas kꞌu che amaqꞌel kewaꞌ ri atijoxelabꞌ xuqujeꞌ kequmunik?
33 Algumas pessoas disseram a Jesus: “Os discípulos de João Batista jejuam e oram com frequência, e os discípulos dos fariseus também. Por que os seus vivem comendo e bebendo?”.
34 Ri Jesús xutzalij uwach ri kitzij, xubꞌij: ¿La kumaj kꞌut kakiqꞌip kiwaꞌim re rajtobꞌom jun jiꞌatz? Man kumaj taj.
34 Jesus respondeu: “Por acaso os convidados de um casamento jejuam enquanto festejam com o noivo?
35 Kopan kꞌu na jun qꞌij are kesax bꞌik ri jiꞌatz chikixoꞌl, kꞌa te riꞌ riꞌ kakiqꞌip na kiwaꞌim che taq ri qꞌij riꞌ.
35 Um dia, porém, o noivo lhes será tirado, e então jejuarão”.
36 Kꞌa te riꞌ xuya jun kꞌambꞌejabꞌal noꞌj xubꞌij: Man kꞌo ta jun winaq kukꞌojoj jun qꞌeꞌl atzꞌyaq rukꞌ jun chꞌaqaꞌp kꞌakꞌ atzꞌyaq, rumal kateqꞌetobꞌ riꞌ ri kꞌakꞌ atzꞌyaq, xuqujeꞌ ri chꞌaqaꞌp kꞌakꞌ atzꞌyaq man kukꞌulaj ta ribꞌ rukꞌ ri qꞌeꞌl.
36 Jesus também lhes apresentou a seguinte ilustração: “Ninguém rasgaria um pedaço de tecido de uma roupa nova para remendar uma roupa velha. Se o fizesse, estragaria a roupa nova, e o remendo não se ajustaria à roupa velha.
37 Man kꞌo ta xuqujeꞌ jun winaq ri kuya kꞌakꞌ vino pa qꞌeꞌl taq tzꞌuꞌm taq qꞌebꞌal, rumal chi ri kꞌakꞌ vino xaq katix bꞌik riꞌ, xuqujeꞌ ri tzꞌuꞌm taq qꞌebꞌal ketꞌoqopin riꞌ.
37 “E ninguém colocaria vinho novo em velhos recipientes de couro. Os recipientes velhos se arrebentariam, deixando vazar o vinho e estragando o recipiente.
38 Ri kꞌakꞌ vino yaꞌtalik kayak pa taq kꞌakꞌ taq tzꞌuꞌm taq qꞌebꞌal.
38 Vinho novo deve ser guardado em recipientes novos.
39 Man kꞌo ta xuqujeꞌ jun winaq karaj kutij rech ri kꞌakꞌ vino, we utijom kan rech ri ojer vino. Jeriꞌ rumal cher ri winaq ri kutij nabꞌe ri kꞌakꞌ vino kꞌa te riꞌ kutij ri ojer vino, kubꞌij na: “Are sibꞌalaj utz ri ojer vino.”
39 E ninguém que bebe o vinho velho escolhe beber o vinho novo, pois diz: ‘O vinho velho é melhor’”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.