Lucas 18
K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NTLH
1 Ri Jesús xutzijoj jun kꞌambꞌejabꞌal noꞌj chike ri utijoxelabꞌ chukꞌutik chi sibꞌalaj choqꞌaqꞌ wi kakibꞌan chꞌawem man kakꞌis taj ta kikꞌuꞌx.
1 Jesus contou a seguinte parábola , mostrando aos discípulos que deviam orar sempre e nunca desanimar:
2 Xubꞌij kꞌu chike: Kꞌo jun qꞌatal tzij pa jun tinimit ri man kuxiꞌj ta ribꞌ cho ri Dios, xuqujeꞌ man kuꞌnimaj ta ri winaq.
2 — Em certa cidade havia um juiz que não
3 Pa ri tinimit xuqujeꞌ kꞌo jun malkaꞌn ixoq ri kꞌo jun uchꞌoꞌj, xeꞌ kꞌu rukꞌ ri qꞌatal tzij chutayik chi kuqꞌat tzij puꞌwiꞌ ri ukꞌulel.
3 Nessa cidade morava uma viúva que sempre o procurava para pedir justiça, dizendo: “Ajude-me e julgue o meu caso contra o meu adversário!”
4 Pune naj qꞌotaj man xraj taj xubꞌan ri qꞌatoj tzij, kꞌisbꞌal kꞌu rech xubꞌij: “Pune man kinxiꞌj ta wibꞌ cho ri Dios, xuqujeꞌ man keꞌ ta nukꞌuꞌx rukꞌ jun chike.
4 — Durante muito tempo o juiz não quis julgar o caso da viúva, mas afinal pensou assim: “É verdade que eu não temo a Deus e também não respeito ninguém.
5 Xa kꞌu rumal man kel ta we ixoq riꞌ wukꞌ, kinbꞌan waꞌ ri qꞌatoj tzij, rukꞌ jubꞌiqꞌ kinqꞌiꞌtaj are kape sibꞌalaj kꞌi mul chiwilik.”
5 Porém, como esta viúva continua me aborrecendo, vou dar a sentença a favor dela. Se eu não fizer isso, ela não vai parar de vir me amolar até acabar comigo.”
6 Xubꞌij kꞌu ri Ajawxel Jesús: Qas kichomaj rij ri xubꞌij ri itzel qꞌatal tzij.
6 E o Senhor continuou:
7 ¿La man kꞌu kuqꞌat tzij ri Dios kukꞌ ri winaq ri uchaꞌom, we chi paqꞌij chi chaqꞌabꞌ kechꞌaw rukꞌ? ¿La kꞌamaꞌtam ta kꞌu riꞌ kutzalij uwach ri kichꞌawem?
7 Será, então, que Deus não vai fazer justiça a favor do seu próprio povo, que grita por socorro dia e noite? Será que ele vai demorar para ajudá-lo?
8 Qas kubꞌan wi na riꞌ ri qꞌatoj tzij pa kiwiꞌ aninaq, pune jeriꞌ are kape ri Ukꞌojol ri Achi, ¿la kulu winaq ri kuꞌl kikꞌuꞌx che ri Dios?
8 Eu afirmo a vocês que ele julgará a favor do seu povo e fará isso bem depressa. Mas, quando o
9 E kꞌo kꞌu jujun winaq ri kuꞌl kikꞌuꞌx chibꞌil taq kibꞌ, e sukꞌ kakinaꞌo, kaketzelaj kiwach ri e nikꞌaj winaq chik. Rumal riꞌ ri Jesús xutzijoj jun kꞌambꞌejabꞌal noꞌj chike:
9 Jesus também contou esta parábola para os que achavam que eram muito bons e desprezavam os outros:
10 E kꞌo kebꞌ achyabꞌ, xebꞌe pa ri Templo chubꞌanik chꞌawem, ri jun fariseo, ri jun chik jun toqꞌil alkabal.
10 — Dois homens foram ao Templo para orar. Um era
11 Are xubꞌan chꞌawem ri fariseo xubꞌij: “Kintyoxin che la o Dios, rumal man in junam ta kukꞌ ri eleqꞌomabꞌ taq achyabꞌ, e bꞌanal taq kꞌax, e kakabꞌ kixoqil, xuqujeꞌ man in junam ta rukꞌ we achi riꞌ we toqꞌil alkabal.
11 O fariseu ficou de pé e orou sozinho, assim: “Ó Deus, eu te agradeço porque não sou avarento, nem desonesto, nem imoral como as outras pessoas. Agradeço-te também porque não sou como este cobrador de impostos.
12 Ri in kinqꞌip wibꞌ che nuwaꞌim kebꞌ mul pa wuqubꞌ qꞌij, xuqujeꞌ kinya ri ulajujil rech ronojel ri nuchꞌekoj.”
12 Jejuo duas vezes por semana e te dou a décima parte de tudo o que ganho.”
13 Are kꞌu ri toqꞌil alkabal naj xkanaj wi kanoq, xa ta ne kuwaꞌjilisaj ri uwach cho ri kaj, kutꞌikitaꞌ ri uwach ukꞌuꞌx xubꞌij: “Cheꞌl kꞌuꞌx la chwe o Dios, wetaꞌm chi in ajmak.”
13 — Mas o cobrador de impostos ficou de longe e nem levantava o rosto para o céu. Batia no peito e dizia: “Ó Deus, tem pena de mim, pois sou pecador!”
14 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe chi we achi riꞌ, sukꞌ ranimaꞌ xtzalij cho rachoch man je ta kꞌu ri fariseo, rumal iwetaꞌm chi xapachin ri kunimarisaj ribꞌ kanitzꞌarisax na uqꞌij, xapachin xuqujeꞌ ri kumochꞌ ribꞌ kanimarisax na uqꞌij.
14 E Jesus terminou, dizendo:
15 Xekꞌam kꞌu bꞌik akꞌalabꞌ cho ri Jesús rech kuya ri uqꞌabꞌ pa kiwiꞌ. Are xkil ri tijoxelabꞌ, xeꞌkiyaj ri e kꞌamowinaq bꞌik.
15 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças a Jesus para que ele as abençoasse, mas os discípulos viram isso e repreenderam aquelas pessoas.
16 Ri Jesús kꞌut xuꞌsikꞌij ri akꞌalabꞌ, kꞌa te riꞌ xubꞌij chike ri winaq: Chiya bꞌe chike ri akꞌalabꞌ kepe wukꞌ, man kiꞌqꞌil taj, rumal chi are ajchoqꞌe ri ajawarem rech ri Dios ri winaq ri kakubꞌiꞌ kikꞌuꞌx jetaq ri akꞌalabꞌ.
16 Então Jesus chamou as crianças para perto de si e disse:
17 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe, ri man kukꞌamawaꞌj ta ri ajawarem rech ri Dios jetaq ri kubꞌan jun laj akꞌal, man kwinel ta riꞌ kok chilaꞌ.
17 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem não receber o Reino de Deus como uma criança nunca entrará nele.
18 Jun chike ri kꞌamal bꞌe xuta che ri Jesús: Utz laj ajtij, ¿jas rajawaxik kinbꞌano chi rechabꞌexik ri jun alik kꞌaslemal?
18 Certo líder judeu perguntou a Jesus: — Bom Mestre, o que devo fazer para conseguir a vida eterna?
19 Ri Jesús xubꞌij che: ¿Jas che kabꞌij chi in utz? Man kꞌo ta chi jun winaq ri utz, xwi ri Dios.
19 Jesus respondeu:
20 Awetaꞌm ri kubꞌij ri taqanik: man katzukuj ta chi jun awixoqil, man kabꞌan ta kamisanik, man katelaqꞌ taj, man kabꞌan ta bꞌanoj tzij chirij jun winaq chik, xuqujeꞌ chaꞌnimaj ri atat anan.
20 Você conhece os mandamentos: “Não cometa adultério, não mate, não roube, não dê falso testemunho contra ninguém, respeite o seu pai e a sua mãe.”
21 Ri achi xubꞌij che ri Jesús: Pa ri walkꞌaꞌlal numajim la unimaxik waꞌ we ri, kꞌa xaq jeꞌ ne kinnimaj kamik.
21 O homem respondeu: — Desde criança eu tenho obedecido a todos esses mandamentos.
22 Are xuta ri Jesús ri xubꞌij ri achi che, xubꞌij: Xa chi jun jastaq kajawataj chawe, chakꞌayij kan ronojel ri kꞌo awukꞌ. Kꞌa te riꞌ chajacha ri rajil chike ri e mebꞌaibꞌ, kayaꞌtaj kꞌu na aqꞌinomal chilaꞌ chikaj. Kꞌa te riꞌ chatan loq chinatereneꞌj.
22 Quando Jesus ouviu isso, disse:
23 Are xutabꞌej rech ri achi, xkꞌaxkꞌobꞌ ri ranimaꞌ, rumal sibꞌalaj qꞌinom.
23 Quando o homem ouviu isso, ficou muito triste, pois era riquíssimo.
24 Are xril ri Jesús chi xkꞌaxkꞌobꞌ ranimaꞌ xubꞌij: Sibꞌalaj kꞌax okem ke ri qꞌinomabꞌ pa ri ajawarem rech ri Dios.
24 Vendo a tristeza dele, Jesus disse:
25 Are man kꞌax taj kubꞌan jun kamey kikꞌow pa ri uteqꞌal ri bꞌaq rech tꞌisoꞌmabꞌal cho ri jun qꞌinom ri karaj kok pa ri ajawarem rech ri Dios.
25 É mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
26 Ri winaq ri xetow ri xubꞌij ri Jesús, xkibꞌij: ¿Jachin kꞌu riꞌ kakwin chukolik ribꞌ?
26 Os que ouviram isso perguntaram: — Então, quem é que pode se salvar?
27 Ri Jesús xubꞌij chike: Ri Dios kwinel chubꞌanik ri man kakwin ta ri achi che.
27 Jesus respondeu:
28 Ri Pedro xubꞌij che: Chilampe la, ri uj xqaya kan ronojel ri qajastaq rumal tereneꞌxik la.
28 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos a nossa família e seguimos o senhor.
29 Ri Jesús xubꞌij: Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe chi ri winaq ri xuya kan rachoch, rixoqil, e rachalal, utat unan xuqujeꞌ e ralkꞌwaꞌl
29 Jesus respondeu:
30 kayaꞌtaj na kꞌi ukꞌaxelal che, xuqujeꞌ pa ri qꞌotaj ri petinaq, kayaꞌtaj na che ri jun alik kꞌaslemal.
30 receberá ainda nesta vida muito mais e, no futuro, receberá a vida eterna.
31 Ri Jesús xukꞌam bꞌik ri kabꞌlajuj utijoxelabꞌ xaq kitukel, xubꞌij chike: Chanim kujeꞌ pa Jerusalén, chilaꞌ kakꞌulmataj wi ronojel ri xkitzꞌibꞌaj ri e qꞌalajisal taq tzij rech ri Dios kakꞌulmataj na rukꞌ ri Ukꞌojol ri Achi.
31 Jesus levou os doze discípulos para um lado e disse:
32 Kajach na pa kiqꞌabꞌ ri winaq ri man aꞌj Israel taj, kayoqꞌ na, kabꞌix na kꞌax taq tzij che, kachubꞌax na upalaj.
32 Ele será entregue aos não judeus, e estes vão zombar dele, insultá-lo, cuspir nele
33 Karapux na, xuqujeꞌ kakamisax na, xa kꞌu kakꞌastaj na churox qꞌij.
33 e bater nele; e depois o matarão. Mas no terceiro dia ele ressuscitará.
34 Ri tijoxelabꞌ man xkichꞌobꞌ taj ri xbꞌix chike. Rumal cher xawax chikiwach ri kel kubꞌij we jastaq riꞌ.
34 Os discípulos não entenderam nada do que Jesus disse. O que essas palavras queriam dizer estava escondido deles, e eles não sabiam do que Jesus estava falando.
35 Are xopan ri Jesús chuxukut ri tinimit Jericó, kꞌo jun moy tꞌuyul chuchiꞌ ri bꞌe, kuta ulimoxna.
35 Jesus já estava chegando perto da cidade de Jericó. Acontece que um cego estava sentado na beira do caminho, pedindo esmola.
36 Are xuto chi e kꞌi winaq tajin kiꞌkꞌowik, xuta chike ri winaq jas ri tajin kakꞌulmatajik.
36 Quando ouviu a multidão passando, ele perguntou o que era aquilo.
37 Ri winaq xkibꞌij che: Are ri Jesús aj Nazaret ri tajin kikꞌow waral.
37 — É Jesus de Nazaré que está passando! — responderam.
38 Ri moy xuraqaqej uchiꞌ, xubꞌij: Jesús, Ralkꞌwaꞌl ri David, cheꞌl kuꞌx la chwe.
38 Aí o cego começou a gritar: — Jesus,
39 Ri winaq ri e nabꞌe apanoq choch xkibꞌij che chi katanik, xa kꞌu kꞌo na ri xubꞌan churaqik uchiꞌ: Ralkꞌwaꞌl ri David, che la kuꞌx la chwe.
39 As pessoas que iam na frente o repreenderam e mandaram que ele calasse a boca. Mas ele gritava ainda mais: — Filho de Davi, tenha pena de mim!
40 Xtakꞌiꞌ kꞌu ri Jesús, xtaqan chukꞌamik apanoq ri achi. Are xqet chuxukut, ri Jesús xuta che:
40 Jesus parou e mandou que trouxessem o cego. Quando ele chegou perto, Jesus perguntou:
41 ¿Jas kawaj kinbꞌan chawe? Ri moy xubꞌij: Ajawxel, kawaj kinkaꞌyik.
41 — O que é que você quer que eu faça? — Senhor, eu quero ver de novo! — respondeu ele.
42 Ri Jesús xubꞌij che: Chakꞌamawaꞌj ri akaꞌyebꞌal. Xatutzir rumal ri akojobꞌal.
42 Então Jesus disse:
43 Aninaq xkaꞌyik, xteriꞌ kꞌu chirij ri Jesús, kuqꞌijilaꞌj ri Dios, konojel kꞌu ri winaq ri xkilo xkiqꞌijilaꞌj ri ubꞌiꞌ ri Dios.
43 No mesmo instante o homem começou a ver e, dando glória a Deus, foi seguindo Jesus. E todos os que viram isso começaram a louvar a Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.