Lucas 16
K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs ARC
1 Ri Jesús xuqujeꞌ xutzijoj jun kꞌambꞌejabꞌal noꞌj chike ri utijoxelabꞌ: Kꞌo jun qꞌinom achi, ri xkꞌojiꞌk jun rajchak chajil re ri uqꞌinomal. Ri qꞌinom achi xretaꞌmaj chi ri rajchak xaq tajin kusach ri urajil pa taq jastaq ri man kꞌo ta kutayij.
1 E dizia também aos seus discípulos: Havia um certo homem rico, o qual tinha um mordomo; e este foi acusado perante ele de dissipar os seus bens.
2 Ri qꞌinom achi xusikꞌij ri rajchak, xubꞌij che: “¿Jas riꞌ ri xinto kabꞌix chawe? Man katkwin ta chik katchakun wukꞌ, chajacha kan ronojel ri akwenta.”
2 E ele, chamando-o, disse-lhe: Que é isso que ouço de ti? Presta contas da tua mordomia, porque já não poderás ser mais meu mordomo.
3 Ri ajchak xuchomaj, xubꞌij: “¿Jas kinbꞌano? Maj nuchuqꞌabꞌ chukꞌotik jul, xuqujeꞌ kꞌixibꞌal riꞌ we kinta nulimoxna.
3 E o mordomo disse consigo: Que farei, pois que o meu senhor me tira a mordomia? Cavar não posso; de mendigar tenho vergonha.
4 Wetaꞌm kꞌut jas ri kinbꞌano, rajawaxik keꞌntzukuj winaq ri kinkikꞌamawaꞌj cho taq ri kachoch are kinesax bꞌik pa ri nuchak.”
4 Eu sei o que hei de fazer, para que, quando for desapossado da mordomia, me recebam em suas casas.
5 Xuchapleꞌj kꞌu kisikꞌixik pa jujunal konojel ri winaq ri kꞌo kikꞌas. Xuta kꞌu che ri nabꞌe: “¿Janipa akꞌas rukꞌ ri wajaw?”
5 E, chamando a
6 Xubꞌij ri ajkꞌas che: “Jun ciento tonel aceite olivo nukꞌas.” Xubꞌij kꞌu ri kabꞌan rech puꞌwiꞌ ronojel ri jastaq che: “Riꞌ le uwujil ri akꞌas. Chattꞌuyuloq, chatzꞌibꞌaj kanoq chi xa nikꞌaj ciento chik akꞌas.”
6 E ele respondeu: Cem medidas de azeite. E disse-lhe: Toma a tua conta e, assentando-te já, escreve cinquenta.
7 Xuta chi kꞌu che ri jun e ri at: “¿Janipa akꞌas rukꞌ ri wajaw?” Ri ajkꞌas xubꞌij che: “Jun ciento koxtar tiriko.” Ri kabꞌan rech puꞌwiꞌ ronojel ri jastaq xubꞌij che: “Riꞌ le awuj, chatzꞌibꞌaj kanoq xa chi wajxaqibꞌ koxtar tiriko akꞌas.”
7 Disse depois a outro: E tu quanto deves? E ele respondeu: Cem alqueires de trigo. E disse-lhe: Toma a tua conta e escreve oitenta.
8 Xya kꞌu uqꞌij ri ajchak rumal ri rajaw rumal ri xnoꞌjin kukꞌ ri winaq. Ri e winaq ri aꞌjuwachulew are kꞌo na kinoꞌjibꞌal rumal ri kakibꞌan kukꞌ taq ri e kech winaq, kꞌo na ri kechoman chikiwach ri e winaq ri kikꞌamawaꞌm ri tunal.
8 E louvou aquele senhor o injusto mordomo por haver procedido prudentemente, porque os filhos deste mundo são mais prudentes na sua geração do que os filhos da luz.
9 Rumal laꞌ kinbꞌij in chiꞌwe: Chikojo bꞌa ri iqꞌinomal rech uwachulew chikichꞌekik iwach taq chꞌabꞌeꞌn, rech are kakꞌis waꞌ we qꞌinomal riꞌ, kꞌo kixkꞌamawaꞌn ix pa ri jun alik kꞌaslemal.
9 E eu vos digo: granjeai amigos com as riquezas da injustiça, para que, quando estas vos faltarem, vos recebam eles nos tabernáculos eternos.
10 Ri sukꞌ ranimaꞌ rukꞌ ri nitzꞌ jastaq, sukꞌ xuqujeꞌ na riꞌ rukꞌ ri nimaꞌq taj jastaq, xuqujeꞌ ri tzꞌaqat rukꞌ ri nitzꞌ jastaq, tzꞌaqat xuqujeꞌ na riꞌ kanoꞌjin rukꞌ ri nimalaj taq jastaq.
10 Quem é fiel no mínimo também é fiel no muito; quem é injusto no mínimo também é injusto no muito.
11 Rumal laꞌ kinbꞌij chiꞌwe, we man sukꞌ kixnoꞌjin chukojik ri qꞌinomal rech uwachulew, ¿jachin ta kꞌu riꞌ ri kakubꞌiꞌ ukꞌuꞌx chiꞌwe che uchajixik ri qꞌinomal rech chikajil?
11 Pois, se nas riquezas injustas não fostes fiéis, quem vos confiará as verdadeiras?
12 Xuqujeꞌ we man sukꞌ ix noꞌjininaq rukꞌ ri man iwech taj ¿jachin ta kꞌu riꞌ ri kayoꞌw iwechabꞌal?
12 E, se no alheio não fostes fiéis, quem vos dará o que é vosso?
13 Man kꞌo ta jun patanijel kakwinik kuꞌpatanij e kebꞌ upatrón. Karetzelaj uwach ri jun, xuqujeꞌ kuloqꞌaj uwach jun chik, o wine kupatanij riꞌ ri jun xa kꞌu karetzelaj uwach ri jun chik. Man yaꞌtal ta kꞌut kapatanix ri qꞌinomal xuqujeꞌ ri Dios.
13 Nenhum servo pode servir a dois senhores, porque ou há de aborrecer a um e amar ao outro ou se há de chegar a um e desprezar ao outro. Não podeis servir a Deus e a Mamom.
14 Xkichapleꞌj uyoqꞌik ri Jesús ri fariseos, ri bꞌenaq kikꞌuꞌx rukꞌ ri pwaq are xkitatabꞌej ri xubꞌij.
14 E os fariseus, que eram avarentos, ouviam todas essas coisas e zombavam dele.
15 Xubꞌij kꞌu ri Jesús chike: Kijaluj chi ix utz taq winaq, xa kꞌu retaꞌm ri iwanimaꞌ ri Dios. Naꞌtaj chiꞌwe karetzelaj ri Dios ri jastaq sibꞌalaj kakiya uqꞌij ri winaq.
15 E disse-lhes: Vós sois os que vos justificais a vós mesmos diante dos homens, mas Deus conhece o vosso coração, porque o que entre os homens é elevado perante Deus é abominação.
16 Ri taqanik xuqujeꞌ ri kiwuj ri qꞌalajisal taq utzij ri Dios xul utzijoxik kꞌa pa taq ri uqꞌij ri Juan. Che riꞌ xchapleꞌtaj loq utzijoxik ri utz laj taq tzij rech ri ajawarem rech ri Dios xuqujeꞌ che ri qꞌij xkichapleꞌj ri winaq ukojik kichuqꞌabꞌ koꞌk chilaꞌ.
16 A Lei e os Profetas
17 Are man kꞌax taj usachik uwach ri kaj xuqujeꞌ ri uwachulew cho ri kasach jun juchꞌ rech ri taqanik.
17 E é mais fácil passar o céu e a terra do que cair um til da Lei.
18 Xapachin ri kujach ri rixoqil, kakꞌuliꞌ chi kꞌu rukꞌ jun ixoq chik, kamakunik rumal kekꞌojiꞌ kebꞌ rixoqil. Xuqujeꞌ ri kakꞌuliꞌ rukꞌ ri ixoq ri jachtal kanoq rumal ri rachajil, kamakun xuqujeꞌ rumal kekꞌojiꞌ e kebꞌ rachajil.
18 Qualquer que deixa sua mulher e casa com outra adultera; e aquele que casa com a repudiada pelo marido adultera
19 Kꞌo jun qꞌinomalaj achi, kukoj jeꞌlalaj taq atzꞌyaq xuqujeꞌ ronojel qꞌij kubꞌan nimaqꞌij.
19 Ora, havia um homem rico, e vestia-se de púrpura e de linho finíssimo, e vivia todos os dias regalada e esplendidamente.
20 Chuchiꞌ kꞌu ri rachoch, katꞌuyiꞌ jun achi ubꞌiꞌ Lázaro, nojinaq ri utyoꞌjal che chꞌaꞌk xuqujeꞌ kuta ulimoxna.
20 Havia também
21 Ri mebꞌaꞌ kurayij utijik ri uxeꞌr taq jastaq ri katzaq chuxeꞌ ri umexa ri qꞌinom achi, xuqujeꞌ ri tzꞌiꞌ keqebꞌ churiqꞌik ri chꞌaꞌk ri kꞌo che.
21 E desejava alimentar-se com as migalhas que caíam da mesa do rico; e os próprios cães vinham lamber-lhe as chagas.
22 Jas ta waꞌ, xkꞌam bꞌi ri mebꞌaꞌ achi kumal e angelibꞌ rech keꞌkꞌol chuxukut ri Abraham. Ri qꞌinom achi xkam xuqujeꞌ xeꞌmuq kanoq.
22 E aconteceu que o mendigo morreu e foi levado pelos anjos para o seio de Abraão; e morreu também o rico e foi sepultado.
23 Are kꞌo chi ri qꞌinom achi pa ri kikꞌolibꞌal ri kaminaqibꞌ jawjeꞌ ri kꞌo wi nimalaj kꞌaxkꞌolal, are kꞌo pa ri kꞌaxkꞌolal, xkaꞌy chikaj, xeꞌril apanoq ri Abraham rachiꞌl ri Lázaro naj e kꞌo wi apanoq che.
23 E, no Hades, ergueu os olhos, estando em tormentos, e viu ao longe Abraão e Lázaro, no seu seio.
24 Xaq jeriꞌ xuchꞌabꞌej apanoq, xuraq uchiꞌ xubꞌij: “Tataxel Abraham, chel kuꞌx la chwe, taqa la loq ri Lázaro chumuꞌloq ri uwiꞌ uqꞌabꞌ pa joron, rech kuluya puꞌwiꞌ ri waqꞌ rumal cher tajin kinriq kꞌax pa we qꞌaqꞌ riꞌ.”
24 E, clamando, disse: Abraão, meu pai, tem misericórdia de mim e manda a Lázaro que molhe na água a ponta do seu dedo e me refresque a língua, porque estou atormentado nesta chama.
25 Ri Abraham kꞌut xubꞌij che: “Achi, naꞌtaj chawe chi are at kꞌaslik sibꞌalaj jeꞌl xabꞌan chi rikꞌowisaxik ronojel ri akꞌaslemal, are kꞌu we Lázaro sibꞌalaj kꞌax xuriqo. Chanim kꞌut areꞌ kukꞌamawaꞌj na ri kubꞌsabꞌal ukꞌuꞌx areꞌ, are kꞌu ri at chanaꞌ na ri kꞌaxkꞌolal.
25 Disse, porém, Abraão: Filho, lembra-te de que recebeste os teus bens em tua vida, e Lázaro, somente males; e, agora, este é consolado, e tu, atormentado.
26 Xuqujeꞌ jun nimalaj siwan kꞌo chiqaxoꞌl, rumal riꞌ ri kekaj keqꞌax je laꞌ iwukꞌ man kekwin taj, xuqujeꞌ man kekwin taj keqꞌax loq jewaꞌ qukꞌ uj.”
26 E, além disso, está posto um grande abismo entre nós e vós, de sorte que os que quisessem passar daqui para vós não poderiam, nem tampouco os de lá, passar para cá.
27 Ri qꞌinom xutzalij uwach ri xbꞌix che, xubꞌij: Tat, kinbꞌochiꞌj kuꞌx la, taqa la bꞌik ri Lázaro cho rachoch ri nutat,
27 E disse ele: Rogo-te, pois, ó pai, que o mandes à casa de meu pai,
28 rech kuꞌbꞌij chike ri e jobꞌ wachalal, rech man kepe ta pa we kꞌaxalaj kꞌolibꞌal riꞌ.
28 pois tenho cinco irmãos, para que lhes dê testemunho, a fim de que não venham também para este lugar de tormento.
29 Xubꞌij kꞌu ri Abraham che: “Kꞌo kukꞌ aꞌreꞌ ri utzꞌibꞌam kan ri Moisés, xuqujeꞌ ri kitzꞌibꞌam kan ri e qꞌalajisal taq rech ri utzij ri Dios, are cheꞌkitatabꞌej ri aꞌreꞌ.”
29 Disse-lhe Abraão: Eles têm Moisés e os Profetas; ouçam-nos.
30 Xubꞌij kꞌu ri qꞌinom: “Tat Abraham, man keꞌkitatabꞌej ta riꞌ, are kakitatabꞌej riꞌ xuqujeꞌ kakikꞌex kanimaꞌ we are kopan jun kaminaq chubꞌixik chike.”
30 E disse ele: Não, Abraão, meu pai; mas, se algum dos mortos fosse ter com eles, arrepender-se-iam.
31 Xubꞌij ri Abraham che: “We man kakinimaj ri Moisés, we man keꞌkinimaj ri e qꞌalajisal taq rech ri utzij ri Dios, man kekojon ta wi riꞌ pune jun kaminaq kawaꞌjil bꞌik chubꞌixik chike.”
31 Porém Abraão lhe disse: Se não ouvem a Moisés e aos Profetas, tampouco acreditarão, ainda que algum dos mortos ressuscite.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.