Lucas 12

K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Sibꞌalaj e kꞌi winaq kꞌut xkimulij kibꞌ, xaq kakitakꞌaleꞌla chi kibꞌ, xpe kꞌu ri Jesús xuchapleꞌj kichꞌabꞌexik, nabꞌe xubꞌij chike ri utijoxelabꞌ: Chichajij iwibꞌ che ri chꞌam kech ri fariseos, pa nikꞌaj tzij chik, ri kikawachil.
1 Quando as multidões cresceram a ponto de haver milhares de pessoas atropelando-se e pisando umas nas outras, Jesus concentrou seu ensino nos discípulos, dizendo: “Tenham cuidado com o fermento dos fariseus, que é a hipocrisia.
2 Rumal chi maj jun jastaq ri man etaꞌmatal taj ri mat kilitaj na, xuqujeꞌ maj jun jastaq awatalik ri mat ketaꞌmataj na.
2 Virá o dia em que tudo que está encoberto será revelado, e tudo que é secreto será divulgado.
3 Rumal riꞌ ronojel ri ibꞌim pa ri qꞌequꞌmal katataj na cho ri utunal ri qꞌij, xuqujeꞌ ri ibꞌim chi awal are itzꞌapim ri uchiꞌ ja, karaqaqex na ubꞌixik puꞌwiꞌ taq ri ja.
3 O que vocês disseram no escuro será ouvido às claras, e o que conversaram a portas fechadas será proclamado dos telhados.
4 Chiꞌwe ix wech chꞌabꞌeꞌn kinbꞌij man kixiꞌj ta iwibꞌ chike ri kekamisan ri ityoꞌjal, rumal xwi riꞌ kekwinik kakibꞌano.
4 “Meus amigos, não tenham medo daqueles que matam o corpo; depois disso, nada mais podem lhes fazer.
5 Kinbꞌij chiꞌwe jachin choch rajawaxik kixiꞌj wi iwibꞌ, chixiꞌj iwibꞌ choch ri are kesataj ri kꞌaslemal rumal, kꞌo ukwinem kixutaq bꞌik pa ri tyoꞌnel qꞌaqꞌ, jeꞌ cho areꞌ rajawaxik kixiꞌj wi iwibꞌ.
5 Mas eu lhes direi a quem devem temer. Temam a Deus, que tem o poder de matar e lançar no inferno. Sim, a esse vocês devem temer.
6 ¿La man kebꞌ saqa pwaq kajil ri jobꞌ chochiꞌ? Pune jeriꞌ man kesachan ta che ri Dios.
6 “Qual é o preço de cinco pardais? Duas moedas de cobre? E, no entanto, Deus não se esquece de nenhum deles.
7 Rumal cher ri Dios rajilam ronojel ri ukꞌiyal ri iwiꞌ ri kꞌo pa ijolom, xaq jeriꞌ man kixiꞌj ta iwibꞌ.
7 Até os cabelos de sua cabeça estão todos contados. Portanto, não tenham medo; vocês são muito mais valiosos que um bando inteiro de pardais.
8 Kinbꞌij kꞌu chiꞌwe xapachin ri kinuqꞌalajisaj chikiwach ri winaq, kaqꞌalajisax xuqujeꞌ na uwach chikiwach ri angelibꞌ rech ri Dios rumal ri uKꞌojol ri Achi.
8 “Eu lhes digo a verdade: quem me reconhecer aqui, diante das pessoas, o Filho do Homem o reconhecerá na presença dos anjos de Deus.
9 Xapachin kꞌu ri karawaj nubꞌixik chkiwach ri winaq man kaqꞌalajisax ta ri ubꞌiꞌ chikiwach ri angelibꞌ rech ri Dios.
9 Mas quem me negar aqui será negado diante dos anjos de Deus.
10 Xapachin ri kubꞌij jun itzel tzij che ri uKꞌojol ri Achi, kakuyutaj na. Are kꞌu ri winaq ri karetzelaj uwach ri Tyoxalaj Uxlabꞌixel rukꞌ taq tzij, man kakuyutaj taj.
10 Quem falar contra o Filho do Homem será perdoado, mas quem blasfemar contra o Espírito Santo não será perdoado.
11 Are kixtakꞌatobꞌ pa ri Sinagoga xuqujeꞌ chikiwach ri qꞌatal taq tzij, xuqujeꞌ ri e taqanelabꞌ, man kakꞌaxkꞌobꞌ ta iwanimaꞌ chuchomaxik jas kibꞌan chutoꞌik iwibꞌ.
11 “Quando vocês forem julgados nas sinagogas e diante dos governantes e das autoridades, não se preocupem com o modo como se defenderão nem com o que dirão,
12 Are ri Tyoxalaj Uxlabꞌixel kakꞌutuw chiꞌwach ri rajawaxik kibꞌij.
12 pois o Espírito Santo, naquele momento, lhes dará as palavras certas”.
13 Kꞌo kꞌu jun achi chikixoꞌl ri winaq, xubꞌij che ri Jesús: Ajtij, bꞌij la che ri wachalal chujacha ri echabꞌal chiqawach.
13 Então alguém da multidão gritou: “Mestre, por favor, diga a meu irmão que divida comigo a herança de meu pai!”.
14 Ri Jesús kꞌut xubꞌij che: Achi, ¿jachin xbꞌin chawe chi in in qꞌatal tzij pa iwiꞌ?
14 Jesus respondeu: “Amigo, quem me pôs como juiz sobre vocês para decidir essas coisas?”.
15 Chichajij iwibꞌ che ri kꞌarkꞌatem rumal cher man are taj ri ukꞌiyal ri uqꞌinomal ri winaq ri kayoꞌw ukꞌaslemal.
15 Em seguida, disse: “Cuidado! Guardem-se de todo tipo de ganância. A vida de uma pessoa não é definida pela quantidade de seus bens”.
16 Xutzijoj kꞌu chike we jun kꞌambꞌejabꞌal noꞌj riꞌ: Kꞌo jun qꞌinom achi, ri sibꞌalaj xwachin ri rulew.
16 Então lhes contou uma parábola: “Um homem rico tinha uma propriedade fértil que produziu boas colheitas.
17 Xuchomaj kꞌut: “¿Jas kinbꞌano? ¿Jawjeꞌ kinyak wi ronojel ri nutikoꞌn ri xwachinik?”
17 Pensou consigo: ‘O que devo fazer? Não tenho espaço para toda a minha colheita’.
18 Kꞌisbꞌal rech xubꞌij: “Wetaꞌm jas kinbꞌano, kintukij na ri nukꞌolibꞌal jawjeꞌ ri kinyak wi ri uwach ri nutikoꞌn, kinyak chi na jun sibꞌalaj nim cho ri kꞌo kan nabꞌe, rech utz kinbꞌan chuyakik ronojel ri nutikoꞌn.
18 Por fim, disse: ‘Já sei! Vou derrubar os celeiros e construir outros maiores. Assim terei espaço suficiente para todo o meu trigo e meus outros bens.
19 Kinbꞌij kꞌu na, wanimaꞌ sibꞌalaj kꞌi ajastaq rech kꞌi junabꞌ yakalik. Xaq bꞌa chatuxlanoq, chatwoꞌq, chatqumunoq, chakiꞌkotebꞌej ri kꞌaslemal.”
19 Então direi a mim mesmo: Amigo, você guardou o suficiente para muitos anos. Agora descanse! Coma, beba e alegre-se!’.
20 Xubꞌij kꞌu ri Dios che: “¡Konalaj achi! Chaqꞌabꞌ kamik katkamik. ¿Jachin kꞌu pa uqꞌabꞌ kakanaj wi kan ri ajastaq ri amulim?”
20 “Mas Deus lhe disse: ‘Louco! Você morrerá esta noite. E, então, quem ficará com o fruto do seu trabalho?’.
21 Jewaꞌ kakꞌulmataj kukꞌ ri winaq ri kakimulij qꞌinomal xaq ke aꞌreꞌ, man are ta kakitzukuj kuꞌx qꞌinomabꞌ cho ri Dios.
21 “Sim, é loucura acumular riquezas terrenas e não ser rico para com Deus”.
22 Kꞌa te riꞌ xubꞌij ri Jesús chike ri utijoxelabꞌ: Rumal riꞌ kinbꞌij chiꞌwe we are ri Dios yoꞌwinaq ri ikꞌaslemal, are xuqujeꞌ kayoꞌw na ri iwa, we are ri Dios yoꞌwinaq ri ityoꞌjal are xuqujeꞌ kayoꞌw na ri iwatzꞌyaq.
22 Então, voltando-se para seus discípulos, Jesus disse: “Por isso eu lhes digo que não se preocupem com a vida diária, se terão o suficiente para comer, ou com o corpo, se terão o suficiente para vestir.
23 Are nim na rajil ri kꞌaslemal cho ri tijowik rij, je xuqujeꞌ are nim ubꞌanik ri ityoꞌjal cho ri iwatzꞌyaq.
23 Pois a vida é mais que comida, e o corpo é mais que roupa.
24 ¡Chiꞌwilampe ri joj! Man keꞌtikoꞌnij taj, xuqujeꞌ man kejachꞌan taj, xuqujeꞌ Man kꞌo ta kikaxon chuyakik ri kakijachꞌo. Pune jeriꞌ, ri Dios kuya kiwa. Ix kꞌut ix kꞌo na chikiwach ri aꞌwaj ri kerapinik.
24 Observem os corvos. Eles não plantam nem colhem, nem guardam comida em celeiros, pois Deus os alimenta. E vocês valem muito mais que qualquer pássaro.
25 ¿Jachin ta kꞌu chiꞌwe rukꞌ ri kakꞌaxkꞌobꞌ ukꞌuꞌx kakwinik kuya jubꞌiqꞌ uwiꞌ ri ukꞌaslemal?
25 Qual de vocês, por mais preocupado que esteja, pode acrescentar ao menos uma hora à sua vida?
26 ¿Jas che kakꞌaxkꞌobꞌ ikꞌuꞌx chike nikꞌaj winaq chik, la man kinaꞌo chi man kixkwin ta chubꞌanik xa ta ne jun nitzꞌ laj jastaq?
26 E, se não podem fazer uma coisa tão pequena, de que adianta se preocupar com as maiores?
27 Chiwilampeꞌ ri kotzꞌiꞌj, man kechakun taj, man kakisol ta bꞌatzꞌ, pune jeriꞌ, ri Salomón rukꞌ ronojel ri ujuluwem man xkwin taj je xatzꞌyaqinik jetaq ri aꞌreꞌ.
27 “Observem como crescem os lírios. Não trabalham nem fazem suas roupas e, no entanto, nem Salomão em toda a sua glória se vestiu como eles.
28 We jeriꞌ kubꞌan ri Dios kukꞌ ri qꞌayes, ri tikil kamik cho ri saq chweꞌq kꞌut kaporoxik, are kꞌu mat kuya iwatzꞌyaq ix, winaq ri xa nitzꞌ ikojobꞌal.
28 E, se Deus veste com tamanha beleza as flores que hoje estão aqui e amanhã são lançadas ao fogo, não será muito mais generoso com vocês, gente de pequena fé?
29 Xaq jeriꞌ man kakꞌaxkꞌobꞌ ta ikꞌuꞌx che ri kitijo xuqujeꞌ ri kiqumuj, chixtanal che uchomaxik rij.
29 “Não se inquietem com o que comer e o que beber. Não se preocupem com essas coisas.
30 Ri winaq aꞌjuwachulew are kitereneꞌm utzukuxik ronojel waꞌ we jastaq riꞌ, ri iTat kꞌut retaꞌm chi rajawaxik ronojel waꞌ we jastaq riꞌ chiꞌwe.
30 Elas ocupam os pensamentos dos pagãos de todo o mundo, mas seu Pai já sabe do que vocês precisam.
31 Are chitzukuj ix ri rawajarem ri Dios, xaq kꞌu katerebꞌax na uyaꞌik ronojel waꞌ we jastaq riꞌ chiꞌwe.
31 Busquem, acima de tudo, o reino de Deus, e todas essas coisas lhes serão dadas.
32 Ri utz laj urayibꞌal ukꞌuꞌx ri Tataxel are chi kuya na ri ajawarem chiꞌwe, man kixiꞌj ta bꞌa iwibꞌ alaj taq nuchij.
32 “Não tenham medo, pequeno rebanho, pois seu Pai tem grande alegria em lhes dar o reino.
33 Chikꞌayij ri ijastaq rech kiya kirajil ri kajawataj chike. Chiloqꞌo yakbꞌal irajil ri man kajar taj, chimulij ri iqꞌinomal chilaꞌ chikaj, jawjeꞌ e maj wi eleqꞌomabꞌ, xuqujeꞌ maj iꞌxjut kok che.
33 “Vendam seus bens e deem aos necessitados. Com isso, ajuntarão tesouros no céu, e as bolsas no céu não se desgastam nem se desfazem. Seu tesouro estará seguro; nenhum ladrão o roubará e nenhuma traça o destruirá.
34 Rumal ri iwanimaꞌ kakꞌojiꞌ na jawjeꞌ ri kꞌo wi ri iqꞌinomal.
34 Onde seu tesouro estiver, ali também estará seu coração.”
35 Chitzija bꞌa ri qꞌaqꞌ tunabꞌal, chisukꞌumaj iwibꞌ, chikojo ri iwatzꞌyaq ri jas xaqareꞌ chiꞌwe.
35 “Estejam vestidos, prontos para servir, e mantenham suas lâmpadas acesas,
36 Je chixnoꞌjinoq jetaq ri kakibꞌan ri ajchakibꞌ aninaq kakijaq ri uchiꞌ ja cho ri kipatrón ri upetik pa ri nimaqꞌij rech jun kꞌulanem.
36 como se esperassem o seu senhor voltar do banquete de casamento. Então poderão abrir-lhe a porta e deixá-lo entrar no momento em que ele chegar e bater.
37 Utz ke ri patanijelabꞌ ri kuleꞌriqitajoq kayeꞌm apanoq ri kajaw. Qas kinbꞌij chiꞌwe, are kul ri kajaw kukꞌex riꞌ ri ratzꞌyaq, kuꞌtaq pa tꞌuyulem ri e rajchakibꞌ, xuqujeꞌ kok chikipatanixik.
37 Os servos que estiverem prontos, aguardando seu retorno, serão recompensados. Eu lhes digo a verdade: ele mesmo se vestirá como servo, indicará onde vocês se sentarão e os servirá enquanto estão à mesa!
38 Jeꞌ, utz ke ri ajchakibꞌ ri pune nikꞌaj aqꞌabꞌ, o sibꞌalaj aqꞌabꞌ kisukꞌumam apanoq kibꞌ are kuleꞌriqitajoq.
38 Quer ele venha no meio da noite, quer de madrugada, ele recompensará os servos que estiverem prontos.
39 Chichꞌobꞌo kꞌu rij we riꞌ, we kꞌo jun ajchoqꞌe jun ja ri retaꞌm jas qꞌotaj kok ri elaqꞌom pa ri rachoch, kakꞌasiꞌ riꞌ chuchajixik rech man kok ta ri elaqꞌom pa ri ja.
39 “Entendam isto: se o dono da casa soubesse exatamente a que horas o ladrão viria, não permitiria que a casa fosse arrombada.
40 Rajawaxik je kibꞌan apanoq ix, rumal chi ri uKꞌojol ri Achi kapetik are man ichomanik ta apanoq.
40 Estejam também sempre preparados, pois o Filho do Homem virá quando menos esperam”.
41 Are kꞌu ri Pedro xubꞌij che ri Jesús: Ajawxel ¿la chike konojel le winaq katzijoj wi la we kꞌambꞌejabꞌal noꞌj riꞌ o xaq chaqe uj?
41 Então Pedro perguntou: “Senhor, essa ilustração se aplica apenas a nós, ou a todos?”.
42 Xubꞌij ri Jesús: ¿La kariqitaj jun utz laj patanijel ri kꞌo retaꞌmabꞌal, kachilibꞌex kan che kuya kiwa ri ajchakibꞌ pa ri kꞌyaqalik qꞌotaj?
42 O Senhor respondeu: “O servo fiel e sensato é aquele a quem o senhor encarrega de chefiar os demais servos da casa e alimentá-los.
43 Utz rech ri ajchak ri are katzalij loq ri rajaw tajin kubꞌan apanoq ri upatan.
43 Se o senhor voltar e constatar que seu servo fez um bom trabalho,
44 Qas kinbꞌij chiꞌwe, riꞌ ri winaq riꞌ kukoj che chajil rech ronojel ri ujastaq.
44 eu lhes digo a verdade: ele colocará todos os seus bens sob os cuidados desse servo.
45 Jas kꞌu kakꞌulmataj riꞌ we kuchomaj ri ajchak chi kabꞌeyetaj riꞌ ri wajaw, kuchapleꞌj kꞌut kichꞌayik ri ajchakibꞌ achyabꞌ xuqujeꞌ ixoqibꞌ, kuchapleꞌj waꞌim xuqujeꞌ qꞌabꞌarik.
45 O que acontecerá, porém, se o servo pensar: ‘Meu senhor não voltará tão cedo’, e começar a espancar os outros servos, a comer e a beber e se embriagar?
46 Katzalij kꞌu loq ri rajaw we ajchak riꞌ, pa ri qꞌij xuqujeꞌ pa ri qꞌotaj ri man ayeꞌtal ta apanoq rumal ri rajchak, kaqꞌat kꞌu na tzij puꞌwiꞌ jetaq ri kabꞌan chike ri man e kojonelabꞌ taj.
46 O senhor desse servo voltará em dia em que não se espera e em hora que não se conhece, cortará o servo ao meio e lhe dará o mesmo destino dos incrédulos.
47 Kul chꞌaya kꞌu na ri patanijel ri man ubꞌanom ta apanoq jas ri karaj ri patrón.
47 “O servo que conhece a vontade do seu senhor e não se prepara nem segue as instruções dele será duramente castigado.
48 Ri patanijel kꞌut ri man retaꞌm taj jas ri rayibꞌal ukꞌuꞌx ri rajaw, kubꞌan kꞌu apanoq jun jastaq ri man utz taj, kaqꞌat tzij riꞌ puꞌwiꞌ xa kꞌu man sibꞌalaj kꞌax taj kabꞌan che. Ri nim yaꞌtal che, nim na katoqꞌix che, xuqujeꞌ ri nim kuꞌlibꞌal kuꞌx yaꞌtal che, sibꞌalaj nim na kata che.
48 Mas aquele que não a conhece e faz algo errado será castigado com menos severidade. A quem muito foi dado, muito será pedido; e a quem muito foi confiado, ainda mais será exigido.”
49 Nukꞌamom la in qꞌaqꞌ cho ri uwachulew, kꞌo ta bꞌa ne wi kajinin chik.
49 “Eu vim para incendiar a terra, e gostaria que já estivesse em chamas!
50 Xa kꞌu kinikꞌow na pa ri jun kꞌax laj etabꞌal jetaq ri kabꞌan che ri qasanaꞌ, kꞌaxkꞌobꞌinaq kꞌu ri wanimaꞌ, kꞌa pa ri qꞌij ri kakꞌulmataj na we jastaq riꞌ.
50 No entanto, tenho de passar por um batismo e estou angustiado até que ele se realize.
51 ¿Teꞌq pa ikꞌuꞌx ix chi jaꞌmaril nukꞌamom la cho ri uwachulew? Man je ta kꞌu riꞌ, tukinem nukꞌamom loq.
51 Vocês pensam que vim trazer paz à terra? Não! Eu vim causar divisão!
52 Kamik kꞌut kachapleꞌtaj bꞌik ri paꞌin ibꞌ pa ri ja kꞌolibꞌal, jawjeꞌ ri e kꞌo wi jobꞌ winaq, oꞌxibꞌ kakibꞌan na kikꞌulel chike ri e kebꞌ, xuqujeꞌ ri e kebꞌ winaq kuꞌx na kikꞌulel ri oxibꞌ.
52 De agora em diante, numa mesma casa cinco pessoas estarão divididas: três contra duas e duas contra três.
53 Kechꞌoꞌjin na ri tat rukꞌ ri ukꞌojol, ri kꞌojolaxel kachꞌoꞌjin na rukꞌ ri utat, ri nan kachꞌoꞌjin na rukꞌ ri ral ali, xuqujeꞌ ri ali kachꞌoꞌjin na rukꞌ ri unan. Ri alibꞌ chuchuꞌ kachꞌoꞌjin na rukꞌ ri ralibꞌ ali, xuqujeꞌ ri alibꞌatz kachꞌoꞌjin na rukꞌ ri ralibꞌ ixoq.
53 “O pai ficará contra o filho e o filho contra o pai; a mãe contra a filha e a filha contra a mãe; a sogra contra a nora e a nora contra a sogra”.
54 Xuqujeꞌ xubꞌij ri Jesús chike ri sibꞌalaj e kꞌi winaq: Kibꞌij ix chi kubꞌan jabꞌ are xaq kꞌa teꞌ kiwilo kapaqiꞌ la jun sutzꞌ, qas je kꞌu wi riꞌ kakꞌulmatajik.
54 Então Jesus se voltou para a multidão e disse: “Quando vocês veem nuvens se formando no oeste, dizem: ‘Vai chover’. E têm razão.
55 Are kape ri kyaqiqꞌ chuxukut ulew ri kajichꞌichꞌik kubꞌan qꞌaqꞌ waꞌ kixcha ix, qas je kꞌu wi riꞌ kakꞌulmatajik.
55 Quando sopra o vento sul, dizem: ‘Hoje vai fazer calor’. E assim ocorre.
56 Kawach taq winaq, iwetaꞌm kichꞌobꞌ rij ri kakꞌulmataj cho ri kaj xuqujeꞌ cho ri uwachulew. ¿Jas kꞌu che man kixkwin taj kisol rij ri qꞌotaj ri uj kꞌo wi kamik?
56 Hipócritas! Sabem interpretar as condições do tempo na terra e no céu, mas não sabem interpretar o tempo presente.
57 ¿Jas che man kichomaj taj ri qas sukꞌ ubꞌanik?
57 “Por que não decidem por si mesmos o que é certo?
58 We kꞌo ne jun akꞌulel, ri rumal re kꞌa te cho ri qꞌatbꞌal tzij, chatzukuj jas kabꞌan che utayik toqꞌobꞌ che pa ri bꞌe, rech man katukꞌam ta bꞌik cho ri qꞌatal tzij, riꞌ ri qꞌatal tzij katuya bꞌik puꞌqꞌabꞌ ri katkꞌamow bꞌik pa cheꞌ rech katok kanoq pa cheꞌ.
58 Quando você e seu adversário estiverem a caminho do tribunal, procurem acertar as diferenças antes de chegar lá. Do contrário, pode ser que o acusador o entregue ao juiz, e o juiz, a um oficial que o lançará na prisão.
59 Kinbꞌij kꞌu chawe chi we man katoj kan ri kꞌisbꞌal centaw akꞌas, man katel ta la riꞌ chilaꞌ.
59 Eu lhe digo: você não será solto enquanto não tiver pago até o último centavo”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.