Hebreus 12
K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NVI
1 Rumal kꞌu che ri sutital qij kumal sibꞌalaj kꞌi winaq ri tajin kujilow loq, qaya bꞌa kanoq ri raꞌlal ri makaj ri xaq kujuqꞌatej, xane are qilij ri bꞌinem ri kꞌo chiqawach.
1 Portanto, também nós, uma vez que estamos rodeados por tão grande nuvem de testemunhas, livremo-nos de tudo o que nos atrapalha e do pecado que nos envolve, e corramos com perseverança a corrida que nos é proposta,
2 Are qila ri Jesús rumal cher chirij areꞌ kuꞌl wi qakꞌuꞌx rumal areꞌ xmajin loq ri qakojobꞌal xuqujeꞌ are katzꞌaqatisan na. Are ri Jesús xqꞌiꞌowik ri kꞌixibꞌal are xkamik cho ri ripbꞌal rumal cher retaꞌm chi kakiꞌkot na are kikꞌow chupam ri kꞌaxkꞌolal. Chanim kꞌut tꞌuyul pa uwiqiqꞌabꞌ ri utꞌuyulibꞌal ri Dios pa ri kaj.
2 tendo os olhos fitos em Jesus, autor e consumador da nossa fé. Ele, pela alegria que lhe fora proposta, suportou a cruz, desprezando a vergonha, e assentou-se à direita do trono de Deus.
3 Chixchoman chirij ri xnoꞌjinik ri Jesús. Sibꞌalaj e kꞌi winaq xeꞌtzelan uwach xuqujeꞌ xkibꞌan kꞌax che, man xtzalij ta kꞌu kan chirij. Rumal riꞌ man kuya taj kixqꞌiꞌtaj chubꞌanik ri tajin kibꞌano.
3 Pensem bem naquele que suportou tal oposição dos pecadores contra si mesmo, para que vocês não se cansem nem se desanimem.
4 Kꞌamajaꞌ ya kixkamisaxik pa ri chꞌoꞌj ri kibꞌan rukꞌ ri mak.
4 Na luta contra o pecado, vocês ainda não resistiram até o ponto de derramar o próprio sangue.
5 La xsachan kꞌu chiꞌwe ri utzij ri Dios ri bꞌiꞌtal loq chuyaꞌik ichuqꞌabꞌ jeriꞌ rumal cher ix ralkꞌwaꞌl ri Dios. Ri tzij ri xbꞌix loq chiꞌwe kubꞌij: Nukꞌojol, man kawetzelaj taj ri pixabꞌ ri kuya ri Ajawxel chawe, xuqujeꞌ man katchuquchubꞌ taj are katuyajo.
5 Vocês se esqueceram da palavra de ânimo que ele lhes dirige como a filhos: "Meu filho, não despreze a disciplina do Senhor, nem se magoe com a sua repreensão,
6 Rumal cher ri Dios kusukꞌumaj ri kuloqꞌaj xuqujeꞌ kurapuj ri kukꞌamawaꞌj che ralkꞌwaꞌl.
6 pois o Senhor disciplina a quem ama, e castiga todo aquele a quem aceita como filho".
7 Ri Dios kixukꞌamawaꞌj che ralkꞌwaꞌl we kikochꞌo ri uyojonik ri Dios, rumal cher man kꞌo ta jun tataxel riꞌ ri mat kuꞌyaj ri ralkꞌwaꞌl.
7 Suportem as dificuldades, recebendo-as como disciplina; Deus os trata como filhos. Pois, qual o filho que não é disciplinado por seu pai?
8 We man kixuyaj ri Dios jetaq ri kubꞌan chike ri e ralkꞌwaꞌl, man qas ta bꞌa ix ralkꞌwaꞌl ri Dios riꞌ.
8 Se vocês não são disciplinados, e a disciplina é para todos os filhos, então vocês não são filhos legítimos, mas sim ilegítimos.
9 Ojer, are uj akꞌalabꞌ na, ri e qatat qanan rech ri uwachulew xeꞌqanimaj pune xujkiyajo. La are ta kꞌu mat kaqanimaj ri Dios, ri qatat ri kꞌo pa ri kaj, rumal we kaqanimaj ri kubꞌij kaqarik na jun alik kꞌaslemal.
9 Além disso, tínhamos pais humanos que nos disciplinavam, e nós os respeitávamos. Quanto mais devemos submeter-nos ao Pai dos espíritos, para assim vivermos!
10 Qas tzij ri qatat qanan ojer xujkiyajo xuqujeꞌ xujkipixibꞌaj jun janipa qꞌij jetaq ri xkaj, ri Dios kꞌut kujupixabꞌaj rumal karaj kujuxik tyoxalaj taq winaq jacha ri areꞌ sibꞌalaj tyox.
10 Nossos pais nos disciplinavam por curto período, segundo lhes parecia melhor; mas Deus nos disciplina para o nosso bem, para que participemos da sua santidade.
11 Qas tzij man kꞌo ta jun pixabꞌ ri qas kaqaj pa ranimaꞌ jun, xane sibꞌalaj kꞌax kanoꞌwik, pune jeriꞌ are kakꞌamawaꞌtajik kuya jaꞌmaril, sukꞌal chike ri xekꞌamawaꞌnik.
11 Nenhuma disciplina parece ser motivo de alegria no momento, mas sim de tristeza. Mais tarde, porém, produz fruto de justiça e paz para aqueles que por ela foram exercitados.
12 Rumal bꞌa riꞌ, pune qꞌiꞌtajinaq chi ri iqꞌabꞌ xuqujeꞌ ri iwaqan, chikꞌamawaꞌj ichuqꞌabꞌ.
12 Portanto, fortaleçam as mãos enfraquecidas e os joelhos vacilantes.
13 Chixbꞌinoq pa ri sukꞌ bꞌe, rech ri man kakwin taj kabꞌinik, kutzirik xuqujeꞌ kuchapleꞌj bꞌinem.
13 "Façam caminhos retos para os seus pés", para que o manco não se desvie, mas antes seja curado.
14 Chixkꞌoloq pa jaꞌmaril kukꞌ konojel ri winaq xuqujeꞌ chinimaj ri Dios rumal cher we man kixnimanik man kiꞌwila ta uwach riꞌ ri Dios.
14 Esforcem-se para viver em paz com todos e para serem santos; sem santidade ninguém verá o Senhor.
15 Qas chiwilaꞌ chi man kꞌo ta jun mat kuriq ri utoqꞌobꞌ ri Dios, xuqujeꞌ chi man kꞌo ta jun kakꞌiy kachkatem pa ranimaꞌ jeriꞌ man kubꞌan ta kꞌax chike nikꞌaj chik.
15 Cuidem que ninguém se exclua da graça de Deus. Que nenhuma raiz de amargura brote e cause perturbação, contaminando a muitos.
16 Xuqujeꞌ man kꞌo ta bꞌa jun kubꞌan mak kukꞌ taq achyabꞌ xuqujeꞌ kukꞌ ixoqibꞌ xuqujeꞌ maretzelaj uwach ri Dios jetaq ri xubꞌan ri Esaú, xukꞌayij ri tewechibꞌal re ri unabꞌyaꞌlil cho jun laq urikil.
16 Não haja nenhum imoral ou profano, como Esaú, que por uma única refeição vendeu os seus direitos de herança como filho mais velho.
17 Xuqujeꞌ iwetaꞌm chi ri Esaú xraj chi na xukꞌamawaꞌj we tewechibꞌal riꞌ, man xkꞌamawaꞌx ta chik: Man xya ta chibꞌe che xukꞌex ukꞌuꞌx pune xoqꞌik chutayik ri tewechibꞌal.
17 Como vocês sabem, posteriormente, quando quis herdar a bênção, foi rejeitado; e não teve como alterar a sua decisão, embora buscasse a bênção com lágrimas.
18 Ri ix man xixqebꞌ ta chi rilik xuqujeꞌ chuchapik ri juyubꞌ Sinaí chupam ri juyubꞌ riꞌ kꞌo qꞌaqꞌ kajininik, qꞌequꞌmal, qꞌeqmuj, xuqujeꞌ kaqulja.
18 Vocês não chegaram ao monte que se podia tocar, e que estava chamas, nem às trevas, à escuridão e à tempestade,
19 Xuqujeꞌ xkita ri roqꞌibꞌal ri ukꞌaꞌ, ri uchꞌabꞌal ri Dios, are xuya ri taqanik. Ri xetowik we chꞌabꞌal riꞌ pa ri juyubꞌ Sinaí, xkibꞌochiꞌj rech katanik ri chꞌabꞌal riꞌ.
19 ao soar da trombeta e ao som de palavras tais, que os ouvintes rogaram que nada mais lhes fosse dito;
20 Rumal riꞌ man kꞌo ta jun kaqꞌiꞌow unimaxik ri tajin kabꞌix chike, ri winaq o awaj ri kapaqiꞌ cho ri juyubꞌ che abꞌaj kakamisaxik o kateqꞌ che tzꞌijtzꞌik chꞌichꞌ.
20 pois não podiam suportar o que lhes estava sendo ordenado: "Até um animal, se tocar no monte, deve ser apedrejado".
21 Sibꞌalaj xibꞌibꞌal we jun kꞌutbꞌal riꞌ, rumal riꞌ xubꞌij ri Moisés: Tajin kinbꞌiribꞌat che xibꞌin ibꞌ.
21 O espetáculo era tão terrível que até Moisés disse: "Estou apavorado e trêmulo! "
22 Ri ix kꞌut xixqebꞌ chuxukut ri juyubꞌ Sión xuqujeꞌ chuxukut ri utinimit ri Dios, ri kꞌaslik chibꞌe qꞌij saq. Ri tinimit riꞌ are Jerusalén ri kꞌo pa ri kaj, chilaꞌ e kꞌo wi sibꞌalaj e kꞌi mil angelibꞌ ri kakiqꞌijilaꞌj ri Dios.
22 Mas vocês chegaram ao monte Sião, à Jerusalém celestial, à cidade do Deus vivo. Chegaram aos milhares de milhares de anjos em alegre reunião,
23 Chilaꞌ e kꞌo wi konojel ri xuꞌkꞌamawaꞌj ri Dios che ralkꞌwaꞌl xuqujeꞌ xuya bꞌe chike kekꞌojiꞌk pa ri kaj, ix kixqebꞌ rukꞌ ri Dios ri kuqꞌat na tzij puꞌwiꞌ ri winaq cho ri uwachulew. Chilaꞌ rukꞌ ri Dios e kꞌo wi ri uxlabꞌal kech ri e sukꞌ taq winaq ri xbꞌan sukꞌ chike rumal ri Dios.
23 à igreja dos primogênitos, cujos nomes estão escritos nos céus. Vocês chegaram a Deus, juiz de todos os homens, aos espíritos dos justos aperfeiçoados,
24 Ix xixqebꞌ rukꞌ ri Jesús, naꞌtaj chiꞌwe chi xa rumal ri Areꞌ ri Dios xubꞌan jun kꞌakꞌ chꞌekom tzij iwukꞌ ix. Tyox che ri ukikꞌel ri Jesús ri xtixtobꞌik are xkamik xeꞌkuyutaj ri qamak. Rumal kꞌu riꞌ, ri Jesús are nim uqꞌij cho ri Abel, rumal cher ri ukikꞌel ri Abel man kakuyun taj xane are karaj kabꞌan qꞌatoj tzij.
24 a Jesus, mediador de uma nova aliança, e ao sangue aspergido, que fala melhor do que o sangue de Abel.
25 Chiwila bꞌa iwibꞌ, miwetzelaj ri uchꞌabꞌal ri Dios rumal cher we man xtoqꞌobꞌisax kiwach ri winaq aꞌj Israel ri e kꞌo cho ri uwachulew, la are ta kꞌu katoqꞌobꞌisax qawach uj we man kaqato ri chꞌabꞌal upetik pa ri kaj ri kujupixabꞌaj.
25 Cuidado! Não rejeitem aquele que fala. Se os que se recusaram a ouvir aquele que os advertia na terra não escaparam, quanto mais nós, se nos desviarmos daquele que nos adverte dos céus?
26 Ojer, ri chꞌabꞌal riꞌ xubirirej ri uwachulew, xubꞌij xuqujeꞌ loq: Kinbꞌirirej chi na junmul man xwi ta ri uwachulew, xane ri kaj rachiꞌl ri uwachulew.
26 Aquele cuja voz outrora abalou a terra, agora promete: "Ainda uma vez abalarei não apenas a terra, mas também o céu".
27 Are kubꞌij ri tzij junmul chi na, tajin kubꞌij chi karesaj na bꞌik ri jastaq ri tiktalik, rech jeriꞌ xwi kekanaj kanoq ri jastaq ri man utz taj kesalabꞌaxik. Rech jeriꞌ kaqaqꞌijilaꞌj ri Dios jetaq ri kaqaj cho areꞌ, rukꞌ mochꞌochꞌem ibꞌ.
27 As palavras "ainda uma vez" indicam a remoção do que pode ser abalado, isto é, coisas criadas, de forma que permaneça o que não pode ser abalado.
28 Tyox che ri Dios, ri ajawarem ri kuya ri Dios chaqe man kasalabꞌataj taj. Rumal riꞌ rajawaxik kaqaqꞌijilaꞌj ri Dios rukꞌ loqꞌanik xuqujeꞌ kaqaya ri qꞌijilaꞌnik che ri kaqaj choch.
28 Portanto, já que estamos recebendo um Reino inabalável, sejamos agradecidos e, assim, adoremos a Deus de modo aceitável, com reverência e temor,
29 Jeriꞌ, rumal cher ri qaDios are qꞌaqꞌ ri kajaꞌrisanik.
29 pois o nosso "Deus é fogo consumidor! "
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.