Atos 9

K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Ri Saulo sibꞌalaj kꞌaꞌnarinaq kurayij kikamisaxik ri e tereneꞌl taq rech ri Ajawxel, rumal riꞌ xeꞌ rukꞌ ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios.
1 Enquanto isso, Saulo ainda respirava ameaças de morte contra os discípulos do Senhor. Dirigindo-se ao sumo sacerdote,
2 Xutoqꞌij chi kataq bꞌik wuj pa ri Sinagoga ri kꞌo pa ri tinimit Damasco, rech ketaqan che kichapik ri kojonelabꞌ che ri Jesús. Xuqujeꞌ rech we kuꞌriq achyabꞌ xuqujeꞌ ixoqibꞌ ri e kojonelabꞌ kuꞌkꞌam bꞌik pa cheꞌ je laꞌ pa Jerusalén.
2 pediu-lhe cartas para as sinagogas de Damasco, de maneira que, caso encontrasse ali homens ou mulheres que pertencessem ao Caminho, pudesse levá-los presos para Jerusalém.
3 Ri Saulo are xopan chunaqaj ri tinimit Damasco rech kubꞌana ri rajawam ukꞌuꞌx xaq kꞌa teꞌ xril jun nimalaj tunal ri xpe cho ri kaj, xusutij rij.
3 Em sua viagem, quando se aproximava de Damasco, de repente brilhou ao seu redor uma luz vinda do céu.
4 Ri Saulo xtzaq pa ri ulew, xuta jun chꞌabꞌal, xubꞌij che: Saulo, Saulo, ¿jas che tajin kabꞌan kꞌax chwe?
4 Ele caiu por terra e ouviu uma voz que lhe dizia: "Saulo, Saulo, por que você me persegue? "
5 Ri Saulo xubꞌij: ¿Jachin ri lal, Tat? Ri Jesús xubꞌij: In, in Jesús ri tajin kabꞌan kꞌax chwe.
5 Saulo perguntou: "Quem és tu, Senhor? " Ele respondeu: "Eu sou Jesus, a quem você persegue.
6 Chatwaꞌjiloq, jat pa ri tinimit. Chilaꞌ kabꞌix wi chawe jas rajawaxik kabꞌano, xuchixik.
6 Levante-se, entre na cidade; alguém lhe dirá o que você deve fazer".
7 Ri achyabꞌ ri e bꞌenaq rukꞌ ri Saulo man kakiriq ta chik jas kakibꞌij rumal chi man kakil ta uwach ri tajin kachꞌawik xaq xwi kakita ri chꞌabꞌal.
7 Os homens que viajavam com Saulo pararam emudecidos; ouviam a voz mas não viam ninguém.
8 Are xwaꞌjil ri Saulo, xraj xkaꞌyik man xkwin ta chi kꞌut, rumal cher xmoyirik. Xaq xtzuyex chi bꞌik che ri uqꞌabꞌ kumal ri rachiꞌl xebꞌe pa ri tinimit Damasco.
8 Saulo levantou-se do chão e, abrindo os olhos, não conseguia ver nada. E eles o levaram pela mão até Damasco.
9 Oxibꞌ qꞌij xkanaj chilaꞌ, moy. Maj wa maj jaꞌ xutijo.
9 Por três dias ele esteve cego, não comeu nem bebeu.
10 Kꞌo kꞌu jun kojonel pa ri tinimit Damasco ubꞌiꞌ Ananías. Xchꞌabꞌex rumal ri Dios: ¡Ananías! xuchixik. Ri Ananías xubꞌij: In kꞌolik riꞌ Ajawxel.
10 Em Damasco havia um discípulo chamado Ananias. O Senhor o chamou numa visão: "Ananias! " "Eis-me aqui, Senhor", respondeu ele.
11 Ri Ajawxel xubꞌij che: Jat pa ri bꞌe ri kabꞌix wiqiqꞌabꞌ che, pa ri rachoch ri Judas, are katopanik chataꞌ jawjeꞌ kꞌo wi ri jun achi ri kape pa ri tinimit Tarso, ubꞌiꞌnam Saulo, chanim tajin kubꞌan chꞌawem.
11 O Senhor lhe disse: "Vá à casa de Judas, na rua chamada Direita, e pergunte por um homem de Tarso chamado Saulo. Ele está orando;
12 Xinkꞌut choch chi kꞌo jun achi ubꞌiꞌ Ananías, kopan jawjeꞌ ri kꞌo wi, kuya uqꞌabꞌ puꞌwiꞌ rech katzalitaj ri ukaꞌyibꞌal.
12 numa visão viu um homem chamado Ananias chegar e impor-lhe as mãos para que voltasse a ver".
13 Ri Ananías xubꞌij: Ajawxel, e nutom sibꞌalaj kꞌi winaq kakitzijoj ri itzel taq jastaq ri ubꞌanom ri achi riꞌ chike ri kojonelabꞌ ri e kꞌo pa ri tinimit Jerusalén.
13 Respondeu Ananias: "Senhor, tenho ouvido muita coisa a respeito desse homem e de todo o mal que ele tem feito aos teus santos em Jerusalém.
14 Xuqujeꞌ yaꞌtal bꞌe che kumal ri kinimaꞌqil ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios rech kuꞌchap konojel ri kakinaꞌtaj ri bꞌiꞌ la.
14 Ele chegou aqui com autorização dos chefes dos sacerdotes para prender todos os que invocam o teu nome".
15 Ri Ajawxel xubꞌij che ri Ananías: ¡Jat! waꞌ we achi riꞌ kinkoj na chutzijoxik ri nutzij chike ri winaq ri man aꞌj Israel taj, xuqujeꞌ kutzijoj na ri nutzij chike ri taqanelabꞌ xuqujeꞌ chike ri tinimit Israel.
15 Mas o Senhor disse a Ananias: "Vá! Este homem é meu instrumento escolhido para levar o meu nome perante os gentios e seus reis, e perante o povo de Israel.
16 Kinkꞌut na choch jas jeꞌ uriqik kꞌax rumal ri nubꞌiꞌ.
16 Mostrarei a ele o quanto deve sofrer pelo meu nome".
17 Xeꞌ kꞌu ri Ananías jawjeꞌ kꞌo wi ri Saulo, xuya ri uqꞌabꞌ puꞌwiꞌ xubꞌij che: Wachalal Saulo, ri Ajawxel Jesús ri xukꞌut ribꞌ chawach pa ri bꞌe xinutaq loq rech katkwinik katkaꞌyik, xuqujeꞌ rech katnoj che ri Tyoxalaj Uxlabꞌixel.
17 Então Ananias foi, entrou na casa, impôs as mãos sobre Saulo e disse: "Irmão Saulo, o Senhor Jesus, que lhe apareceu no caminho por onde você vinha, enviou-me para que você volte a ver e seja cheio do Espírito Santo".
18 Aninaq xel nikꞌaj slot che ri ubꞌoqꞌoch ri Saulo, xkaꞌyik xuqujeꞌ xwaꞌjilik kꞌa te riꞌ xbꞌan uqasanaꞌ.
18 Imediatamente, algo como escamas caiu dos olhos de Saulo e ele passou a ver novamente. Levantando-se, foi batizado
19 Kꞌa te riꞌ xwaꞌik jeriꞌ xtzalij ri uchuqꞌabꞌ. Xkanaj kꞌu kan kebꞌ oxibꞌ qꞌij pa ri tinimit Damasco.
19 e, depois de comer, recuperou as forças. Saulo passou vários dias com os discípulos em Damasco.
20 Ri Saulo xuchapleꞌj utzijoxik ri Jesús pa taq ri Sinagoga, xubꞌij: Qas tzij ri Jesús, are ukꞌojol ri Dios.
20 Logo começou a pregar nas sinagogas que Jesus é o Filho de Deus.
21 Konojel ri xkita ri tzij sibꞌalaj xemayijanik xkibꞌij: ¿La man kꞌu are waꞌ ri achi ri xukoj chꞌoꞌj chikixoꞌl ri kojonelabꞌ pa ri tinimit Jerusalén? ¿La man kꞌu are waꞌ ri kuꞌyut bꞌik ri kojonelabꞌ kuꞌkꞌam bꞌik chikiwach ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ?
21 Todos os que o ouviam ficavam perplexos e perguntavam: "Não é ele o homem que procurava destruir em Jerusalém aqueles que invocam este nome? E não veio para cá justamente para levá-los presos aos chefes dos sacerdotes? "
22 Qꞌij chi qꞌij ri Saulo xkꞌiy uchuqꞌabꞌ chutzijoxik ri utz laj tzij chike ri aꞌj Israel ri e kꞌo pa Damasco, xa jeriꞌ xkiqꞌalajisaj chi ri Jesús are Mesías.
22 Todavia, Saulo se fortalecia cada vez mais e confundia os judeus que viviam em Damasco, demonstrando que Jesus é o Cristo.
23 Ikꞌowinaq chi sibꞌalaj kꞌi qꞌij ri winaq aꞌj Israel xkichomaj ukamisaxik ri Saulo.
23 Decorridos muitos dias, os judeus decidiram de comum acordo matá-lo,
24 Chi chaqꞌabꞌ chi paqꞌij xkichajij ri uchiꞌ ja rech ri tinimit rech jeriꞌ kakikamisaj, xbꞌix kꞌu che ri Saulo ri kichomanik ri winaq.
24 mas Saulo ficou sabendo do plano deles. Dia e noite eles vigiavam as portas da cidade a fim de matá-lo.
25 Jun chaqꞌabꞌ kꞌut nikꞌaj kojonelabꞌ xkiqasaj bꞌi ri Saulo pa jun chakach pa jun teqꞌ rech ri tapya rech ri tinimit.
25 Mas os seus discípulos o levaram de noite e o fizeram descer num cesto, através de uma abertura na muralha.
26 Are xopan ri Saulo pa ri tinimit Jerusalén, xraj xkꞌojiꞌ kukꞌ ri kojonelabꞌ. Ri kojonelabꞌ xkixiꞌj kibꞌ che, man xkikoj taj chi qas kojonel chik.
26 Quando chegou a Jerusalém, tentou reunir-se aos discípulos, mas todos estavam com medo dele, não acreditando que fosse realmente um discípulo.
27 Xpe kꞌu ri Bernabé, xukꞌam bꞌik ri Saulo chkiwach ri e taqoꞌn xutzijoj chike chi ri Saulo xril ri Jesús pa ri bꞌe ri keꞌ pa ri tinimit Damasco xuqujeꞌ xchꞌabꞌex rumal. Xubꞌij xuqujeꞌ chike chi ri Saulo rukꞌ chuqꞌabꞌ xutzijoj ri ubꞌiꞌ ri Jesús je laꞌ pa ri tinimit Damasco.
27 Então Barnabé o levou aos apóstolos e lhes contou como, no caminho, Saulo vira o Senhor, que lhe falara, e como em Damasco ele havia pregado corajosamente em nome de Jesus.
28 Xaq jeriꞌ xkanaj kan ri Saulo kukꞌ ri e taqoꞌn rukꞌ chuqꞌabꞌ xkitzijoj ri utzij ri Ajawxel pa ri tinimit Jerusalén.
28 Assim, Saulo ficou com eles, e andava com liberdade em Jerusalém, pregando corajosamente em nome do Senhor.
29 Ri Saulo xtzijon kukꞌ nikꞌaj winaq aꞌj Israel, we winaq ri ketzijon pa ri tzijobꞌal griego, are xkita ri xubꞌij chike xkaj xkikamisaj.
29 Falava e discutia com os judeus de fala grega, mas estes tentavam matá-lo.
30 Are xkita ri kojonelabꞌ ri xkꞌulmatajik, xkikꞌam bꞌik ri Saulo pa tinimit Cesarea, kꞌa te riꞌ xkitaq bꞌik pa ri utinimit je laꞌ Tarso.
30 Sabendo disso, os irmãos o levaram para Cesaréia e o enviaram para Tarso.
31 Ri komontyox xkꞌiyik xuqujeꞌ xuriq jaꞌmaril pa ronojel Judea, pa Galilea xuqujeꞌ pa Samaria. Ri kojonelabꞌ xkimochꞌ kibꞌ xeꞌ raqan uqꞌabꞌ ri Ajawxel xyaꞌtaj kichuqꞌabꞌ pa ri kikojobꞌal rukꞌ ri utobꞌanik ri Tyoxalaj Uxlabꞌixel.
31 A igreja passava por um período de paz em toda a Judéia, Galiléia e Samaria. Ela se edificava e, encorajada pelo Espírito Santo, crescia em número, vivendo no temor do Senhor.
32 Are kꞌu ri Pedro are tajin kuꞌsolij sibꞌalaj kꞌi leꞌaj xeꞌ chikisolixik ri e kojonelabꞌ ri e kꞌo pa ri tinimit Lida.
32 Viajando por toda parte, Pedro foi visitar os santos que viviam em Lida.
33 Chilaꞌ xuriq wi jun achi ubꞌiꞌ Eneas, we achi riꞌ wajxaqibꞌ junabꞌ chik qꞌoyol pa ri uchꞌat, kaminaq ri ubꞌaqil.
33 Ali encontrou um paralítico chamado Enéias, que estava acamado fazia oito anos.
34 Ri Pedro xubꞌij che: Eneas, chatwaꞌjiloq. Ri Jesucristo katukunaj, chayaka bꞌik ri achꞌat. Are xbꞌiꞌtaj we riꞌ che, aninaq xutzirik.
34 Disse-lhe Pedro: "Enéias, Jesus Cristo vai curá-lo! Levante-se e arrume a sua cama". Ele se levantou imediatamente.
35 Ri winaq ri e kꞌo pa ri tinimit Lida, xuqujeꞌ ri e kꞌo pa ri tinimit Sarón, are xkilo chi ri Eneas xbꞌinik xekojon che ri Ajawxel.
35 Todos os que viviam em Lida e Sarona o viram e se converteram ao Senhor.
36 Kꞌo kꞌu jun ixoq kojonel pa ri tinimit Jope ubꞌiꞌ Tabita, (pa ri chꞌabꞌal griego kel kubꞌij Dorcas). We chuchuꞌ riꞌ amaqꞌel kubꞌan utz laj taq jastaq xuqujeꞌ kuꞌtoꞌ ri e mebꞌaibꞌ.
36 Em Jope havia uma discípula chamada Tabita, que em grego é Dorcas, que se dedicava a praticar boas obras e dar esmolas.
37 Xyawaj kꞌu che taq ri qꞌij riꞌ kꞌa te riꞌ xkamik. Xchꞌaj kꞌu ri utyoꞌjal xya pa uwiq jun ja.
37 Naqueles dias ela ficou doente e morreu, e seu corpo foi lavado e colocado num quarto do andar superior.
38 Ri kojonelabꞌ are xkito chi ri Pedro naqaj kꞌo wi chike xeꞌkitaq bꞌik kebꞌ achyabꞌ rukꞌ xeꞌkibꞌij che: Chabꞌana jun toqꞌobꞌ, jat qukꞌ aninaq.
38 Lida ficava perto de Jope, e quando os discípulos ouviram falar que Pedro estava em Lida, mandaram-lhe dois homens dizer-lhe: "Não se demore em vir até nós".
39 Ri Pedro xeꞌ kukꞌ. Are xoꞌpanik xkikꞌam bꞌik pa ri ja ri kꞌo chikaj. Pa ri ja e nojinaq malkaꞌnibꞌ koꞌqꞌik kakikꞌut cho ri Pedro ri katzꞌyaq ri ubꞌanom ri Dorcas are xkꞌojiꞌ kukꞌ.
39 Pedro foi com eles e, quando chegou, foi levado para o quarto do andar superior. Todas as viúvas o rodearam, chorando e mostrando-lhe os vestidos e outras roupas que Dorcas tinha feito quando ainda estava com elas.
40 Ri Pedro xeꞌresaj loq konojel ri e kꞌo pa ri ja kꞌa te riꞌ xukiꞌk xubꞌan chꞌawem. Xukaꞌyej ri kaminaq, xubꞌij che: Tabita, chatwaꞌjiloq. Ri Tabita xujaq ri ubꞌoqꞌoch, are xril ri Pedro, xwaꞌjilik, xtꞌuyiꞌk.
40 Pedro mandou que todos saíssem do quarto; depois, ajoelhou-se e orou. Voltando-se para a mulher morta, disse: "Tabita, levante-se". Ela abriu os olhos e, vendo Pedro, sentou-se.
41 Ri Pedro xuchap che ri uqꞌabꞌ, xutoꞌo xwaꞌjilik. Kꞌa te riꞌ xuꞌsikꞌij ri e malkaꞌnibꞌ xuqujeꞌ konojel ri kojonelabꞌ xukꞌut chikiwach chi ri Tabita kꞌaslik.
41 Tomando-a pela mão, ajudou-a a pôr-se de pé. Então, chamando os santos e as viúvas, apresentou-a viva.
42 Xtzijox kꞌu ri kꞌulmatajem pa ronojel ri tinimit, e kꞌi xekojon che ri Ajawxel.
42 Este fato se tornou conhecido em toda a cidade de Jope, e muitos creram no Senhor.
43 Naj kꞌut xkꞌojiꞌ na kan ri Pedro pa ri tinimit Jope cho rachoch ri Simón ri kachakun che taq tzꞌuꞌm.
43 Pedro ficou em Jope durante algum tempo, com um curtidor de couro chamado Simão.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.