Atos 8
K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NVT
1 Ri Saulo utz xrilo chi xkamisax ri Esteban, xqaj choch ri xbꞌanik. Che ri qꞌij riꞌ xchapleꞌtaj ubꞌanik kꞌax chike ri kojonelabꞌ pa ri tinimit Jerusalén. Konojel ri kojonelabꞌ xejabꞌun bꞌik pa ri tinimit Judea xuqujeꞌ pa Samaria. Xwi ri uꞌtijoxelabꞌ ri Jesús xekanaj kanoq pa Jerusalén.
1 E Saulo concordou inteiramente com a morte de Estêvão. Uma grande onda de perseguição começou naquele dia e varreu a igreja de Jerusalém. Todos eles, com exceção dos apóstolos, foram dispersos pelas regiões da Judeia e de Samaria.
2 (E kꞌo kꞌu jujun utz laj taq winaq xkoqꞌej ri Esteban, kꞌa te riꞌ xeꞌkimuqu kanoq).
2 (Alguns homens devotos vieram e, com grande tristeza, sepultaram Estêvão.)
3 Are kꞌu ri Saulo xuchapleꞌj ubꞌanik kꞌax chike ri e kojonelabꞌ. Xok cho taq ri ja, xuꞌkꞌam bꞌik achyabꞌ, ixoqibꞌ, xuꞌkoj pa cheꞌ.
3 Saulo, porém, procurava destruir a igreja. Ia de casa em casa, arrastava para fora homens e mulheres e os lançava na prisão.
4 Are kꞌu ri kojonelabꞌ ri xejabꞌun bꞌik pa taq ri tinimit, xkitzijoj ri utz laj tzij rech ri Jesús xapawjeꞌ ri xebꞌe wi.
4 Os que haviam sido dispersos, porém, anunciavam as boas-novas a respeito de Jesus por onde quer que fossem.
5 Ri Felipe xeꞌ pa ri tinimit Samaria, chilaꞌ xutzijoj wi ri Mesías chike ri winaq.
5 Filipe foi para a cidade de Samaria e ali falou ao povo sobre o Cristo.
6 Ri winaq xkimulij kibꞌ, xkitatabꞌej ri tzij ri xubꞌij ri Felipe rumal cher kekꞌarkꞌat che utayik ri utz laj tzij xuqujeꞌ kakil ri mayijabꞌal taq jastaq ri kubꞌano.
6 Quando as multidões ouviram sua mensagem e viram os sinais que ele realizava, deram total atenção às suas palavras.
7 Xeꞌsax e kꞌi itzel taq uxlabꞌal chike ri winaq, e kꞌi chꞌokeꞌr xuqujeꞌ ri kaminaq kibꞌaqil, xuꞌtzirik.
7 Muitos espíritos impuros eram expulsos e, aos gritos, deixavam suas vítimas, e muitos paralíticos e aleijados eram curados.
8 Sibꞌalaj xekiꞌkot ri winaq ri keꞌl pa ri tinimit.
8 Por isso, houve grande alegria naquela cidade.
9 Kꞌo kꞌu jun achi ubꞌiꞌ Simón, jun najtir aj itz kubꞌan mayijabꞌal taq jastaq chikiwach ri winaq rech Samaria, kubꞌij chi sibꞌalaj nim reqeleꞌn.
9 Um homem chamado Simão praticava feitiçaria ali havia anos. Ele deixava o povo de Samaria admirado, e afirmava ser alguém importante.
10 Konojel ri winaq ta kꞌu akꞌalabꞌ ta kꞌu riꞌjabꞌ kakibꞌij chi we achi riꞌ: Nim uqꞌij xuqujeꞌ kꞌo ukwinem ri Dios rukꞌ.
10 Todos, dos mais simples aos mais importantes, se referiam a ele como “o Grande Poder de Deus”.
11 Ojer chik katatabꞌex kumal ri winaq rumal che ri ubꞌanom mayijabꞌal taq jastaq rukꞌ ri itzinik.
11 Ouviam-no com atenção, pois, durante muito tempo, ele os tinha deixado admirados com sua magia.
12 Ri winaq xekojon che ri utz laj tzij rech ri Dios xuqujeꞌ ri ubꞌiꞌ ri Jesucristo e kꞌi achyabꞌ xuqujeꞌ ixoqibꞌ xbꞌan kiqasanaꞌ.
12 No entanto, quando Filipe lhes levou a mensagem sobre as boas-novas do reino de Deus e sobre o nome de Jesus Cristo, eles creram e, como resultado, muitos homens e mulheres foram batizados.
13 Xkojon xuqujeꞌ ri Simón, xbꞌan uqasanaꞌ, kꞌa te riꞌ xteriꞌ chirij ri Felipe xapawjeꞌ ri xeꞌ wi, kamayijan che taq ri kꞌutbꞌal xuqujeꞌ che ri mayijabꞌal taq jastaq ri xubꞌan ri Felipe.
13 O próprio Simão creu e foi batizado. Começou a seguir Filipe por toda parte, admirando-se dos sinais e milagres que ele realizava.
14 Ri utijoxelabꞌ ri Jesús ri e kꞌo pa tinimit Jerusalén are xkito chi ri winaq ri e kꞌo pa ri tinimit Samaria xekojon che ri utzij ri Dios, xeꞌkitaq bꞌik ri Pedro rachiꞌl ri Juan je laꞌ.
14 Quando os apóstolos em Jerusalém souberam que o povo de Samaria havia aceitado a mensagem de Deus, enviaram para lá Pedro e João.
15 Are xoꞌpan ri Juan rachiꞌl ri Pedro, xkibaꞌn chꞌawem pa kiwiꞌ ri kꞌakꞌ taq kojonelabꞌ rech kakikꞌamawaꞌj ri Uxlabꞌixel.
15 Assim que os dois chegaram, oraram para que aqueles convertidos recebessem o Espírito Santo,
16 Rumal cher majaꞌ kakikꞌamawaꞌj ri Uxlabꞌixel xwi bꞌantal kiqasanaꞌ pa ri ubꞌiꞌ ri Ajawxel Jesús.
16 pois, apesar de terem sido batizados em nome do Senhor Jesus, o Espírito Santo ainda não havia descido sobre nenhum deles.
17 Ri Pedro kꞌut xuqujeꞌ ri Juan xkiya ri kiqꞌabꞌ pa kiwiꞌ ri kojonelabꞌ, rech xa jeriꞌ xkikꞌamawaꞌj ri Tyoxalaj Uxlabꞌixel.
17 Então Pedro e João impuseram as mãos sobre eles, e receberam o Espírito Santo.
18 Ri Simón are xrilo chi rukꞌ ri kakiya ri kiqꞌabꞌ ri taqoꞌn pa kiwiꞌ ri kojonelabꞌ kakikꞌamawaꞌj ri Tyoxalaj Uxlabꞌixel xutzuj pwaq chike ri tijoxelabꞌ rech kuloqꞌ rech we kwinem riꞌ.
18 Simão viu que as pessoas recebiam o Espírito quando os apóstolos impunham as mãos sobre elas. Então ofereceu-lhes dinheiro,
19 Jewaꞌ xubꞌij: Chiya we ri chuqꞌabꞌ ri kꞌo iwukꞌ, rech are kinya xuqujeꞌ nuqꞌabꞌ in pa kiwiꞌ ri winaq kakikꞌamawaꞌj ri Tyoxalaj Uxlabꞌixel.
19 dizendo: “Deem-me este poder também, para que, quando eu impuser as mãos sobre as pessoas, elas recebam o Espírito Santo!”.
20 Ri Pedro xubꞌij che: Sach uwach ri arajil xuqujeꞌ sach awach at, rumal cher xachomaj chi ri usipanik ri Dios rukꞌ pwaq kaloqꞌik.
20 Pedro, porém, respondeu: “Que seu dinheiro seja destruído com você, por imaginar que o dom de Deus pode ser comprado!
21 Man kꞌo ta awe che we sipanik riꞌ, rumal chi ri awanimaꞌ man sukꞌ ta cho ri Dios.
21 Você não tem parte nem direito neste ministério, pois seu coração não é justo diante de Deus.
22 Chakꞌexa akꞌuꞌx che ri awetzelal, chabꞌana chꞌawem cho ri Ajawxel, wine kukuy ri itzel taq achomanik.
22 Arrependa-se de sua maldade e ore ao Senhor. Talvez ele perdoe esses seus maus pensamentos,
23 Kinwilo chi kꞌo jun nimalaj etzelal pa ri awanimaꞌ xuqujeꞌ ri mak at ujatꞌim.
23 pois vejo que você está cheio de amarga inveja e é prisioneiro do pecado”.
24 Ri Simón xubꞌij: Chibꞌana bꞌa chꞌawem pa nuwiꞌ rech man kakꞌulmataj ta wukꞌ we kꞌax taq jastaq ri xibꞌij.
24 Simão exclamou: “Orem ao Senhor por mim, para que essas coisas terríveis não me aconteçam!”.
25 Are xetoꞌtaj ri Juan rachiꞌl ri Pedro che utzijoxik ri utzij ri Dios pa Samaria, xetzalij pa Jerusalén. Xikꞌow bꞌik pa ri leꞌaj rech Samaria, xkitzijoj kan ri utz laj tzij.
25 Depois de terem testemunhado e proclamado a palavra do Senhor em Samaria, Pedro e João voltaram a Jerusalém. Ao longo do caminho, pararam em muitas vilas samaritanas para anunciar as boas-novas.
26 Jun ángel xuchꞌabꞌej ri Felipe, xubꞌij che: Jat pa ri relibꞌal qꞌij pa ri bꞌe ri keꞌ pa ri katzꞌinow ulew rech Jerusalén ri keꞌ pa Gaza.
26 Um anjo do Senhor disse a Filipe: “Vá para o sul, para a estrada no deserto que liga Jerusalém a Gaza”.
27 Xunimaj kꞌu ri Felipe ri xbꞌix che, xeꞌ je laꞌ. Pa ri bꞌe xuriq ri yakal pwaq rech Etiopía, upetik pa qꞌijilaꞌnem pa ri tinimit Jerusalén jun achi eunuco ri sibꞌalaj nim ubꞌanik, chajil rech ronojel ri ujastaq ri Chuchuꞌ Candacenim taqanel pa Etiopía.
27 Filipe partiu e encontrou no caminho um alto oficial etíope, o eunuco responsável pelos tesouros de Candace, rainha da Etiópia. Ele tinha ido a Jerusalém para participar da adoração
28 Tzalijem loq rech tꞌuyul pa ri eqomal, tajin kusikꞌij ri wuj rech ri qꞌalajisal utzij ri Dios Isaías.
28 e estava no caminho de volta. Sentado em sua carruagem, lia em voz alta o livro do profeta Isaías.
29 Ri Uxlabꞌixel xubꞌij che ri Felipe: Chatqebꞌ rukꞌ we jun eqomal riꞌ, chatbꞌin chuxukut.
29 Então o Espírito disse a Filipe: “Aproxime-se e acompanhe a carruagem”.
30 Kaxikꞌan ri Felipe, xqet chuxukut ri eqomal, xuto chi ri achi ri kꞌo chupam tajin kusikꞌij ri wuj rech Isaías, xuta che: ¿La kachꞌobꞌ ri tajin kasikꞌij?
30 Filipe correu até a carruagem e, ouvindo que o homem lia o profeta Isaías, perguntou-lhe: “O senhor compreende o que lê?”.
31 Ri eunuco xubꞌij che: ¿Jas che kinchꞌobꞌo? Man kꞌo ta jun kintoꞌw chuchꞌobꞌik. Are xbꞌiꞌtaj we riꞌ rumal ri achi ri man kakꞌuliꞌ taj, xubꞌij che ri Felipe chi katꞌuyiꞌ bꞌik rukꞌ pa ri eqomal.
31 O homem respondeu: “Como posso entender sem que alguém me explique?”. E convidou Filipe a subir na carruagem e sentar-se ao seu lado.
32 Jewaꞌ kubꞌij ri tajin kusikꞌij ri achi: Xkꞌam bꞌik pa kamisaxik jetaq kabꞌan che jun laj chij. Xa ta ne jun tzij xubꞌij, je xubꞌano jacha kubꞌan ri alaj chij are kakꞌam bꞌik pa pilik.
32 Era esta a passagem das Escrituras que ele estava lendo: “Ele foi levado como ovelha para o matadouro; como cordeiro mudo diante dos tosquiadores, não abriu a boca.
33 Man xya ta uqꞌij, man xbꞌan ta ri qas usukꞌ che. Maj xa ta ne jun rijaꞌl xkꞌojiꞌk jeriꞌ rumal cher xesax ri ukꞌaslemal cho ri uwachulew.
33 Foi humilhado e a justiça lhe foi negada. Quem pode falar de seus descendentes? Pois sua vida foi tirada da terra”.
34 Kꞌa te riꞌ, ri eunuco xuta che ri Felipe: “Chabꞌij chwe ¿jachin tajin kutzijoj rij chi riꞌ la are ri qꞌalajisal tzij o jun winaq chik?”
34 O eunuco perguntou a Filipe: “Diga-me, o profeta estava falando de si mesmo ou de outro?”.
35 Ri Felipe xuchapleꞌj utzijoxik che ri achi ri utz laj tzij rech ri Jesús, xuchapleꞌj rukꞌ ri tajin kusikꞌij.
35 Então Filipe, começando com essa mesma passagem das Escrituras, anunciou-lhe as boas-novas a respeito de Jesus.
36 Junam e bꞌenaq are xoꞌpan pa jun kꞌolibꞌal jawjeꞌ kꞌo wi jaꞌ, ri achi xubꞌij che ri Felipe: Chawilampeꞌ, kꞌo jaꞌ chi riꞌ. ¿La utz kabꞌan nuqasanaꞌ?
36 Prosseguindo, chegaram a um lugar onde havia água. Então o eunuco disse: “Veja, aqui tem água! O que me impede de ser batizado?”.
37 Ri Felipe xubꞌij: We qas tzij katkojon che ri Jesús, utz kabꞌan aqasanaꞌ. Ri eunuco xubꞌij: Kinkojo rukꞌ ronojel wanimaꞌ chi ri Jesús are ukꞌojol ri Dios.
37 Filipe disse: “Nada o impede, se você crê de todo o coração”. O eunuco respondeu: “Creio que Jesus Cristo é o Filho de Deus”.
38 Ri achi xtaqan chutakꞌabꞌaxik ri eqomal, xeqaj pa ri jaꞌ, xbꞌan uqasanaꞌ rumal ri Felipe.
38 Então mandou parar a carruagem, os dois desceram até a água e Filipe o batizou.
39 Are xeꞌl loq pa ri jaꞌ, ri Uxlabꞌixel rech ri Dios xukꞌam bꞌik ri Felipe. Man xil ta chi uwach rumal ri achi. Ri achi ri man kakꞌuliꞌ taj xutaqej ri ubꞌe rukꞌ nimalaj kiꞌkotemal.
39 Quando saíram da água, o Espírito do Senhor tomou Filipe e o levou. O eunuco não tornou a vê-lo, mas seguiu viagem cheio de alegria.
40 Xaq kꞌa teꞌ ri Felipe xopan pa ri tinimit Azoto jawjeꞌ xutzijoj wi ri utzij ri Dios, xutzijoj xuqujeꞌ ri utz laj tzij pa taq ri tinimit ri xikꞌow wi bꞌik xopan pa ri tinimit Cesarea.
40 Então Filipe apareceu mais ao norte, na cidade de Azoto. Anunciou as boas-novas ali e em todas as cidades ao longo do caminho, até chegar a Cesareia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.