Atos 7

K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Ri kinimal ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xuta che ri Esteban: ¿La qas tzij we kabꞌix chawe?
1 Perguntou-lhe então o sumo sacerdote: É realmente assim?
2 Ri Esteban xubꞌij: Kꞌamal taq bꞌe xuqujeꞌ wachalal, chinitampeꞌ. Ri loqꞌalaj qaDios xukꞌut ribꞌ choch ri qamam Abraham pa ri tinimit Mesopotamia are majaꞌ keꞌ pa tinimit Harán.
2 Respondeu ele: Irmãos e pais, escutai. O Deus da glória apareceu a nosso pai Abraão, quando estava na Mesopotâmia, antes de ir morar em Harã.
3 Ri Dios xubꞌij che: “Chaya kan ri kitinimit ri aꞌmam, xuqujeꞌ ri atat anan, jat pa ri ulew ri kinkꞌut chawach.”
3 E disse-lhe: Sai de teu país e de tua parentela, e vai para a terra que eu te mostrar {Gn 12,1}.
4 Xel kꞌu bꞌik ri Abraham pa ri kitinimit ri Caldeos, xkꞌojiꞌ na pa tinimit Harán, xkam na kanoq ri utat kꞌa te riꞌ xkꞌam loq rumal ri Dios waral pa we tinimit ri ix kꞌo wi chanim.
4 Ele saiu da terra dos caldeus, e foi habitar em Harã. Dali, depois que lhe faleceu o pai, Deus o fez passar para esta terra, em que vós agora habitais.
5 Man xya ta kꞌu chꞌaqaꞌp rulew che rechabꞌal waral, xa ta ne nitzꞌ xa kꞌu xbꞌix che chi jun qꞌijal na ronojel we ulew riꞌ kayaꞌtaj na che ri Abraham xuqujeꞌ chike ri e rijaꞌl.
5 Não lhe deu nela propriedade alguma, nem sequer um palmo de terra, mas prometeu dar-lha em posse, e depois dele à sua posteridade, quando ainda não tinha filho algum.
6 Xuqujeꞌ xubꞌij ri Dios che chi ri e rijaꞌl kekꞌojiꞌ na pa jun tinimit chik ri man kitinimit taj, kabꞌan na kꞌax chike, kajibꞌ ciento junabꞌ kuꞌx na e patanijelabꞌ ke nikꞌaj winaq chik,
6 Eis como falou Deus: Tua descendência habitará em terra estranha e será reduzida à escravidão e maltratada pelo espaço de quatrocentos anos.
7 kinqꞌat kꞌu na tzij pa kiwiꞌ ri tinimit ri kabꞌanow kꞌax chike ri nutinimit, keꞌl kꞌu na loq pa ri tinimit riꞌ rech kinulkiqꞌijilaꞌj pa we kꞌolibꞌal riꞌ.
7 Mas eu julgarei a nação que os dominar - diz o Senhor -, e eles sairão e me prestarão culto neste lugar {Gn 15,13s.; Ex 3,12}.
8 Xuqujeꞌ che ri qꞌij riꞌ ri Dios xubꞌan jun chꞌekom tzij rukꞌ ri Abraham chi rajawaxik kokisax ketal konojel ri achyabꞌ aꞌj Israel. Rumal riꞌ are xkꞌojiꞌ ri ukꞌojol ri Abraham, ri Isaac, wajxaqibꞌ qꞌij chik alaxinaq, are xokisax retal, je xuqujeꞌ xubꞌan ri Isaac che ri ukꞌojol Jacob, xuqujeꞌ je xubꞌan ri Jacob chike konojel ri e ralkꞌwaꞌl aꞌre waꞌ ri e kitat ri e kabꞌlajuj wok winaq rech ri tinimit Israel.
8 E deu-lhe a aliança da circuncisão. Assim, Abraão teve um filho, Isaac, e, passados oito dias, o circuncidou; e Isaac, a Jacó; e Jacó, os doze patriarcas.
9 Ri kabꞌlajuj wok winaq rech Israel rumal ri koyawal xkikꞌayij bꞌik jun chike ri qamam ubꞌiꞌnam José, jun chike ri wok winaq, kꞌax xkinaꞌ che ri kachalal rumal riꞌ xkikꞌayij bꞌik rech kux jun taqoꞌn pa Egipto, pune jeriꞌ ri Dios xkꞌojiꞌ rukꞌ ri José.
9 Os patriarcas, invejosos de José, venderam-no para o Egito. Mas Deus estava com ele.
10 Xutoꞌ pa ronojel ri kꞌaxkꞌolal ri xuriqo. Xuya unoꞌj, xuya nimalaj retaꞌmabꞌal rumal riꞌ, ri Faraón nim taqanel pa Egipto xukoj ri José che qꞌatal tzij puꞌwiꞌ ronojel Egipto, xuqujeꞌ xukoj che taqanel pa ri rachoch.
10 Livrou-o de todas as suas tribulações e deu-lhe graça e sabedoria diante do faraó, rei do Egito, que o fez governador do Egito e chefe de sua casa.
11 Xpe kꞌu wiꞌjal pa Egipto xuqujeꞌ pa Canaán, ri xukꞌam loq nimalaj kꞌax, xkinaꞌ kꞌu numik ri e qamam.
11 Sobreveio depois uma fome a todo o Egito e Canaã. Grande era a tribulação, e os nossos pais não achavam o que comer.
12 Ri Jacob are xuto chi kꞌa kꞌo tiriko pa Egipto xuꞌtaq bꞌik ri uꞌkꞌojol je laꞌ (ri e qamam) rech xeꞌkiloqꞌo loq jubꞌiqꞌ ke.
12 Mas quando Jacó soube que havia trigo no Egito, enviou pela primeira vez os nossos pais para lá.
13 Are xebꞌe chukamul, ri José xuqꞌalajisaj ribꞌ chikiwach ri e rachalal, xuqujeꞌ xuꞌkꞌut cho ri Faraón.
13 Na segunda, foi José reconhecido por seus irmãos, e foi descoberta ao faraó a sua origem.
14 Xtaqan kꞌu ri José chukꞌamik ri utat Jacob, xuqujeꞌ konojel ri e rachalal. E oxkꞌal olajuj winaq chkonojel.
14 Enviando mensageiros, José mandou vir seu pai Jacó com toda a sua família, que constava de setenta e cinco pessoas.
15 Xaq jeriꞌ xeꞌ ri Jacob pa Egipto. Chilaꞌ xkam wi, chilaꞌ xuqujeꞌ xekam wi konojel ri e qamam.
15 Jacó desceu ao Egito e morreu ali, como também nossos pais.
16 Ri kibꞌaqil xmuq kan pa Siquem, pa ri ulew ri uloqꞌom kan ri Abraham chike ri e ralkꞌwaꞌl ri Hamor.
16 Seus corpos foram trasladados para Siquém, e foram postos no sepulcro que Abraão tinha comprado, a peso de dinheiro, dos filhos de Hemor, de Siquém.
17 Are jubꞌiqꞌ karaj kuriq ri qꞌotaj rech kakꞌulmataj ri uchiꞌm loq ri Dios rukꞌ ri Abraham, xekꞌiyar ri qawinaq je laꞌ pa Egipto.
17 Aproximava-se o tempo em que devia realizar-se a promessa que Deus havia jurado a Abraão. O povo cresceu e se multiplicou no Egito
18 Xok kꞌu jun kꞌakꞌ taqanel pa Egipto ri man xretaꞌmaj ta uwach ri José.
18 até que se levantou outro rei no Egito, o qual nada sabia de José.
19 We taqanel riꞌ xubꞌan kꞌax chike ri qawinaq, xuꞌtaqchiꞌj chikitzaqik kan ri nitzꞌ taq kalkꞌwaꞌl rech kekamik.
19 Este rei, usando de astúcia contra a nossa raça, maltratou nossos pais e obrigou-os a enjeitar seus filhos para privá-los da vida.
20 Che taq ri qꞌij riꞌ xalax jun akꞌal ubꞌiꞌ Moisés, jun jeꞌlalaj akꞌal cho ri Dios. Oxibꞌ ikꞌ xkichajij ri utat unan cho ri kachoch.
20 Por este mesmo tempo, nasceu Moisés. Era belo aos olhos de Deus e por três meses foi criado na casa paterna.
21 Are xkiya bꞌi we akꞌal riꞌ pa kamikal, ri umiꞌal ri Faraón xuriq ri akꞌal xukꞌiyisaj, xrilo, jer xubꞌan ral che.
21 Depois, quando foi exposto, a filha do faraó o recolheu e o criou como seu próprio filho.
22 Xtijox kꞌu ri Moisés rech karetaꞌmaj ronojel ri etaꞌmabꞌal kech ri aꞌj Egipto, xuxik jun kwinel laj achi pa ri uchꞌawem xuqujeꞌ pa ronojel ri xubꞌano.
22 Moisés foi instruído em todas as ciências dos egípcios e tornou-se forte em palavras e obras.
23 Kawinaq ujunabꞌ ri Moisés are xpe pa ranimaꞌ, xubꞌuꞌsolij ri e rachalal ri tinimit Israel.
23 Quando completou 40 anos, veio-lhe à mente visitar seus irmãos, os filhos de Israel.
24 Are xril ri jun aj Egipto chi tajin kubꞌan kꞌax che jun aj Israel xutoꞌo, xukamisaj ri aj Egipto rumal ri kꞌax ri xubꞌan che ri aj Israel.
24 Viu que um deles era maltratado; tomou-lhe a defesa e vingou o que padecia a injúria, matando o egípcio.
25 Puꞌkꞌuꞌx ri Moisés chi ri e rach taq aꞌj Israel kakichomaj chi are ri Dios taqowinaq bꞌik che kikolik. Man xkichomaj ta kꞌut.
25 Ele esperava que os seus irmãos compreendessem que Deus se servia de sua mão para livrá-los. Mas não o entenderam.
26 Chukabꞌ qꞌij xeꞌril ri Moisés kebꞌ aꞌj Israel tajin kechꞌoꞌjinik, are xraj xuꞌjacho, xubꞌij chike: “¿Jas che kixchꞌoꞌjinik iwachalal iwibꞌ?”
26 No dia seguinte, dois dentre eles brigavam, e ele procurou reconciliá-los: Amigos, disse ele, sois irmãos, por que vos maltratais um ao outro?
27 Are kꞌu ri tajin kubꞌan kꞌax che ri rachiꞌl, xupaqchiꞌj bꞌik ri Moisés je laꞌ, xubꞌij che: “¿Jas awe che? ¿Jachin xat kojow che taqanel o che qꞌatal tzij pa qawiꞌ?
27 Mas o que maltratava seu compatriota o repeliu: Quem te constituiu chefe ou juiz sobre nós?
28 ¿Teꞌq are kawaj kinakamisaj jetaq ri xabꞌan che ri jun aj Egipto?”
28 Porventura queres tu matar-me, como ontem mataste o egípcio?
29 Are xuta ri Moisés we riꞌ xanimaj bꞌik, xeꞌ pa ri tinimit Madián. Xkꞌojiꞌ chkixoꞌl ri winaq ri man uꞌwinaqil taj. Chilaꞌ xaꞌlax wi e kebꞌ chike ri ukꞌojol.
29 A estas palavras, Moisés fugiu. E esteve como estrangeiro na terra de Madiã, onde teve dois filhos.
30 Are ikꞌowinaq chi kawinaq junabꞌ, jun ángel xukꞌut ribꞌ cho ri Moisés pa nikꞌaj kꞌix kajinow pa qꞌaqꞌ pa ri katzꞌinow ulew chuxukut ri juyubꞌ Sinaí.
30 Passados quarenta anos, apareceu-lhe no deserto do monte Sinai um anjo, na chama duma sarça ardente.
31 Ri Moisés sibꞌalaj xuxiꞌj ribꞌ are xril we jastaq riꞌ, xqet rukꞌ rech qas karil ri tajin kakꞌulmatajik. Xpe kꞌu ri uchꞌabꞌal ri Dios, xubꞌij che:
31 Moisés, admirado de uma tal visão, aproximou-se para a examinar. E a voz do Senhor lhe falou:
32 “In riꞌ ri in kiDios ri amam ojer, ri uDios ri Abraham, ri Isaac, xuqujeꞌ ri Jacob”. Ri Moisés are xuta we riꞌ, xuchapleꞌj bꞌiribꞌatem man xukochꞌ ta chik xkaꞌyik.
32 Eu sou o Deus de teus pais, o Deus de Abraão, de Isaac, de Jacó. Moisés, atemorizado, não ousava levantar os olhos.
33 Ri Dios kꞌut xubꞌij che: Chawesaj ri axajabꞌ, rumal chi at kꞌo chinuwach.
33 O Senhor lhe disse: Tira o teu calçado, porque o lugar onde estás é uma terra santa.
34 Qas tzij wilom chi ri nutinimit Israel kuriq kꞌax rumal chi ri aꞌj Egipto e kibꞌanom kajchakibꞌ chike xuqujeꞌ nutom ri kichꞌawem kakita tobꞌanik chwe. Rumal waꞌ in petinaq che kitzoqopixik. Xaq jeriꞌ katintaq bꞌik pa ri tinimit Egipto.
34 Considerei a aflição do meu povo no Egito, ouvi os seus gemidos e desci para livrá-los. Vem, pois, agora e eu te enviarei ao Egito.
35 Xaq jeriꞌ ri Dios xutaq bꞌik ri achi ri xketzelaj uwach nabꞌe mul, are xkibꞌij che: ¿Jachin xat kojow che taqanel o che qꞌatal tzij pa qawiꞌ? Xa kꞌu are ri Dios xubꞌan taqanel xuqujeꞌ kꞌamal bꞌe che ri Moisés, rech ri utinimit Israel. Are waꞌ ri xubꞌij ri ángel che, are xukꞌut ribꞌ choch pa ri kꞌix.
35 Este Moisés que desprezaram, dizendo: Quem te constituiu chefe ou juiz?, a este Deus enviou como chefe e libertador pela mão do anjo que lhe apareceu na sarça.
36 Ri Moisés xresaj loq ri tinimit Israel pa Egipto rukꞌ kꞌutbꞌal xuqujeꞌ mayijabꞌal taq jastaq. Xukꞌam kibꞌe pa ri plo xuqujeꞌ xukꞌam kibꞌe kawinaq junabꞌ pa ri katzꞌinow ulew.
36 Ele os fez sair do Egito, operando prodígios e milagres na terra do Egito, no mar Vermelho e no deserto, por espaço de quarenta anos.
37 Ri Moisés xubꞌij chike ri winaq aꞌj Israel: Ri Dios kuchaꞌ na jun chike ri qawinaq, rech kuqꞌalajisaj ri utzij ri Dios jetaq ri kinbꞌan in.
37 Foi este Moisés que disse aos filhos de Israel: Deus vos suscitará dentre os vossos irmãos um profeta como eu.
38 Xuqujeꞌ xkꞌojiꞌ kukꞌ ri qamam pa ri katzꞌinow ulew xubꞌij chike ronojel ri tzij rech kꞌaslemal ri xubꞌij ri ángel che pa ri juyubꞌ Sinaí.
38 Este é o que esteve entre o povo congregado no deserto, e com o anjo que lhe falara no monte Sinai, e com os nossos pais; que recebeu palavras de vida para no-las transmitir.
39 Are kꞌu ri aꞌj Israel man xeniman taj. Man xkaj taj xkinimaj ri Moisés, are xkaj ketzalij kan pa Egipto.
39 Nossos pais não lhe quiseram obedecer, mas o repeliram. Em seus corações voltaram-se para o Egito,
40 Jun qꞌijal kꞌut xkibꞌij ri aꞌj Israel che ri Aarón, rachalal ri Moisés: Ri Moisés xujresaj loq pa ri tinimit Egipto, man qetaꞌm ta kꞌut jas xkꞌulmataj rukꞌ, are katanik chabꞌana jun qadios rech kukꞌam qabꞌe xuqujeꞌ kujuchajij.
40 dizendo a Aarão: Faze-nos deuses, que vão diante de nós, porque quanto a este Moisés, que nos tirou da terra do Egito, não sabemos o que foi feito dele.
41 Xkibꞌan kꞌu jun wakax che kidios, kꞌa te riꞌ xkiqꞌijilaꞌj xuqujeꞌ xkiporoj jastaq choch xuqujeꞌ xeꞌkiꞌkot che ri xkibꞌano.
41 Fizeram, naqueles dias, um bezerro de ouro e ofereceram um sacrifício ao ídolo, e se alegravam diante da obra das suas mãos.
42 Rumal riꞌ, ri Dios xutas ribꞌ chike, rumal cher xkichapleꞌj uqꞌijilaꞌxik ri chꞌumil ri e kꞌo cho ri kaj. Ri Dios xubꞌij pa ri kiwuj ri e qꞌalajisal taq utzij ri Dios. Tinimit rech Israel ¿la chwe in xiya wi sipanik xuqujeꞌ la xitzuj aꞌwaj chinuwach ronojel ri kawinaq junabꞌ ri xixkꞌojiꞌ pa ri katzꞌinow ulew?
42 Mas Deus afastou-se e os abandonou ao culto dos astros do céu, como está escrito no livro dos profetas: Porventura, casa de Israel, vós me oferecestes vítimas e sacrifícios por quarenta anos no deserto?
43 Xa kꞌu xitelelaꞌ ri rachoch ri idios Moloc, xuqujeꞌ ri idios Refán ix xixbꞌanow ri tzꞌaq kꞌa te riꞌ xiꞌqꞌijilaꞌj.Rumal riꞌ kinbꞌan chiꞌwe chi kixkꞌam na bꞌik naj che ri kꞌo wi ri tinimit Babilonia.
43 Aceitastes a tenda de Moloc e a estrela do vosso deus Renfão, figuras que vós fizestes para adorá-las! Assim eu vos deportarei para além da Babilônia {Am 5,25ss.}.
44 Ri qamam ojer xkukꞌaꞌj ri Tabernáculo rech ri chꞌekom tzij pa taq ri ulew ri katzꞌinowik. Je xbꞌan chuyakik jetaq ri xbꞌix che ri Moisés rumal ri Dios.
44 A Arca da Aliança esteve com os nossos pais no deserto, como Deus ordenou a Moisés que a fizesse conforme o modelo que tinha visto.
45 Ri Tabernáculo xkikꞌamawaꞌj ri qatat qanan xkikoj rukꞌ ri Josué are xkechabꞌej ri nikꞌaj tinimit chik ri xjach chike rumal ri Dios kꞌa pa taq ri qꞌij rech ri David.
45 Recebendo-a nossos pais, levaram-na sob a direção de Josué às terras dos pagãos, que Deus expulsou da presença de nossos pais. E ali ficou até o tempo de Davi.
46 Ri David sibꞌalaj xqaj cho ri Dios, rumal riꞌ xubꞌij che ri Dios chi karaj kuyak jun Templo rech ri uDios ri Jacob.
46 Este encontrou graça diante de Deus e pediu que pudesse achar uma morada para o Deus de Jacó.
47 Are ri Salomón ri ukꞌojol xyakow we ja riꞌ.
47 Salomão foi quem lhe edificou a casa.
48 Ri kwinelalaj Dios kꞌut man kakꞌojiꞌ ta kꞌu pa taq ri ja bꞌanom kumal achyabꞌ, are waꞌ ri xubꞌij chuchiꞌ jun qꞌalajisal utzij:
48 O Altíssimo, porém, não habita em casas construídas por mãos humanas. Como diz o profeta:
49 Ri kaj are nutꞌuyulibꞌal, ri ulew are nutakꞌalibꞌal. Maj jun kakwinik kuyak jun Templo jawjeꞌ kinuxlan wi.
49 O céu é o meu trono, e a terra o escabelo dos meus pés. Que casa me edificareis vós?, diz o Senhor. Qual é o lugar do meu repouso?
50 In xintikow ri kaj ulew.
50 Acaso não foi minha mão que fez tudo isto {Is 66,1s.}?
51 Ri Esteban are jubꞌiqꞌ karaj katoꞌtaj che tzijonem xubꞌij chike ri qꞌatal taq tzij: Ix sibꞌalaj ix kon, man kichꞌobꞌ taj ri utzij ri Dios, xaq ix junam kukꞌ ri imam, amaqꞌel man inimam taj ri Uxlabꞌixel.
51 Homens de dura cerviz, e de corações e ouvidos incircuncisos! Vós sempre resistis ao Espírito Santo. Como procederam os vossos pais, assim procedeis vós também!
52 Aꞌreꞌ xkibꞌan kꞌax chike ri e qꞌalajisal taq utzij ri Dios, xuqujeꞌ ri ix xiꞌkamisaj ri xkitzijoj ri upetibꞌal ri sukꞌ achi, ri Mesías, ri xikꞌayij xuqujeꞌ xikamisaj.
52 A qual dos profetas não perseguiram os vossos pais? Mataram os que prediziam a vinda do Justo, do qual vós agora tendes sido traidores e homicidas.
53 Man xinimaj ta ri utaqanik ri Dios ri xikꞌamawaꞌj chike ri angelibꞌ.
53 Vós que recebestes a lei pelo ministério dos anjos e não a guardastes...
54 Are xkita ri qꞌatal taq tzij ri xubꞌij ri Esteban, xeyojtajik xuqujeꞌ xkiqutꞌutꞌej ri kiware.
54 Ao ouvir tais palavras, esbravejaram de raiva e rangiam os dentes contra ele.
55 Ri Esteban nojinaq rukꞌ ri ukwinem ri Uxlabꞌixel xkaꞌy chikaj, xril ri Dios rukꞌ ronojel ri ujuluwem xuqujeꞌ ri Jesús takꞌal pa ri uwiqiqꞌabꞌ.
55 Mas, cheio do Espírito Santo, Estêvão fitou o céu e viu a glória de Deus e Jesus de pé à direita de Deus:
56 Xubꞌij: Kinwil le kaj jaqalik, kinwil xuqujeꞌ le Jesús, uKꞌojol ri Achi, takꞌal pa ri jun jeꞌl laj kꞌolibꞌal pa ri uwiqiqꞌabꞌ ri Dios.
56 Eis que vejo, disse ele, os céus abertos e o Filho do Homem, de pé, à direita de Deus.
57 Ri e qꞌatal taq tzij xkitzꞌapij ri kixikin, ko xkiraqaqej kichiꞌ, kꞌa te riꞌ konojel xebꞌe chirij ri Esteban.
57 Levantaram então um grande clamor, taparam os ouvidos e todos juntos se atiraram furiosos contra ele.
58 Xkesaj bꞌik pa ri tinimit, xkibꞌan che abꞌaj. Ri achyabꞌ ri xkibꞌan tzij chirij ri Esteban xkiya kan ri katzꞌyaq rech kachajix rumal jun ala ubꞌiꞌ Saulo.
58 Lançaram-no fora da cidade e começaram a apedrejá-lo. As testemunhas depuseram os seus mantos aos pés de um moço chamado Saulo.
59 Are tajin kakꞌyaq che abꞌaj ri Esteban, xubꞌan chꞌawem, xubꞌij: Ajawxel Jesús, kꞌama la ri wanimaꞌ.
59 E apedrejavam Estêvão, que orava e dizia: Senhor Jesus, recebe o meu espírito.
60 Kꞌa te riꞌ xukulik xtzaqik ko xuraq uchiꞌ xubꞌij: Ajawxel, man kaqꞌat ta la tzij pa kiwiꞌ we winaq riꞌ rumal we mak tajin kakibꞌano. Are tajin kubꞌij we tzij riꞌ, xkamik.
60 Posto de joelhos, exclamou em alta voz: Senhor, não lhes leves em conta este pecado... A estas palavras, expirou.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.