Atos 18
K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NTLH
1 Xel bꞌik ri Pablo pa ri tinimit Atenas, xeꞌ pa ri tinimit Corinto.
1 Depois disso, Paulo saiu de Atenas e foi para a cidade de Corinto.
2 Chilaꞌ xuriq wi jun achi aj Israel ubꞌiꞌ Aquila, we achi riꞌ xalax pa ri tinimit Ponto, rachiꞌl ri rixoqil ubꞌiꞌ Priscila, we jukꞌulaj winaq riꞌ xuꞌl pa ri tinimit Corinto kipetik pa Italia rumal pa taq ri qꞌij riꞌ, ri taqanel Claudio César xtaqan chikesaxik loq konojel ri winaq aꞌj Israel ri e kꞌo pa Roma.
2 Encontrou ali um judeu chamado Áquila, que era da província do Ponto. Fazia pouco tempo que ele tinha chegado da Itália com Priscila, a sua esposa. Eles tinham saído de lá porque o imperador Cláudio havia mandado que todos os judeus fossem embora de Roma. Paulo foi visitá-los
3 Ri Pablo xkanaj kan kukꞌ ri Aquila xuqujeꞌ ri Priscila jeriꞌ rumal junam uwach ri kichak, e bꞌanal taq carpas.
3 e acabou ficando ali para trabalhar com eles, porque a profissão de Paulo e a deles era a mesma, isto é, fazer barracas.
4 Ronojel qꞌij rech uxlanem ri Pablo xeꞌ pa ri Sinagoga chutzijoxik ri utzij ri Dios chike ri winaq aꞌj Israel xuqujeꞌ chike ri griegos.
4 E todos os sábados ele falava na sinagoga e procurava convencer os judeus e os não judeus.
5 Are xoꞌpan ri Silas rachiꞌl ri Timoteo pa ri tinimit Corinto kipetik pa ri tinimit Macedonia, ri Pablo are tajin karilij utzijoxik ri utzij ri Dios chike ri winaq, xuqꞌalajisaj chike chi ri Jesús are Mesías.
5 Depois que Silas e Timóteo chegaram da província da Macedônia, Paulo começou a dar todo o seu tempo para anunciar a mensagem. Ele afirmava aos judeus que Jesus é o Messias .
6 Are kꞌu ri winaq aꞌj Israel man utz taj xkito, xkikꞌululaꞌj. Ri Pablo kꞌut xutota ri ulew ri kꞌo che ri ratzꞌyaq xubꞌij: Man numak ta chi in chiꞌwe we man kixkojonik, keꞌntzijoj chi na kꞌu waꞌ ri utzij ri Dios chike ri winaq ri man aꞌj Israel taj.
6 Mas alguns deles ficaram contra Paulo e o xingaram. Então, em sinal de protesto, ele sacudiu o pó das suas roupas e disse: — Se vocês se perderem, os culpados serão vocês mesmos. A responsabilidade não será minha. De agora em diante vou anunciar a mensagem aos não judeus.
7 Are xel bꞌik chilaꞌ xeꞌ cho rachoch jun achi ubꞌiꞌ Ticio Justo, kel chuxukut ri Sinagoga, ri Ticio jun achi man aj Israel taj ri kuqꞌijilaꞌj ri Dios.
7 Então ele saiu de lá e foi morar na casa de um homem chamado Tício Justo, um não judeu que adorava a Deus. A casa dele ficava ao lado da sinagoga.
8 Ri Crispo, kꞌamal bꞌe pa ri Sinagoga xuqujeꞌ ri e kꞌo rukꞌ pa rachoch, xekojon che ri Ajawxel. E kꞌi xuqujeꞌ winaq aꞌj Corinto xekojonik are xkita ri utzij ri Dios, xuqujeꞌ xbꞌan kiqasanaꞌ.
8 Crispo, que era o chefe da sinagoga, também creu no Senhor Jesus, e todas as pessoas da sua casa também creram. Muitas pessoas da cidade de Corinto ouviram a mensagem, creram e foram batizadas.
9 Jun chaqꞌabꞌil ri Dios xuchꞌabꞌej ri Pablo pa ri uwaram xubꞌij che: Makaxiꞌj ta awibꞌ chutzijoxik ri utzij ri Ajawxel jetaq ri abꞌanom loq.
9 Certa noite Paulo teve uma visão, e nela o Senhor disse:
10 Maj jachin kabꞌanow kꞌax chawe rumal in kꞌo awukꞌ, e kꞌi winaq ri e kꞌo waral kekojon na chwe.
10 porque eu estou com você. Ninguém poderá lhe fazer nenhum mal, pois muitas pessoas desta cidade são minhas.
11 Ri Pablo xkanaj kan jun junabꞌ rukꞌ nikꞌaj pa ri tinimit riꞌ xukꞌut ri utzij ri Dios chikiwach ri winaq.
11 E Paulo ficou ali um ano e meio, ensinando a palavra de Deus àquela gente.
12 E kꞌo kꞌu nikꞌaj winaq aꞌj Israel xewaꞌjil chrij ri Pablo xkikꞌam bꞌik cho ri qꞌatal tzij Galión, taqanel pa Acaya che taq ri qꞌij riꞌ.
12 Quando Gálio se tornou o governador da província da Acaia, os judeus se juntaram contra Paulo. Eles o agarraram, o levaram ao tribunal
13 Xkitzujuj ri Pablo chi tajin kuꞌtaqchiꞌj ri winaq chuqꞌijilaꞌxik ri Dios pa jun bꞌeal ri man kubꞌij ta ri taqanik.
13 e disseram ao Governador: — Este homem está querendo convencer o povo a adorar a Deus de um modo que é contra a nossa
14 Ri Pablo kꞌut xuchapleꞌj utoꞌik ribꞌ, ri Galión xubꞌij chike ri winaq tzujunelabꞌ: Chitampe na achyabꞌ winaq aꞌj Israel, we ta qas nimaꞌt ri kubꞌan we achi riꞌ, kumajo kinqꞌat tzij puꞌwiꞌ.
14 Quando Paulo ia falar, Gálio disse aos judeus: — Judeus, se isso fosse alguma falta grave ou um grande crime, seria justo que eu tivesse paciência para escutá-los.
15 Xa kꞌu we xaq tzij, bꞌiꞌaj, rech ri itaqanik ix winaq aꞌj Israel, ri kutzijoj, chiwila ix jas kibꞌan che. Man kawaj ta in kinqꞌat tzij puꞌwiꞌ we jastaq riꞌ.
15 Mas, como é só uma questão de palavras, de nomes e da própria lei de vocês, resolvam vocês mesmos. Eu não vou ser juiz nesses assuntos.
16 Xeꞌresaj kꞌu loq pa ri qꞌatbꞌal tzij.
16 Em seguida os expulsou do tribunal.
17 Ri winaq kꞌut xkichap ri Sóstenes, kꞌamal bꞌe pa ri Sinagoga, xkichꞌey chilaꞌ pa ri qꞌatbꞌal tzij, ri Galión maj jas xubꞌij chike.
17 Então eles agarraram Sóstenes, o chefe da sinagoga, e o surraram diante do tribunal. Porém Gálio não se importou com isso.
18 Ri Pablo kꞌut xkanaj kan kꞌi qꞌij pa ri tinimit Corinto, kꞌa te riꞌ xuꞌya kan ri kojonelabꞌ ri e kꞌo chilaꞌ, xeꞌ pa ri tinimit Cencrea, man naj ta kꞌo wi che ri tinimit Corinto. Chilaꞌ xusakꞌij wi ronojel ri uwiꞌ jetaq ri naqꞌatajibꞌal ke ri winaq aꞌj Israel retal chi kubꞌan na jun jastaq ri utzujum ubꞌanik, kꞌa te riꞌ xuꞌkam bꞌik ri Priscila rachiꞌl ri Aquila xebꞌe pa ri tinimit Siria.
18 Paulo ficou muitos dias com os cristãos em Corinto. Depois se despediu deles e embarcou num navio para a província da Síria, junto com Priscila e o seu marido Áquila. Antes de embarcar em Cencreia, ele rapou a cabeça como sinal de que havia cumprido uma promessa que tinha feito a Deus.
19 Xiꞌkꞌow kꞌu na bꞌik chuchiꞌ ri jaꞌ pa ri tinimit Éfeso, xuꞌya kan nikꞌaj winaq chilaꞌ, xuqujeꞌ xeꞌ na pa ri Sinagoga xtzijon kukꞌ ri winaq aꞌj Israel.
19 Eles chegaram à cidade de Éfeso, e Priscila e Áquila ficaram ali. Paulo entrou na sinagoga e falou com os judeus.
20 Ri winaq aꞌj Israel xkibꞌochiꞌj ri Pablo kakanaj kan kukꞌ kebꞌ oxibꞌ qꞌij chi na. Man xraj ta kꞌut.
20 Então lhe pediram que ficasse com eles mais tempo, porém ele não quis.
21 Are kꞌu jubꞌiqꞌ karaj keꞌek, xubꞌij kan chike: We karaj ri Dios, kintzalij la waꞌ. Xel kꞌu bꞌik pa ri tinimit Éfeso.
21 E, quando foi embora, disse: — Eu voltarei, se Deus quiser. Então Paulo embarcou e partiu de Éfeso.
22 Xikꞌow xuqujeꞌ bꞌik chuchiꞌ ri jaꞌ rech ri tinimit Cesarea, kꞌa te riꞌ xpaqiꞌk xuꞌsolij kan ri komontyox ri kꞌo pa ri tinimit Jerusalén. Kꞌa te riꞌ xtzalij pa ri tinimit Antioquía.
22 Quando desembarcou em Cesareia, foi logo para Jerusalém. Ali ele fez uma curta visita à igreja e depois seguiu para Antioquia da Síria. A terceira viagem missionária de Paulo
23 Are xtoꞌtaj bꞌik pa ri Antioquía, xikꞌow bꞌik pa Galacia, xuqujeꞌ pa Frigia, xuꞌsolij xuqujeꞌ xuꞌtaqchiꞌj kan ri kojonelabꞌ rech kejeqiꞌk pa ri kikojobꞌal. Ri Apolos kutzijoj ri utzij ri Dios pa Éfeso
23 Depois de ficar algum tempo em Antioquia, ele foi embora. Atravessou a província da Galácia e o distrito da Frígia, indo de um lugar para outro e animando todos os cristãos.
24 Pa taq ri qꞌij riꞌ xopan jun achi aj Israel pa ri tinimit Éfeso ubꞌiꞌ Apolos, we achi riꞌ upetik pa ri tinimit Alejandría rech Egipto. Sibꞌalaj kanaꞌwik kachꞌawik, xuqujeꞌ retaꞌm ri utzij ri Dios.
24 Um judeu chamado Apolo, nascido na cidade de Alexandria, havia chegado a Éfeso. Ele falava muito bem e tinha um conhecimento profundo das Escrituras Sagradas .
25 Kꞌuttal choch ri kꞌutuꞌn rech ri Ajawxel. Xuya mayijabꞌal kꞌutuꞌn rech ri Jesús chike ri winaq, xaq xwi kꞌu retaꞌm ri qasanaꞌ ri xubꞌan ri Juan.
25 Era também instruído no Caminho do Senhor , falava com grande entusiasmo, e o seu ensinamento a respeito de Jesus era correto; porém conhecia somente o batismo de João.
26 Ri Priscila rachiꞌl ri Aquila are xkito tajin kutzijoj ri utzij ri Dios pa ri Sinagoga rukꞌ chuqꞌabꞌ, xkisikꞌij utukel xkibꞌij che ri ubꞌel usukꞌ ri utzij ri Dios.
26 Ele começou a falar com coragem na sinagoga . Priscila e o seu marido Áquila o ouviram falar; então o levaram para a casa deles e lhe explicaram melhor o Caminho de Deus.
27 Kꞌa te riꞌ ri Apolos xuchomaj keꞌ pa Acaya, ri alaxik kojonelabꞌ xkitaqchiꞌj rech keꞌek. Xkitaq bꞌik jun wuj chike ri kojonelabꞌ ri keꞌl pa Acaya, xkitzꞌibꞌaj chike chi we xopan ri Apolos utz kibꞌana chukꞌamawaꞌxik. Ri Apolos are xopanik, sibꞌalaj kꞌo xutayij chike ri kojonelabꞌ ri e kojoninaq rumal ri utoqꞌobꞌ ri Dios.
27 Quando Apolo resolveu ir para a província da Acaia, os cristãos de Éfeso o animaram e escreveram cartas para os irmãos de lá, pedindo que o recebessem bem. Chegando lá, ele ajudou muito aqueles que, pela graça de Deus, haviam crido.
28 Xretzelaj uwach ri kichomabꞌal ri winaq aꞌj Israel, chikiwach konojel ri winaq. Xukoj ri wuj tzꞌibꞌatalik chuqꞌalajisaxik chikiwach chi ri Jesús are Mesías.
28 Pois Apolo, com argumentos fortes, derrotava os judeus nas discussões públicas, provando pelas Escrituras Sagradas que Jesus é o Messias .
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.