Mateus 24
Tayta Diosninchi Isquirbichishan (QUB) vs NTLH
1 Chayno parlayta usharcur Templu cajpita Jesús llojshiycaran. Disïpuluncunaga Jesuspa ñaupanman witiycur niran: «¡Ricay! ¡Cay Temploga imano cuyayllapäshi caycan!»
1 Jesus saiu do pátio do Templo, e, quando já estava indo embora, os seus discípulos chegaram perto dele e chamaram a sua atenção para os edifícios do Templo.
2 Niptin Jesús niran: «¿Caycunaga cuyayllapaj caycan au? Ichanga willashayqui. Imayllaga llapan ricaycashayqui ushacangapämi. Manami ni juc rumillapis canan pergaraycashannöga pergarangapänachu.»
2 Então ele disse:
3 Chaypita Jesús aywacuran Olivos lömaman. Chaycho jamaraycaptin disïpuluncunaga shuynilla tapuran: «Willamay tayta. ¿Imaytaj Temploga chayno juchuchisha canga? Y ¿imataj rimëru canga cay pachaman cutimunayquipaj cashanta, cay pacha ushacänanpäna cashantapis musyanäcunapaj?» nir.
3 Jesus estava sentado no monte das Oliveiras. Então os discípulos chegaram perto dele e lhe perguntaram em particular: — Conte para nós quando é que isso vai acontecer. Que sinal haverá para mostrar que chegou o tempo de o senhor voltar e de tudo acabar?
4 Chaura Jesús niran: «Cuydä pipis engañashunquiman.
4 Jesus respondeu:
5 Achcajmi shamongapaj ‹Nogaga Cristumi cä› nir. Chayno nirmi achca runacunata engañangapaj.
5 Porque muitos vão aparecer fingindo ser eu e dizendo: “Eu sou o
6 May-chay nasyuncunachöpis guërra captin, guërra cananpaj cajta wiyarpis ama mancharinquicunachu. Rimëruga chaycunallarämi canga. Chayno captinpis cay pachaga manarämi ushacangarächu.
6 Não tenham medo quando ouvirem o barulho de batalhas ou notícias de guerras. Tudo isso vai acontecer, mas ainda não será o fim.
7 Intëru munducho juc nasyunwan juc nasyun pillyanga. Muchuypis intëruchömi cangapaj. Timlurpis fiyupami juc-lächo juc-lächo canga.
7 Uma nação vai guerrear contra outra, e um país atacará outro. Em vários lugares haverá falta de alimentos e tremores de terra.
8 Chayno captinpis chaycunaga canga gueshyaj warmita nanay charejno gallarinallanrämi.
8 Essas coisas serão como as primeiras dores de parto.
9 «Chay wichanga nogapitami gamcunata autoridäcunaman apashunquipaj. Fiyupa ñacachishushpayquimi wañuchishunquipaj. May-chaychöpis runacuna chiquishunquipämi.
9 — Depois vocês serão presos e entregues para serem maltratados e vocês serão mortos. Todos os odiarão por serem meus seguidores.
10 Chayno captin yäracaycämashanpitapis achcajmi guepaman cutengapaj. Nircorga guepaman mana cutejcunata chiquir autoridäcunaman apachenga castigasha cananpaj. Yäracoj-masincunawan jucnin-jucninmi chiquinaconga.
10 Nessa época muitos vão abandonar a sua fé e vão trair e odiar uns aos outros.
11 Achcajmi llulla profëtacuna yurimongapaj. Achcajtami llullapaypa engañangapaj.
11 Então muitos falsos
12 Fiyu cajcuna intërupa miraptinmi runacunaga manana cuyanacongapänapischu.
12 A maldade vai se espalhar tanto, que o amor de muitos esfriará;
13 Chayno captinpis, pimi ushananyaj nogaman yäracaman, chay cäga salbashami canga.
13 mas quem ficar firme até o fim será salvo.
14 Manaraj cay pacha ushacaptin Tayta Diospa maquincho cawananpaj cajtaga may-chaychöpis llapan runatarämi willapanga. Chayrämi ushacangaga.
14 E a boa notícia sobre o
15 «Profëta Daniel isquirbishannöllami Templuchöga pasaypa melanaypaj cajta ricanquipaj. (Cayta liguej cäga sumaj tantiyanqui)
15 E Jesus continuou:
16 Chayno captin Judeacho tiyaycajcuna jircacunaman gueshpir aywacuchun.
16 Então, os que estiverem na região da Judeia, que fujam para os montes.
17 Wasi jan'gancho caycajcunaga amana wasimanga yaycuchunnachu ni iman jorgojpis.
17 Quem estiver em cima da sua casa, no terraço, que fuja logo e não entre para pegar as suas coisas.
18 Chacrancho caycajpis amana wasimanga cutichunnachu ni röpan jorgojpis.
18 E quem estiver no campo, que não volte para casa a fim de buscar as suas roupas.
19 Wawallau, chay junajcuna gueshyaj caycaj warmicuna, itita chuchuycaj warmicuna.
19 Ai das mulheres grávidas e das mães com criancinhas naqueles dias!
20 Chaymi Tayta Diosta mañacunqui chay gueshpinayqui junäga tamya quillacho ni säbadu jamay junajchöpis mana cananpaj.
20 Orem a Deus para que vocês não tenham de fugir no inverno ou no sábado .
21 Chay wichanga runacuna fiyupami ñacanga. Chaynöga manami imaypis casharächu Tayta Dios cay pachata camashanpita-pacha. Ni yapayga chayno mananami imaypis cangapänachu.
21 Porque naqueles dias haverá um sofrimento tão grande como nunca houve desde que Deus criou o mundo; e nunca mais acontecerá uma coisa igual.
22 Acrashan runacunata cuyaparmi Tayta Diosga chay ñacay junajcunata wallcayächenga. Man'chäga manami pipis salbacunmanchu.
22 Porém Deus diminuiu esse tempo de sofrimento. Se não fosse assim, ninguém seria salvo. Mas, por causa do povo que Deus escolheu para salvar, esse tempo será diminuído.
23 «Chaymi pipis gamcunata ‹Tayta Dios cachamushan Cristo caychömi caycan› nishuptiqui ama riguinquichu. Pipis ‹chaychömi caycan› nishuptiquipis ama riguinquichu.
23 — Portanto, se alguém disser para vocês: “Vejam! O
24 Chay wichanga Cristo-tucojcuna, llulla profëtacuna yurimonga. Runacunata riguichinan cashami almiraypajcunata, milagrucunata ruranga. Chayno rurar Tayta Dios acrashan caj runacunatapis engañayta ashengami.
24 Porque aparecerão falsos profetas e falsos messias, que farão milagres e maravilhas para enganar, se possível, até o povo escolhido de Deus.
25 Manaraj chayno captinmi gamcunataga musyanayquipaj willapashcä.
25 Prestem atenção! Eu estou lhes dizendo tudo isso, antes que aconteça.
26 Pipis ‹Tayta Dios cachamushan Cristo chunyajchömi caycan› nishuptiquipis ama ricaj aywaychu. ‹Wasi rurichömi caycan› nishuptiquipis ama riguinquichu.
26 — E, se disserem: “Vejam! Ele está no deserto”, não vão lá. Ou ainda: “Vejam! Ele está escondido aqui”, não acreditem.
27 Noga Destinädu Runaga cutimushaj syëlucho illguy achicyamojnörämi.
27 Porque, assim como o relâmpago risca o céu, do nascente até o poente, assim será a vinda do
28 Rimaypis canmi. Imapis wañushata mayarga maymanpis allgaycuna shuntacanmi. Chaynömi Destinädu Runa cutimuptëpis llapan musyanga.
28 — Onde estiver o corpo de um morto, aí se ajuntarão os urubus.
29 «Fiyupa ñacaycuna päsariptillanmi intipis chacacäconga. Quillapis mana achicyamonganachu. Goyllarcunapis shicwacamonga. Janaj pachapis fiyupami sicsicyanga.
29 Jesus disse:
30 Chaypitanami noga Destinädu Runa cutimunäpaj señal yurenga. Chaura noga Destinädu Runataga llapan ricamanga pucutay janancho achicyaypa achicyar munayniyoj cutiycämojta. Chayno cutiycämojta ricamashpanmi may-chaychöpis runacuna mancharir wagangapaj.
30 Então o sinal do
31 Sinchipa trompëta wagamuptin anjilnëcunata cachashaj intërupa aywananpaj. Paycunami llapan acrashä cajcunata may-chaypitapis shuntamonga.
31 A grande trombeta tocará, e ele mandará os seus anjos para os quatro cantos da terra. E os anjos reunirão os escolhidos de Deus de um lado do mundo até o outro.
32 «Ïgus yörata ricar yachacuy. Rämancuna llulluyaptin, öjancuna chillguiyta gallaycuptin musyanquinami tamya gallaycunanpaj cashanta.
32 Jesus disse ainda:
33 Chaynöllami willashäcunata ricarga musyanquipaj Destinädu Runa shamunäpaj wallcana pishiycashanta.
33 Assim também, quando virem acontecer essas coisas, fiquem sabendo que o tempo está perto, pronto para começar.
34 Sumaj tantiyacuy. Canan cawaycaj runacuna manaräpis wañuptinmi chaycunaga cumlicangapaj.
34 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: essas coisas vão acontecer antes de morrerem todos os que agora estão vivos.
35 Janaj pachapis cay pachapis ushacangami. Noga nishäcunami ichanga mana illgangapächu. Nishäcunaga llapanmi cumlenga.
35 O céu e a terra desaparecerão, mas as minhas palavras ficarão para sempre.
36 «Destinädu Runa cutimunä cajtaga Tayta Diosllami musyan imay junaj imay öra cananpaj cashantapis. Chaypita cäga manami pipis musyanchu, ni anjilnincunapis, ni Wamranpis.
36 Jesus continuou, dizendo:
37 «Destinädu Runa cutimunä junäga caycanga unay Noé cawashan wichannömi.
37 A vinda do
38 Yacuwan llapanta ushacächinanpaj wallcallana pishiycashan wichanga micurcaycaran, upurcaycaran, majachacaycaran. Chayno cawaran Noé büquiman yaycushan junajyajmi.
38 Pois, antes do dilúvio, o povo comia e bebia, e os homens e as mulheres casavam, até o dia em que Noé entrou na barca.
39 Manaraj yacu ñitiptenga ima päsananpaj cashantapis runacuna manami musyaranchu. Chayno mana yarpashan örami noga Destinädu runapis illajpita shamushaj.
39 Porém não sabiam o que estava acontecendo, até que veio o dilúvio e levou todos. Assim também será a vinda do Filho do Homem.
40 Chay öra ishcaj runa chacracho aruycaptin jucajtami pushaconga; jucajta cachayconga.
40 — Naquele dia dois homens estarão trabalhando na fazenda: um será levado, e o outro, deixado.
41 Ishcay warmi maraycho iwal agaycaptin jucajtami pushaconga; jucajta cachayconga.
41 Duas mulheres estarão no moinho moendo trigo: uma será levada, e a outra, deixada.
42 ¡Chaymi camaricushalla carcaycanqui! Manami musyanquichu imay öra Taytayqui cutimunanpaj cashantapis.
42 Fiquem vigiando, pois vocês não sabem em que dia vai chegar o seu Senhor.
43 Ichanga cayta sumaj musyanquiman: Imay öra suwa yaycunantapis wasiyoj musyarga wasinta täpanmanmi. Ricchaycällarmi waranman suwa yaycunanta.
43 Lembrem disto: se o dono da casa soubesse quando ia chegar o ladrão, ficaria vigiando e não deixaria que a sua casa fosse arrombada.
44 ¡Chaynölla gamcunapis camaricusha carcaycanqui! Destinädu Runaga cutimushaj mana yarpashachömi.
44 Por isso vocês também fiquem vigiando, pois o Filho do Homem chegará na hora em que vocês não estiverem esperando.
45 «¿Piraj tincun alli uywayman, tantiyaj uywayman? Alli uyway captin, tantiyaj uyway captenga patrunnin churan llapanninta ricananpaj. Chauraga paynami örancho waquin cajta garachin.
45 Jesus disse ainda:
46 Cushishami canga, patrunnin cutimur mincacushannölla ruraycajta tarishan uywayga.
46 Feliz aquele empregado que estiver fazendo isso quando o patrão chegar!
47 Chayno allita rurashanpitami patrunnenga llapan ima-aycantapis chay uywaypa maquinman cachayconga.
47 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o patrão vai colocá-lo como encarregado de toda a sua propriedade.
48 Mana alli uyway carmi ichanga yarpanga ‹patrunnëga manarämi cutimongarächu› nir.
48 Mas, se o empregado for mau, pensará assim: “O meu patrão está demorando muito para voltar.”
49 Chayno yarparmi uyway-masincunata maganga. Upyaj-masincunawan micur upyar carcaycanga.
49 Então começará a bater nos seus companheiros, e a comer, e a beber com os bêbados.
50 Chayno caycaptinmi patrunnin illajpita cutimonga mana yarpashan junaj, mana musyashan öra.
50 E o patrão voltará no dia em que o empregado menos espera e na hora que ele não sabe.
51 Chayno mana alli ruraycajta tarerga fiyupami castiganga. Waquin janan shongucunatawan iwalmi ñacayman garpurenga. Chaychörämi wagashpan quiruncunatapis uchur fiyupa ñacanga.
51 Aí o patrão mandará cortar o empregado em pedaços e o condenará a ir para o lugar aonde os hipócritas vão. Ali ele vai chorar e ranger os dentes de desespero.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.