Juízes 11

Ashéninka Perené (PRQ) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Tzimatsi aparoni ishininka Israel-iiti ipaita Jefté, iriipirori owayiri inatzi, iriitaki nampitarori Wakaniki, otomi aparoni mayimpiro, iwaiyan-takairo ipaitai-tziri Waka, ikantai-tziri iñaaniki iriroriiti Galaad.
1 Jefté, da região de Gileade, era um soldado valente. O seu pai se chamava Gileade, e a sua mãe era uma prostituta.
2 Iro kantacha yoka Waka tzimatsi pasini iina, irootaki iwaiyan-takaaki aajatzi. Ikanta yantari-yitanaki iwaiyani, imisitowai-takiri Jefté iwankoki asitariri, ikantai-takiri: “Pisitowi pisaiki iwankoki asitairi, awiroka owaiyani kooya mayimpiro.”
2 A esposa de Gileade também teve filhos. Quando cresceram, eles expulsaram Jefté, dizendo: — Você não vai herdar nada do nosso pai porque é filho de outra mulher.
3 Irootaki isiya-pithatan-takariri Jefté iririntzi-payi, jataki inampitaro Kamiithaariniki. Ari yapatotaki anta oshiki pirantziiti atziri, iriitaki itsipa-minthatari.
3 Jefté fugiu dos seus irmãos e foi morar na terra de Tobe. Lá alguns homens ordinários se juntaram a ele, e andavam juntos.
4 Okanta apaata pokaki Pityaankaarini-satzi iwayiritari Israel-iiti.
4 Algum tempo depois os amonitas foram guerrear contra o povo de Israel.
5 Ikanta iwayiri-jiitara, ari ityaantai-takiri jiwari-payi Wakani-satzi yaakitiri Jefté isaikira irirori Kamiithaarini.
5 Quando isso aconteceu, os chefes de Gileade foram buscar Jefté na terra de Tobe
6 Ikantai-tapaakiri: “Pimpoki, nonintzi pijiwatina awiroka ankarajiiti owayirityaari Pityaankaarini-satzi.”
6 e disseram: — Venha com a gente e seja o nosso chefe na guerra contra os amonitas.
7 Iroka ikantzi Jefté yakawakiri jiwari-payi poñaachari Wakaniki: “Airo okantzi, tima oshiki pikisa-niinta-jiitakina awirokaiti, pimisitowakina iwankoki asitanari. ¿Ipaitama pipoka-sitan-tanari piñaakiro imaimanitai-tzimi?”
7 Jefté respondeu: — Eu sei que vocês me odeiam; e odeiam tanto, que me fizeram sair da casa do meu pai. Como é que vocês vêm me pedir ajuda, agora que estão em dificuldade?
8 Ikantajiitzi jiwari-payi poñaachari Wakaniki: “Irootaki nopoka-sitan-tamiri iroñaaka. Pimpoki antsipata-wakaiyaa owayirityaari Pityaankaarini-satzi. Tima awiroka jiwatairini ikaratzi nampitarori anta Wakaniki.”
8 — Nós viemos falar com você porque queremos que comande todo o povo de Gileade na luta contra os amonitas! — responderam eles.
9 Ikantzi Jefté: “Awiroka-rika nintatsi nojati owayirityaari Pityaankaarini-satzi, iriirika Pawa kantakai-yaaroni, aritaki nomatakiro nojiwatimi.”
9 Jefté disse: — Se me levarem de volta para casa a fim de lutar contra os amonitas, e se o
10 Ikantzi jiwari-payi: “Iriitaki Pawa yotatsi, aritaki nomatakimiro onkarati pinkantinari.”
10 Eles responderam: — Sim. Nós faremos como você diz. O
11 Jataki Jefté iyaatanakiri pokasita-kiriri, iwakiri atziri-payi iwinkathari-titajyaari aajatzi ijiwatairi iwayiriiti. Okanta anta Aminaironi, ari yapiitakiro Jefté okaratzi ikantakiriri owakira ipokanaki, iro inkiman-tyaariri pasini-payi owayiriiti.
11 Aí Jefté foi com os chefes de Gileade, e o povo o colocou como governador e chefe. E em Mispa, na presença do Senhor , Jefté fez o povo jurar que faria tudo o que havia sido dito.
12 Ikanta ikaratakiro ikantayitakiri, ityaantaki jatasitirini iwinkathariti Pityaankaarini-satzi, isampitiri, inkantiri: “¿Ipaitama pikisako-niintari pinintantari piwayirityaana?”
12 Então Jefté enviou mensageiros ao rei dos amonitas. Os mensageiros disseram: — O que é que vocês têm contra mim? Por que invadiram o meu país?
13 Iroka ikantzi iwinkathariti Pityaankaarini-satzi yakawakiri ityaantani Jefté: “Nopokatzii naajiro noipatsiti, opoñaanakaro katonko osaikira nijaa Poimarini irojatzi kiriinka osaikira nijaa Sakochaaroni. Ari okimitari isitowa-kirotziro ooryaatsiri, opoñaanakaro otzisi-masiki irojatzi tsika ikyaa-kirotziro ooryaatsiri osaikira nijaa Owaryiinkaarini. Tima irootaki yayitakinari pairani piwaisatziti isitowan-taari Apitantoniki. Nonintzi iroñaaka poipyaa-jinaro kamiitha-piroini.”
13 O rei dos amonitas respondeu: — Quando os israelitas saíram do Egito, tomaram a minha terra, desde o rio Arnom até os rios Jaboque e Jordão. Agora, sem luta, vocês devem devolver a minha terra.
14 Ipoñaa ityaantaki Jefté pasini jatasitirini iwinkathariti Pityaankaarini-satzi,
14 Jefté mandou outros mensageiros ao rei dos amonitas
15 ikantapaakiri: “Ikantakaan-tzimi Jefté: ‘Naakaiti-witaka icharini-payi Israel-iiti, tira noñaajiro yaapithatan-takariri iipatsiti Athataa-wini-satzi, aajatzi awirokaiti Pityaankaarini-satzi.
15 com a seguinte resposta: — O povo de Israel não tomou a terra de Moabe nem a terra de Amom.
16 Tima pairani isitowan-taari Apitantoniki nowaisatzitini, ikinanajiro otzisi-masiki irojatzi Inkaariki Kityonkaari, yawisanaki irojatzi yariitan-takari Tasorinchaariniki.
16 Quando os israelitas saíram do Egito, foram pelo deserto até o golfo de Ácaba e daí até Cades.
17 Ityaanta-witaka jatasita-kiriri iwinkathariti Kiraarini-satzi, inkantiri: ‘Pisinitina nonkinanaki pipatsitiki.’ Iro kantacha ti isinitiri inkini-mota-nakiri. Ikantawitakari aajatzi iwinkathariti Athataa-wini-satzi, ti isinitiri aajatzi inkini-motiri. Irootaki isaikan-tapaakari Tasorinchaariniki.
17 Eles mandaram mensageiros ao rei dos edomitas, pedindo licença para passar pelas suas terras, mas ele não deixou. Então os israelitas pediram a mesma coisa ao rei de Moabe, porém ele também não deixou. Por isso os israelitas ficaram em Cades.
18 Ikinawaitaki otzisi-masiki, itapota-nakiro iipatsiti Kiraarini-satzi, ari ikimita-kirori iipatsiti Athataa-wini-satzi. Okanta iwiraaka anta Kamiñaariniki, iwitsika-paaki iwanko-thaanti intatzikiro. Titzimaita ijati intatzikiro, tima irootaki iipatsiti Athataa-wini-satzi.
18 — Eles foram pelo deserto. Rodearam a terra dos edomitas e dos moabitas e chegaram até a parte leste de Moabe, no outro lado do rio Arnom. Acamparam ali, mas não atravessaram o rio porque estava na fronteira de Moabe.
19 Ityaanta-witaka jatasitirini Sehón, iwinkathariti Tonkaarisatzi nampitarori anta Karawiniki, ikantawitakari isinitiri inkinanaki iipatsiti ijatantyaari iipatsitiki irirori.
19 Aí os israelitas mandaram mensageiros a Seom, o rei amorreu de Hesbom, e pediram licença para atravessar aquele país a fim de poderem chegar à sua terra.
20 Ti ininti Sehón inkini-mota-nakiri iipatsitiki, yapatotaki iwayiriti, itzima-sitakiri Aatzikaitoniki, iwayirita-wakari.
20 Mas Seom não deixou. Levou todo o seu exército, acampou em Jasa e atacou o povo de Israel.
21 Iro kantacha ikamintha Pawa, Iwawani Israel, iriitaki kantakaa-karori, iwanakiri Sehón, yapirota-nakiri iwayiriti. Ari ikinakairori Pawa yaapithatan-tanakariri iipatsiti Tonkaarisatzi.
21 Mas o Senhor , o Deus de Israel, fez com que os israelitas derrotassem Seom e todos os seus homens. E assim os israelitas conquistaram toda a terra que era dos amorreus.
22 Opoñaanakaro katonko osaikira nijaa Poimarini irojatzi kiriinka osaikira nijaa Sakochaaroni. Ari okimitakari isitowa-kirotziro ooryaatsiri, opoñaanakaro otzisi-masiki irojatzi tsika ikyaa-kirotziro ooryaatsiri osaikira nijaa Owaryiinkaarini.
22 Tomaram toda a terra dos amorreus: desde o rio Arnom, ao Sul, até o rio Jaboque, ao Norte; e, desde o deserto, a Leste, até o rio Jordão, a Oeste.
23 ¿Pininta-tziima paapithainaro noipatsiti ipakinari pairani Pawa yaapithata-kiriri Tonkaarisatzi?
23 Assim, foi o Senhor , o Deus de Israel, quem expulsou os amorreus para o seu povo, os israelitas.
24 Tima otzimi-rika yasitakai-yaamiri piwawa-niroti Kitsirinkan-taniri, pasi onatzi awiroka. Aritaki okanta. Ari nokimitari naakaiti aajatzi, nasiyitaro okaratzi yasita-kayinari Nowawani Pawa.
24 E agora vocês querem tentar tomar a terra de volta? Podem ficar com tudo o que Quemos, o deus de vocês, lhes deu. — Mas nós vamos ficar com tudo o que o
25 ¿Pisiyakaantzima panairi piriipirotzi yoka Balac, itomi Zipor, iwinkathariti Athataa-wini-satzi? Ti impokajiiti irirori, iwayirityaana.
25 Você pensa que é melhor do que Balaque, filho de Zipor, que era rei de Moabe? Será que alguma vez ele desafiou Israel? Quando foi que ele guerreou contra nós?
26 Tima awisaki oshiki osarintsi nonampitaro anta Karawiniki, Sapokaariniki, maaroni okaratzi otsipa-nampi-yitari anta, aajatzi anta othapyaaki Poimarini. ¿Ipaitama kaari paantaro pairani iroka kipatsi?
26 Durante trezentos anos o povo de Israel morou em Hesbom e Aroer. Morou também nas cidades vizinhas e em todas as outras cidades das margens do rio Arnom. Por que foi que vocês não tomaram essas cidades de volta durante todo esse tempo?
27 Tira naakaiti poñaakaan-tyaamini, awirokaiti poñaakaantasitaro pinintzi piwayirityaana. Iro kantacha apatziro iyotzi Pawa, iriitaki amina-kota-jinani naakaiti aajatzi awirokaiti.’ ”
27 Não! Eu não fiz nada de errado contra vocês. Vocês é que fazem mal, querendo lutar contra mim. O Senhor é o juiz. Ele decidirá hoje entre os israelitas e os amonitas.
28 Titzimaita inkimisanti iwinkathariti Pityaankaarini-satzi ikantawita-kariri Jefté.
28 Mas o rei dos amonitas não quis ouvir a mensagem que Jefté havia mandado.
29 Ikanta Itasorinka Pawa, ikantakaa-nakari Jefté, jataki yaminiro iipatsiti Wakani-satzi, aajatzi irasi icharini-payi Manasés. Ari yapatotanaki ishininka-payi inintzi yaapithatantiro intsipatakyaa-rika irirori. Ipoñaa ipiyaaro ikinapajiro Aminaironiki saikatsiri anta Wakaniki. Ipoñaa yawisanaki Jefté ikinaki iipatsitiki Pityaankaarini-satzi.
29 Então o Espírito do Senhor dominou Jefté, e ele atravessou Gileade e Manassés e voltou para Mispa, em Gileade. Dali foi para Amom
30 Tzimatsi ikasiya-kaakiriri Jefté Pawa, ikantakiri: “¡Pawa! Aririka pinkanta-kaakyaaro napirotiri Pityaankaarini-satzi,
30 e prometeu ao Senhor o seguinte: — Se fizeres com que eu vença os amonitas,
31 ari nompomita-kimiri itawajyaaroni iwithatyaana nowankoki aririka nariitajyaa nowayirityaa.”
31 eu queimarei em sacrifício aquele que sair primeiro da minha casa para me encontrar quando eu voltar da guerra. Eu o oferecerei em sacrifício a ti.
32 Ari ijatanaki Jefté yaapithatiri iipatsiti Pityaankaarini-satzi, iwayiritakari, ikantakaakaro Pawa yapirotakiri iwayiritani.
32 Então Jefté atravessou o rio para lutar contra os amonitas, e o Senhor lhe deu a vitória.
33 Tima oshiki iwamaaki Jefté ikisaniintani, yasitaaro okaratzi 20 nampitsi tzimayita-tsiri anta ipaitai-tziro: Sapokaarini, Kashitaarini, aajatzi Chochokitinkaarini. Aripaiti impira-waitakari Israel-iiti maaroni Pityaankaarini-satzi.
33 Ele derrotou os amonitas desde Aroer até perto de Minite — vinte cidades ao todo — e continuou até Abel-Queramim. Houve uma grande matança, e os israelitas derrotaram os amonitas.
34 Ikanta ipiyaaro Jefté iwankoki anta Aminaironiki, osiya-sita-waari yapintoti irisinto, omitaa-mitaa-waita owisiryaa-winta-waari okampinita-kaakiro owisiryaa-minto-payi. Aparoni okanta irisinto, tikatsi pasini.
34 Quando Jefté voltou para a sua casa, em Mispa, a sua filha saiu ao seu encontro, dançando e tocando pandeiro. Era filha única; ele não tinha mais nenhuma filha ou filho.
35 Tima antaroiti iwasiritanaka iñaakiro irisinto, isara-nakiro iithaari, ikantziro: “¡Ñaamisa, nosinto, antaroiti piwasirita-kaana! ¡Awirokataki owaaripirotakaantinani, tima tzimatsi nokasiya-kaakiriri Pawa, ontzimatyii nomonkaratiniri nokanta-kiriri!”
35 Quando Jefté a viu, ficou desesperado, rasgou as suas roupas e disse: — Ah! Minha filha! Você está partindo o meu coração! Por que tem de ser você quem me vai fazer sofrer? Eu fiz uma promessa a Deus, o
36 Akanakiri iroori, okantzi: “Apaá, pimatina okaratzi pikasiya-kaaki-niriri Pawa, tima imatakimiro irirori yiitsinampaa-kaakimiri Pityaankaarini-satzi piwayiritani.
36 Ela respondeu: — Se o senhor fez uma promessa ao
37 Apatziro nonintzi pisinitina apiti kasiri nojati otzisi-masiki, nonkarata-nakiri naapatyaa-minthatani, ari niraako-waityaa, tima nonkamatyii, airo noñiiro intzimi notsipatari.”
37 E continuou: — Só peço uma coisa: deixe que eu vá com as minhas amigas pelos montes e chore durante dois meses porque nunca chegarei a ser mãe.
38 Isinitakiro Jefté irisinto ojati apiti kasiri onkinawaiti otzisi-masiki, ari okaratanakiri otsipa-minthatani, antaroiti iraakowaitaka tima onkamatyii airo oñiiro ayi iroori oimi.
38 E o pai deixou que ela fosse por dois meses. Então ela e as suas amigas saíram pelas montanhas, chorando porque ela nunca chegaria a ser mãe.
39 Okanta apaata, piyaja owankoki, imatakiro asitarori okaratzi ikasiya-kaaki-niriri Pawa. Kamaki irisinto Jefté, tira oñaajiri iroori sirampari.
39 Depois dos dois meses, ela voltou para o pai. E ele fez o que havia prometido a Deus. Assim ela morreu virgem. Daí veio o costume de as mulheres israelitas
40 Irootaki amitantarori mainaroiti Israel-iiti ojata-piintzi osarintsiki iraakowaita-jyaaro irisinto Jefté, Wakani-satzi, onkarati 4 kitaitiri osaikawaiti otzisi-masiki.
40 saírem durante quatro dias, todos os anos, para chorar pela filha de Jefté, o gileadita.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Juízes 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.