Gênesis 42
Ashéninka Perené (PRQ) vs ARA
1 Ikanta ikimaki Jacob tzimatsi owaritintsi Apitantoniki, ikantakiri itomi-payi: “¿Ipaitama paminamintha-tawakaantari?
1 Sabedor Jacó de que havia mantimento no Egito, disse a seus filhos: Por que estais aí a olhar uns para os outros?
2 Nokimaki tzimatsi owaritintsi Apitantoniki. Pijati pamanan-takiti, aajai = kari atashi.”
2 E ajuntou: Tenho ouvido que há cereais no Egito; descei até lá e comprai-nos deles, para que vivamos e não morramos.
3 Ari ijajiitanaki 10 iririntzi-payi José, itomira Jacob, yamananti owaritintsi Apitantoniki.
3 Então, desceram dez dos irmãos de José, para comprar cereal do Egito.
4 Iro kantacha, ti isinitiri Jacob ijati Benjamín, iririntzi okaakiini José. Tima itharowakaa-tyaari iriri awishi-motziri = kari kowiinkari.
4 A Benjamim, porém, irmão de José, não enviou Jacó na companhia dos irmãos, porque dizia: Para que não lhe suceda, acaso, algum desastre.
5 Ikanta ijajiitakini itomi-payi Israel, ari ikarajii-tanakiri pasini-payi atziri jatatsiri yamananti owaritintsi. Tima maaroni Owintiniki iñaitakiro tashitsi.
5 Entre os que iam, pois, para lá, foram também os filhos de Israel; porque havia fome na terra de Canaã.
6 Iriitakira José jiwatatsiri Apitantoniki, iriitaki pimantzi-niriri owaritintsi atziri-payi poñaayi-tachari pasiniki nampitsi. Ikanta yariijiitaka iririntzi José, ityiirowa-sitapaa-kari, yoiyootapaaka kipatsiki.
6 José era governador daquela terra; era ele quem vendia a todos os povos da terra; e os irmãos de José vieram e se prostraram rosto em terra, perante ele.
7 Iyotawakiri José iririntzi-payi iñaawaki-rira. Ikimi-takaan-takari ti iyotiri, isinchiin-kata-tziiri isampitziri, ikantziri: “¿Tsikama pipoñaaka awirokaiti?” Ikantajiitzi irirori: “Nopoñaaro Owintiniki, nopoki namananti owaritintsi.”
7 Vendo José a seus irmãos, reconheceu-os, porém não se deu a conhecer, e lhes falou asperamente, e lhes perguntou: Donde vindes? Responderam: Da terra de Canaã, para comprar mantimento.
8 Tima iyowitawakari José iririntzi-payi, titzimaita iyotapajiri irirori-payi.
8 José reconheceu os irmãos; porém eles não o reconheceram.
9 Ari ikinkisiryaa-nakiro imisitakiri pairani José, ikantana-kiri iririntzi-payi: “¡Iitaimpyaa-wairintzi pinajiitzi! Pipokajii-tatzii paminiro tzimatsi-rika nonampiki kaari kisakowin-tachani piwayiri-tyaaro.”
9 Então, se lembrou José dos sonhos que tivera a respeito deles e lhes disse: Vós sois espiões e viestes para ver os pontos fracos da terra.
10 Ikantajiitzi iririntzi: “¡Ti pinkatharí! Apatziro nopokajiitzi namananti owaritintsi.
10 Responderam-lhe: Não, senhor meu; mas vieram os teus servos para comprar mantimento.
11 Maaroni nokarataki aparoni ikanta asitanari. Kamiitha-siri nonajiitzi. Ti naaka iitaimpyaa-wairintzi.”
11 Somos todos filhos de um mesmo homem; somos homens honestos; os teus servos não são espiões.
12 Aikiro isintsi-tatzii José ikantziri: “Pithaiyaa, pipokajii-tatzii paminiro nonampi.”
12 Ele, porém, lhes respondeu: Nada disso; pelo contrário, viestes para ver os pontos fracos da terra.
13 Ikantajiitzi iririntzi: “Naakaiti, nopoñaa Owintiniki, nokarawi-jiita 12 nirintzi-tawakaa, aparoni ikanta asitanari. Irojatzi isaikanaki pasini iyaapitsi nirintzi itsipatari asitanari. Pyaaka aparoni, ti noñaajiri.”
13 Eles disseram: Nós, teus servos, somos doze irmãos, filhos de um homem na terra de Canaã; o mais novo está hoje com nosso pai, outro já não existe.
14 Yapiitana-kiro José ikantziri: “Aritaki nokantakimi. Iitaimpyaa-wairintzi pinatzi.
14 Então, lhes falou José: É como já vos disse: sois espiões.
15 Iroka noyotan-tyaamiri: Tima airo pijajiitaji pinampiki airorika pamanari iyaapitsi pirintzi. ¡Omaapiro-tatyaa!
15 Nisto sereis provados: pela vida de Faraó, daqui não saireis, sem que primeiro venha o vosso irmão mais novo.
16 Apatziro impiyaji aparoni pirintzi yaakitiri iyaapitsi. Irojatzi isaikawaki pasini-payi yasitakoi-tiri. Ari noñiirori omaapiro-rika pikantaki-nari. Aririka pinthaiya-kyaa, awiroka iitaimpyaa-wairintzi. ¡Omaapiro-tatyaa!”
16 Enviai um dentre vós, que traga vosso irmão; vós ficareis detidos para que sejam provadas as vossas palavras, se há verdade no que dizeis; ou se não, pela vida de Faraó, sois espiões.
17 Yasitako-takaan-takiri José maaroni iririntzi-payi okaratzi mawa kitaitiri.
17 E os meteu juntos em prisão três dias.
18 Okanta omonkarataka mawa kitaitiri, ikantajiri: “Nopinkatha-tziri naaka Pawa. Aririka pinkimisantina, airo pikamajiitzi.
18 Ao terceiro dia, disse-lhes José: Fazei o seguinte e vivereis, pois temo a Deus.
19 Omaapiro-rika pikamiitha-siri-jiitzi, pookanaki aparoni pirintzi yasitakoi-tiri, pijataji awiroka-payi paanaji owaritintsi iyaari piwaiyani-payi.
19 Se sois homens honestos, fique detido um de vós na casa da vossa prisão; vós outros ide, levai cereal para suprir a fome das vossas casas.
20 Aririka pamakiri iyaapitsi pirintzi, ari noyotiri omaapiro pikantaki-nari. Airorika, aritaki pinkamaki.” Imajiitakiro okaratzi ikantaki-riri iririntzi, José.
20 E trazei-me vosso irmão mais novo, com o que serão verificadas as vossas palavras, e não morrereis. E eles se dispuseram a fazê-lo.
21 Ari ikantawakaa-naka irirori: “Tima omaapiro ti anisironkatiri aririntzi, ti ankimisantiri ikantawi-takairi pairani: ‘Airo piwasinonkaa-waitana,’ añaawitakari ikimaatsi-waitaka. Irootaki añaantarori iroñaaka asinonkaa-waita aroka-payi.”
21 Então, disseram uns aos outros: Na verdade, somos culpados, no tocante a nosso irmão, pois lhe vimos a angústia da alma, quando nos rogava, e não lhe acudimos; por isso, nos vem esta ansiedade.
22 Ari ikantanaki Rubén: “Tima nokantawitakami pairani airo piwasinonkaa-waitziri aririntzi. Ti pinkimisanta-jiitina. Ontzimatyii atsipityaaro iroñaaka iwasankitaa-wintaitajiri ikamakira.”
22 Respondeu-lhes Rúben: Não vos disse eu: Não pequeis contra o jovem? E não me quisestes ouvir. Pois vedes aí que se requer de nós o seu sangue.
23 Titzimaita iyojiiti ikimakiri José okaratzi ikinkitha-waijiitziri. Tima inkinkitha-waitakayiri José iririntzi-payi tzimatsi owaaka-kotziriri iñaani inkimatha-tantyaariri.
23 Eles, porém, não sabiam que José os entendia, porque lhes falava por intérprete.
24 Ari ijapitha-tapaintziri José iririntzi-payi, iraanaka. Ipoñaa ipiyapaaka isaikajiitaki, ikinkitha-waitakaa-pajiri. Yaakiri Simeón, yooso-takaan-takiri, maaroni iñaajii-takiri.
24 E, retirando-se deles, chorou; depois, tornando, lhes falou; tomou a Simeão dentre eles e o algemou na presença deles.
25 Ikantakiri impira-tani ijaikitiniri owaritintsi, yoipyaaji-niri iiriikiti, intiyitainiri owaritintsiki. Impawajiri aajatzi iwanajyaari awotsiki. Imataikiro ikantakiri José.
25 Ordenou José que lhes enchessem de cereal os sacos, e lhes restituíssem o dinheiro, a cada um no saco de cereal, e os suprissem de comida para o caminho; e assim lhes foi feito.
26 Ari ikyaakaa-najiri ipira-payi owaritintsi, jaitijiitaji.
26 E carregaram o cereal sobre os seus jumentos e partiram dali.
27 Ikanta ariijiitajani tsika imaajii-tapaaki, yaminakiro ititantarori owaritintsi aparoni iririntzi, inintzi impiri iyaari ipira. Iñaatzii ititaka iiriikiti, iwaitaki-niri opaantiki ititaminto.
27 Abrindo um deles o saco de cereal, para dar de comer ao seu jumento na estalagem, deu com o dinheiro na boca do saco de cereal.
28 Ikantziri iririntzi-payi: “Piñiiri noiriikiti yoipyaaja-nari. Yoka aka.” Antaroiti itharowa-jiitanaki, piyonkawaitanaka, ikantawakaa-jiita: “¿Tsikama inkantajairika Pawa?”
28 Então, disse aos irmãos: Devolveram o meu dinheiro; aqui está na boca do saco de cereal. Desfaleceu-lhes o coração, e, atemorizados, entreolhavam-se, dizendo: Que é isto que Deus nos fez?
29 Ikanta yariijiitaja Owintiniki, ikamantapa-jiri asitariri okaratzi awishi-motakiriri, ikantapa-jiri:
29 E vieram para Jacó, seu pai, na terra de Canaã, e lhe contaram tudo o que lhes acontecera, dizendo:
30 “Isinchiin-kawaitakina iñaanatana pinkatha-ritatsiri anta, isiyakaan-takina naakami iitaimpyaa-wairintzi, naminatziiro inampi.
30 O homem, o senhor da terra, falou conosco asperamente e nos tratou como espiões da terra.
31 Ari nakanakiri naaka, nokantana-kiri: ‘Kamiithari atziri nonajiitzi, ti naaka iitaimpyaa-wairintzi.
31 Dissemos-lhe: Somos homens honestos; não somos espiões;
32 Nokarawi-jiita 12 nirintzi-tawaka, aparoni ikanta asitanari. Tzimatsi aparoni pyainchari, ti noñaajiri nontsipa-tajyaari. Iriima iyaapitsi irojatzi isaikanaki irirori Owintiniki itsipatari asitanari.’
32 somos doze irmãos, filhos de um mesmo pai; um já não existe, e o mais novo está hoje com nosso pai na terra de Canaã.
33 Ikantana-kina irirori: ‘Ari noñaantakyaami omaapiro-rika pikantana kamiitha atziri pinajiitzi. Pookanakina aparoni pirintzi, pimpiyi awiroka-payi paanaji owaritintsi iyaari piwaiyani-payi.
33 Respondeu-nos o homem, o senhor da terra: Nisto conhecerei que sois homens honestos: deixai comigo um de vossos irmãos, tomai o cereal para remediar a fome de vossas casas e parti;
34 Ontzimatyii pamajinari iyaapitsi pirintzi. Ari noñiimiri omaapiro pikantanari kamiitha pinajiitzi, ti pikimityaari iitaimpyaa-wairintzi. Ari napakaajiri pirintzi, kantatsi pamananta-waiti nampitsiki tikatsi thañaa-pitha-tyaamironi.’ ”
34 trazei-me vosso irmão mais novo; assim saberei que não sois espiões, mas homens honestos. Então, vos entregarei vosso irmão, e negociareis na terra.
35 Ikanta isokapajiro owaritintsi, iñaatzii ititako-yitaka iiriikiti. Antaro itharowa-jiitanaki imatzitana-karo iriri, tima iñaakiri ititako-yitaka iiriikiti.
35 Aconteceu que, despejando eles os sacos de cereal, eis cada um tinha a sua trouxinha de dinheiro no saco de cereal; e viram as trouxinhas com o dinheiro, eles e seu pai, e temeram.
36 Ikantzi Jacob: “Irootaintsi pinthonki-tinari pirintzi-payi. Ti añaajiri José, ari pikimitaa-kiri iroñaaka Simeón. Aikiro pikowatzii payitinari Benjamín. Antaro okantzimo-niintakana naaka.”
36 Então, lhes disse Jacó, seu pai: Tendes-me privado de filhos: José já não existe, Simeão não está aqui, e ides levar a Benjamim! Todas estas coisas me sobrevêm.
37 Ikantana-kiri Rubén asitariri: “Pisinitinari Benjamín, naaka aamaakowin-tyaarini. Aritaki namajimiri. Airorika namajiri, piwamairi apitiroiti notomi naaka.”
37 Mas Rúben disse a seu pai: Mata os meus dois filhos, se to não tornar a trazer; entrega-mo, e eu to restituirei.
38 Yapiitana-kiro Jacob, ikantanaki: “Airo nosinitziri iyaatimi pirintzi. Tima kamaki José iririntzi okaakiini irirori, aparoni ikanta isaikanaji. Tzimatsi-rika awishi-motakirini, awiroka kantakaan-tironi nonkaman-tajyaari, kaari ayinani nantyasiparinka, nowasirinka aajinani.
38 Ele, porém, disse: Meu filho não descerá convosco; seu irmão é morto, e ele ficou só; se lhe sucede algum desastre no caminho por onde fordes, fareis descer minhas cãs com tristeza à sepultura.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gênesis 42, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.