Romanos 2
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Mich iniit́ la culpa siiga miñɨmpa iga malo yɨ́p pɨxiñt́am. Jɨ̱staamɨ iga iñyaac miniquejajwadayt́a̱p porque mimicht́am mimalot́im, iŋwattámpat́im jexpɨc cosa. Ɨch d́a ant́icutɨgɨ̱yi mii̱apaap mimich.
1 Isan imih kwa isa men ef ta ema’am boro imaim kwanabat sabuw afa hai kakafih kwanasebmatar ubar kwanitih, anayabin nati kakafin ta’imon kwa auman kwasisinaf.
2 Tanjo̱doŋ iga Dios icɨɨpiŋpa jém pɨxiñt́am con jém nu̱mapɨc aŋquímayooyi. Chiiyajta̱p castigo it́u̱mpɨy jém iwatneyajwɨɨp jexpɨc cosa.
2 Baise God turobe tafanamaim bat sabuw iyab kakafih tisisinaf isan baibatiyen ebitih i taso’ob.
3 ¿Que mich iñjɨ̱spa iga micɨɨputpa y Dios d́a michiiba castigo? ¿T́iiga miñɨmpa iga tsa̱m táŋcaɨ́y jém iñt́ɨ̱wɨ porque tsa̱m imalwat? ¿Que d́a iñjɨ̱spa iga iŋwatpat́im jexpɨc cosa?
3 Imih o orot maiyow, sawar kakafin o kusisinaf na’atube sabuw tisisinaf isan o kubibatiyih o kunotanot God ana baibatiyen boro inahaiw?
4 ¿T́iiga iñjóyixpa jém Dios it́óyooyi jém d́apɨc cuyajpa? ¿Que d́a iŋwadáypa caso iga tsa̱m iyaachɨ́ypa Dios iga tammalwatpa y d́a jobit́ ichiiba castigo jém pɨxiñt́am jém imalwatyajpáppɨc? Jo̱dóŋa̱taamɨ iga jém tanJa̱tuŋ Dios tsa̱m miyaachaŋja̱mpa porque ixunpa iga iŋcucaguiñ iñjɨ̱xi.
4 Ai o God ana baiwanbabanen, ana yawanan, ana yatenub i ku’i’itin furuw. Naatu o iwanbabani dogor baikitabirin isan enanawiyi kwa’i’itin ai en?
5 Pero micht́am d́a mimatóŋóypa, d́a iŋwattooba juuts miñɨ́máy Dios, d́a iŋcucacta iñjɨ̱xi. Más jáyaŋa̱p iŋcastigo jém michiipáppɨc Dios hasta cuando núcpa jém ja̱ma iga ichiiba castigo Dios jém malopɨc pɨxiñt́am. Jesɨc íñixt́ámpa iga Dios iwɨ̱cɨɨpiŋpa jém pɨxiñt́am.
5 Baise anayabin kwa i kwafokar naatu dogor kwahir, a baimakiy kwama kwatutu ra’at eyey ana Veya’amaim God ana yaso’ar bebeyan nab natit turobe’emaim tafaram boro nabibatiy kwana’itin.
6 Dios icyojpa cada tu̱mtu̱m juuts iwatne.
6 God boro ta’ita’imon abowabow ana fofonin a baiyan nit.
7 Chiit́a̱p jém vida jém d́apɨc cuyajpa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am jém d́apɨc ichacpa iga iwɨ̱watpa, jém imétspáppɨc jutsa̱p iñúc ju̱t́ it́ Dios, jém iwɨ̱aŋja̱mpáppɨc iga Dios iwɨ̱ixpa, jém imétspáppɨc jém vida eterna.
7 Sabuw iyab yatehnub hima gewasin tisisinaf, naatu marakaw, baifa’en, ma wanatowan tinunuwih boro ma’ama wanatowanin nitih.
8 Pero Dios ichiiba tu̱m mɨjpɨc castigo it́u̱mpɨy jém iwatpáppɨc juuts je ixunpa iyaac, jém d́apɨc icupɨcpa jém nu̱mapɨc aŋquímayooyi, jém tsa̱mpɨc imalwatpa.
8 Baise sabuw iyab i taiyuwih hai yawas tinunuwih, naatu turobe hikwahir kakafih tibi’ufunun, God ana gagamat naatu ana yaso’ar boro tafah yan nisuwai nare.
9 Tsa̱m yaachwatyajta̱p, tsa̱m aŋyácneyaj it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am jém imalwatneyajwɨɨp. Wiñt́i iñascaaba así jém Israelpɨc pɨxiñt́am, ocmɨ je̱mpɨct́im iñascaaba jém d́apɨc je de Israel.
9 Sabuw iyab bowabow kakafih tisisinaf i boro bai’akir naatu biyababan gagamin maiyow hinab. Jew sabuw biyahimaim boro nabusuruf nan Ufun Sabuw biyahimaim nisawar.
10 Pero it́u̱mpɨy jém iwɨ̱watyajpáppɨc, chiit́a̱p derecho iga núcpa ju̱t́ it́ Dios. Jém tanJa̱tuŋ Dios tsa̱m iwɨ̱ixpa, iyo̱xpátpa iga odoy t́i ijɨ̱xiñ. Wiñt́i iñascaaba así jém Israelpɨc pɨxiñt́am, ocmɨ iñascaabat́im así los demás, jém d́apɨc je de Israel.
10 Baise sabuw iyab bowabow gewasih tisisinaf, God boro fair, baifa’en, borara’aten naatu tufuw nitih, Jew sabuw biyahimaim boro nabusuruf nan Ufun Sabuw biyahimaim nisawar.
11 Porque jém tanJa̱tuŋ Dios d́a iŋnégáypa ni tu̱m pɨ̱xiñ it́áŋca, iwɨ̱cɨɨpiŋpa parejo.
11 Anayabin God i ana fofoninamaim sabuw bai’ubaren ebitih, men ta aukoun ebatabatamih.
12 Jém iwatnewɨɨp táŋca, jém d́apɨc ipɨctsoŋne jém Moisés iŋquímayooyi, chiit́a̱pt́im castigo sin jém aŋquímayooyi. Jém iwatnewɨɨp táŋca cuando iniit́ jém Moisés iŋquímayooyi, jesɨc cɨɨpiŋta̱p con jeet́im aŋquímayooyi. Chiit́a̱p castigo.
12 Sabuw iyab ofafar ufunane hima kakafin hisisinaf auman boro baimakiy hinab. Naatu sabuw iyab ofafar babanamaim hima kakafin hisisinaf boro ofafar nibatiyih.
13 Porque Dios d́a iwɨ̱tsagáypa tu̱m pɨ̱xiñ it́áŋca siiga ixajamatoŋpa jém Moisés iŋquímayooyi. Pero Dios iwɨ̱tsagáypa tu̱m pɨ̱xiñ it́áŋca siiga iwatpa juuts nɨmpa jém Moisés iŋquímayooyi.
13 Anayabin sabuw i boro men ofafar tenonowaramaim nayamutufurih God matanamaim hinatitamih, en baise ofafar hinowar tibi’ufunun boro nayamutufurih.
14 Cuando jém tuŋgac pɨxiñt́am, jém d́apɨc je de Israel, iwatyajpa ijɨ̱xi̱mɨ juuts nɨmpa jém Moisés iŋquímayooyi, pero d́a inii̱ jém aŋquímayooyi, jesɨc jém ijɨ̱xi jex juuts jém wɨbɨc aŋquímayooyi.
14 Eteni Sabuw aurih ofafar i en, baise abisa i hai yawasamaim eo na’atube tisisinaf i hai ofafar turaban nati, basit i aurih ofafar anababatun i en.
15 Jexpɨc pɨxiñt́am cuando iwɨ̱watpa, quejpa iga jaycámneta̱ ia̱namaŋjo̱m jém aŋquímayooyi. Jesɨc jém pɨxiñt́am ijɨ̱spa ijɨ̱xiaŋjo̱m siiga iwɨ̱watne o imalwatne. Iyaac nacɨɨpiŋta̱p.
15 Anayabin kakafin gewasin kousibin ana not i ofafar na’atube dogoromaim ema’am boro a tur na’owen, a kakafin isan boro ubar nit nakusairi, naatu a gewasin isan boro natafafari.
16 Cuando núcpa jém ja̱ma iga icɨɨpiŋpa Dios, quejpa it́u̱mpɨy cosa jém aŋnécnewɨɨp jém pɨxiñt́am ia̱namaŋjo̱m. Accámta̱ jém Jesucristo juuts tu̱m juez iga icɨɨpiŋpa juuts nɨmpa jém wɨbɨc aŋquímayooyi, jém ɨchpɨc manaŋmadayñe.
16 Tur Gewasin iti ao’orereb na’atube boro namatar. Nati baibatebat ana veya God boro Jesu Keriso narubin sabuw hai not wa’iwa’irih etei boro nabow hinatit rerereb yah naya.
17 Pero mimicht́am miñɨmtámpa iga miIsraelpɨc mipɨxiñt́am. Tsa̱m iŋcupɨctámpa jém Moisés iŋquímayooyi. Tsa̱m minicujíptamta̱p iñyaac iga íñixpɨctámpa jém nunta Dios.
17 Baise kwa Jew sabuw kwarouw kwao, naatu ofafar tafanamaim kwabat God isan kwanao ra’at.
18 Iñjo̱doŋtam t́i ixunpa Dios iga taŋwattámpa. Wɨa̱p iŋcupiŋ jém más wɨbɨc cosa iga iŋwattámpa porque iŋwɨ̱cuyujcane jém Dios iŋquímayooyi.
18 God ana kokok sinaf isan i kwaso’ob, naatu kakafin gewasin hairi kusibin isan i ofafaramaim ebi’obaiyi.
19 Iñjɨ̱stámpa iga inicjo̱dóŋa̱p jém tuŋ jém cácht́iyaj. Iñjɨ̱st́im iga wɨa̱p iñyɨcquej jém wit́yajpáppɨc piichcɨɨm.
19 Taiyuw kwaso’ob, kwa i matah fim hai nabatanayah, gugumin ma’ayah hai marakaw
20 Iñjɨ̱stámpa iga wɨa̱p iniŋquejáy jém pɨxiñt́am, jém d́apɨc jɨ̱xiɨ́y, jém d́apɨc cuyujne, porque mich iniit́ jém Dios iŋquímayooyi. Nu̱ma jém aŋquímayooyi naps jém nu̱mapɨc jɨ̱xi.
20 koko’aw sabuw hai roube’atenayah, bereberefiy hai bai’obaiyenayan, naatu ofafar wanawanan ana kinitur tutufin etei naatu turobe etei auman i kwaso’ob.
21 Nu̱ma, mimicht́am, iniŋquejáypa tuŋgac pɨ̱xiñ, ¿jesɨc t́iiga d́a miniŋquejayt́a̱p iñyaac? Iniŋquejáypa iga d́a wɨ̱ iga tanúmpa, pero mich miñúmpat́im.
21 Sabuw kwabi’obaibiyih, baise kwa taiyuwiban kwabi’obaiyi ai en? A binanumaim kwao, “Men kwanabain” Baise o kubabain ai en?
22 Iññɨ́máypa jém pɨxiñt́am iga odoy pejooyɨ, pero mich mipejóypat́im. Tsa̱m pɨ̱mi iñjóyixpa jém watnas jém tuŋgac diosyaj, jém d́apɨc je nunta Dios, ¿pero que nu̱ma iŋwɨ̱ixpa jém tanJa̱tuŋ Dios y siempre iŋwatpa juuts je ixunpa?
22 Sabuw turahinah aawah ufun na isan i kuo’otanih, baise o turanah aawah ufuh kwenan ai en? Umataratar baifa’ifa’ih irouw kuo, baise hai kwafiren bar wanawanan o kubabain ai en?
23 Mimicht́am tsa̱m minicujípta̱p iñyaac porque iniit́ jém nu̱mapɨc aŋquímayooyi. Pero ju̱t́ quej jém pɨxiñt́am ixiccayajpa jém tanJa̱tuŋ Dios porque mimicht́am d́a iŋwattámpa juuts nɨmpa jém Dios iŋquímayooyi.
23 God ana ofafar isan i kuo’ora’ara’at, baise ofafar i’astu’ub God biya’ohow kubitiniban kui’itin ai en?
24 Nɨmpa así jém Dios iŋma̱t́i ju̱t́ jayñeta̱: “Ju̱t́quej jém pɨxiñt́am, jém d́apɨc je de Israel, imalnɨ́mayyajpa jém tanJa̱tuŋ Dios iñɨ̱yi micht́am iŋcuyucmɨ iga d́a iŋwɨ̱wattámpa.”
24 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum, “Eteni Sabuw God wabin tibigigim anayabin kwa Jew sabuw asinafumaim.”
25 Siiga iŋwattámpa juuts nɨmpa jém Dios iŋquímayooyi, jesɨc vale mucho iga miwadayt́a̱ jém marca de circuncisión. Pero siiga d́a iŋwatpa juuts nɨmpa jém aŋquímayooyi, jesɨc d́a t́i micuwatcuy iga miwadayt́a̱ jém marca de circuncisión.
25 O ofafar inabobosiyasiyar na’at, a’ar hi’a’afuw i boro nan ana’an gagamin namatar, baise ofafar ina’a’astu’ub, o a’ar kanabin hi’a’afuw ana’itin i afuwina’e.
26 Jesanet́im siiga jém tuŋgac pɨ̱xiñ, jém d́apɨc marcajɨ́y, iwatpat́im juuts nɨmpa jém Dios iŋquímayooyi, jesɨc Dios ipɨctsoŋpat́im jext́im juuts marcajɨ́y.
26 Sabuw iyab hai ar kanabih men hi’afuw, baise ofafar eo biyunih na’atube tebobosiyasiyar, nati sabuw i sabuw iyab hai ar kanabih hi’a’afuw hinasairih.
27 Siiga tu̱m pɨ̱xiñ d́a marcajɨ́y iwatpa juuts nɨmpa jém Moisés iŋquímayooyi, jesɨc miŋquejáypa iga mit́áŋcaɨ́y porque mimicht́am iniit́t́a jém Dios iŋma̱t́i y iniit́t́at́im jém marca de circuncisión, pero d́a iŋwattámpa juuts nɨmpa jém Moisés iŋquímayooyi.
27 Orot yait biyanane ana ar kanabin men hi’afuw, baise ofafar i ebobosiyasiyar, o boro nasiksairi, anayabin o i ofafar iso’ob naatu a’ar kanabin hi’afuw, baise ofafar men kubobosiyasiyar.
28 Mext́im nayñe jém naxyucmɨ de Israel, pero d́a je nunta Israelpɨc pɨ̱xiñ. Jesanet́im jém nunta marca de circuncisión d́a je jém watnewɨɨp jém tammɨjta̱yyucmɨ.
28 O yait Jew orot kumamatar i men biya ufunane hi’a’afuw imaim o ina Jew orot kumamataramih.
29 Jém nu̱mapɨc Israelpɨc pɨ̱xiñ iniit́ jém marca de circuncisión ia̱namaŋjo̱m. Ijɨ̱spa ia̱namaŋjo̱m iga nu̱ma Dios imɨɨchi. Tawadáypa así jém Dios iA̱nama, d́a je jém Moisés iŋquímayooyi. Jesɨc jém pɨxiñt́am d́a tacujíppa, pero tacujíppa Dios.
29 En baise, Jew orot anababatun i dogor wanawanan. Naatu afu’afuw anababatun i dogor wanawananamaim Anun Kakafiyin esisinaf, men biya. Naatu bora’ara’aten etei i Godane nan inab men orot biyahine.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.