Mateus 6

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 ’Odoy nɨ́maŋtaaya̱jɨ iga iŋwatpa juuts ixunpa Dios iga miixyajiñ jém pɨxiñt́am porque siiga iŋwatpa je̱mpɨc, jesɨc jém tanJa̱tuŋ Dios jém it́wɨɨp sɨŋyucmɨ d́a michiiba jém iŋcoñwɨyooyi.
1 “Yate nanub, men iti baifa’i isan a bowabow gewasih sabuw nahimaim kwanabowamih, nati na’atube kwanasisinaf na’at, Tamat maramaim boro men a baiyan nitimih.
2 Jeeyucmɨ mannɨ́máypa cuando iñyo̱xpátpa jém yaacha̱yajpaap, odoy i̱ aŋmadaayɨ iga iŋwɨ̱watne. Jém malopɨc pɨxiñt́am, jém nɨ́maŋtaaya̱paap iga icupɨcyajpa Dios, siiga iwɨ̱watyajpa, tsa̱m iŋmadayyajpa i̱ quej iga cujípta̱iñ. Iŋmatpat́im aŋsɨ̱cmɨ y jém sinagoga t́it́am iwatyajpa. Tsa̱m iwɨ̱aŋja̱myaj iga cujípyajta̱iñ. Nu̱ma mannɨ́máypa iga jeeyaj ipɨctsoŋneyajum jém icoñwɨyooyi.
2 “Imih veya ta akir wairafin sawar inabitin men inakurereb sabuw etei hinanowaramih, men sabuw wanawanah rerekabih Kou’ay Bar wanawanan, naatu ef gagamih yahimaim sabuw itih baifa’ih isan tisisinafube kwanasinafumih, anababatun a tur ao’owen, nati sabuw i boro men hai siwar ta God nitihimih.
3 Cuando iñchiiba algun t́i jém yaacha̱yajpaap, odoy jɨɨcɨ iga jém aŋna̱ymɨpɨc iŋcɨ ijo̱doŋ t́i iwatpa jém aŋwɨ̱mɨpɨc iŋcɨ.
3 Isan imih akir wairafin inabibais, wa’iwa’iramaim inibais, saise a’of iti sisib ema’am men naso’ob o abisa kusisinaf.
4 Yamwa̱tɨ, jesɨc tanJa̱tuŋ Dios icut́um miixpa. Je michiiba jém iŋcoñwɨyooyi.
4 Iti sawar i wa’iwa’iramaim inasinaf, saise Tamat maramaim o abisa wa’iwa’iramaim isisinaf na’iti boro a baiyan nit.
5 ’Cuando iniŋwejpáttámpa Dios, odoy wattaamɨ juuts iwatyajpa jém nɨ́maŋtaaya̱paap iga icupɨcyajpa Dios. Tsa̱m iwɨ̱aŋja̱myajpa iga iŋwejpátyajpa Dios jém sinagoga o jém calle aŋna̱ca iga iixyajiñ jém pɨxiñt́am. Nu̱ma mannɨ́máypa iga ipɨctsoŋneum jém icoñwɨyooyi.
5 “Naatu yoyobanamih men wanawanah rerekabih tisisinafube, kwanasinafumih, anayabin i tekokok Kou’ay Bar wanawanan hinabat hinayoyoban, o ef na’ih awah kaukusebamaim hinabat hinayoyoban, saise sabuw hina’itih, baise anababatun a tur ao’owen, nati sabuw hai baiyan i hibaika.
6 Pero mimicht́am cuando iniŋwejpáttámpa Dios, tɨgɨ̱yɨ jém iñt́ɨcjo̱m, aŋpa̱jɨ jém iñt́ɨc, aŋwejpaatɨ Dios jém miwaganait́wɨɨp ju̱t́ d́a i̱ miixpa. Dios iixpa it́u̱mpɨy cosa jém iñyamwatnewɨɨp, michiiba jém iŋcoñwɨyooyi.
6 Baise o yoyobanamih a bar inarun, etawan inahir, Tamat wa’iwa’iramaim ema’am isan inayoyoban, naatu Tamat abisa wa’iwa’iramaim isinaf i’itin boro a baiyan nit.
7 ’Cuando iniŋwejpátpa Dios, odoy nɨ̱mɨ jeet́im jeet́im aŋma̱t́i jém d́apɨc tayo̱xpátpa juuts iwatyajpa jém tuŋgac pɨxiñt́am jém ijɨ̱syajpaap jém tuŋgac dios jém watnas. Ijɨ̱syajpa iga imatóŋáypa jém watnas porque wat́cɨy nɨmpa jeet́im jeet́im aŋma̱t́i.
7 Naatu yoyobanamih men a tur nidun namomonamih, Eteni Sabuw iyab God men hisusu’ub i na’atube tisisinaf. Tenotanot yoyoban manin hinayoyoban God boro hai yoyoban nanowar.
8 Odoy wa̱tɨ je̱mpɨc juuts iwatyajpa jeeyaj porque tanJa̱tuŋ Dios ijo̱doŋ t́it́am mit́ogóyáy antes que iŋwágáypa.
8 Men i hai sinaf kwani’u’ur, anayabin abisa inotanot Tamat i so’obabo o kubifefeyan.
9 Jeeyucmɨ mannɨ́máypa, cuando iniŋwejpáttámpa Dios, nɨmtaamɨ yɨɨmpɨc:
9 Imih iti na’atube kwanayoyoban,
10 Wɨ̱ iga míñiñ jém ja̱ma iga iniŋjacpa yɨ́p naxyucmɨ.
10 A aiwob tan,
11 Achiit́aamɨ yɨ́p ja̱ma t́it́am aŋcúttámpa.
11 Biyai ana fair isan mar etei ai bay initi.
12 Awadayt́aamɨ perdón jém antáŋca juutst́im aɨcht́am aŋwadayñeta perdón jém amalwadayñewɨɨp.
12 Ai kakafih kunotawiyen,
13 Awattaamɨ cuenta iga odoy i̱ wɨa̱iñ acutɨ́tsta iga acmalwattámpa.
13 Men routobonamaim inanawiyi’imih,
14 ’Porque siiga iŋwadáypa perdón jém mimalwadayñewɨɨp, jesɨc miwadáypat́im perdón jém tanJa̱tuŋ Dios jém it́wɨɨp sɨŋyucmɨ.
14 “Taituwa o isa bowabow kakafin hisisinaf inanotawiyen, Tamat maramaim o a kakafih auman boro nanotawiyen.
15 Pero siiga d́a iŋwadáypa perdón jém mimalwadayñewɨɨp, jesɨc tanJa̱tuŋ Dios d́at́im miwadáypa perdón jém iñt́áŋca.
15 Baise hai kakafih men inanotanotwiyen na’at, o a kakafin auman Tamat boro men nanotawiyen.
16 ’Cuando iŋwattámpa ayuno odoy aŋyáguiñ íñámooyi juuts iwatyaj jém nɨ́maŋtaaya̱paap iga iixpɨcyajpa Dios. Odoy naŋquejta̱jɨ iga iŋwatne ayuno. Nu̱ma mannɨ́máypa iga jeeyaj iniit́um jém icoñwɨyooyi.
16 “Kwanayoyohar ana veya men sabuw wanawanah rerekabih kwani’u’urih, anayabin nati na’atube teyoyohar, saise taituwah hina’itih yoharayah hinarouw hinifa’ih isan. Anababatun a tur ao’owen nati sabuw hai baiyan i hibaika.
17 Pero mimicht́am cuando iŋwattámpa ayuno jetstaamɨ iŋway, jít́t́aamɨ iŋwiñpac,
17 Baise kwanayoyohar ana veya yumat kwanasouwen arib raiy kwanay kwanisuwar,
18 iga jém pɨxiñt́am odoy icutɨɨyɨ́yiñ iga iŋwatne ayuno. Jém tanJa̱tuŋ Dios icut́um ijo̱doŋ iga iŋwatne ayuno, jesɨc michiiba jém iŋcoñwɨyooyi.
18 saise sabuw afa boro men hina so’ob kwa i kwayoyohar, baise Tamat wa’iwa’iramaim ema’ama, o abisa akisimo isinaf i’itin boro a baiyan nit.
19 ’Odoy aŋtuuma̱wa̱tɨ jáyaŋ riqueza yɨ́p naxyucmɨ ju̱t́ icútpa jém we̱chi, ju̱t́ tsa̱m jómpa, ju̱t́ tɨgɨyyajpa jém númyajpaap.
19 “A sawar gewasih iti tafaramamaim inaya inatototo, ganidor boro na’aan fufur naatu simur boro na’arah, naatu bainowah auman boro a bar hinakwib hinarun a sawar hinabain.
20 Aŋtuuma̱wa̱tɨ jáyaŋ riqueza sɨŋyucmɨ ju̱t́ d́a icútpa jém we̱chi ni d́at́im jómpa, ju̱t́ d́a tɨgɨyyajpa jém númyajpaap.
20 Imih a sawar etei maramaim inaya inatoto, saise ganidor boro men hina’aan, naatu simur boro men na’arah, naatu bainowah boro men a bar hinakwib hinarun hina bainuwihimih.
21 Porque ju̱t́ iniŋtuuma̱watne jém iñriqueza je̱mt́im it́ íña̱nama.
21 A toto abuyoy menamaim kuya’aya, o dogor boro imaim mar etei nama.
22 ’Jém íñixcuy jex juuts tu̱m wɨbɨc juctɨaŋtso̱ca para jém immɨjta̱y. Siiga wɨ̱ jém íñixcuy, jesɨc it́u̱mpɨy jém immɨjta̱y it́ jém juctɨaŋtso̱cajo̱m.
22 “Matat i biyat ana hinow, matat gewasin, biyat etei boro marakawin.
23 Siiga d́a wɨ̱ jém íñixcuy, it́u̱mpɨy jém immɨjta̱y it́ piichcɨɨm. Siiga píchñe jém juctɨaŋtso̱ca, tsa̱m pɨ̱mi piichcɨɨm miit́.
23 Baise matat kakafin, biyat tutufin etei boro gugumin kakafin, naatu nati gugumin i wanu’umin kakafin.
24 ’D́a i̱ wɨa̱p icuyo̱xa̱ wɨste̱n io̱mi. Porque siiga it́oypa tu̱m, jesɨc ijóyixpa tuŋgac. Siiga iwɨ̱nanɨgáypa tu̱m, jesɨc tuŋgac d́a iwɨ̱nanɨgáypa. D́a i̱ wɨa̱p icuyo̱xa̱ Dios siiga tsa̱m it́oypa jém it́umiñ.
24 “Orot ta’imon men karam boro orot gagamih rou’ab isah nabow, ana gewasin orot ta i boro nakwahir, naatu orot ta isan niyabow, orot ta ana tur i boro nanowar naatu orot ta boro nifutuw.
25 ’Jeeyucmɨ mannɨ́máypa iga: Odoy jɨ̱sɨ ju̱t́ impɨcpa t́it́am iŋcútpa ni t́it́am íñucpa para miit́pa yɨ́p vida. Odoy jɨ̱sɨ ju̱t́ impɨcpa jém impuctu̱cu para jém immɨjta̱y. Más wɨ̱ jém imvida que jém iŋwíccuy. Más wɨ̱ jém immɨjta̱y que jém impuctu̱cu.
25 “Isan imih a tur ao’owen, ayawas isan men kwaniyababan, a tom isan, biya isan, naatu ar faifuw isan. Kwanotanot yawas i sawar gagamin ar faifuw naatu a tom hairi natabirih?
26 I̱xɨ jém jonyaj jém quecpaap. D́a ñipyajpa, d́at́im ipiŋyajpa jém cosecha iga iccáypa tu̱m tɨcjo̱m. Pero icwícpa jém tanJa̱tuŋ Dios jém it́wɨɨp sɨŋyucmɨ. Mich más miwɨ̱ que jém jonyaj.
26 Kwanuw mamu kwa’itah, men masaw tebob naatu men masaw tefafour, na’atube aurih bay ana korom en baise Tamat maramaim kaifih bay ebitih. Imih kwa i men mamu ekakaifih na’atube ekakaifimih.
27 Siiga tsa̱m iñjɨ̱spa, ¿que wɨa̱p iñyón uxaŋ más?
27 Imih yababan men karam boro a yawas nakumanin kwanama’amih
28 ’¿T́iiga tsa̱m iñji̱spa ju̱t́ impɨcpa jém impuctu̱cu? Jɨ̱staamɨ jém wɨbɨc mo̱ya jém nayñewɨɨp co̱pjo̱m. Je d́a yo̱xa̱p ni d́a pit́pa.
28 “Naatu aisim ar faifuw isah kwabiyababan? Sigar beran kwanuw kwa’itih, men kafai hibow raro’oh ebababan, o biyah isan ar faifuw tesasakiramih.
29 Pero ni jém rey Salomón cuando tsa̱m wɨ̱cuyajne, d́a ictsɨ́ypa iwɨ̱ juuts jém wɨbɨc mo̱ya.
29 Baise a tur ao’owen, aiwob orot Solomon toto buyoy wairafin, ana faifuw eo’osen i men ta iti beran ana gewasinabe’emih.
30 Dios tsa̱m iwɨ̱accuyajne jém mo̱ya, jém it́wɨɨp co̱pjo̱m, pero jo̱ymɨ jípsquetpa. Mimicht́am d́a iŋwɨ̱cupɨcne Dios, pero je más mit́oypa que jém mo̱ya.
30 God kaiyar fotan ebi’osen wainih kwana’itin, fotan iti boun natasasar, maras boro nakimow nare wairaf wan hinayara’aten hina’arah. Baise kwa i Tamat God uman yanamaim ekakaifi, aisim men kwabitumitum?
31 Jeeyucmɨ mannɨ́máypa odoy jɨ̱sɨ ju̱t́ impɨcpa t́it́am iŋcútpa y t́it́am íñucpa. Odoy jɨ̱sɨ ju̱t́ impɨcpa jém impuctu̱cu.
31 Imih men kwaniyababan kwanao, au ar au faifuw boro menamaim anabow ana’osen, naatu bay boro menamaim anabow ana, harew menamaim anahun anatom?
32 Porque jexpɨc jɨ̱xi iniit́ jém d́apɨc icupɨcyajpa Dios. Tsa̱m imétsyajpa it́u̱mpɨy jexpɨc cosa, pero mimicht́am iniit́ tu̱m iñJa̱tuŋ sɨŋyucmɨ. Ijo̱doŋ t́it́am mit́ogóyáy.
32 Eteni Sabuw i sawar iti isah tibiyababan, naatu Tamat maramaim kwa a yababan etei i so’ob.
33 Wiñt́i métstaamɨ jutsa̱p iñt́ɨgɨyt́a ju̱t́ iŋjacpa Dios y jutsa̱p iŋwatta jém wɨ̱tampɨc cosa juuts ixunpa Dios, jesɨc ocmɨ Dios michiiba t́it́am mit́ogóyáy.
33 Baise wan i mar ana aiwob naatu ma gewasin kwananuwih kwanab, naatu sawar iti etei boro tafan naya’abar nit kwanabow.
34 Odoy jɨ̱sɨ t́it́am mit́ogóyáypa para jo̱ymɨ porque jo̱ymɨ it́ tiempo iga iñjɨ̱spat́im. Cada ja̱ma iniit́ jém d́a wɨbɨc cosa.
34 Isan imih maras isan men kwaniyababan, anayabin maras ibo akisin ana yababan. Na’atube veya ta’ita’imon hai yababan men inabo’ay inanot a yababan nara’atamih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.