Mateus 5

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesɨc cuando iix Jesús iga aŋtuuma̱yajpa tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am, quím tu̱m co̱tsɨcyucmɨ. Jemum co̱ñ Jesús. Jém icuyujcɨɨwiñ icunúcyaj.
1 Jesu sabuw rou’ay gagamin maiyow hinan itih, basit heher yen in koun yan mare ana bai’ufununayah hina sisibinamaim himarir.
2 Jesɨc Jesús moj iŋquejáy. Nɨmpa:
2 Naatu busuruf i’obaibiyih eo, Jesu Oyaw tafan ma ebi’obiyih|alt="sermon on mount" src="CN01700B.TIF" size="col" loc="Mat 5.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.2"
3 —Agui maymay jém ijo̱dóŋa̱neyajwɨɨp t́it́am it́ogóyayyaj iga núcpa ju̱t́ it́ Dios porque jeeyaj núcyajpa ju̱t́ it́ Dios.
3 “Sabuw iyab ayubih ana’amorob tebaib boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro ninowah hinab.
4 ’Agui maymay jém aŋyácneyajwɨɨp porque Dios icpocsáypa ia̱nama.
4 Sabuw iyab hiyababan tererey God boro ni’afutih baigegewasin nitih.
5 ’Agui maymayyaj jém pɨxiñt́am jém d́apɨc nacujípta̱p iyaac porque jeeyaj ipɨctsoŋyajpa yɨ́p nas, jém ijɨycámayñewɨɨp Dios iga ichiiba.
5 Sabuw iyab taiyuwih teyayara’iyih boro baigegewasin hinab, anayabin me tafaram boro ninowah hinab.
6 ’Agui maymay jém tsa̱mpɨc iwattooba juuts ixunpa Dios porque Dios iyo̱xpátpa iga wɨa̱iñ iwatyaj je̱mpɨc.
6 Sabuw iyab gewasin sinaf isan hi’amorob sikah emamamah boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nitih hinab nasusuwih.
7 ’Agui maymay jém iyaachaŋja̱myajpáppɨc jém it́ɨ̱wɨtam porque Dios iyaachaŋja̱mpat́im jeeyaj.
7 Sabuw iyab tekakabeber boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nakabibirih.
8 ’Agui maymay jém cuáyñewɨɨp ia̱nama porque jeeyaj iixyajpa Dios.
8 Sabuw iyab dogoroh uhew boro baigegewasin hinab, anayabin God boro hina’itin.
9 ’Agui maymay jém pɨ̱xiñ jém iŋjɨyjacpáppɨc jém áŋa̱yajpaap porque tsɨ́ypa juuts Dios ima̱nɨc.
9 Sabuw iyab tufuw ma gewas isan tebowabow boro baigegewasin hinab, anayabin God boro natunatumih nabuwih.
10 ’Agui maymay jém tsa̱mpɨc yaachwatta̱p iga iwɨ̱watpa juuts ixunpa Dios porque jeeyaj núcyajpa jém wɨ̱co̱m ju̱t́ iŋjacpa Dios.
10 Sabuw iyab gewasin tisisinaf isan hirouw tibi’a’akirih boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro hinab.
11 ’Maymáya̱taamɨ cuando jém malopɨc pɨxiñt́am tsa̱m mimalnɨ́mayt́ámpa, tsa̱m miyaachwattámpa y tsa̱m micumɨgoyt́ámpa ɨch aŋcuyucmɨ.
11 “Kwabi’ufununu isan sabuw boro tur kakafin hina’uwi, hinarabi hini’a’a’akiri naatu baifuwenamaim tur kakafih maiyow hina’u’uwi isan, baigegewasin boro kwanab.
12 Maymáya̱taamɨ. Odoy aŋyáctaamɨ porque impɨctsoŋtámpa tu̱m wɨbɨc xaja sɨŋyucmɨ. Jɨ̱staamɨ iga jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ tsa̱m pɨ̱mi malwadayyajta̱t́im.
12 Kwaniyasisir naatu kwanakawasa, anayabin a siwar gagamin na’in auyom maramaim inu’in boro kwanab. Ef ta’imon nati na’atube marasika dinab oro’orot hirouw hi’a’a’akirih.
13 ’Mimicht́am mijex juuts jém ca̱na para yɨ́p naxyucmɨpɨc pɨxiñt́am. Pero siiga d́a paac jém ca̱na, ¿jutsa̱p taŋwɨ̱tsac? D́a t́i mejcuy. Tampatsáypa. Icunepnepquetyajpa jém pɨxiñt́am.
13 “Kwa i riy na’atube sabuw etei isah. Baise riy naniyan nabi’en na’at boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye’emih, naatu sawar isan ana gewasin boro men ta nama, imih boro hinisaroun haw nare, sabuw tafan hinawas kamakamar hinaremor.
14 ’Mimicht́am mijex juuts tu̱m wɨbɨc juctɨ iga iñyɨcquejpa jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ. Tu̱m mɨjpɨc attebet lumuyucmɨ d́a i̱ wɨa̱p iŋnéc.
14 “Kwa i tafaram ana marakaw. Bar merar gagamin oyaw wan hiwowab ebatabat boro men karam hinibun wa’irimih.
15 D́a i̱ iñooba tu̱m nooquejcuy iga icujappa tu̱m cooŋcucɨɨm. It́unpa yucmɨ iga iyɨcquejpa it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp je̱m.
15 Na’atube orot babin men ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut inumih. Baise ana sisikofamaim boro nasikof bar wanawanan etei namarakaw kawin hinama.
16 Jesanet́im mimicht́am wɨ̱tsoctaamɨ juuts tu̱m wɨbɨc juctɨ iga iñyɨcquejyajpa jém pɨxiñt́am. Wɨ̱wattaamɨ jém pɨxiñt́ámaŋjo̱m iga cuando iixyajpa, tsa̱m icujípyajpa tanJa̱tuŋ Dios jém it́wɨɨp sɨŋyucmɨ.
16 Ef ta’imon nati na’atube a marakaw sabuw etei matahimaim kwanabotawiy, saise abisa gewasin kwabowabow hina’itin naatu Tamat maramaim wabin hinabora’ara’ah.
17 ’Odoy jɨ̱sɨ iga ɨch miñ anaccáy jém Moisés iŋquímayooyi, ni d́a anaccáypa jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ iŋquímayooyi. Ɨch amiñ anaccupac it́u̱mpɨy juuts nɨmpa jém wiñɨcpɨc aŋquímayooyi.
17 “Ayu anan men kwananot Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai bai’obaiyen baihamiyen isan ao’omih. Ayu men i kouseiren isan anamih, baise sinaf yabih matar isan.
18 Nu̱ma, mannɨ́máypa, d́a i̱ nunca iccáypa jém wiñɨcpɨc aŋquímayooyi. Ni tu̱m punto ni tu̱m jɨ̱t́i d́a togoypa. D́a cuyajpa jém sɨŋ ni jém nas hasta que cupacpa it́u̱mpɨy cosa juuts nɨmpa jém aŋquímayooyi.
18 Anababatun a tur a’owen, mar tafaram ema’am wanawananamaim kirum kikimin maiyow hikikirum, naatu pen wanamaim abisa hikukuyowan boro men ta anakusairimih, baise etei boro anasinaf yabih hinamatar.
19 Siiga tu̱m pɨ̱xiñ d́a iccupacpa tu̱m jém aŋquímayooyi d́apɨc juchaŋ y iŋquejáypat́im je̱mpɨc jém pɨxiñt́am, jesɨc d́a t́i mejcuy jém pɨ̱xiñ. D́a tɨgɨypa ju̱t́ iŋjacpa Dios. Pero siiga tu̱m pɨ̱xiñ iwatpa it́u̱mpɨy juuts nɨmpa jém wiñɨcpɨc aŋquímayooyi, y siiga iŋquejáypat́im jém pɨxiñt́am, jesɨc jém pɨ̱xiñ tsɨ́ypa juuts tu̱m mɨjpɨc aŋjagooyi cuando iŋjacpa Dios yɨ́p naxyucmɨ.
19 Orot yait ofafar kikimin maiyow itin yabin en rouw eastu’ub naatu sabuw afa i’obaiyih nati na’atube tisisinaf, mar ana aiwobomaim ibo boro hina’itfuruw, anayabin en hinarouw hinao, baise orot yait iti ofafar ia’ait naatu sabuw afa ebi’obaiyih mar ana aiwobomaim i boro orot gagamin.
20 Pero mannɨ́máypa mimicht́am, siiga d́a más iŋwɨ̱wattámpa que jém fariseoyaj y jém escribaspɨc maestroyaj, jesɨc d́a wɨa̱p iññúc ju̱t́ iŋjacpa Dios.
20 A tur ao’owen o yait abosunusunub nara’at Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah inananatabirih na’at, o i nuhinafot mar ana aiwobomaim i kurur.
21 ’Micht́am immatoŋneta iga jém wiñɨcpɨc tanja̱tuŋwe̱wetam nɨmyaj iga: “Odoy accaooyɨ porque chiit́a̱p castigo jém accaoypaap.”
21 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, men sabuw kwana’asbunuw, naatu orot yait sabuw ea’asbunuwih boro ofafar nafatum hinibatiy.
22 Pero ɨch mannɨ́máypa, siiga i̱ ijóyixpa jém it́ɨ̱wɨ, ipɨctsoŋpa jém castigo juuts tu̱m accaoypaap. Siiga i̱ imalnɨ́máypa jém it́ɨ̱wɨ, cɨɨpiŋta̱p jém co̱bacpɨc aŋjagooyicɨɨm, jém Sanhedrín; chiit́a̱p castigo. Siiga i̱ iñɨ́máypa jém it́ɨ̱wɨ iga tsa̱m bruto, jesɨc jém pɨ̱xiñ wɨa̱p icnɨcta̱ jém infierno, jém juctjo̱m ju̱t́ d́a nunca píchpa.
22 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait taintuwan isan yan nasoso’ar boro ofafar nafatum hinibatiy, naatu orot yait taintuwan isan fudirin en narouw nao’o, i boro kaniser hinibatiy. Baise orot yait taintuwan na’oraraf anayabin en nao, nati orot i enan kakafin ana wairaf wan nayenamih.
23 ’Cuando ininɨcpa tu̱m ofrenda iga iñchiiba Dios jém altaryucmɨ, siiga iñjɨ̱spa iga immalwadayñe jém iñt́ɨ̱wɨ,
23 “Isan imih gem kakafiyin tafamaim o a siwar ya’inamih ibai kuyey, naatu nati’imaim o nuhi nataseb, tai ta o isa i yan esoso’ar.
24 jesɨc odoyñam tsa̱cɨ jém ofrenda jém altaryucmɨ. Wiñt́i nɨ̱gɨ cunucsaayɨ jém iñt́ɨ̱wɨ, jesɨc wɨa̱p iñchac jém ofrenda.
24 Basit a siwar nati gem tafanamaim inihamiy na’in, o inamatabir maiye inan tai airi kwanao gewas uma kwanabow kwanitonuw, imaibo inamatabir inan a siwar God initin.
25 ’Siiga i̱ mijóyixpa y miquejajwadáypa, jesɨc wɨ̱tsa̱cɨ jém íñasunto antes que miñúctámpa jém juezcɨɨm porque una vez miñúcneum je̱m, micɨɨjuŋcotta̱p jém policía icɨɨjo̱m, mipajta̱p.
25 “Ofafar ta ina’astu’ub taituwa baibatiyihimih nabuwi kwanan, airi kwanao gewas kwanitonuw, veya kikimin nama’am na’at, imaibo inan baibatiyenamaim inarun, anayabin nati’imaim tura boro nabuwi baibatiyenayan orot gagamin umanamaim naya’i, naatu baibatiyenayan orot boro nabuwi furisiman nitih hinabuwi kwanan dibur bar hinayaruyi.
26 Mannɨ́máypa iga d́a miputpa hasta que yajpa iñyoj.
26 Anababatun a tur ao’owen, nati’imaim o boro inama kabay hio na’atube inatubuni, imaibo boro hinabotait inatit.
27 ’Micht́am immatoŋneta iga jém wiñɨcpɨc tanja̱tuŋwe̱wetam nɨmyajpa iga: “Odoy pejooyɨ.”
27 “Tur hio uwatanah hibi’obaibiy i hio kwanowar, turanah a’aawah ufuh men kwanan.
28 Pero ɨch mannɨ́máypa siiga i̱ iámpa tu̱m yo̱mo iga tsa̱m icusúnɨ́ypa, jesɨc pejóypa ia̱namaŋjo̱m.
28 Naatu boun a tur ao’owen orot yait matanawat nuw babin itin ana notamaim hairi baiwa’anamih enotanot ana notamaim hairi hiwa’anaka.
29 ’Siiga jém íñixcuy, jém aŋwɨ̱mɨpɨc, micwatpa táŋca, to̱pɨ, patsaayɨ. Más wɨ̱ iga togoypa tu̱m parte jém immɨjta̱y que iga micotta̱p iŋcumɨj jém juctjo̱m ju̱t́ d́a nunca píchpa.
29 Imih o mata asukwafune nuw kwaneyan, o in bowabow kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun, men basit mata ta’imon ana kakafinamaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
30 Siiga iŋcɨ, jém aŋwɨ̱mɨpɨc, micwatpa táŋca, jesɨc ja̱cɨ, patsaayɨ. Más wɨ̱ iga togoypa tu̱m ja̱ca jém immɨjta̱y que iga micotta̱p iŋcumɨj jém juctjo̱m ju̱t́ d́a nunca píchpa.
30 Na’atube uma asukwafune eof kwaneyan, ku’afuw kwisaroun men basit uma ta’imon ana of kwanekwanemaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
31 ’Wiñɨgam nɨmyajpat́im: “Siiga i̱ ichacpa iyo̱mo, tienes que iwatpa tu̱m acta iga ichacneum jém yo̱mo.”
31 “Moses ana ofafaramaim eo, ‘Orot yait aawan nakwakwahir gewasin kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.’
32 Pero ɨch mannɨ́máypa siiga tu̱m pɨ̱xiñ ichobɨychacpa iyo̱mo d́a pejoyñe, jesɨc icpejóypa jém yo̱mo siiga ipɨcpa tuŋgac pɨ̱xiñ. Siiga tu̱m pɨ̱xiñ ipɨcpa jém yo̱mo jém tsacneta̱wɨɨp, jesɨc pejóypat́im jém pɨ̱xiñ.
32 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait nibobowen aawan nakwahir nan orot ta ni’awan, hairi hinabiwa’an i men babin ana ubar, baise orot ana ubar anayabin i kok imih babin esisinaf, naatu orot yait nati babin bai bi’awan auman bowabow kakafin esisinaf.
33 ’Immatoŋnetat́im iga jém wiñɨcpɨc tanja̱tuŋwe̱wetam nɨmyajpa iga: “Siiga miñɨmpa, wɨ̱jo̱dios, jesɨc accupa̱cɨ t́it́am iñjɨycámayñe Dios.”
33 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, ‘A omatanen men kwana’astu’ub, baise sinafumih God kwao’omatan i kwanasinaf.’
34 Pero ɨch mannɨ́máypa iga odoy tsa̱cɨ ni tu̱m cosa juuts testigo iga d́a mimɨgóypa. Odoy tsa̱cɨ jém sɨŋ juuts tu̱m testigo iga d́a mimɨgóypa porque sɨŋyucmɨ iŋjacpa Dios.
34 Baise boun i a tur ao’owen, God wabinamaim men asir kwanao kwanifaro’omih, na’atube auyom mar isan, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
35 Odoy tsa̱cɨ jém nas juuts tu̱m testigo iga d́a mimɨgóypa porque jém naxyucmɨ icte̱ññe ipuy jém tanJa̱tuŋ Dios. Odoy tsa̱cɨ jém Jerusalén juuts tu̱m testigo porque je jém más Mɨjpɨc Rey imɨɨchi.
35 Me yan auman men isan kwanifaro, anayabin nati i God an ana baibiyarir efan, Jerusalem auman, anayabin nati i ata aiwob gagamin God ana tafaram.
36 Odoy tsa̱cɨ juuts tu̱m testigo jém iŋco̱bac iga d́a mimɨgóypa porque ni tu̱m jém iŋway d́a wɨa̱p inicpooba̱ ni d́at́im wɨa̱p inicyɨga̱.
36 Naatu o taiyuw auman men arib isan inao baifaro’omih, anayabin o men karam boro arib ta inab inau nikwes o nafurum.
37 Cuando miŋmattámpa, nɨmtaamɨ “nu̱ma” o “d́a”. Siiga iñchacpa algun t́i juuts testigo iga d́a mimɨgóypa, jesɨc d́a wɨ̱ porque jexpɨc jɨ̱xi miññe de jém Woccɨɨwiñ.
37 Imih inakwahir o inarufut, anayabin abisa awamaim iya’abar i’o etitit i Demon Kakafin biyanane enan.
38 ’Micht́am immatoŋneta iga nɨmyajpa wiñɨgam: “Siiga i̱ iñácscutedáypa iixcuy tu̱m pɨ̱xiñ, jesɨc jém pɨ̱xiñ icɨaŋseedáypa, iñácscutedáypat́im iixcuy. Siiga i̱ iñacxquímáypa it́ɨts tu̱m pɨ̱xiñ, jesɨc icɨaŋseedáypat́im, iñacxquímáypat́im it́ɨts.”
38 “Marasika ana tur hio kwanowar, ‘Orot yait mata nakubai, ibo matan kukubai, naatu orot yait wa nimarir, ibo wan kwimarir.’
39 Pero ɨch mannɨ́máypa: Siiga i̱ mimalwadáypa, odoy cɨaŋseedaayɨ. Siiga i̱ micótsáypa íña̱cpac, jesɨc jɨ́gaayɨ iga micótsáyiñt́im tuŋgac lado.
39 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait isa nasisinaf kakaf men wan inay, rebareb rounane nifafar inatatabir rounane’ebo nifafar.
40 Siiga i̱ miquejajwadáypa iga mit́obáypa jém iñyoot́i, jesɨc chi̱ɨt́im jém iñchamarra.
40 Naatu orot yait niyaso’ar baibatiyimih nabuwi kwananan, a biya baibiyon baban nikiya’ub nabaib, a biya baibiyon tafan auman inikiya’ub initin.
41 Siiga i̱ mipɨɨmɨ́ypa pɨ̱mi̱mɨ iga ininɨgáyiñ algun t́i tu̱m kilómetro, nanɨgaayɨ dos kilómetro.
41 Baiyowayan orot ta nan nakwarari ana hafoy abarin veya ta’imon airi namih nao, ina’abar veya rou’ab airi kwanan.
42 Siiga i̱ miwágáypa algun t́i, jesɨc chi̱ɨ. Siiga i̱ miñucsáypa alguna cosa, jesɨc acnúcsɨ, odoy nɨ́maayɨ iga d́a manchiiba.
42 Orot babin ta isa sawaramih nafefeyani kwitin, naatu orot babin ta a sawar bai na mar kafai imaim bowamih nao, kwitin ebai en.
43 ’Immatoŋneta juuts nɨmyajpa jém pɨxiñt́am: “Toyt́aamɨ jém íñamigo, pero jóyixt́aamɨ jém íñenemigo.”
43 “Marasika ana tur hio a’a’agir hinonowar i hio kwanowar, ‘Taituwa kwaniyabuwih naatu a kamabiy sabuw kwanimat gigigirih.’
44 Pero ɨch mannɨ́máypa iga: Toyt́aamɨ jém íñenemigoyaj. Odoy malnɨ́mayt́aamɨ jém mimalnɨ́mayñewɨɨp. Wɨ̱wadayt́aamɨ jém mijóyixpaap. Aŋwejpáttaamɨ Dios iga iwɨ̱wadáyiñ jém pɨxiñt́am jém mimalwadayñewɨɨp.
44 Baise boun a tur ao’owen, a kamabiy sabuw kwaniyabuwih naatu sabuw iyab terurukoukuwi isah kwanayoyoban.
45 Siiga iŋwattámpa je̱mpɨc, jesɨc michɨ́yt́ámpa juuts tanJa̱tuŋ Dios mima̱nɨctam jém it́wɨɨp sɨŋyucmɨ. Porque jém tanJa̱tuŋ Dios icpijpa ja̱ma para jém malopɨc y para jém wɨbɨc. Dios icchijóypa tuj para jém tsa̱mpɨc táŋcaɨ́y y para jém d́apɨc táŋcaɨ́y.
45 Saise kwa boro Tamat auyom maramaim natunatumih nabuwi, anayabin God sinaf sabuw gewasih kakafih etei tafahimaim veya erararan, sabuw iyab gewasin tisisinaf naatu kakafin tisisinaf etei God taun ebitih.
46 Siiga nada más iñt́oyt́ámpa jém mit́oyyajpaap, ¿que iñjɨ̱spa iga Dios miwɨ̱wadáypa? Porque jém malopɨc pɨxiñt́am, jém ichécyajpáppɨc impuesto, it́oypat́im jém iamigoyaj.
46 Sabuw kabay o’onayah tisisinaf na’atube kwanasinaf sabuw iyabowat isa tibiyabowawat isah kwanabiyabow, God boro men ana siwar gewasin ta nitimih.
47 Siiga iñdioschiiba nada más jém iñt́ɨ̱wɨtam, ¿que iñjɨ̱spa iga iŋwɨ̱watpa? Jém d́apɨc iixpɨcpa Dios idioschiyajpat́im jém it́ɨ̱wɨtam.
47 Naatu Eteni Sabuw taih tuwah akisih hai merar tiyiy na’atube kwanasinaf taituwa akisih hai merar kwanayiyi, ana gewasin boro men kwanabaimih.
48 Siempre wɨ̱wattaamɨ juuts iwatpa jém tanJa̱tuŋ Dios jém it́wɨɨp sɨŋyucmɨ.
48 A yawas uhew bitan kwanama, Tamat auyom maramaim ana yawas uhew bitan ema’am na’atube.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.