Mateus 27
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jesɨc icuqueja̱ma aŋtuuma̱yajpa it́u̱mpɨy jém pa̱nij aŋjagooyiyaj y jém wɨd́ayt́am iga iwatyajpa acuerdo jutsa̱p iccaayaj Jesús.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Tsenneta̱ jém Jesús, nanɨcta̱ jém gobernadorcɨɨm. Cɨɨjuŋcotta̱ jém Poncio Pilato icɨɨjo̱m.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Jém Judas, jém iwadayñewɨɨp atraición, iix iga accaata̱p jém Jesús. Jesɨc icucac ijɨ̱xi, ichacse̱t jém treinta tumiñ de plata jém pa̱nij aŋjagooyi con jém wɨd́ayt́am.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Nɨmpa jém Judas:
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Ocmɨ jém Judas ipatsquet jém tumiñ ma̱stɨcjo̱m. Nɨc. Najúpcata̱ iyaac.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Jém pa̱nij aŋjagooyi ipiŋ jém tumiñ. Nɨmyajpa, yɨ́p tumiñ d́a wɨa̱p taŋcot jém cajonjo̱m ju̱t́ accáyt́a̱p jém ofrenda porque yɨ́p tumiñ nɨɨpiñ icho̱wa.
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Ocmɨ iwatyaj acuerdo iga ijuyyajpa tu̱m ja̱ca nas con jém tumiñ. Jém lugar iñɨ̱yi jém suuŋnascɨɨm. Ijuyyaj iga iniit́ lugar ju̱t́ cumyajta̱p jém juumɨpɨc pɨxiñt́am.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Jeeyucmɨ hasta sɨɨp iñɨ̱yi jém nas, jém Nɨɨpiñ iCho̱wa.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Je̱mpam cupacpa juuts nɨmpa jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ jém Jeremías: “Jém treinta tumiñ de plata tu̱m pɨ̱xiñ icho̱wa. Iccámáy jém precio jém Israelpɨc pɨxiñt́am. Ipɨgayyaj jém pɨ̱xiñ icho̱wa.
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 Con jém tumiñ ijuyyaj jém nas ju̱t́ watta̱p suuŋ juuts anɨ́máy jém tanJa̱tuŋ Dios.”
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Jesɨc nanɨcta̱ Jesús jém gobernadorcɨɨm. Jém gobernador icwác Jesús. Nɨ́mayt́a̱:
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Jesɨc cuando jém pa̱nij aŋjagooyi con jém wɨd́ayt́am iquejajwadáy Jesús, d́a t́i icutsoŋ.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Jesɨc jém Pilato iñɨ́máy Jesús:
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Pero Jesús d́at́im icutsoŋ. Jesɨc jém gobernador agui ipooñaŋja̱mpa.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Cada naspa jém pascuasɨŋ, iniit́ tu̱m costumbre jém gobernador iga icutsɨgáypa tu̱m preso para jém pɨxiñt́am juuts jeeyaj icupiŋyajpa.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Pajneta̱ id́ɨc tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Barrabás. Jo̱dóŋa̱neta̱ iga agui malo.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Cuando aŋtuuma̱neyaj it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am, jém Pilato icwácyajpa. Iñɨ́máy:
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Porque ijo̱doŋ jém Pilato iga jém Israelpɨc aŋjagooyiyaj agui ijóyixyajpa Jesús, agui icujóyɨyyajpa jeeyucmɨ icɨɨjuŋcotyaj.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Iganam co̱ñ jém Pilato ju̱t́ cɨɨpíŋóypa, jém iyo̱mo icutsadáy aŋma̱t́i. Nɨ́mayt́a̱ jém Pilato: “Odoy tɨgɨycuumɨ con yɨ́p wɨbɨc pɨ̱xiñ. Porque tsúmɨc agui amalmawíña̱ yɨ́bam pɨ̱xiñ icuyucmɨ.”
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Pero jém pa̱nij aŋjagooyiyaj con jém wɨd́ayt́am iñɨ́mayyajpa jém pɨxiñt́am iga iwácyajiñ iga cutsɨgayt́a̱iñ jém Barrabás y accaata̱iñ jém Jesús, hasta ijɨ́cyaj jém pɨxiñt́am.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Jesɨc e̱ybɨc jém gobernador iñɨ́máy jeeyaj:
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Jesɨc jém Pilato e̱ybɨc icwácpa jém pɨxiñt́am. Nɨ́mayyajta̱:
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Jesɨc Pilato iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Cuando iix jém Pilato iga d́a t́i wɨa̱p iwat iga sɨ́p icujíñayyaj jém pɨxiñt́am, iwác uxaŋ nɨ, iche icɨ jém pɨxiñt́am iwiñjo̱m. Nɨmpa:
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Nɨmyaj it́u̱mpɨy jém miññeyajwɨɨp:
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Jesɨc ocmɨ jém Pilato icutsɨgáy jém Barrabás. Ipɨɨmɨ́y jém soldado iga cótsta̱iñ Jesús. Icɨɨjuŋcodáy jém soldado iga icunúnyajiñ cunusyucmɨ.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Jesɨc jém gobernador isoldado ininɨc Jesús tu̱m mɨjpɨc cuarto ju̱t́ aŋtuuma̱neyaj tsa̱m jáyaŋ jém soldado. It́u̱mpɨy icute̱ñxe̱tyaj Jesús.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Tsodayt́a̱ jém yagatspɨc iyoot́i. Accámayt́a̱ jém tuŋgac yoot́i jém tsabatspɨc.
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 Jém soldado it́agayyaj tu̱m apit́ corona, icámayyaj ico̱bacyucmɨ. Ichiiyaj tu̱m cuy iga imatspa iŋwɨ̱cɨɨmɨ juuts tu̱m rey. Ico̱steeñayyajpa jém Jesús iwiñjo̱m. Ixaayɨyyajpa. Nɨmyaj:
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Ichujcayajpa. It́obayyaj jém icuy iga iyɨ́gáyáypa ico̱bac.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Cuando yaj ixaayɨyyaj, iccáyáy jém tsabats yoot́i, icámáy e̱ybɨc jém iyoot́i jém imɨɨchipɨc. Ocmɨ nanɨcta̱ iga cunúnta̱p cunusyucmɨ.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Cuando nɨquiyaj tuŋjo̱m, ipát tu̱m Cirenepɨc pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Ximoj. Jém soldado ipɨɨmɨ́y jém Ximoj iga ininɨgáyiñ jém Jesús icunus.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Jesɨc núcyaj tu̱m lugar iñɨ̱yi Gólgota. Nɨmtooba jém Tsútsco̱bacpaccɨɨm.
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Jemum ichiiyaj jém vino namotneta̱ con chuxñi̱wi. Cuando icutɨ́ts Jesús jém vino, d́a iuc.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Cuando yaj icunúnyaj cunusyucmɨ jém soldado, iwatyajpa sorteo entre jeeyaj i̱ icoñwɨ́ypa iga imɨɨcha̱p jém Jesús ipuctu̱cu. Je̱mpɨgam cupac juuts nɨmpa jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ: “Iwécyajpa ampuctu̱cu entre jeeyaj. Iwatyajpa sorteo.”
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Jesɨc co̱ñyajpa jém soldado iga iwatyajpa cuenta.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Jém ico̱bacaŋtɨcmɨ accámayt́a̱ tu̱m letrero ju̱t́ nɨmpa t́iiga accaata̱: “Yɨ́bam jém Jesús jém judíos iRey.”
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Jesɨc cunúnyajta̱t́im wɨste̱n númyajpaap jeet́im lugar ju̱t́ cunúnta̱ Jesús. Páŋayt́a̱ tu̱m jém icunus jém Jesús iŋwɨ̱mɨ y tu̱m iŋna̱ymɨ.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Jém nasyajpáppɨc je̱m iŋwɨ́ŋóyayyajpa con ico̱bac, tsa̱m imalmalnɨ́mayyajpa.
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 Iñɨ́mayyaj:
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Agui ixaayɨyyajpat́im jém pa̱nij aŋjagooyiyaj, jém escribaspɨc maestroyaj, jém fariseoyaj y jém wɨd́ayt́am. Nɨmyajt́im jeeyaj:
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 —Yɨ́p pɨ̱xiñ icɨacputpa tuŋgac, pero iyaac d́a wɨa̱p inicɨacputta̱. Siiga nu̱ma jém Israelpɨc iRey, nacunúnayt́a̱iñ, jesɨc taŋcupɨctámpa.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Tsa̱m icupɨcpa iga Dios wɨa̱p iyo̱xpát, jesɨc sɨɨp wɨ̱ iga Dios icɨacpud́iñ siiga nu̱ma it́oypa; como tanɨ́mayñe iga Dios iMa̱nɨc.
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Hasta jém númyajpaap, jém cunúnta̱wɨɨp con Jesús, imalnɨ́máyt́im.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Jesɨc icuwɨ̱t́i jém naxyucmɨ cupiicha̱ dende cugapja̱ma hasta las tres de la tarde.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Jesɨc jeet́im hora pɨ̱mi jɨy jém Jesús. Nɨm:
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Algunos jém te̱ññeyajwɨɨp je̱m cuando imatoŋyaj, nɨmyajpa:
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Jeet́i rato nɨc poyi̱mɨ tu̱m de jeeyaj. Nɨc ipɨc tu̱m esponja juuts tu̱m pu̱qui. Imuj con jém ta̱mpɨc vino. Iccám tu̱m waycuyyucmɨ iga igucpa Jesús.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Pero tuŋgac nɨmyajpa:
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 E̱ybɨct́im pɨ̱mi jɨy Jesús, jesɨc caum.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Jeet́i rato jém mɨjpɨc puctuctaañi jém it́wɨɨp jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m teeñaŋsaj icucmɨ dende sɨŋwiñ hasta naxwiñ. Tsa̱m yɨɨs jém nas, pooyaj jém mɨjpɨc tsa.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Jém tsúts ijos áŋáyyaj. Pɨsyaj jáyaŋ jém pɨxiñt́am jém icupɨcneyajwɨɨp Dios, jém wiñɨcpɨc caaneyaj.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Ocmɨ cuando acpɨsta̱ jém Jesús, putyaj ijosjo̱m jém tsúts, nɨcyaj hasta jém attebet Jerusalén. Jemum tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am iixyaj.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Jesɨc jém capitán con jém iwatyajpáppɨc cuenta jém Jesús, cuando iixyaj iga pɨ̱mi yɨɨs jém nas y iixt́im t́i naspa je̱m, tsa̱m pɨ̱mi cɨ̱ŋyaj. Nɨmyaj:
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 It́yajt́im je̱m wa̱t́i jém yo̱mtam, juumɨ iixyajpa t́i iñasca jém Jesús. Yɨ́pyaj yo̱mtam iwaganamiñyaj Jesús jém naxyucmɨ de Galilea, jém iyo̱xpátneyajwɨɨp.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Entre jeeyaj it́t́im jém Malía Magdalena, jém Malía jém Jacobo y José ia̱pa, it́t́im jém Zebedeo iyo̱mo.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Jesɨc tsuuyɨm miñ tu̱m pɨ̱xiñ tsa̱m rico iñɨ̱yi José. Tsucum jém attebet Arimatea, jém Jesús icuyujcɨɨwiñt́im.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Jesɨc jém José nɨc iám jém Pilato, iwágáy jém Jesús imɨjta̱y. Jesɨc jém Pilato ipɨɨmɨ́y jém soldado iga ichiáyiñ jém imɨjta̱y.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Jesɨc José ipɨgáy jém Jesús imɨjta̱y, iŋmónáy con tu̱m wɨbɨc puctu̱cu.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Icot jém tsaajosjo̱m, jém José imɨɨchi, jém yaguiñpɨc iwatne. Ocmɨ iŋjo̱pnúc jém tsaajos con tu̱m mɨjpɨc tsa. Yaj iwat je̱mpɨc, se̱tum.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 It́t́im je̱m jém Malía Magdalena y jém tuŋgac Malía. Co̱ñyaj jém tsaajosaŋna̱ca.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Ocmɨ cuyaj jém ja̱ma iga iwɨ̱tsacyajpa it́u̱mpɨy cosa para jém jejcuy ja̱ma. Cuando tɨgɨy ja̱ma, aŋtuuma̱yajpa jém pa̱nij aŋjagooyi y jém fariseoyaj, nɨc iámyaj jém Pilato.
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 Iñɨ́mayyaj:
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Jeeyucmɨ cutsa̱tɨ jém soldado iga iwatpa cuenta jém jos ju̱t́ cumta̱ hasta jém tucunaja̱ma. Wɨa̱p imiñyaj jém icuyujcɨɨwiñ tsuucɨɨm, ininɨgayyajpa jém imɨjta̱y. Ocmɨ nɨmyajpa iga: “Nu̱ma pɨsneum de ju̱t́ cumneta̱ jém caanewɨɨp.” Siiga iwatyajpa je̱mpɨc, jesɨc jém ocmɨpɨc mɨgooyi más pɨ̱mi malo que jém wiñt́ipɨc.
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Jém Pilato iñɨ́máy:
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Jesɨc ocmɨ nɨcyaj iga iwatyajpa cuenta jém tsaajos. Icámáy tu̱m sello jém jos iŋnúccuyyucmɨ iga quejiñ siiga i̱ íŋáypa. Jemum ichacyaj jém soldado iga iwatyajiñ cuenta.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.