Mateus 13

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesɨc jeet́im ja̱ma put Jesús jém tɨcjo̱m. Nɨc co̱ñi je̱m laguna aŋna̱ca.
1 Nati veya ta’imon Jesu bar itumar tit na harew kukuf sisibinamaim sabuw bai’obaiyih isan mara’iy.
2 Tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am aŋtuuma̱neyaj ju̱t́ it́ Jesús. Jeeyucmɨ tɨgɨy tu̱m barcojo̱m, jemum co̱ñ. It́u̱mpɨy jém miññeyajwɨɨp tsɨ́yyaj jém laguna aŋna̱ca.
2 Naatu sabuw moumurih maiyow hiru’ay hi’ar bebera’uh itih, basit wa bai inatait tafan mare, sabuw baise dones yan himarir hima.
3 Jesɨc Jesús moj iŋquejáy jáyaŋ jém wɨbɨc jɨ̱xi por medio de cuento. Nɨmpa:
3 Imaibo ma sawar moumurih na’in oroubonamaim eo hima hinowar. Naatu ana oroubon ta i iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bowayan ana ub tanumamih tit in.
4 Mu iyɨ̱n jém pac, actɨŋ uxaŋ jém tuŋjo̱m. Miñyaj jém jon, icútquet jém pac.
4 Ana ub afa tata’asiyen i ef yanamaim hire, naatu mamu hire hibow hi’aa,
5 Actɨŋt́im uxaŋ jém pac tsaaŋjo̱m ju̱t́ d́a i̱ jáyaŋ nas. Jesɨc jicscɨy nay jém pac porque d́a juchaŋ jém nas.
5 Ana ub afa i to’ato yan hire’ere ana kamar men gagamin imih saisewat hikubounih hiyen. Anayabin kamar baban i fokarin.
6 Cuando pijpa jém ja̱ma, iñoonoca jém xuxut́ planta. Yaj cutɨ́tsaayiyaj porque d́a t́i̱chɨgɨ́y.
6 Baise veya yey ana mar wabuburinamaim ub etei hi’arat, naatu hikimow hire anayabin wairoroh men babanika hire.
7 Actɨŋt́im uxaŋ jém pac jém a̱pid́aŋjo̱m. Jicscɨy yón jém a̱pit́, ixamsamca jém xuxut́ planta.
7 Ub afa kokor wanawanan hire, naatu kokor ana fafa’amaim isuken.
8 Pero actɨŋt́im jém pac jém wɨbɨc naxyucmɨ. Wɨ̱tɨ́ma̱. Algunos chióy cien, algunos chióy sesenta, algunos chióy treinta.
8 Naatu ub afa i me gewasin yan hire hikuboubunih hiyen gewas ro’oro’oh hiya, afa hibiw 100 na’atube, afa i 60 na’atube, afa i 30 na’atube.
9 Siiga mit́a̱tsɨgɨyt́a, amatoŋtaamɨ.
9 Imih o yait tain nama’am tur inanowar.”
10 Jesɨc icunúcyaj Jesús jém icuyujcɨɨwiñ, icwácyaj. Nɨ́mayt́a̱:
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah hina hibatiy hi’o, “Aisim oroubonamaim sabuw kubi’obaiyih?”
11 Jesɨc Jesús icutsoŋ. Iñɨ́máy:
11 Jesu iyafutih eo, “Orereb ana so’ob wa’iwa’irin mar ana aiwob isan i God kwa it, men iti sabuw itihimih.
12 Jém ipɨctsoŋpaap jém Dios iŋma̱t́i, más ichiiba Dios jáyaŋ wɨbɨc cosa. Pero jém d́apɨc iwɨ̱pɨctsoŋpa jém Dios iŋma̱t́i, d́a t́i ichiiba Dios, más accáyayt́a̱p jém cosa jém ijɨ̱spaap iga iniit́.
12 Imih orot yait orereb ana so’ob biyan ema’am, God boro tafan naya’abar nitin ana so’ob nara’at, baise orot yait nati so’ob men biyan ema’am naatu ana so’ob kikimin nati biyanamaim ema’am God boro nabosair.
13 Jeeyucmɨ anaŋquejáypa jém pɨxiñt́am por medio de cuento. Iixyaj, pero tsɨ́yyaj juuts d́a iixyaj. Imatoŋyaj, pero tsɨ́yyaj juuts d́a imatoŋyaj ni d́at́im icutɨɨyɨyyaj.
13 Ana’an nati ayu oroubonamaim sabuw abi’obaiyih.
14 Iñascayajpa juuts nɨmpa jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ jém Isaías:
14 Dinab orot Isaiah ana Bukamaim eo kikirum i na ibiturobe.
15 Porque yɨ́pyaj pɨxiñt́am tsa̱m malo ia̱namayaj,
15 Anayabin ukwarih fokar,
16 ’Pero sɨɨp mimicht́am agui mimaymayt́am porque miixixóypa y mimatóŋóypa.
16 Baise Kwa i kwabiyasisir, anayabin matayan kwa’i’itin naatu tain yan tur kwanonowar.
17 Nu̱ma mannɨ́máypa iga wa̱t́i jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ y jém tuŋgac wɨbɨc pɨxiñt́am tsa̱m iixyajtooba t́it́am íñixt́ámpa mimicht́am, pero d́a wɨa̱. Tsa̱m imatoŋyajtooba t́it́am immatoŋtámpa, pero d́a wɨa̱.
17 Anababatun a tur ao’owen, dinab orot moumurih na’in naatu sabuw gewasih hikok kwanekwan, kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar i hitanowar. Baise nati ana maramaim sawar men matar boro hita’itin.”
18 Nɨmpa Jesús:
18 “Tain kwanarub ub tanumayan ana oroubon ao kwananowar naniyan kwanab, yabin kwanaso’ob.
19 Jém imatoŋpaap jém wɨbɨc aŋma̱t́i jutsa̱p iŋjac Dios yɨ́p naxyucmɨ, pero d́a icutɨɨyɨ́ypa, jex juuts jém pac jém actɨŋnewɨɨp tuŋjo̱m. Miñpa jém Woccɨɨwiñ, iccáyáypa jém wɨbɨc jɨ̱xi jém ñipneta̱wɨɨp jém pɨ̱xiñ ia̱namaŋjo̱m.
19 Sabuw iyab mar ana aiwob isan Tur Gewasin ao tenonowar naatu naniyan men tabaib i ub ef yanamaim orot ta’asiy re’er na’atube, Tur Gewasin tenonowar ana maramaim demon kakafin ena hai not ebikwaris.
20 Jém pac, jém actɨŋnewɨɨp jém tsaaŋjo̱m, jex juuts jém pɨ̱xiñ cuando imatoŋpa jém wɨbɨc aŋma̱t́i, agui maymay mu ipɨctsoŋ.
20 Naatu orot ana ub afa to yan hire’ere ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir.
21 Pero como d́a t́i̱chɨgɨ́y, d́a jáypa. Jesɨc cuando cutɨ́tsta̱p jém pɨ̱xiñ, tsa̱m malwadayt́a̱p jém wɨbɨc aŋma̱t́i icuyucmɨ, ichacpa jém wɨbɨc tuŋ.
21 Baise dogoroh wanawanan nati ub wairoron i men re eof barur, imih Tur Gewasin isan hina’uwih hinarurukaukuwih boro mar ta’imonamo hai baitumatum hinihamiy.
22 Jém pac, jém actɨŋnewɨɨp jém a̱pid́aŋjo̱m, jex juuts jém pɨ̱xiñ jém imatoŋpaap jém wɨbɨc aŋma̱t́i, pero tsa̱m ijɨ̱spa jém cosa jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ. Jém riqueza tsa̱m imɨgóyáypa jém pɨ̱xiñ. Ixamcaaba jém wɨbɨc aŋma̱t́i. D́a tɨ́ma̱p.
22 Naatu orot ana ub afa fotan wanawanan hire’er ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir isan tibiyababan naatu totobuyoy hai not ebikwaris imih tur ana ro’on men emamatar.
23 Pero jém pac, jém actɨŋnewɨɨp jém wɨbɨc naxyucmɨ, jex juuts jém pɨ̱xiñ imatoŋpa jém wɨbɨc aŋma̱t́i, iwɨ̱cutɨɨyɨ́ypa t́i nɨmtooba. Jém pɨ̱xiñ juuts jém wɨbɨc nas. Ipɨctsoŋpa jém wɨbɨc aŋma̱t́i, jáyaŋa̱p jém wɨbɨc jɨ̱xi ia̱namaŋjo̱m. Algunos chióy cien, algunos chióy sesenta, algunos chióy treinta.
23 Baise orot ana ub me gewasin yan ta’asiy hire’ere ana itinin i sabuw iyab Tur Gewasin tenowar naatu naniyan tabai tiw tehahamu, afa ro’oh 100, afa 60, afa 30.”
24 Jesɨc Jesús iŋmat tuŋgac xut́u cuento. Nɨmpa:
24 Jesu oroubon tabo iti na’atube eo, “Mar ana aiwob i iti na’atube, ana veya ta orot ana ub bow in ana masawamaim tanum.
25 Pero jesɨc tsuucɨɨm cuando moŋyajpa jém pɨxiñt́am miñ tu̱m enemigo. Oy iñip jém malopɨc pɨm ica̱mjo̱m ju̱t́ ñipneta̱ jém wɨbɨc trigo.
25 Baise gugumin sabuw etei hi’inu’in ufut, orot ana rakit mowan fotan kakafih bow na sanabey wanawanah tanum naatu bihir.
26 Ocmɨ nay jém trigo, mɨja̱p, jesɨc moypam. Jesɨgam quej jém malopɨc pɨm jém ñipneta̱wɨɨp ocmɨ.
26 Sanabey hikuboubunih hiyey wanawanahimaim fotan kakafih auman hikubounih bairi hiyen.
27 Jesɨc jém pɨ̱xiñ iyo̱xacɨɨwiñ nɨc iámyaj jém io̱mi. Iñɨ́mayyaj: “Máno̱mi, siiga wɨbɨc pac iññip jém iŋca̱mjo̱m, ¿jesɨc jutsa̱ mu iñay jém malapɨm?”
27 “Orot ana bowayah hina hio, ‘Regah, o ub gewasih a masawamaim itanum, baise aisim fotan kakafih auman hikuboubunih teyey?’
28 Jesɨc jém nas io̱mi iñɨ́máy jém iyo̱xacɨɨwiñ: “Tu̱m enemigo iwat je̱mpɨc.” Jesɨc acwácta̱, nɨ́mayt́a̱: “¿Iñxunpa iga nɨcpa aŋwixquímta jém malapɨm?”
28 “Orot iyafutih eo, ‘Rakit sabuw afa hisinaf.’ Naatu akir wairafih hibatiy hio, ‘Bo kukokok anan fotan ana uyarir?’
29 Pero jém nas io̱mi iñɨ́máy: “D́a taŋwixpa sɨɨp jém malapɨm porque químnamotpa jém trigo.
29 “Orot iyafutih eo, ‘En. Fotan kakafih kwana’u’uyarir boro sanabey afa auman kwana’uyarir.
30 Tsactaamɨ jém malapɨm iga iwaganamɨja̱p jém trigo hasta tampiŋpa jém cosecha. Jesɨc annɨ́máypa jém ipiŋpaap jém cosecha iga wiñt́i iwixquímyajiñ jém malapɨm, ichenyajiñ iga tannooquetpa. Jesɨc ocmɨ tanaccáypa jém trigo jém granerojo̱m.”
30 Imih kwaihamiyih bairi hinayen hiniw naatu tarin ana veya boro tarayah aniyafarih hinan, fotan wan hinatar hinafatum hinabow hinan hina’afusar, imaibo sanabey hinatar hinabow hinan bar hinaya.’”
31 Jesɨc Jesús iŋmat tuŋgac xut́u cuento. Nɨmpa Jesús:
31 Jesu ana oroubon tabo eo, “Mar ana aiwob ana itinin ta i iti na’atube, orot ana ai momor ro’on kikimin maiyow bai in ana masaw yan tanum.
32 Jém mostaza ipac tsa̱m xut́u, pero cuando mɨja̱p jém planta más mɨj que it́u̱mpɨy jém ñipñibooyi. Mɨja̱p juuts tu̱m mɨjpɨc cuy hasta jém jon iwatyajpa ipeeñi jém mostaza iŋcɨsyucmɨ.
32 Iti ai ro’on i men ai ro’on afa gagamih na’atube’emih, baise tanum kuboun yey ana veya’amaim ra’at ai gagamin na’in matar naatu mamu hina famefamenamaim hibatar hima.”
33 Jesɨc iŋmatpat́im Jesús tuŋgac xut́u cuento. Nɨmpa:
33 Jesu iban oroubon tabo eo maiye, “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube. Babin yeast ebai ana faraw wanawanan eyai ekamat inu’in era’at eyey na’atube.”
34 It́u̱mpɨy yɨ́pyaj cosa iŋquejáypa Jesús jém pɨxiñt́am con jém xuxut́ cuentoyaj. D́a t́i iŋquejáypa sin cuento.
34 Jesu sawar iti etei isah i oroubonamaim eo sabuw rou’ay gagamin bi’obaiyih; ana bai’obaiyenamaim i mar etei oroubonamaim sabuw bi’obaiyih.
35 Je̱mpɨgam cupacpa jém aŋma̱t́i jém iŋmatnewɨɨp jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ cuando ijaychacne así:
35 Iti na’atube sisinaf anayabin abisa dinab orot eo kikirum tan titurobe isan.
36 Jesɨc Jesús iŋquím jém pɨxiñt́am. Tɨgɨy e̱ybɨc jém tɨcjo̱m. Icunúcyaj jém icuyujcɨɨwiñ. Iñɨ́mayyaj:
36 Jesu sabuw rou’ay ihamiyih naatu na bar wanawanan run, ana bai’ufununayah ufun hina hirun hibatiy hio, “Masaw yan fotan kakafin ana oroubon i kukubuna anowar.”
37 Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
37 Jesu iyafutih eo, “Orot ub gewasih tatanum i Orot Natun.
38 Jém ca̱ma nɨmtooba yɨ́p naxyucmɨ. Jém wɨbɨc pac jex juuts jém iwɨ̱aŋja̱myajpáppɨc iga iŋjacpa Dios. Jém malapɨm jex juuts jém pɨxiñt́am jém Woccɨɨwiñ imɨɨchi.
38 Masaw ana itinin i tafaram, naatu ub gewasin i sabuw iyab mar ana aiwob isan tebowabow, naatu ub kakafin i Demon Kakafin natunatun.
39 Jém enemigo iñippa jém malapɨm, je jém Woccɨɨwiñ. Jesɨc cuando piŋta̱p jém cosecha, yɨ́p nɨmtooba cuando cuyajpa yɨ́p nas. Jém ipiŋyajpaap jém cosecha jeeyaj jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am.
39 Naatu rakit orot ub kakafin bai na masaw yan tatanum i Demon Mowan. Naatu masaw biyamur i mar yomanin na’atube, masaw fourayah i God ana tounamatar.
40 Piŋta̱p jém malapɨm iga iñooba juctjo̱m, je̱mpɨgam iñascayajpa jém malopɨc pɨxiñt́am cuando cuyajpa yɨ́p nas.
40 “Imih mar yomanin iti ub kakafih hi’uyarir hifatum hibow hin hi’a’afusar na’atube boro namatar.
41 Jém Miññewɨɨp Sɨŋyucmɨ icutsatpa jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am iga it́opyajiñ jém Dios ipɨxiñt́ámaŋjo̱m it́u̱mpɨy jém malopɨc pɨxiñt́am con it́u̱mpɨy jém icmalwatneyajwɨɨp it́ɨ̱wɨtam.
41 Orot Natun boro ana tounamatar niyafarih hinatit, sinaf kakafih naatu sabuw iyab bowabow kakafin kura’ahih hima kakafih tisisinaf etei i ana aiwob wanawananamaim boro fotan kakafin na’atube hinatar hinafatum.
42 Matsyajta̱p, cotyajta̱p jém juctjo̱m ju̱t́ d́a nunca píchpa, ju̱t́ ipɨctsoŋyajpa jém castigo. Jemɨgam tsa̱m wejyajpa, tsa̱m iñichyajpa it́ɨts.
42 Naatu hinabow hinan wairaf wan hinaya hina’afusar, nati’imaim boro na’arahih wah takitak niwa’an hina’in hinarerey.
43 Cuando yajpa it́opyaj it́u̱mpɨy jém malopɨc pɨxiñt́am, jesɨc it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am jém iwatyajpaap juuts ixunpa Dios, tsa̱m tsocyajpa juuts jém ja̱ma ju̱t́ iŋjacpa tanJa̱tuŋ Dios. Siiga mit́atsɨgɨyt́a, amatoŋtaamɨ.
43 Imaibo God ana sabuw gewasih nabow mar ana aiwobomaim hinarun veya na’atube hinararan. Imih o yait tain nama’am iti tur inanowar.
44 ’Jém wɨbɨc aŋma̱t́i iga Dios iŋjacpa yɨ́p naxyucmɨ jex juuts tu̱m caja tumiñ nécneta̱ ju̱t́ it́ tu̱m ja̱ca nas. Cuando tu̱m pɨ̱xiñ ipát jém tumiñ, jesɨc je̱mt́im iñec e̱ybɨc. Nɨc icumáyáy t́it́am iniit́ iga ijuypa jém nas ju̱t́ nécneta̱ jém tumiñ.
44 “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube, orot ta nugunug hibun inu’in itin bai, naatu me nati nugunug titita’urimaim kair maiye ibun, naatu yasisir auman in ana sawar etei sabuw hitobon naatu matabir maiye na nati me tutubun na’atube.
45 ’Jém wɨbɨc aŋma̱t́i iga Dios iŋjacpa yɨ́p naxyucmɨ jex juuts tu̱m juyjúyoypaap. Ijuypa y imáypa jém wɨ̱tampɨc xuxut́ tsa jém perla.
45 “Naatu mar ana aiwob itinin tabo iti na’atube. Orot sawar tobonayan wakek enunuwet na’atube.
46 Cuando ipát tu̱m más wɨbɨc jém perla tsa̱mpɨc tsoowɨ́y, jesɨc icumáyáypa it́u̱mpɨy jém iniit́wɨɨp. Ijuypa jém wɨbɨc perla jém tsa̱mpɨc tsoowɨ́y.
46 Wakek nuwet inan wakek ta gewasin ana baiyan gagamin na’in tita’ur, naatu na ana sawar etei yataiten hitobon kabay bai in nati wakek tutubun na’atube.
47 ’También jém wɨbɨc aŋma̱t́i iga iŋjacpa Dios yɨ́p naxyucmɨ jex juuts tu̱m red, cuando ipatsyajpa lamar jém tɨɨptero, imatspa it́u̱mpɨy clase de tɨɨpɨ.
47 “Iban maiye mar ana aiwob i buwat na’atube. Orot siy bowayan ana buwat eya ema’am siy i yumatah ta ta te’ona’on.
48 Jesɨc cuando comne jém ired, jém tɨɨptero ijɨ̱cputyajpa lamar aŋna̱ca. Co̱ñyajpa, mojpa icupíŋayyaj jém tɨɨpɨ. Icotyajpa icooŋjo̱m jém wɨ̱tampɨc tɨɨpɨ. Jém d́apɨc wɨ̱tam ipatsayyajpa.
48 Naatu buwat awan ekakaratan ana veya etab erun dones yan ema siy gewasih ikiyarir fetan iwan, naatu kakafih ikiyarir ebow ebis rouruwen na’atube.
49 Je̱mpɨgam iñascayajpa jém pɨxiñt́am cuando cuyajpa yɨ́p nas. Miñyajpa jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am iga icupíŋáypa jém malopɨc pɨxiñt́am jém Dios ipɨxiñt́ámaŋjo̱m.
49 Imih mar yomanin nanan itinin i boro nati na’atube. God boro ana tounamatar niyafarih hinatit hinan sabuw gewasih wanawanahimaim sabuw kakafih hinabow
50 Cotyajta̱p jém malopɨc pɨxiñt́am jém juctjo̱m ju̱t́ ipɨctsoŋyajpa jém castigo. Jemɨgam tsa̱m wejyajpa, tsa̱m iñichyajpa it́ɨts.
50 wairaf wan hiyara’aten na’arahih hina’in hina rerey wah takitak niwa’an.”
51 Jesɨc Jesús icwácpa jém icuyujcɨɨwiñ. Nɨ́mayyajta̱:
51 Jesu ibatiyih eo, “Oroubon iti ao’oban naniyah kwabow?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Naniyah abow.”
52 Jesɨc nɨm Jesús:
52 Naatu Jesu iuwih eo, “Isan imih, ofafar bai’obaiyenayan orot yait mar ana aiwob isan bai’obaiyen hibitin i bar matuwan matar, imih nati bar wanawanan ana sawar boubuh naatu atamanih etei boro nayataiten.”
53 Jesɨc cuando yaj iŋmat it́u̱mpɨy jém xuxut́ cuento, nɨcum Jesús.
53 Jesu iti oroubon eo hinonowar ufunamaim nati efan itumar,
54 Nɨc it́ɨcmɨ. Moj iŋquejáy jém pɨxiñt́am jém sinagoga ju̱t́ icuyujcayajpa jém wiñɨcpɨc aŋquímayooyi. Jeeyaj tsa̱m pɨ̱mi ipooñaŋja̱myajpa. Nɨmyaj:
54 naatu remor na i ana bar meraramaim tit Kou’ay Bar ta wanawanan run, busuruf sabuw i’obaibiyih. Naatu sabuw hima hinonowar hifofor hio, “Iti orot ana ukwar rerekab naatu ina’inanen sinaf isan ana fair i menamaim bow?
55 Yɨ́p pɨ̱xiñ jém carpintero ima̱nɨc. Ia̱pa jém Malía. Tánixpɨgayt́ámpa jém it́ɨ̱wɨtam jém Jacobo, jém José, jém Ximoj y jém Judas.
55 Iti orot tamah i bar wowabayan naatu hinah i Mary naatu James, Joseph, Simon, Judas i taitin.
56 Jém iyo̱mtɨ̱wɨtam it́t́im yɨɨm con taɨcht́am. ¿Ju̱t́ ipɨc yɨ́p pɨ̱xiñ it́u̱mpɨy yɨ́p jɨ̱xi?
56 Naatu taitin baibitar auman bairit iti tama’am, imih iti sawar etei i menamaim bow?”
57 Jeeyucmɨ tsa̱m ijóyixyajpa Jesús. Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
57 Iti na’atube hio hina’ufut hin. Jesu iuwih eo, “Dinab orot tafaram afa’amaim i tekakafiy, baise i ana bar meraramaim naatu i tain tuwan i men tekakafiy.”
58 Jesɨc d́a wa̱t́i wɨbɨc milagro iwat Jesús it́ɨcmɨ, Nazaret, porque d́a icupɨcyajpa iga Dios iMa̱nɨc.
58 Naatu nati’imaim men ina’inan moumurih sinafumih, anayabin nati sabuw aurih baitumatum en.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.