Mateus 12
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jesɨc tu̱m jejcuy ja̱ma wid́aŋnaspa Jesús ju̱t́ ñipneta̱ jém trigo. Jém icuyujcɨɨwiñ como tsa̱m yua̱neyaj, moj iju̱dayyaj jém trigo ipac, icútyaj.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Pero cuando jém fariseoyaj iixyaj t́i iwatyaj jém Jesús icuyujcɨɨwiñ, nɨ́mayt́a̱ jém Jesús:
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém fariseoyaj:
3 — ausente —
4 Tɨgɨyyaj jém Dios it́ɨcjo̱m. Icútyaj jém caxt́ána̱ñi jém tsacneta̱wɨɨp altaryucmɨ. Tanjo̱doŋ iga jém tanaŋquímayooyi d́a ijɨ́cpa iga icútyajpa jém David ni jém iwaganamiññewɨɨp. Nada más jém pa̱nij wɨa̱p icútyaj.
4 — ausente —
5 ¿Que d́a immayñe junɨmpa jém Moisés iŋquímayooyi iga jém pa̱nij d́a jejyajpa cuando yo̱xayajpa jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m jém jejcuyja̱ma? Pero d́a táŋcawatpa siiga d́a jejyajpa.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Nu̱ma mannɨ́máypa iga jém it́wɨɨp yɨɨm con mimicht́am más mɨj que jém mɨjpɨc ma̱stɨc.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Mimicht́am d́a iŋcutɨɨyɨyt́a t́i nɨmpa jém aŋma̱t́i ju̱t́ jaychacneta̱. Nɨmpa: “Más iwɨ̱aŋja̱m Dios iga iñyaachaŋja̱mtámiñ jém iñt́ɨ̱wɨtam que iniccaaba jém ani̱mat iga iñchiiba ofrenda jém altaryucmɨ.” Meega iŋcutɨɨyɨ́ypa, jesɨc d́a iñchiiba castigo jém pɨxiñt́am jém d́apɨc t́i iwatne.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Ɨch, jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, wɨa̱p anaŋquejáy jém pɨxiñt́am t́i wɨa̱p iwat jém jejcuyja̱ma porque anait́ jém autoridad.
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Jesɨc nɨc Jesús, tɨgɨy jém sinagoga ju̱t́ icuyujcayajpa jém Moisés iŋquímayooyi.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Je̱m it́ tu̱m pɨ̱xiñ tɨtsnewɨɨp icɨ. Jesɨc jém fariseoyaj icwácyaj jém Jesús. Nɨ́mayt́a̱:
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Jesɨc icutsoŋ Jesús. Iñɨ́máy:
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Tu̱m pɨ̱xiñ más wɨ̱ que jém borrego. Jesɨc quejpa iga wɨ̱ iga taŋwɨ̱watpa jém jejcuyja̱ma.
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Jesɨc iñɨ́máy jém pɨ̱xiñ jém tɨtsnewɨɨp icɨ:
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Jesɨc putyaj jém fariseoyaj. Moj ijɨ̱syaj jutsa̱p iccaayaj jém Jesús.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Cuando ijo̱dóŋa̱ Jesús t́i ijɨ̱syajpa, jesɨc nɨc. Jáyaŋ jém pɨxiñt́am it́úŋɨyyajpa. Icpɨs it́u̱mpɨy jém mɨmneyajwɨɨp.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 Ipɨɨmɨ́y Jesús iga odoy i̱ iŋmadayyajiñ i̱apaap icpɨsne.
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Iwat je̱mpɨc iga cupacpa juuts nɨm jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ jém Isaías:
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 Yɨ́bam jém acuyo̱xapaap, jém aŋcupiŋnewɨɨp.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 D́a áŋa̱pa, d́at́im pɨ̱mi jɨypa.
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Jém acuyo̱xapaap agui wɨa̱p.
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Jém tuŋgac pɨxiñt́am icuwɨ̱t́i yɨ́p naxyucmɨ tsa̱m icupɨcyajpa iga jém acuyo̱xapaap wɨa̱p iyo̱xpátyaj.
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Jesɨc namíñayt́a̱ Jesús tu̱m pɨ̱xiñ jém imatsnewɨɨp tu̱m mal espíritu. Cácht́i jém pɨ̱xiñ, u̱maa̱ne. Icpɨs Jesús. Jesɨc ixixóypam, wɨa̱bam ijɨy.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 It́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp je̱m agui ipooñaŋja̱myaj cuando iixyaj t́i iwat Jesús. Nɨmyaj:
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Pero cuando jém fariseoyaj imatoŋyaj t́i iwat jém Jesús, pɨ̱mi jóyñeyaj. Nɨmyaj:
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Pero ijo̱doŋ Jesús t́i sɨ́p ijɨ̱syaj jém pɨxiñt́am. Iñɨ́máy:
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Jesanet́im siiga jém Woccɨɨwiñ natopta̱p iyaac jém pɨ̱xiñ ia̱namaŋjo̱m, jesɨc nawécta̱p iyaac jém Woccɨɨwiñ. D́a jáyñe cuyajpa jém ipɨ̱mi.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Micht́am miñɨmtámpa iga ɨch antoppa jém mal espíritu con jém Beelzebú ipɨ̱mi. Siiga nu̱ma aŋwatpa je̱mpɨc, ¿jesɨc i̱ ichiiba ipɨ̱mi mich iŋcuyujcɨɨwiñ iga wɨa̱iñ it́op jém mal espíritu? Cuando iwatpa je̱mpɨc, jém iŋcuyujcɨɨwiñ miŋquejáypa iga togoyñe iñjɨ̱xi.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Pero siiga ɨch antoppa jém mal espíritu con Dios iA̱nama, jesɨc quejpa iga nu̱ma núcneum jém tiempo iga Dios iŋjacpa yɨ́p naxyucmɨ. Mimicht́am wɨa̱pt́im impɨctsoŋta.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 ’Jém númpaap d́a wɨa̱p it́ɨgɨy tu̱m pɨ̱mipɨc pɨ̱xiñ it́ɨcjo̱m iga icunúmáypa siiga d́a wiñt́i ichenpa jém tɨc io̱mi. Pero siiga wiñt́i ichenpa, jesɨc wɨa̱p iñúmáy it́u̱mpɨy jém iniit́wɨɨp it́ɨccɨɨm.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 ’Jém d́apɨc acuyo̱xa̱p it́ en contra de aɨch. Jém d́apɨc ayo̱xpátpa iga anaŋtuuma̱watpa jém pɨxiñt́am, je iquepquebáypa.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 ’Jeeyucmɨ mannɨ́máypa iga Dios iwadáypa perdón jém pɨxiñt́am it́u̱mpɨy jém it́áŋca. Wadayt́a̱pt́im perdón jém pɨxiñt́am siiga icujɨypa tanJa̱tuŋ Dios, pero siiga i̱ icujɨypa jém Dios iA̱nama, d́a i̱ wɨa̱p iwadáy perdón jém it́áŋca.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Dios acutsat yɨ́p naxyucmɨ iga aŋcuyo̱xa̱p Dios. Siiga i̱ amalnɨ́máypa aɨch, jesɨc Dios wɨa̱p iwadáy perdón jém it́áŋca. Pero siiga i̱ imalnɨ́máypa jém Dios iA̱nama, d́a i̱ wɨa̱p iwadáy perdón jém it́áŋca ni yɨ́p naxyucmɨ ni jém tuŋgac jém miñpaap.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 ’Siiga wɨbɨc cuy, iwatpa wɨbɨc it́ɨm. Siiga malopɨc cuy, iwatpa malopɨc it́ɨm. Tánixpɨcpa jém cuy por it́ɨm.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Micht́am mijex juuts jém tsa̱ñ iga agui mimalo. ¿Jutsa̱p iniŋmat jém wɨ̱tampɨc cosa siiga tsa̱m mimalotam? Jém aŋma̱t́i jém iñt́oppáppɨc iñjɨpjo̱m, tsucumpa íña̱namaŋjo̱m.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Jém wɨbɨc pɨ̱xiñ iŋmatpa jém wɨ̱tampɨc cosa porque comne ia̱namaŋjo̱m con jém wɨbɨc jɨ̱xi. Jém malopɨc pɨ̱xiñ iŋmatpa jém malopɨc cosa porque comne ia̱namaŋjo̱m con jém malopɨc jɨ̱xi.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Sɨɨp mannɨ́máypa mimicht́am, cuando núcpa jém ja̱ma iga Dios icɨɨpiŋpa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am, jesɨgam tségayt́a̱p it́u̱mpɨy jém malopɨc aŋma̱t́i jém iŋmatnewɨɨp aunque d́a juchaŋ.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Con jém iniŋma̱t́i micɨɨpiŋta̱p, con jeet́im iniŋma̱t́i miŋquejpa siiga mit́áŋcaɨ́y o d́a mit́áŋcaɨ́y.
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Jesɨc algunos jém fariseoyaj con jém escribaspɨc maestroyaj iwágayyaj tu̱m milagro. Nɨ́mayt́a̱ Jesús:
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Juuts jém Jonás oy iyaj tucunaja̱ma y tucunatsuu jém mɨjpɨc tɨɨpɨ ipuujo̱m, jesa̱pt́im aɨch, jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, acumta̱p, anyajpa tucunaja̱ma y tucunatsuu jém nascɨɨm.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Núcpa ja̱ma iga jém it́yajwɨɨp jém attebet Nínive tsucumyajpa jém íŋaŋpɨgam ja̱ma iga miquejajwadayt́ámpa mimicht́am, miit́t́aŋwɨɨp cuando Dios icɨɨpiŋpa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am. Porque jém it́yajwɨɨp Nínive icucacyaj ijɨ̱xi cuando jém Jonás iŋmadáy jém Dios iŋma̱t́i. Yɨɨm it́ con mimicht́am tu̱m pɨ̱xiñ más wɨa̱p que jém Jonás.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Tsucumpat́im jém yo̱mpɨc aŋjagooyi jém miññewɨɨp aŋtsapsa̱umɨ jém íŋaŋpɨgam ja̱ma cuando Dios icɨɨpiŋpa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am. Miquejajwadayt́ámpat́im porque juumɨ miñ jém yo̱mo. Miñ imatoŋ jém Salomón ijɨ̱xi, pero yɨɨm it́ con mimicht́am tu̱m más mɨjpɨc aŋjagooyi que jém Salomón.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 ’Cuando put jém mal espíritu tu̱m pɨ̱xiñ ia̱namaŋjo̱m, jesɨc sɨɨba icut́um jém tɨtsɨnaxyucmɨ. Imétspa tu̱m lugar ju̱t́ jejpa. Pero d́a ipátpa. Jesɨc nɨmpa:
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 “E̱ybɨct́im ase̱tpa antɨccɨɨm ju̱t́ aput.” Jesɨc mu ixe̱t, e̱ybɨc ipát jém pɨ̱xiñ juuts tu̱m tɨc d́a oomɨ́y, petneta̱wum, wɨ̱tsacneta̱wum.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Jesɨc inimiñ siete espíritu más pɨ̱mi malo. Miñ i̱t́iyaj jém pɨ̱xiñ ia̱namaŋjo̱m. Wiñt́i jém pɨ̱xiñ iniit́ id́ɨc nada más tu̱m mal espíritu, pero ocmɨ más pɨ̱mi malo jém pɨ̱xiñ. Je̱mpɨgam iñascaaba jém malopɨc pɨxiñt́am jém it́yajwɨɨp sɨɨp. Más pɨ̱mi maloja̱p.
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Iganam sɨ́p iŋmat Jesús, núcyaj ia̱pa con ijáyuctam. Tsɨ́yyaj aŋsɨ̱cmɨ. Ijɨypáttooba Jesús.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ́máy Jesús:
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém pɨ̱xiñ jém iŋmadayñewɨɨp iga miññe ia̱pa:
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Jesús iquij icɨɨmɨ jém icuyujcɨɨwiñ, iñɨ́máy:
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Porque it́u̱mpɨy jém iwatpaap juuts ixunpa jém anJa̱tuŋ Dios jém it́wɨɨp sɨŋyucmɨ, jeam jém antɨ̱wɨ, jém anyo̱mtɨ̱wɨ y jém ána̱pa.
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.