Mateus 11

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesɨc cuando yaj iñɨ́máy Jesús jém doce icuyujcɨɨwiñ t́i wɨa̱p iwatyaj, moj nɨqui Jesús. Nɨc iŋquejáy jém pɨxiñt́am it́u̱mpɨy jém attebetyaj jém naxyucmɨ de Galilea. Iŋmadáy jém Dios iŋma̱t́i.
1 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 roube’aten tur bitih ufunamaim efan nati itumar naatu na Galilee wanawanan bar merar afa imaim sabuw i’obaibiyih naatu binan.
2 Jém Xiwan jém acchíŋoypaap pajneta̱ cárcel. Cuando imatoŋ t́i iwat jém tánO̱mi Cristo, jesɨc icutsat wɨste̱n jém icuyujcɨɨwiñ iga nɨguiñ icwácyaj Jesús.
2 John Baptist dibur bar ma’am Jesu bowabow bigan nowar, basit ana bai’ufununayah orot afa iyunih hin Jesu hibatiy.
3 Cuando núcyaj ju̱t́ it́ Jesús, moj icwácyaj. Nɨmyaj:
3 “Ku’o anowar, John isa eo anonowaraban o iti ina, ai aki boro orot tabo isan anama anakaif?”
4 Jesús icutsoŋ. Iñɨ́máy:
4 Jesu iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itin naatu kwanonowar i John ana tur kwana’owen.
5 Aŋmadayt́aamɨ iga ixixóypam jém cácht́i, wit́pam jém cu̱xujpɨc id́ɨc, pɨsneum jém cupúgayñewɨɨp id́ɨc iña̱ca, matóŋóypam jém chajca, pɨsneum jém caaneyajwɨɨp id́ɨc y jém yaacha̱yajpaap ipɨctsoŋyaj jém wɨbɨc aŋma̱t́i iga Dios icɨacputpa.
5 Matah fim higewasin, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, sabuw biyah kokom ani’anih etei higewasin, tainih gugurih tur tenonowar, murumurubih hiyawas maiye timimisir, naatu Tur Gewasin i yababan sabuw isah tibibinan.
6 Agui maymay jém pɨ̱xiñ jém d́apɨc ijɨ́cpa iga i̱ ictsacpa ɨch anaŋma̱t́i.
6 Orot yait ayu asisinaf isan erekasiy auman ebitumatum, i boro men baigegewasin nab.”
7 Cuando nɨcyaj jém Xiwan icuyujcɨɨwiñ, jesɨc jém Jesús moj iŋmadáy jém pɨxiñt́am iga wɨbɨc aŋmat́cɨɨwiñ jém Xiwan. Nɨ́mayyajta̱:
7 John ana bai’ufununayah hinan ufut, Jesu sabuw ibatiyih, “Arar yan kwatit kwanan John abisa sisinaf itinamih kwanot kwan? Kotar wadar i’inuwas inu’in itinamih kwan?
8 ¿Que oy íñámta tu̱m pɨ̱xiñ agui wɨ̱cuyajne? D́a je. Tanjo̱doŋtam iga jém wɨ̱cuyajnewɨɨp it́yaj jém rey it́ɨccɨɨm.
8 Ai abisa itinamih kwan? Orot eabur gewas batabat itinamih kwan? Baise sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
9 ¿Que t́i oy íñámta jém tɨtsɨnaxyucmɨ? ¿Que oy íñámta tu̱m Dios iŋmat́cɨɨwiñ? Nu̱ma tu̱m aŋmat́cɨɨwiñ más wɨa̱p que it́u̱mpɨy jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ.
9 Kwa’o anowar, abisa itinamih kwan, dinab orot? Turobe, baise a tur ao’owen iti orot i dinab etei natabirih.
10 Nɨmpa jém Dios iŋma̱t́i t́i iwatpa jém Xiwan:
10 Anayabin iti orot John isan i Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum.
11 Nu̱ma mannɨ́máypa iga icuwɨ̱t́i yɨ́p naxyucmɨ d́a i̱ tuŋgac pɨ̱xiñ más wɨa̱p que jém Xiwan jém acchíŋoypaap. Pero cuando núc jém tiempo iga iŋjacpa Dios, jém más xut́upɨc jém Dios ipɨxiñt́am más wɨa̱p que jém Xiwan.
11 “Anababatun a tur ao’owen John Baptist baibin hitatoub wanawanahimaim i orot gagamin ta hitoub hiyai. Baise orot yait mar ana aiwobomaim ebikek boro John nan natabir.
12 ’Dende núc jém Xiwan, jém acchíŋoypaap, hasta sɨɨp jém pɨxiñt́am tsa̱m tɨgɨyyajtooba pɨ̱mi̱mɨ ju̱t́ iŋjacpa Dios.
12 John Baptist bibinan ana veya na iti boun titit, sabuw fairih i mar ana aiwob bain isan hai fairamaim hibiturafef.
13 Jém Moisés iŋquímayooyi con it́u̱mpɨy jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ iŋmatyaj t́i miñpa. Cuando núc jém Xiwan, moj iccupac t́i nɨm jém aŋmat́cɨɨwiñ.
13 Anayabin Dinab oro’orot naatu ofafar bukamaim hikikirum i hima hio inan John natit.
14 Yɨ́p Xiwan, jém acchíŋoypaap, jeet́im jém Elías jém miñpáppɨc; siiga micht́am iŋcupɨcpa.
14 Imih iti tur inanowar bainamih inakokok na’at basit kubai, anayabin dinab orot Elijah matabir maiye namih hio kikirum, i John ana efan bai na titika.
15 Siiga mit́atsɨgɨyt́a, matoŋtaamɨ.
15 Imih o yait tain nama’am na’at tur inanowar.
16 ’Sɨɨp manaŋquejáypa juuts t́i jém pɨxiñt́am jém it́yajwɨɨp sɨɨp. Jex juuts jém tsɨ̱xt́am jém mɨ̱chyajpáppɨc plaza. Iñɨ́mayyajpa jém iamigoyaj:
16 “Itinin boro abisa’amaim iti boun ana sabuw isah anao kwanowar, sabuw iti boun hai itinin i kek gidigidih ahar efanamaim tema, hai ofonah bairi fafowamih tibi’afa’afa na’atube.
17 “Mansusáypa jém flauta, pero d́a mietstámpa. Ocmɨ maŋwánáypa jém wa̱ñi aŋyácnewɨɨp, pero d́at́im miwejtámpa.”
17 ‘Aki tabin ana ew atatabor,
18 Porque cuando miñ jém Xiwan, d́a icútpa caxt́ána̱ñi ni d́a iucpa vino, pero mimicht́am miñɨmtámpa iga iniit́ tu̱m mal espíritu.
18 “John nan ana veya’amaim i yohar naatu harew fokarih men tom, naatu sabuw etei hio, iti orot i yoyom koun hiyen ema’am.
19 Ocmɨ ɨch anyaac amiñ sɨŋyucmɨ. Awícpa, ánucpa jém vino, pero mimicht́am miñɨmtámpa iga tsa̱m awícpa, tsa̱m ánucpa jém vino y tsa̱m ánamigo jém malopɨc pɨxiñt́am con jém ichécyajpaap impuesto. Quejpa iga wɨ̱ jém jɨ̱xi siiga wɨ̱putpa jém yo̱xacuy.
19 Baise Orot Natun nan i bay eaa, harew fokarin tom, sabuw etei hio, ’Iti orot kwa’itin, anaa, anatom kakafin! Kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah bairi hiof tema’am.’ Baise God ana so’ob i turobe sinafumaim tit yabin emamatar.”
20 Jesɨc jém Jesús moj iwogáy jém it́yajwɨɨp jém attebetyaj ju̱t́ oy iwat jáyaŋ jém milagro porque jeeyaj d́a ichacyaj iga imalwatyajpa. Nɨmpa Jesús:
20 Bar merar moumurih maiyow Jesu ina’inanen moumurih na’in sinaf, baise sabuw men hikokok boro hai kakafihine hisisinaf dogor baikitabir hitab, imih Jesu yan so’ar iuwih eo.
21 —¡Agui miuuguyt́im mimicht́am miit́wɨɨp jém attebet Corazín! Agui miuuguyt́im mimicht́am miit́wɨɨp jém attebet Betsaida. Jém it́yajwɨɨp jém attebet Tiro y Sidón d́a iixñeyaj jém milagroyaj juuts sɨɨp íñix. Pero meega iixñeyaj, pecam ichacneyaj jém imalajɨ̱xi, agui aŋyácneyaj iga táŋcaɨ́y.
21 “Kwa Chorazin sabuw bai’akir kakafin boro kwanab, naatu kwa Bethsaida sabuw bai’akir kakafin boro kwanab! Iti ina’inan kwa biyamaim asisinaf, Taiya sabuw naatu Sidon sabuw wanawanahimaim atasisinaf na’at, marasika boro ar faifuw kakafih hita’osen, yuh wah gao hitarab, hai kakafihine dogor baikitabir hitabaika.
22 Jeeyucmɨ mannɨ́máypa, cuando núcpa jém ja̱ma iga Dios icɨɨpiŋpa yɨ́p naxyucmɨpɨc pɨxiñt́am, jesɨc más pɨ̱mi michiit́a̱p castigo mimicht́am que jém it́yajwɨɨp jém attebet Tiro y Sidón.
22 Baise a tur aowen, baibatebat ana veya’amaim Taiya sabuw naatu Sidon sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa abai kwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.
23 Mimicht́am miit́wɨɨp jém attebet Capernaum tsa̱m micujípyajpa jém pɨxiñt́am, pero tienes que mininɨctamta̱p jém piichcɨɨm ju̱t́ it́ jém caaneyajwɨɨp. Porque meega aŋwatne jém milagro jém attebet Sodoma juuts aŋwatne mimicht́ámaŋjo̱m, jesɨc d́a id́ɨc togoypa jém attebet hasta sɨɨp.
23 Naatu kwa Capernaum sabuw wab yen maramaim inu’in boro nare moroboyah hai efanamaim na’in. Ina’inan iti boun kwa biyamaim asisinaf marasika Sodom sabuw biyahimaim ata sisinaf na’at, iti boun ana veya i boro tama.
24 Nu̱ma mannɨ́máypa iga cuando núcpa jém ja̱ma iga cɨɨpíŋóypa Dios, más pɨ̱mi michiit́a̱p castigo mimicht́am que jém it́yajwɨɨp jém attebet Sodoma.
24 Baise a tur ao’owen, baibatebat ana veya, Sodom sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa a baikwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.”
25 Jesɨc jém tiempo nɨm Jesús:
25 Nati ana veya’amaim Jesu yoyoban eo, “Tamai mar tafaram ana Regah a merar ayiyi, anayabin not gewasih sabuw so’oso’obayah hai notamaim ibun wa’ir ma’am natunat bereberefiy biyahimaim iwa’an ebirerereb.
26 Je̱mpɨgam iŋwat, manJa̱tuŋ Dios, porque je̱mpɨgam iŋwɨ̱aŋja̱m.
26 Turobe Tamai, abisa kokokomaim isinaf temamatar imih gewasin.
27 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
27 “Sawar etei’imak i ayu Tamai itu. Men yait ta so’ob ayu i God Natun, naatu men yait ta so’ob God i ayu Tamai, imih sabuw iyab ayu arurubinih boro ani’obaiyih i auman hiso’ob God i ayu Tamai.
28 Miñt́aamɨ yɨɨm iñt́u̱mpɨyt́am mimicht́am jém tsa̱mpɨc miyo̱xane, jém tsa̱mpɨc michɨɨma̱ne, manacjejpa.
28 “Kwa iyabowat bit kwa’abar tun rarabi, kwana ayu biyau, ayu boro efan anit kwaniyarir.
29 Pɨctsoŋtaamɨ jém yugo jém ɨchpɨc manchiiba iga tawagayo̱xa̱p. Cuyujcataamɨ ɨch anaŋquímayooyi porque je d́a táŋca. Ɨch d́a malo ána̱nama. Manyo̱xpátpa. Impáttámpa ju̱t́ wɨa̱p ijej jém íña̱nama.
29 Ayu au bai’obaiyen hamehamen kwanab kwani’ufunun, anayabin ayu i taiyuwu ayara’iyu anutanub, imih kwanan ayu biyu’umaim boro biya tuniwa’an.
30 Ɨch anyugo d́a táŋca. Ɨch antsɨ̱mi xejcɨy.
30 Anayabin ayu au bai’obaiyen i kiririn imih an bi’obaiyi i boro hamehamen.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.