Marcos 12

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesɨc Jesús moj iŋquejáy jém pɨxiñt́am cuentujmɨ. Nɨ́mayyajta̱:
1 Imaibo Jesu oroubonamaim sabuw i’obaiyih eo, “Orot ana masaw bo ai ro’on tanum fur ear ituwafut, naatu wine bunubunuw ana hub bai, kaifenayan ana bar wowab sawar naatu sabuw afa tubunih hima masaw hikaif, masaw matuwan bainanawanamih in.
2 Jesɨc cuando núc jém tiempo iga tɨɨma̱p jém uvas, jém finca io̱mi icutsat tu̱m imozo iga nɨguiñ iám jém icnucsneyajwɨɨp jém ifinca iga iwégáyiñ jém cosecha.
2 Grape iyamur bairuhin ana veya, ana akir orot iyafar na masaw kaifenayah biyah tit ibo aunowan bairuhin isan.
3 Pero cuando núc jém imozo, matsta̱, tsa̱m cótsta̱. Acse̱tta̱ e̱ybɨc ju̱t́ miñ. D́a t́i ichiiyaj.
3 Baise masaw kaifenayah akir orot hibai hirab uman en hiyafar matabir in.
4 Jesɨc jém finca io̱mi icutsat tuŋgac jém imozo. Pero iŋnácsjedayyaj jém ico̱bac. Tsa̱m pɨ̱mi imalmalnɨ́mayyaj. Acse̱tta̱ e̱ybɨc ju̱t́ miñ.
4 Naatu masaw matuwan ibanak akir orot ta iyafar maiye na. Masaw kaifenayah akir orot hibai ukwarin hitut hi’a’afiy erebiya’ohow matabir.
5 Jesɨc icutsat tuŋgac jém imozo, pero accaayt́a̱ jém imozo. Asíam iñascayaj wa̱t́i jém imozoyaj. Algunos pɨ̱mi cótsta̱ y algunos accaata̱.
5 Masaw matuwan akir orot tabo iyafar maiye nan hibai hirab morob, naatu akir wairafih moumurih maiyow biyafarih afa hibow hirouw afa hibow hi’asbunubunuw himorob.
6 ’Ocmɨ núc tu̱m ja̱ma iga tsɨ́y no más jém pɨ̱xiñ ima̱nɨc jém tsa̱mpɨc it́oypa. Jesɨc ocmɨ icutsatt́im jém ima̱nɨc. Ijɨ̱spa: “Tienes que iniid́ayyajpa respeto amma̱nɨc.”
6 “Orot ta’imonamo ihamiy ma’am i masaw matuwan natun ana yabow akisinamo, uftoro’ot iyafar not eo, ‘Natu boro hinakakafiy.’
7 Pero cuando núc jém pɨ̱xiñ ima̱nɨc, jesɨc jém pɨxiñt́am moj nanɨ́mayyajta̱ji: “Yɨ́bam jém ima̱nɨc jém ipɨctsoŋpáppɨc it́u̱mpɨy jém ija̱tuŋpɨc imɨɨchi. Sɨɨp tanaccaaba, jesɨc taɨcht́am tammɨɨcha̱támpa jém herencia.”
7 “Baise masaw kaifenayah orot natun nan hi’itin taiyuwih hio, ‘Masaw matuwan natunaban iti, kwana ta’asabun, saise sawar tanab it ninowat.’
8 Jesɨc matsayt́a̱ jém pɨ̱xiñ ima̱nɨc, accaata̱, patsayt́a̱ aŋsɨ̱cmɨ de jém finca.
8 Imih himisir kek hibai hirab morob naatu biyan hibai hisaroun masaw ufunane ra’iy.
9 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
9 “Masaw matuwan iti tur nanonowar boro mi’itube nasinaf? Orot boro nan masaw kaifenayah nabow narouw hinamorob naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif.
10 ’¿Que d́a immayñe jém Dios iŋma̱t́i ju̱t́ jayñeta̱? Nɨmpa:
10 Buk iti na’atube hikikirum kwaiyab kwa’itin,
11 Yɨ́bam jém tanJa̱tuŋ Dios iwa̱t́i.
11 Iti i Regah sinaf matar
12 Jesɨc jém aŋjagooyiyaj tsa̱m imatsyajtooba jém Jesús porque icutɨɨyɨyyaj iga jeam icuyucmɨ iŋmat Jesús jém xut́u cuento. Pero tsa̱m icɨ̱ŋyajpa jém pɨxiñt́am. Jesɨc ichacyajpa iga imoogɨ́ypa jém Jesús. Nɨcyajum.
12 Basit Jew ukwarih hikok Jesu hitab hitarab, anayabin iti oroubon eo’o ana naniyan hibaib i isah eo, baise rou’ay gagamin isan hibir, imih Jesu hihamiy in.
13 Jesɨc ocmɨ cutsadayt́a̱ Jesús algunos jém fariseoyaj y jém aŋjagooyi Herodes ipɨxiñt́am. Nɨc icutɨ́tsta̱ Jesús iga iccutɨŋpa con jém iŋma̱t́i iga wɨa̱iñ iquejajwadayyaj.
13 Pharisee afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa auman hiyafarih hin Jesu biyan hitit baibatemaim baikubibiruwin isan.
14 Jesɨc núcyaj iñɨ́mayyaj jém Jesús:
14 Hina biyan hitit naatu hio, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob o abisa kuo’o i turobe, sabuw abisa tisisinaf isan men kunotanot, naatu sabuw hai not o men kui’itin, baise turobe God ana kok abisa sabuw kubi’obaiyih. Kuo anowar Caesar isan kabay ana bibaiyan boro ata ofafar ana astu’ub ai en?
15 Pero Jesús icutɨɨyɨ́y iga jeeyaj d́a icuyujcatooba jém Dios iŋma̱t́i, no más miñ icutɨ́ts. Jesɨc iñɨ́máy:
15 Imih kabay anayai ai en?” Baise Jesu hai baifuwen itin naatu eo, “Aisim ayu kwabikubibiruwu? Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.”
16 Jesɨc inimíñayyaj Jesús tu̱m tumiñ. Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
16 Kabay hibai hina hitin naatu ibatiyih, “Yait ana yumat naatu wabin?”
17 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
17 Imaibo Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, abisa God nowan God kwanitin.”
18 Miñyajt́im algunos jém saduceoyaj iga iámyajpa jém Jesús. Jeeyaj d́a icupɨcyajpa iga pɨsyajpa jém caaneyajwɨɨp. Jesɨc icwácyajpa Jesús. Nɨmyajpa:
18 Imaibo Sadducee morobone misir maiye isan men tibitumatum hina Jesu biyan hitit hibatiy.
19 —Maestro, wiñɨgam jém Moisés tajaychagáy yɨ́p aŋquímayooyi. Nɨmpa siiga caaba tu̱m pɨ̱xiñ y ichacpa iyo̱mo, pero d́a ichac ni tu̱m ima̱nɨc, jesɨc jém pɨ̱xiñ it́ɨ̱wɨ tienes que ipɨgáyiñ jém iyo̱mo iga inima̱nɨcwatpa. Jesɨc tsɨ́ypa jém tsɨ̱xi juuts jém caanewɨɨp ima̱nɨc.
19 “Bai’obaiyenayan Moses aki isai ofafar iti kirum, ‘Orot natabin natun en namomorob na’at, kwafur i boro orot ta ni’aawan saise kek hinatufuw tuwah momorob efanin.’
20 It́ id́ɨc tu̱m pɨ̱xiñ, iniit́ siete ijayma̱nɨc. Yoomɨ́y jém más a̱chpɨc. Ocmɨ ca, d́a ichac ni tu̱m ima̱nɨc.
20 Imih marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin natun en morob.
21 Jesɨc jém ipɨɨtsɨ ipɨc jém ica̱pay, jém cuno̱ya. Ocmɨ jém pɨ̱xiñ caat́im mex je. D́at́im inima̱nɨcwat jém yo̱mo. Jesɨc ocmɨ je̱mpɨct́im iwat jém tuŋgac ijáyuc.
21 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’aawan, ibo na’atube kek en morob. Ef ta’imon matar orot founamaim,
22 Je̱mpam iwatyaj icusiete, ipɨcyaj jém ica̱pay, ni tu̱m d́a inima̱nɨcwat jém yo̱mo. Ocmɨm caat́im mex jém yo̱mo.
22 naatu etei’imak nah seven babin hi’aawan aurih kek en himumurub, uftoro’ot babin morob.
23 Jesɨc cuando acpɨsyajta̱p jém caaneyajwɨɨp, ¿juppɨc de jeeyaj tsɨ́ypa juuts jém yo̱mo iwɨd́a̱ya porque icusiete aŋcoomɨyyaj con jém yo̱mo?
23 Morobone hina mimisir ana veya babin i boro orot menatan ni’aawan? Anayabin nah seven etei babin ta’imon hi’aawan.”
24 Jesɨc Jesús icutsoŋ, nɨmpa:
24 Jesu iyafutih eo, “Kwa i anot hikwaris! Anayabin kwa Buk Atamanin hikikirum men kwaiyab naatu God ana fair auman men kwaso’ob?
25 Cuando acpɨsyajta̱p jém caaneyajwɨɨp, d́am aŋcoomɨyyajpa. D́am napɨcyajta̱p jém pɨxiñt́am con jém yo̱mtam. Jeeyaj tsɨ́yyajpa juuts jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am.
25 Morobone misir maiye ufunamaim tabin men ema’am, sabuw etei boro mar ana tounamatar na’atube hinama.
26 Sɨɨp manaŋquejáypa iga nu̱ma acpɨsyajta̱p jém caaneyajwɨɨp. Micht́am immayñeta jém libro jém ijayñewɨɨp jém Moisés ju̱t́ iŋmatpa jém cuento de jém xut́u cuy jém jípspáppɨc id́ɨc. D́a iñjɨ̱spa t́i nɨmpa Dios cuando ijɨ́yáy jém Moisés ju̱t́ agui yótpa jém xut́u cuy. Nɨmpa así Dios: “Ɨch jém Abraham aDios, y jém Isaac aDios, y jém Jacob aDios.”
26 Naatu morobone misir maiye isan Moses ana buk kutor wairaf ea’arah isan nati’imaim kikirum kwaiyab kwa’itin? God iti na’atube eo, ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God naatu Jacob ana God.’
27 Jesɨc quejpa iga jém tanJa̱tuŋ Dios d́a je jém caanewɨɨp iDios, je jém vivopɨc iDios. Mimicht́am tsa̱m mijɨ̱xit́ogoyñeta.
27 I men murubih hai Godamih, baise yawasih hai God, kwa i anababatun ef kwasa’ir!”
28 Jesɨc núct́im je̱m tu̱m jém escribaspɨc maestro. Imatoŋ iga áŋa̱yajpa jém saduceoyaj con Jesús. Jém maestro iix iga Jesús tsa̱m iwɨ̱cutsoŋ jém ienemigoyaj, jesɨc icwác. Nɨ́mayt́a̱p:
28 Ofafar bai’ubaiyenayan ta nati’imaim ma tur nonowar Jesu tur gewasin Sadducee biya’afut itin, na Jesu ibatiy. “Ofafar tur etei wanawanahimaim tur menatan i gagamin?”
29 Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
29 Jesu iya’afut eo, “Ofafar tur gagamin i iti, kwananowar Israel sabuw, Regah ata God akisinamo ata Regah.
30 To̱yɨ jém tanJa̱tuŋ Dios con it́u̱mpɨy íña̱nama, con it́u̱mpɨy iñjɨ̱xi y con it́u̱mpɨy impɨ̱mi.” Yɨ́bam jém más mɨjpɨc aŋquímayooyi.
30 Regah a God isan iniyabow, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei.
31 It́ tuŋgac aŋquímayooyi jexpɨct́im. Nɨmpa así: “To̱yɨ jém iñt́ɨ̱wɨ juuts minitoyt́a̱p iñyaac.” D́a i̱ tuŋgac aŋquímayooyi más mɨj que yɨ́p wɨste̱n.
31 Naatu ofafar gagamin bairou’abin i iti, ‘taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’ Ofafar iti rou’ab i gagamih ofafar etei hinatabirih.”
32 Jesɨc jém escribaspɨc maestro iñɨ́máy Jesús:
32 Orot eo, “Abisa kuo i turobe bai’obaiyenayan, Regah akisinamo i God men god afa.
33 Wɨ̱ iga tantóyiñ Dios con it́u̱mpɨy tána̱nama, con it́u̱mpɨy tanjɨ̱xi y con it́u̱mpɨy tampɨ̱mi. Wɨ̱ iga tantóyiñ tantɨ̱wɨ juuts tanatoyt́a̱p tanyaac. Siiga taŋwatpa yɨɨmpɨc, más iwɨ̱aŋja̱m Dios que it́u̱mpɨy jém ofrenda y jém sacrificio jém nooneta̱wɨɨp altaryucmɨ.
33 Imih dogor tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei a God isan iniyabow naatu taituwa isah inabiyabow o isa kubiyabow na’atube, iti ofafar rou’ab i gagamih men for kwarouw sibor kwa’a’afusar na’atube naatu men sibor afa God isan kwaya’ay na’atube’emih.”
34 Jesɨc Jesús iix iga agui jɨ̱xiɨ́y jém maestro. Tsa̱m iwɨ̱cutsoŋ. Jeeyucmɨ nɨmpa así jém Jesús:
34 Jesu orot ana baiya’afot i’itin i so’ob, iti orot i not wairafin, imih eo, “God ana aiwobomaim o men yokaika kuma’am.” Nati ufunamaim men yait ta Jesu isan baibat afa bow na ibaitiyimih.
35 Jesɨc ocmɨ iganam accuyujóypa Jesús jém ma̱stɨcjo̱m, nɨmpa así:
35 Jesu Tafaror Baremaim ma bi’obaibiyih basit ibatiyih, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah Keriso isan i David ana agirane na hirouw teo’o?
36 Jeet́im David ijaychacne así porque jém Dios iA̱nama ichi jém jɨ̱xi. Nɨmpa:
36 David Anun Kakafiyin biwan ana veya iti na’atube eorereb,
37 ¿Pero jutsa̱p ichɨ́y jém Cristo juuts jém David ima̱nɨc siiga nɨmt́im jém David iga jém Cristo je jém iO̱mi?
37 David taiyuwin Keriso isan i ana ‘Regah’ rouw eo, naatu mi’itube boro Keriso David ana agirane nan?”
38 Jesɨc iŋmadáypat́im Jesús jém pɨxiñt́am. Nɨ́mayyajta̱p:
38 Jesu ma bi’obaibiyih eo, “Mata toniwa’an Ofafar bai’obaiyenayah isah, i hai kok faifuw manimanih hina’osen hinaremor naatu ahar efanamaim sabuw merarayow hinitih,
39 Iwɨ̱aŋja̱myajt́im jém más wɨbɨc co̱ñcuy jém sinagoga. Cuando nɨcpa sɨ́ŋa̱jiyaj, icusúnɨyyajpa jém co̱ñcuy ju̱t́ wícpa jém más mɨjpɨc aŋjagooyi.
39 Kou’ay Baremaim urama’ama yayasairen i tebowabow naatu hiyuw ana veya efan gewasih tebowabow.
40 Iccáyáypa jém cuno̱ya it́ɨc. Jesɨc ocmɨ tsa̱m jáypa hora iwatyajpa jém oración iga tamɨgóyáypa. Ipɨctsoŋyajpa tsa̱m mɨjpɨc castigo cuando nɨcpa iyoj it́áŋca.
40 Kwafukwafur baibin tifufuwih hai sawar tebowabow naatu hai itinin baigewasin isan yoyoban manimanih teyoyoyoban, imih hai baimakiy kakafin anababatun boro hinab!”
41 Tu̱m ja̱ma co̱ñ Jesús jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m noco ju̱t́ it́ jém cajon ju̱t́ cotta̱p jém ofrenda. Iix Jesús jém pɨxiñt́am cuando icotyajpa jém ofrenda cajonjo̱m. Iix iga wa̱t́i jém ricoyaj, icotyaj jáyaŋ tumiñ.
41 Jesu Tafaror Bar ana kabay teya’ay sisibinamaim mare ma sabuw itih hai siwar hiya’ay. Sabuw totobuyoy wairafih kabay gagaminaka hiya.
42 Ocmɨ núct́im tu̱m yo̱mo tsa̱m pobre. Cuno̱yam. Icot cajonjo̱m wɨste̱n xuxut́ tumiñ.
42 Baise kwafur babin yababan wairafin na ana kabay gidigidih rou’ab tew wanawanan iwan ana fofonin one toea na’atube.
43 Jesɨc Jesús iŋwejáy icuyujcɨɨwiñ iga míñiñ iámyaj. Iñɨ́máy:
43 Jesu ana bai’ufununayah eaf ayuwih hina hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, iti kwafur babin ana siwar tew biwan i gagamin na’in sabuw etei hiya’iy natabirih.
44 Porque los de más, jém tumiñɨywɨɨp, ichiiyaj no más uxaŋ jém it́umiñ jém iniit́wɨɨp id́ɨc. Yɨ́p cuno̱ya tsa̱m pobre, pero icuchiáy Dios it́u̱mpɨy jém iniit́wɨɨp. D́am t́i initsɨ́y iga wícpa jém yo̱mo.
44 Afa hiya’aya i aurih karam turin hiyai turin hibotan, baise kwafur babin yababan wairafin abisa biyan ma’am etei’imak bai na yai.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.