Lucas 8
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Ocmɨ Jesús oy jo̱yi wa̱t́i jém attebet y jém tɨgaŋjoj. Oy najɨ́yooyi. Iŋmatpa jém wɨbɨc aŋma̱t́i ju̱t́pɨc Dios iŋjacpa yɨ́p naxyucmɨ. It́úŋɨyyaj jém doce icuyujcɨɨwiñ.
1 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah nah 12 bairi hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan Tur Gewasin binan hiremor.
2 Iwagananɨcyajpat́im jém yo̱mtam jém mɨmneyajwɨɨp id́ɨc con jém iniit́wɨɨp id́ɨc jém mal espíritu. Jesús icpɨs jém yo̱mtam. Tu̱m de jeeyaj jém Malía, iñɨ̱yit́im Magdalena, tobayt́a̱ siete jém mal espíritu.
2 Hinan wanawanahimaim, i baibin afa sawow yumatah ta ta hibow hima’am, naatu demon kakafih hitar gubih hima’am Jesu biyawasih auman bairi hin. Mary wabin ta Magdalin biyanamaim demon seven Jesu nunih hititit auman bairi hin.
3 It́t́im jém Xiwana, jém iwɨd́a̱ya iñɨ̱yi Chuzo. Jém pɨ̱xiñ icuyo̱xa̱p jém gobernador Herodes. It́t́im jém Susana. Yɨ́pyaj con wa̱t́i más jém yo̱mtam icwícyajpa jém Jesús con icuyujcɨɨwiñ, ichiiyajpa t́it́am iniit́yaj.
3 Naatu Herod ana bowayan orot ukwarin wabin Chuza i aawan Joanna, Susanna, naatu baibin afa auman bairi hin. Naatu iti baibin hai kabayamaim Jesu ana bai’ufununayah bairi hibaisih hai bowabow wanawananamaim.
4 Tu̱m ja̱ma aŋtuuma̱yajpa tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am. Putyaj de wa̱t́i jém attebetyaj. Miñ iámyaj jém Jesús. Jesɨc Jesús iŋmadáy tu̱m xut́u cuento iga iŋquejáypa jém aŋtuuma̱neyajwɨɨp. Iñɨ́máy:
4 Sabuw rou’ay gagamin maiyow bar awan ta ta’ane hinan tafaram awan karatan, naatu Jesu oroubonamaim sabuw iuwih eo,
5 —It́ id́ɨc tu̱m pɨ̱xiñ. Nɨc ñi̱pi. Nɨc iyɨ̱n jém pac ica̱mjo̱m. Jesɨc mu iyɨ̱n jém pac, actɨŋ uxaŋ tuŋjo̱m jém ca̱maŋna̱ca. Jém nasyajpaap icunepnepquetyaj. Jém jon icútquetyaj.
5 “Ana veya ta orot ana ub tanumamih bow in ana me bifufubiy yanamaim tit, naatu ana ub ta ta asi’asiy ana veya ub afa i ef yanamaim hire, sabuw hina tafan hibat hiwas tatanen hin, naatu mamu hire hibow hi’aa.
6 Actɨŋt́im uxaŋ jém pac jém tsaaŋjo̱m. Mu iñay, jobit́t́im tɨts porque d́a mu̱jajo̱m.
6 Ub afa i to yanamaim hire, baise hikuboubunih hiyey ana maramaim veya re rarih etei himorob, anayabin me owasasin.
7 Actɨŋt́im uxaŋ jém pac apid́aŋjo̱m. Jém apit́ iwagananay jém pac, ocmɨ ixamca.
7 Ub afa i kokor ro’oh wanawanahimaim hire, naatu hikuboubunih bairi hiyen, baise kokor hiyen sasa hai fafa’amaim ub gewasih hirouw.
8 Actɨŋt́im jém pac jém wɨbɨc naxyucmɨ. Nay, wɨ̱tɨ́ma̱p. Cada tu̱mtu̱m jém pac chióy cien.
8 Naatu ub afa i me gewasin yanamaim hire, hikuboubunih hiyen gewas hiw ai ta’ita’imon afe’eh ro’oro’oh etei 100 na’atube hiya.” Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar.”
9 Jesɨc jém icuyujcɨɨwiñ icwácyaj jém Jesús t́i nɨmtooba jém xut́u cuento.
9 Jesu ana bai’ufununayah hikok oroubon anayabin so’ob isan hina hibatiy.
10 Jesús iñɨ́máy:
10 Baise Jesu iyafutih eo, “So’ob wa’iwa’irin God ana aiwob isan i God kwa it, baise sabuw afa isah i oroubonamaim ao, saise abisa bukamaim hikikirum niturobe, ‘Matah hinakubar hinanuw, baise boro men hina’itin, tainih nawayay tur hinanowar, baise boro men naniyan hinab.’”
11 ’Sɨɨp manaŋmadáypa t́i nɨmtooba yɨ́p xut́u cuento. Jém pac jém Dios iŋma̱t́i.
11 “Oroubon anayabin i iti. Ub i God ana tur gewasin.
12 Jém actɨŋnewɨɨp tuŋjo̱m jex juuts jém pɨxiñt́am jém imatoŋneyajwɨɨp jém Dios iŋma̱t́i. Pero ocmɨ jém Woccɨɨwiñ miñ iccáyáy ia̱namaŋjo̱m iga odoy icupɨcyajiñ, iga odoy cɨɨputyajiñ.
12 Ub ef yanamaim hire’ere i sabuw God ana tur hinowar hibai, baise Demon Mowan na tur gewasin sabuw dogorohimaim bosair, anayabin Demon Mowan men ekokok sabuw tur gewasin hinanowar hinitumatum naatu yawas hinab.
13 Jém pac, jém actɨŋnewɨɨp tsaaŋjo̱m, jex juuts jém pɨxiñt́am cuando imatoŋ jém Dios iŋma̱t́i, agui maymay, iwɨ̱pɨctsoŋyaj. Pero d́a pɨ̱mi t́i̱chɨgɨ́y, d́a jáypa icupɨcyaj, pero cuando cutɨ́tsta̱p, ichacyajpa jém aŋma̱t́i.
13 Ub afa to yan hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir, baise aurin an wairoron en, anayabin tur tenonowar ana veya boro hinitumitum naatu routobon nan nabubuwih ana veya boro mar ta’imon hinara’iy.
14 Jém pac, jém actɨŋnewɨɨp apid́aŋjo̱m, jex juuts jém imatoŋneyajwɨɨp Dios iŋma̱t́i, mojpa iwat juuts ixunpa Dios, pero d́a iyaachɨ́ypa. Icupɨctooba id́ɨc, pero tsa̱m ijɨ̱spa iyo̱xacuy. Ijɨ̱spat́im jém it́umiñ con jém maymáya̱ji. Jém jɨ̱xi d́apɨc wɨ̱ ixamcaaba jém wɨbɨc jɨ̱xi. D́a wɨ̱ tɨ́ma̱p.
14 Ub afa kokor ro’on wanawanah hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir, tafaram ana yababan, naatu tafaram ana sawar isah tenotanot kwanekwan; imih ro’oh etei tekokokor naatu men ta ebiyamur.
15 Pero jém pac, jém actɨŋnewɨɨp jém wɨbɨc naxyucmɨ, jex juuts tu̱m pɨ̱xiñ wɨ̱ ia̱nama, imatoŋpa jém Dios iŋma̱t́i, iwadáypa caso. Icupɨcpa jém aŋma̱t́i, d́a nunca ichacpa. Wɨ̱tɨ́ma̱p jém pɨ̱xiñ. Siempre iwatpa juuts ixunpa Dios.
15 Baise ub me gewasin yan hire’ere, i sabuw iyab God ana Tur Gewasin hinowar dogoroh tutufin etei hibai, naatu nati tur isan hiten nowanowar tebowabow boro niw.
16 Jesɨc nɨmpat́im Jesús:
16 “Orot men yait ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut in, o gem babanamaim yai in to’abamih. Baise ana efanamaim sikof, saise sabuw boro ana marakawin hina’itin naatu kawin hinan bar hinarun.”
17 Jesanet́im quejpa it́u̱mpɨy cosa aŋnécne id́ɨc. Quejpat́im jém d́apɨc quejne id́ɨc.
17 “Anayabin abisa baibunuwenamaim inu’in, God boro nabotait nirerereb, naatu abisa hisakirafut inu’in, sum boro natakweb nan bebeyan marakawamaim natit.”
18 ’Wadaayɨ caso mimicht́am, awɨ̱matoŋtaamɨ. Siiga iŋwɨ̱pɨctsoŋpa jém Dios iŋma̱t́i, jesɨc Dios michiiba jáyaŋ wɨ̱tampɨc cosa. Pero siiga d́a iŋwɨ̱pɨctsoŋpa jém Dios iŋma̱t́i, jesɨc d́a t́i wɨa̱p michi Dios, más miccáyáypa jém cosa jém iñjɨ̱spáppɨc id́ɨc iga iniit́.
18 Imih tur iti kwanonowar i kwananowar gewas, anayabin orot yait isnubanub tur enonowar gewagewas, God boro dogoron nabotawiy tur moumurih na’in naniyah boro naso’ob. Baise orot yait tur isan men isnubanub enonowar, dogoron boro nahirafut naatu abisa kikimin ana notamaim ma enotanot auman God boro nabosair.”
19 Jesɨc jém Jesús it́ɨ̱wɨtam con ia̱pa miñyaj. Pero d́a wɨa̱p it́ɨgɨyyaj ju̱t́ it́ jém Jesús porque tsa̱m it́ñɨ̱m.
19 Jesu hinah naatu taitin itinamih hina, baise men karam boro hita run biyan hitatit, anayabin sabuw rou’ay gagamin na’in ef hifut.
20 Aŋmadayt́a̱ Jesús:
20 Orot ta na Jesu biyan tit eo, “O hinat naatu taitit hina ufun tebatabat tekokok o hina’iti.”
21 Pero Jesús iñɨ́máy jeeyaj:
21 Jesu sabuw etei nati hibatabat iuwih eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tebobosiyasiyar, nati sabuw i ayu hinai naatu taitu.”
22 Tu̱m ja̱ma tɨgɨy Jesús barcojo̱m con icuyujcɨɨwiñ. Iñɨ́máy:
22 Ana veya ta Jesu ana bai’ufununayah bairi wa afe’en hiyen naatu iuwih, “Kwana boy tana rabon tanan harew kukuf rewan raunane tanayen.” Basit wa hinatait hitit,
23 Iganam jacyajpa jém laguna, moŋpa Jesús jém barcojo̱m. Miñúcyaj cucmɨ jém laguna, mojum po̱yi jém sa̱wa tsa̱m pɨ̱mi. Agui poobat́im jém nɨ. Moj tɨgɨ̱yi nɨ jém barcojo̱m hasta cumoŋtoobam jém barco.
23 rar hikutatar hirabon hin. Nati ana veya’amaim Jesu matan fot wa wanawanan inure inu’in naniyan meyemeye wowog batabat tafair tit kukuf yan re rabih, wa harew iwan hisiwisiw men karam.
24 Jesɨc nɨc ichɨcyusyaj jém Jesús. Nɨ́mayt́a̱:
24 Basit bai’ufununayah hina Jesu hibunibun hio, “Regah, Regah! Wa iu’unun tana morob!” Jesu misir wowog, yabat hairi kwararih iuwih, mar ta’imonamo nuwarob e’afuw.
25 Jesɨc iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
25 Imaibo ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwa a baitumatum i menamaim kwayai?”
26 Ocmɨ núcyaj jém naxyucmɨ de Gadara jém nɨaŋwiñt́uc de jém Galilea.
26 Jesu ana bai’ufununayah bairi hiboy hirabon hin tafaram Gerasa imaim hitit, Galilee harew kukuf rewan raunane.
27 Jesɨc miquet jém Jesús jém barcojo̱m, miñ tu̱m Gadarapɨc pɨ̱xiñ, icunúc Jesús. Jáyaŋ tiempo iniit́ jém mal espíritu. Icusɨ̱cɨ sɨɨba. D́a puctugɨ́y, d́a tɨgɨ́y. Nɨcne i̱t́i ju̱t́ cumta̱p tsúts.
27 Jesu wa afe’enane dones yan bisure auman, orot ta nati bar merarane demon koun hiyen hiforatoun kwamur manin maiyow ana bar itumar, segar rah yahimaim, watu’umaim in ma reremor tit nan hairi hitar.
28 Mu iix jém Jesús, jém pɨ̱xiñ co̱ste̱ññeactɨŋ ipuycɨɨm. Pɨ̱mi aŋwejpa. Nɨmpa:
28 Naatu nuw Jesu i’itin ana veya nanamaim ra’iy rerey fanan aumetawat na’in iwow eo, “Jesu God auyomtoro’ot Natun, ayu isau boro abisa inasinafumih kunan? Abifefeyani men baimakiy initu!”
29 Iñɨ́máy je̱mpɨc porque Jesús iquebacputpa jém mal espíritu jém pɨ̱xiñ ia̱namaŋjo̱m. Wa̱t́cɨy jém mal espíritu imats jém pɨ̱xiñ. Jém it́yajwɨɨp jém attebet ichénayñeyaj id́ɨc icɨ y ipuy con cadena. Pero ijacpa jém cadena y jém tɨ́ŋcuy jém iñuusmatsayñewɨɨp ipuy. Jém mal espíritu ichɨcpoypa jém pɨ̱xiñ hasta jém tɨtsɨnaxyucmɨ.
29 Iti na’atube eo, anayabin demon mowan orot baihamiyin titamih Jesu kwarartatab iu. Mar maumurih maiyow demon kakafih iti orot ana yawas etei hibi’a’afiy, an uman seinimaim ti’utan dibur baremaim tekaif tema’am, baise itukwar chain tituru’uru’um, tebonawiy ten arar yan imaim ema ereremor.
30 Jesɨc Jesús icwác jém pɨ̱xiñ, iñɨ́máy:
30 Jesu ibatiy eo, “O wab i mi’itube?” Orot iya’afut eo, “Ayu wabu i ‘Burut.’” Anayabin demon maumurih na’in iti orot wanawanan hirun hiforatoun hima’am.
31 Jém mal espíritu icunucsáy Jesús iga odoy icnɨguiñ jém mɨjpɨc josjo̱m ju̱t́ pajta̱p jém mal espíritu.
31 Demon Jesu hifefeyan men hikok boro tiyafarih hitan Sou Awan Wanu’umin hitama.
32 Jesɨc it́ id́ɨc je̱m tsa̱m jáyaŋ yo̱ya. Wícyajpa jém lumuyucmɨ. Jém mal espíritu iñɨ́máy Jesús:
32 Naatu nati oyaw sisibinamaim i for burut hima hi’u’ufar, imih demon na for wanawanah run isan Jesu hifefeyan, naatu Jesu ana baibasit itih, iuwih hibihir hitit.
33 Jém mal espíritu ichacum jém pɨ̱xiñ. Putum ia̱namaŋjo̱m. Tɨgɨy jém mal espíritu jém yo̱ya ia̱namaŋjo̱m. Jesɨc jém yo̱ya póyaŋtsucumyaj, joobaŋnasyaj jém tejajyucmɨ. Actɨŋyaj jém nɨɨcɨɨm. Jicjiccayaj jém yo̱ya.
33 Demon orot biyanane hitit i hinunuw hin for wanawanah hirun, naatu for burut hibatabat fan naiwan hinunuw hire hin harew kukuf yan hire etei hi’atomatom himorob.
34 Jesɨc jém iwatyajpaap cuenta jém yo̱ya, iixyaj t́i iñasca jém yo̱ya. Tsa̱m cɨ̱ŋneyaj jeeyaj. Póyaŋtsucumyaj. Nɨcpa iŋmatyaj jém attebet Gadara y jém it́yajwɨɨp nocojo̱m t́i iñasca jém yo̱ya.
34 Naatu orot nati for hima’uten hima’am, abisa matar hi’itin, himisir hinunuw hin bar merar hitit, sabuw etei hai tur hi’owen. Naatu tur tasasar in sabuw afa bar merar gidigidihimaim hima’am auman hinowar.
35 Jesɨc miñ iámyaj it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am t́i iñasca jém yo̱ya. Miñúcyaj ju̱t́ it́ jém Jesús, ju̱t́ jicjicca jém yo̱ya, ipátyaj jém pɨ̱xiñ jém iniit́wɨɨp id́ɨc jém mal espíritu. Jemum co̱ñ jém Jesús ipuycɨɨm, puctugɨ́yum, jɨ̱xiɨ́yum. Jesɨc tsa̱m cɨ̱ŋneyaj jém pɨxiñt́am.
35 Sabuw abisa mamatar itinamih hitit hina Jesu biyan hititit, orot demon hiforatoun hima’am Jesu biyawas, i Jesu sisibinamaim mare, ukwarin ruboun ar bai us ma’am hi’itin hai bir ra’at.
36 Jém iixyajwɨɨp t́i iwat Jesús, iŋmadayyajpa jém pɨxiñt́am jém miññeyajwɨɨp jutsa̱ micpɨsta̱ jém iniit́wɨɨp id́ɨc jém mal espíritu.
36 Naatu sabuw afa orot demon hiforatoun hima’am Jesu mi’itube iyawas hi’i’itin sabuw afa hai tur hi’owen.
37 Jesɨc it́u̱mpɨy jém Gadarapɨc pɨxiñt́am tsa̱m icɨ̱ŋyajpa jém Jesús. Nɨ́mayt́a̱ jém Jesús iga cáyiñ de je̱m. Jeeyucmɨ tɨgɨy Jesús jém barcojo̱m, e̱ybɨc se̱t ju̱t́ tsucum.
37 Naatu sabuw nati tafaram Gerasa wanawanan hima’ama, Jesu hiu tafaram itumar, anayabin hai bir ra’at, naatu Jesu re wa bai matabir maiye rabon.
38 Pero jém pɨ̱xiñ jém iniit́wɨɨp id́ɨc jém mal espíritu icunucsáy Jesús iga nɨcpa it́úŋɨ́y.
38 Naatu Orot nati demon biyanamaim hititit Jesu ifefeyan hairi namih, baise Jesu eo, “O i abiyafari
39 —Nɨcsɨm iñt́ɨccɨɨm. Aŋmadaayɨ jém iñt́ɨ̱wɨtam t́i miwadáy Dios.
39 ina’intabir maiye a bar, abisa God isa sisinaf, i sabuw hai tur ina’owen.” Basit orot in bar merar run remor Jesu isan mi’itube sisinaf sabuw etei hai tur eowen.
40 Jesɨc se̱tgacum Jesús jém laguna aŋwiñt́uc. Jém pɨxiñt́am, jém it́yajwɨɨp je̱m, iwɨ̱pɨctsoŋyaj. Agui maymayyaj porque it́u̱mpɨy iŋjócneyaj id́ɨc.
40 Jesu matabir rabon na harew kukuf rewan raunane yey ana maramaim, sabuw rou’ay gagamin na’in hitit ana merar hiyi, anayabin isan hima hikakaif natit.
41 Jesɨc núc tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Jairo. Sinagoga aŋjagooyi jém pɨ̱xiñ. Co̱ste̱ññeactɨŋ jém Jesús ipuycɨɨm. Icunucsáy iga nɨguiñ it́ɨccɨɨm.
41 Naatu Jew hai Kou’ay Bar kaifenayan orot wabin Jairus na Jesu nanamaim sun yowen ifefeyan, ana kok i mi’itube Jesu hairi hitan ana bar.
42 Jém Jairo iniit́ tu̱m iyo̱mma̱nɨc, doce ia̱mt́ɨy. Tsa̱m pɨ̱mi mɨmne jém wo̱ñi hasta caatoobam.
42 Anayabin i natun babitai ta’imonamo ana kwamur 12 na’atube i ana sawow ra’at momorob.
43 It́ con jeeyaj tu̱m yo̱mo mɨmne doce a̱mt́ɨy con jém caacuy iga quetpa iñɨɨpiñ. Jém yo̱mo yaj miwadáy gasto it́u̱mpɨy it́umiñ iga iyoj jém tsóyɨ́yoypaap. Pero d́a i̱ wɨa̱ micpɨs.
43 Nati sabuw wanawanahimaim i babin ta ana faifuwamaim rara kakafin bota’ar ma’am kwamur etei 12 na’atube sawar, yawas isan kabay gagamin maiyow doket tubunih baiyawasin isan sinaf, baise men yait ta iyawasimih.
44 Jesɨc jém yo̱mo icunúc Jesús it́uuñiaŋcɨɨm. Ichɨgáy jém Jesús iyoot́i iŋna̱ca. Jeet́i rato te̱ñ jém iñɨɨpiñ.
44 Nati ana veya’amaim sabuw rau’ay hinan wanawanan babin na Jesu ufunane tit eof ana faifuw tainin butubun, naatu mar ta’imonamo rara kakafin nununuw nutanub.
45 Jesɨc acwágóypa Jesús. Nɨmpa:
45 Jesu naniyan tatam eo, “Yait ayu butubunu?”
46 Pero Jesús nɨmpa:
46 Baise Jesu eo, “Sabuw afa ayu hibutubunu. Anayabin hibubutubunu ana veya’amaim au fair titit naniyan atatam.”
47 Jém yo̱mo iix iga cutɨɨyɨyt́a̱. Agui cɨ̱ŋne, agui cuetsáypa imiñ. Co̱ste̱ññeactɨŋ jém Jesús ipuycɨɨm. Nɨmpa jém yo̱mo jém pɨxiñt́am iwiñjo̱m:
47 Babin naniyan baib i yawas naatu men karam boro tibun, imih Jesu nanamaim an uman hi’oror auman tit sun yowen, sabuw etei matahimaim ana tur eowen aisim butubun, naatu bubutubun ana veya’amaim marta’imon yayawas auman ana tur eowen.
48 Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
48 Imaibo, Jesu babin isan eo, “Natu a baitumatumamaim iyawas. Tufuwamaim ina remor inan.”
49 Iganam iŋquímpa Jesús jém yo̱mo, jesɨgam núc tu̱m de jém Jairo it́ɨccɨɨm. Miñ iŋmadáy jém Jairo. Nɨ́mayt́a̱p:
49 Jesu iti na’at bat eo auman, Kou’ay Bar ana bonawiyen orot ana barene kob hina hitit hio, “Jairus o natu babitai i morob, imih men bai’obaiyenayan nawiyin airi na isan inanotamih.”
50 Pero cuando Jesús imatoŋ, iñɨ́máy jém Jairo:
50 Iti na’at hibat hio Jesu nowar, naatu Jairus isan eo, “Men inabir, baise initumatum natu babitai boro nayawas.”
51 Jesɨc núc Jesús jém Jairo it́ɨccɨɨm, d́a ijɨ́c iga i̱ tɨgɨypa. Icut́um tɨgɨy Jesús con jém Peto, Jacobo, Xiwan y jém wo̱ñi ija̱tuŋ con ia̱pa.
51 Naatu hina bar hititit ana veya’amaim, sabuw etei eotanih ufun hibat, i Peter, John, James, naatu kek hinah tamah akisihimo iuwih bairi bar wanawanan hirun.
52 Agui wejyajpa jém it́yajwɨɨp je̱m. Pɨ̱mi aŋyácneyaj iga caaneum jém wo̱ñi. Pero Jesús iñɨ́máy:
52 Sabuw etei kek momorob isan hiyababan hima hirererey, Jesu iuwih eo, “Men kwanarerey, kek i matan fot inu’in, men morobomih.”
53 Pero jém pɨxiñt́am ixiccayajpa jém Jesús porque iñuntawɨ̱jo̱doŋ iga caaneum jém wo̱ñi.
53 Sabuw etei Jesu eo i bai’iyab na’atube imih himarib. Anayabin i matah yan kek morob hi’itin hiso’ob.
54 Pero jesɨc Jesús imatsáy jém wo̱ñi icɨ. Pɨ̱mi ijɨ́yáy. Iñɨ́máy jém wo̱ñi:
54 Baise Jesu na kek uman bai, eaf eo, “Babitai, kumisir!”
55 Jesɨc e̱ybɨct́im miñ ia̱nama, jeet́i rato tsucum jém wo̱ñi. Jesɨc jém Jesús iñɨ́máy ia̱pa iga icwíguiñ.
55 Babitai ayubin matabir na wanawanan run, mar ta’imon yawas misir mare ma. Imaibo Jesu kek bay baitin aa isan hinah tamah iuwih.
56 Ipooñaŋja̱myajpa ija̱tuŋ con ia̱pa. Jesús iñɨ́máy iga odoy i̱ iŋmadáyiñ t́i iñasca jém wo̱ñi.
56 Kek hinah tamah hifofofor men kafaita, baise Jesu eofafarih eo, “Abis matar kwa’i’itin men orot babin ta ana tur kwana’owenamih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.