Lucas 6

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Tu̱m jejcuyja̱ma wid́aŋnaspa Jesús ju̱t́ ñipneta̱ jém trigo. Jém icuyujcɨɨwiñ iju̱dayyajpa jém trigo ipac, icútyajpa.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Jesɨc algunos jém fariseoyaj iwogayyaj jém Jesús icuyujcɨɨwiñ. Nɨ́mayt́a̱:
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém fariseoyaj:
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Tɨgɨy David jém Dios it́ɨcjo̱m. Ipɨc jém caxt́ána̱ñi jém tsacneta̱wɨɨp altaryucmɨ. Icút jém David, ichiit́im jém icompañeroyaj. Tanjo̱doŋ iga jém tanaŋquímayooyi nɨmpa iga nada más jém pa̱nij wɨa̱p icút jém caxt́ána̱ñi jém tsacneta̱wɨɨp altaryucmɨ.
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Jesɨc ocmɨ jém Jesús iñɨ́máy jém fariseoyaj:
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Jesɨc tuŋgagam jejcuyja̱ma nɨc Jesús jém sinagoga. Moj iŋquejáy jém pɨxiñt́am. It́t́im je̱m tu̱m pɨ̱xiñ mɨmne. Tɨtsne jém iŋwɨ̱cɨ.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Jesɨc jém escribaspɨc maestroyaj con jém fariseoyaj icuixyajpa jém Jesús siiga nu̱ma acpɨsóypa jém jejcuyja̱ma. Imétsyajpa ju̱t́pɨc iquejajwadayyajpa jém Jesús.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Pero Jesús ijo̱doŋ t́i sɨ́p ijɨ̱syaj. Iñɨ́máy jém pɨ̱xiñ jém tɨtsnewɨɨp icɨ:
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém pɨxiñt́am jém it́yajwɨɨp je̱m:
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Jesɨc Jesús icuámse̱t jém pɨxiñt́am icuwoyo, iñɨ́máy jém pɨ̱xiñ jém tɨtsnewɨɨp icɨ:
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Jesɨc tsa̱m pɨ̱mi jóyyaj jém fariseoyaj. Moj nacwácyajta̱ji entre jeeyaj t́i wɨa̱p iwadayyaj jém Jesús.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Jesɨc tu̱m ja̱ma nɨc Jesús tu̱m co̱tsɨcyucmɨ. Nɨc iŋwejpát Dios mu̱ma tsuu.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Icuqueja̱ma iŋwejáy jém icuyujcɨɨwiñ. Icupiŋ doce de jeeyaj, iccám juuts “apóstolyaj”. Taɨch tanaŋmat́i̱mɨ nɨmtooba jém cutsatneta̱wɨɨp.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Icupiŋ jém Ximoj, Jesús icagáy iñɨ̱yi, icámáy iga Peto; jém Anti, je jém Ximoj it́ɨ̱wɨ; jém Jacobo; jém Xiwan; jém Felipe; jém Bartolo;
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 jém Mateo; jém Tomax; jém Jacobo, je jém Alfeo ima̱nɨc; jém tuŋgac Ximoj, jém iñɨ̱yit́im jém Zelote;
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 jém Judas, je jém Jacobo it́ɨ̱wɨ; y jém Judas Iscariote jém icɨɨjuŋcotwɨɨp jém Jesús.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Jesɨc quet Jesús jém co̱tsɨcyucmɨ con icuyujcɨɨwiñ. Nɨc accuyujooyi tu̱m wɨ̱t́ipɨc noŋjo̱m. Aŋtuuma̱yaj tsa̱m jáyaŋ jém pɨxiñt́am. Miñyaj icuwɨ̱t́i jém naxyucmɨ de Judea, jém Jerusalén y jém lamar aŋna̱ca ju̱t́ it́ jém attebet Tiro y Sidón. Miññeyaj je̱m iga imatoŋyajpa jém Jesús iŋquímayooyi, iga acpɨsyajta̱iñ jém mɨmneyajwɨɨp.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Pɨsyajt́im jém tsa̱mpɨc iyaachwatyaj jém mal espíritu.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Jém pɨxiñt́am tsa̱m icunúcyajpa Jesús iga ichɨcpa porque tsa̱m putpa jém ipɨ̱mi iga icpɨspa it́u̱mpɨy.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Jesɨc jém Jesús iámmats jém icuyujcɨɨwiñ. Iñɨ́máy:
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 ’Maymáya̱taamɨ siiga sɨɨp miyua̱támpa porque ocmɨm custámpa miwiiquit́am.
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 ’Maymáya̱taamɨ siiga sɨɨp mijóyixt́amta̱p, miquebacputtamta̱p, mimalnɨ́mayt́amta̱p y d́a i̱ miwɨ̱ixt́ámpa. Pɨ̱mi mimalwadayt́amta̱p porque mimicht́am aŋcupɨctámpa aɨch jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ.
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Maymáya̱taamɨ cuando núcpa jém ja̱ma, miyóypa juuts tu̱m tsɨ̱xi, porque iñjo̱doŋ iga Dios michiiba jáyaŋ jém wɨ̱tampɨc cosa sɨŋyucmɨ. Jɨ̱sɨ iga jém wiñɨcpɨc pɨxiñt́am imalwadáyt́im jém wiñɨcpɨc Dios iŋmat́cɨɨwiñ.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 ’Agui miuuguyt́im jém ricopɨc mipɨxiñt́am porque sɨɨp mimaymáya̱támpa, pero ocmɨ d́a t́i michiiba Dios.
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 ’Agui miuuguyt́im siiga sɨɨp cuspa miwiiqui. Ocmɨ miyua̱támpa.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 ’Agui miuuguyt́im siiga it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am micujíptámpa sɨɨp, porque jém wiñɨcpɨc pɨxiñt́am icujípyajt́im jém malopɨc aŋmat́cɨɨwiñ jém mɨgoyyajpáppɨc.
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 Jesɨc Jesús iñɨ́máyt́im jém pɨxiñt́am:
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Aŋwejpaatɨ Dios iga iwɨ̱wadáyiñ jém mimalnɨ́maypáppɨc y jém mimalwadaypáppɨc.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Siiga i̱ micótsáypa tu̱m íña̱cpac, jɨ́gaayɨ iga micótsáyiñt́im tuŋgac lado, odoy cɨaŋseedaayɨ. Siiga i̱ mit́obáyáypa jém iñchamarra, jɨ́gaayɨ iga mit́obáyáyiñt́im mex jém iñyoot́i.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Siiga i̱ miwágáypa tu̱m cosa, chi̱ɨ. Siiga i̱ mit́obáyáypa tu̱m cosa jém immɨɨchipɨc, odom wágaayɨ iga micseedáyiñ.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Wɨ̱wadaayɨ jém tuŋgac juutst́im mich iñxunpa iga miwɨ̱wadayt́a̱iñ.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 ’Siiga no más iñt́oypa jém mit́oypáppɨc, odoy jɨ̱sɨ iga micujípta̱p. Porque jém malopɨc pɨxiñt́am it́oypat́im jém iamigoyaj.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Siiga iŋwɨ̱wadáypa no más jém miwɨ̱wadaypáppɨc d́a micujípta̱p porque jém malopɨc pɨxiñt́am iwɨ̱wadáypat́im jém iwɨ̱wadaypáppɨc.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Siiga inicnucspa tumiñ no más jém pɨ̱xiñ jém wɨa̱paap micseedáy jém iñt́umiñ, jesɨc d́a micujípta̱p. Porque jém malopɨc pɨxiñt́am icnucspat́im tumiñ jém iamigoyaj jém wɨa̱paap icseedayyaj.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Pero mannɨ́mayt́ámpa: Toyt́aamɨ jém mijóyixpáppɨc. Wɨ̱wadayt́aamɨ jém mimalwadaypáppɨc. Siiga miñucsáypa tumiñ, chi̱ɨt́im. Odoy wadaayɨ caso siiga d́a wɨa̱p micseedáy jém iñt́umiñ. Siiga iŋwatpa je̱mpɨc, Dios miwɨ̱yojpa. Quejpa iga Dios mima̱nɨctam. Porque Dios iyaachaŋja̱mpat́im jém malopɨc y jém táŋcaɨywɨɨp.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Yaachaŋja̱mtaamɨ it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am juutst́im tanJa̱tuŋ Dios miyaachaŋja̱mtámpa mimicht́am.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 ’Odoy jɨ̱sɨ tu̱m iñt́ɨ̱wɨ iga táŋcaɨ́y, jesɨc Dios d́at́im mijɨ̱sáypa mich iñt́áŋca. Siiga tu̱m pɨ̱xiñ mimalwadáypa, odoy tseecɨ, jesɨc Dios d́a michégáypa mich iñt́áŋca.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Siiga i̱ miwágáy alguna cosa, siiga wɨ̱ íña̱nama, chi̱ɨ jém d́apɨc inii̱, jesɨc Dios jeet́im quípsɨ mipɨgáypa iga micseedáypa mimich.
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Jesɨc Jesús iŋmadáypa jém pɨxiñt́am yɨ́p xut́u cuento:
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Tu̱m cuyujcɨɨwiñ d́a wɨa̱p iñasca jém imaestro, cuando yajum cuyu̱ji d́a ictsɨ́ypa jém imaestro.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 ’T́iiga iññɨ́máypa jém iñt́ɨ̱wɨ iga táŋcaɨ́y siiga d́a jutsaŋ jém it́áŋca juuts tu̱m xut́u pu̱chi iniit́ iixco̱m. Pero mich tsa̱m jáyaŋ táŋca iniit́ jex juuts tu̱m mɨjpɨc cuy iniit́ íñixco̱m.
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Siiga d́a iñja̱mpa jém cuy jém iniit́wɨɨp íñixco̱m, t́iiga iñjɨ̱spa iga wɨa̱p iñt́obáy jém pu̱chi jém iñt́ɨ̱wɨ iixco̱m. Minimɨgóyayt́a̱p iñyaac. Wiñt́i to̱pɨ jém cuy jém michpɨc iniit́ íñixco̱m, jesɨc ocmɨ wɨa̱p iñt́obáy jém pu̱chi jém iñt́ɨ̱wɨ iixco̱m.
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 ’Jém wɨbɨc cuy d́a wɨa̱p iwat jém malopɨc it́ɨm. Jém malopɨc cuy d́a wɨa̱p iwat jém wɨbɨc it́ɨm.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Cada cuy tánixpɨcpa con it́ɨm. D́a tantúcpa tu̱m tsuj jém a̱pit́cuyyucmɨ. D́a tantúcpa uvas jém chicxchayyucmɨ.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Tu̱m wɨbɨc pɨ̱xiñ iwatpa wɨbɨc cosa porque iniit́ jém wɨbɨc jɨ̱xi ia̱namaŋjo̱m. Jém malopɨc pɨ̱xiñ iwatpa jém cosa d́apɨc wɨ̱tam porque iniit́ jém malopɨc jɨ̱xi ia̱namaŋjo̱m. Jém aŋma̱t́i jém putpáppɨc tanjɨpjo̱m tsucum jém tána̱namaŋjo̱m. Siiga tu̱m pɨ̱xiñ iŋmatpa wɨbɨc cosa, jesɨc quejpa iga d́a malo. Pero siiga iŋmatpa tu̱m cosa d́apɨc wɨ̱, jesɨc quejpa iga malo.
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 Jesɨc Jesús iñɨ́máyt́im jém pɨxiñt́am:
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Wɨ̱ iga miñpa immatoŋ ɨch anaŋma̱t́i y iga iŋwad́iñ juuts mannɨ́máypa. Sɨɨp manaŋquejáypa juutspɨc mipɨ̱xiñ siiga iŋwatpa juuts mannɨ́máypa.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Mijex juuts tu̱m pɨ̱xiñ wɨa̱paap it́ɨcwat. Wiñt́i iwɨ̱tajcúmpa jojmɨ iga icpɨɨma̱p jém tɨc tsaayucmɨ. Jesɨc ocmɨ cuando compa jém nɨ, pɨ̱mi ictsɨ́y jém nɨɨco̱ma jém tɨc. Pero d́a wɨa̱p ictsɨgóy ni imɨswatpa porque acpɨɨma̱neta̱ tsaayucmɨ.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Siiga tu̱m pɨ̱xiñ imatoŋpa ɨch anaŋma̱t́i, pero d́a icupɨcpa, jesɨc jém pɨxiñ jex juuts tu̱m pɨ̱xiñ jém d́apɨc wɨa̱p it́ɨcwat. Jém pɨ̱xiñ d́a iwɨ̱tajcúm jojmɨ iga icpɨɨma̱p jém tɨc jém tsaayucmɨ. Naxyucmɨ no más icpɨɨma̱ne. Jesɨc ocmɨ com jém nɨ, pɨ̱mi ictsɨ́y jém nɨɨco̱ma jém tɨc, jeet́i rato cutɨŋ, d́a t́i tsɨ́y.
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.