Lucas 22

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesɨc núctooba jém sɨŋ iga icútyajpa jém caxt́ána̱ñi sin levadura, iñɨ̱yi jém pascuasɨŋ.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Jém pa̱nij aŋjagooyiyaj con jém escribaspɨc maestroyaj imétsyajpa jutsa̱p iccaayaj jém Jesús. Pero d́a wɨa̱p imatsyaj porque icɨ̱ŋyajpa jém pɨxiñt́am.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Jesɨc ocmɨ jém Woccɨɨwiñ tɨgɨy jém Judas Iscariote ia̱namaŋjo̱m. Je tu̱m de jém docepɨc icuyujcɨɨwiñ.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Jesɨc jém Judas nɨc iŋmadáy jém pa̱nij aŋjagooyi y jém comandante de jém ma̱stɨcjo̱mpɨc policía jutsa̱p icɨɨjuŋcot jém Jesús.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Jesɨc agui maymayyaj jeeyaj. Iñɨ́mayyaj iga ichiiba tumiñ jém Judas cuando icɨɨjuŋcotpa jém Jesús.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Jesɨc jém Judas iwat trato con jeeyaj. Moj iméts ju̱t́pɨc icɨɨjuŋcotpa jém Jesús cuando d́a i̱yaj jém pɨxiñt́am.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Jesɨc núcum jém ja̱ma iga iwatyajpa jém sɨŋ iga icútyajpa jém caxt́ána̱ñi sin levadura, jém pascuasɨŋ cuando accaayajta̱p jém ma̱ñborrego.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Jesús icutsat jém Peto con jém Xiwan iga iwɨ̱tsacpa jém wíccuy. Nɨ́mayyajta̱:
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Icwácyajpa jeeyaj, nɨ́mayt́a̱ Jesús:
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Icutsoŋpa Jesús, nɨ́mayt́a̱p jém Peto y jém Xiwan:
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Nɨ́maayɨ jém tɨc io̱mi iga jém imMaestro iñɨ́máypa iga: “¿Ju̱t́ it́ jém cuarto ju̱t́ asɨ́ŋa̱támpa con jém aŋcuyujcɨɨwiñ?”
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Jesɨc jém tɨc io̱mi miŋquejáypa tu̱m mɨjpɨc cuarto jém yucmɨpɨc piso, wɨ̱tsacneum, ju̱t́ it́ it́u̱mpɨy cosa iga tawícmoŋtámpa. Jemum wattaamɨ jém wíccuy.
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Jesɨc nɨcyaj, ipátyaj jém tɨc juuts iñɨ́máy Jesús. Jemum iwatyaj jém wíccuy iga wícmoŋyajpa jém pascuasɨŋ.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Jesɨc núcum jém hora iga wícyajpa. Co̱ñyajum Jesús jém mesacɨɨm con jém doce apóstolyaj.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Jesɨc iñɨ́máy jeeyaj:
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Mannɨ́mayt́ámpa iga d́a e̱ybɨc tawagawícpa jém pascuasɨŋ hasta que núcpa jém ja̱ma iga Dios iŋjacpa yɨ́p naxyucmɨ.
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Jesɨc Jesús ipɨc tu̱m copa icɨɨjo̱m. Iŋwejpát Dios.
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Mannɨ́mayt́ámpat́im iga d́a e̱ybɨc ánucpa yɨ́p uvas iñɨ hasta que miñpa jém ja̱ma iga Dios iŋjacpa yɨ́p naxyucmɨ.
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Jesɨc imatspɨc tu̱m caxt́ána̱ñi. Cuando yaj iŋwejpát Dios, iwéc jém caxt́ána̱ñi, ichi jém icuyujcɨɨwiñ. Iñɨ́máy:
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Ocmɨ je̱mpɨct́im iwat con jém copa. Cuando yajum wiiqui, iñɨ́máy icuyujcɨɨwiñ:
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 ’Sɨɨp yɨɨm it́ con taɨcht́am jém acɨɨjuŋcotpáppɨc. It́ icɨ yɨ́p mesayucmɨ.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Nu̱ma ɨch accaata̱p, jeeyucmɨ jém anJa̱tuŋ Dios acutsat yɨ́p naxyucmɨ. Pero agui uuguyt́im jém pɨ̱xiñ jém acɨɨjuŋcotpaap jém malopɨc pɨxiñt́am icɨɨjo̱m.
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Jesɨc moj nacwácyajta̱ji entre jeeyaj iga i̱ icɨɨjuŋcotpa jém iMaestro.
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Ocmɨ moj áŋa̱jiyaj jém icuyujcɨɨwiñ. Nacwácyajta̱ entre jeeyaj iga i̱ tsɨ́ypa juuts jém más mɨjpɨc aŋjagooyi de jeeyaj.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Pero Jesús iñɨ́máy:
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Pero mimicht́am odoy wa̱tɨ je̱mpɨc. D́a wɨ̱ iga tsa̱m impɨɨmɨ́ypa jém iñt́ɨ̱wɨtam. Entre mimicht́am jém más mɨjpɨc aŋjagooyi tienes que tsɨ́ypa juuts jém más ma̱ñipɨc. Jém más mɨjpɨc tienes que micuyo̱xatámpa iñt́u̱mpɨyt́am.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 ¿I̱ más iniit́ ipɨ̱mi, jém co̱ññewɨɨp mesacɨɨm o jém icuyo̱xapaap, jém inimiñpáppɨc jém wíccuy? Mannɨ́máypa iga ɨch amiñ iga maŋcuyo̱xa̱p.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 Nɨmt́im Jesús:
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Jeeyucmɨ manchiiba jém pɨ̱mi iga michɨ́yt́ámiñ juuts miŋjagooyit́am cuando ɨch miñpa anaŋjac jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ. Sɨɨp manchiiba jém ampɨ̱mi porque ɨch achiiñe jém anJa̱tuŋ Dios.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Tawagait́t́ámpa cuando miñpa anaŋjac jém pɨxiñt́am yɨ́p naxyucmɨ. Miwíctámpa y miñɨ́ctámpa ammesacɨɨm. Miwagaco̱ñt́ámpa jém aŋjagooyi ico̱ñcuyyucmɨ iga iŋcɨɨpiŋtámiñ jém doce tribu de jém Israelpɨc pɨxiñt́am.
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém Peto:
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Pero anaŋwejpátpa Dios para mimich iga odoy iñchaguiñ iga iŋcupɨcpa Dios. Pero ocmɨ cuando e̱ybɨc iŋcupɨcse̱tpa Dios, jesɨc yo̱xpaatɨ jém iñt́ɨ̱wɨtam iga iwɨ̱cupɨcyajiñ.
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Jém Peto iñɨ́máy Jesús:
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Pero jém Jesús iñɨ́máy:
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jeeyaj:
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Mannɨ́máypa iga nu̱ma anaccupacpa jém Dios iŋma̱t́i jém jaychacneta̱wɨɨp. Nɨmpa así: “Matsta̱p jém Cristo, chiit́a̱p castigo juuts tu̱m accaoyñewɨɨp.” Cupacpa it́u̱mpɨy juuts jaychacneta̱ jém Dios iŋma̱t́i.
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Jesɨc nɨmyaj jém icuyujcɨɨwiñ:
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Jesɨc put Jesús, nɨc juuts icostumbre jém Olivos co̱tsɨc. It́úŋɨyyaj jém icuyujcɨɨwiñ.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Cuando núcyaj jém co̱tsɨcyucmɨ, Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Jesɨc Jesús ichac icuyujcɨɨwiñ, nɨc uxaŋ más juumɨ, jutspɨy taŋwípnɨcpa tu̱m tsa. Jemum co̱ste̱ññeactɨŋ, moj iŋwejpát Dios.
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 Nɨmpa Jesús:
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Jesɨc miñ iwiñquejáy tu̱m sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ iga iccamamwadáypa jém Jesús ia̱nama.
43 — ausente —
44 Pero tsa̱m pɨ̱mi ijɨ̱spa iga accaata̱p, jesɨc más pɨ̱mi iŋwejpátpa Dios. Agui pɨ̱mi cupijpa hasta wɨtspa naxyucmɨ juuts nɨɨpiñ.
44 — ausente —
45 Jesɨc yaj iŋwejpát Dios. Tsucum, nɨc ju̱t́ it́ jém icuyujcɨɨwiñ. Ipát iga moŋyajpa jeeyaj porque tsa̱m pɨ̱mi aŋyácneyaj.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Iganam jɨypa ixɨ jém Jesús, jesɨgam núcyaj tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am. Jém Judas, jém it́wɨɨp id́ɨc con jém docepɨc icuyujcɨɨwiñ, inimiñ jém pɨxiñt́am iga icɨɨjuŋcotpa jém Jesús, icunúc, ichútsáy ia̱cpac.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Jesɨc cuando icuyujcɨɨwiñ iixyaj iga matsta̱ jém Jesús, iñɨ́mayyaj:
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Tu̱m de jeeyaj it́ɨŋ jém co̱bacpɨc pa̱nij imozo. It́ɨŋquímáy it́a̱tsɨc jém aŋwɨ̱mɨpɨc.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Pero nɨmpa Jesús:
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Sɨɨbat́im mex jém pa̱nij aŋjagooyiyaj con jém mɨjpɨc ma̱stɨc iŋjagooyi y jém wɨd́ayt́am. Miñpa imatsyaj Jesús. Pero Jesús iñɨ́máy:
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Jáyum tawagai̱t́i jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m, pero d́a i̱ ammats. Pero sɨɨp Dios ijɨ́cpa iga wɨa̱p ammatsta. Núc jém hora, wɨa̱p iŋwatta juuts ixunpa jém piichcɨɨmpɨc ipɨ̱mi.
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Jesɨc matsta̱ jém Jesús, nanɨcta̱ jém pa̱nij aŋjagooyi it́ɨccɨɨm. Jém Peto ijuumactúŋɨ́y.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Jesɨc jém it́yajwɨɨp jém tɨgaŋna̱ca icnúcyaj juctɨ, co̱ñyaj iga samyajpa. Jém Peto iwaganaco̱ñt́im.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Jesɨc tu̱m yo̱mo, jém pa̱nij imozo, iix jém Peto iga co̱ñ ju̱t́ acnúcneta̱ juctɨ. Tsa̱m iámpa jém Peto, iixpɨc. Nɨm jém yo̱mo:
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Pero jém Peto iŋnéc. Iñɨ́máy jém yo̱mo:
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Ocmɨ tuŋgagam pɨ̱xiñ iix jém Peto. Nɨ́mayt́a̱:
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Ocmɨ como tu̱m hora, tuŋgagam pɨ̱xiñ nɨmpat́im:
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Jesɨc Peto iñɨ́máy:
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 TánO̱mi iámseedáy, iix jém Peto. Jesɨc Peto ijɨ̱s t́i iñɨ́mayñe jém tánO̱mi cuando miñɨ́mayt́a̱ jém Peto iga: “Antes que aŋwejpa jém ca̱yu, mich anaŋnécpa tuccɨy.”
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Jesɨc put jém Peto. Tsa̱m pɨ̱mi wejpa. Agui aŋyácne.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Jesɨc jém imatsneyajwɨɨp Jesús ixaayɨyyajpa. Ixoŋyajpa.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Aŋmónayt́a̱ jém Jesús iixcuy con tu̱m puctu̱cu. Jesɨc icwácyaj Jesús, nɨ́mayt́a̱:
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Jesɨc pɨ̱mi imalmalnɨ́mayyajpa jém Jesús.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Jesɨc cuquejum, aŋtuuma̱yajpa jém wɨd́ayt́am jém Israelpɨc aŋjagooyiyaj. It́yajt́im jém pa̱nij aŋjagooyiyaj con jém escribaspɨc maestroyaj. Nanɨcta̱ Jesús ju̱t́ aŋtuuma̱neyaj jém wɨd́ayt́am, jém Sanhedrín. Jesɨc jém aŋjagooyiyaj icwácyaj jém Jesús. Nɨ́mayt́a̱:
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 —Siiga miCristo, jém micutsatnewɨɨp Dios, jesɨc aŋma̱tɨ.
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 Siiga mannɨ́máypa iga t́iiga micwágoyt́ampa, jesɨc mich d́at́im aŋcutsoŋtámpa ni d́at́im aŋcutsɨgayt́ámpa.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Pero ɨch, jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, sɨɨp nɨcpa aco̱ñi jém Dios iŋwɨ̱mɨ, jém iniit́wɨɨp it́u̱mpɨy ipɨ̱mi.
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Jesɨc it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp icwácyajpa Jesús. Nɨmyajpa:
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Jesɨc nɨmyajpa jém pɨxiñt́am:
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.