Lucas 12
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Ocmɨ aŋtuuma̱yajpa tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am hasta napɨɨtsyajta̱p. Jesɨc moj iŋmadáy Jesús jém icuyujcɨɨwiñ. Nɨ́mayyajta̱p:
1 Nati ana veya’amaim sabuw hiruru’ay ana itinin i sibisib na’atube, naatu sabuw himour kwanekwan efan etei hibai karam hi’a’abinamo hibat. Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Pharisee hai yeast isan mata toniwa’an, nati sabuw ufuhine ana itinin i gewasin baise wanawanah i rerekabin, imih a tur ao’owen.
2 Porque Dios iŋquejpa it́u̱mpɨy jém jɨ̱xi jém iŋyamneyajwɨɨp. Jo̱dóŋa̱ta̱p it́u̱mpɨy jém jɨ̱xi jém aŋnécneta̱wɨɨp.
2 Abisa hisabuw inu’in boro sabusabuw hinabosair, naatu abisa wa’iwa’irin inu’in boro nirerereb.
3 It́u̱mpɨy jém aŋma̱t́i jém iniŋmatnewɨɨp piichcɨɨm, matoŋta̱p juctɨaŋtso̱cajo̱m. Jém aŋma̱t́i jém miyamnɨmnewɨɨp tɨcjo̱m, ju̱t́ wɨ̱aŋpajne, aŋmatta̱p tɨgaŋco̱bac jém yucmɨpɨc piso.
3 Abisa guguminamaim kuo boro natit marakawamaim hinanowar, naatu abisa akisimo bar etawan ihir taituwa taininamaim kubitarasib boro bar faifiy wan hinabat hinao rereb.
4 ’Mánamigotam, mannɨ́máypa iga odoy cɨ̱ŋtaamɨ jém pɨxiñt́am jém miccaatampáppɨc. Porque ocmɨ d́a t́i wɨa̱p miwadáy.
4 “Au ofonah a tur ao’owen sabuw iyab biya hina’a’asabun isan men kwanabir, anayabin nati ufunamaim boro men abisa ta hinasinaf.
5 Pero mannɨ́máypa i̱ wɨa̱p iŋcɨ̱ŋ, cɨ̱ŋtaamɨ Dios porque despues de que micaaneum, wɨa̱p micnɨc jém juctjo̱m ju̱t́ d́a nunca píchpa, ju̱t́ impɨctsoŋpa iŋcastigo. Nu̱ma mannɨ́máypa, cɨ̱ŋtaamɨ Dios.
5 Orot yait kwana bibiruw i anao kwananowar. God i kwanabiruw, anayabin biya na’a’asabun ufunamaim ana fair ema’am boro baimakiy ana efanamaim nitaiy kwanare. Imih a tur ao’owen God i kwanabiruw.
6 ’Máyt́a̱p cinco xuxut́ jon por wɨste̱n tumiñ. Pero Dios ijɨ̱spa jém xut́u jon iga iwatpa cuenta.
6 Mamu kwikwik etei five hai biyan i two toea tetotobon, baise God boro men kafa’imo nati mamu kikimin ta isan nuhin eburuburumih.
7 Dios ijo̱doŋ jute̱n iŋway iniit́ iŋco̱bacyucmɨ. Jeeyucmɨ mannɨ́mayt́ámpa: Odoy cɨ̱ŋtaamɨ. Porque Dios tsa̱m miwɨ̱wattámpa cuenta. Mit́oyt́ámpa más que jém xuxut́ jonyaj.
7 Na’atube ukwarimaim arib eretei bai’ab tebatabat God i so’ob, imih men kwanabir. Kwa a baiyan i ra’at men mamu kwikwik na’atube.
8 Nɨmpat́im Jesús:
8 A tur ao’owen, orot yait ayu isou sabuw etei nahimaim eo’orereb, Orot Natun auman boro God ana tounamatar etei nahimaim nati orot isan naorereb.
9 Pero siiga tu̱m pɨ̱xiñ iŋnécpa iga acupɨcne, jesɨc ɨch anaŋnécpat́im jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am iwiñjo̱m.
9 Baise orot yait sabuw etei nahimaim ayu eyayaubu. Orot Natun auman boro na’atube God ana tounamatar etei nahimaim ibo nayaub.
10 ’Siiga tu̱m pɨ̱xiñ amalnɨ́máypa aɨch, jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, wadayt́a̱p perdón. Pero siiga tu̱m pɨ̱xiñ imalnɨ́máypa jém Dios iA̱nama, d́a nunca i̱ iwadáypa perdón.
10 Yait Orot Natun isan tur nao kakaf na’at boro nanotawiy, baise orot yait Anun Kakafiyin isan tur kakafin nao nabi’ib boro men nanotawiy.
11 ’Cuando mininɨctamta̱p iga miquejajwadayt́amta̱p jém juezcɨɨm, jém aŋjagooyicɨɨm, o jém sinagoga, jesɨc odoy jɨ̱staamɨ ju̱t́pɨc iŋcutsoŋtámpa o ju̱t́pɨc minicupujtamta̱p.
11 Baibabatiyi isan hinabuwi kwanan Kou’ay Baremaim, o gawan sabuw nahimaim, o aiwob sabuw nahimaim, men taiyuw wasfafari isan, o tur mi’itube eo isan kwaniyababanamih.
12 Porque cuando núcpa jém rato iga iŋcutsoŋpa, jesɨc Dios iA̱nama michiiba jɨ̱xi ju̱t́pɨc iŋcutsoŋpa.
12 Anayabin God Anun Kakafiyin nati ana veya’amaim boro tur ni’obaiyi kwanao.”
13 Tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ́máy Jesús:
13 Rou’ay wanawanahimaim orot ta Jesu iu, “Bai’obaiyenayan, ayu akokok tuwai ana tur ina’owen, tamai momorob ana kwahan nafaram airi ana bow.”
14 Pero Jesús iñɨ́máy jém pɨ̱xiñ:
14 Jesu iya’afut eo, “Aro, ayu au ef men ema’am boro anibasit tuwat airi a sawar kwahan ana faram?”
15 Nɨmt́im Jesús:
15 Naatu Jesu tatabir sabuw etei iuwih eo, “Mata toniwa’an sawar moumurih na’in bow isan men mata nananan niwa’an. Anayabin yawas wanatowan boro men orot ana sawar moumurih imaim hinafufun hinitinimih.”
16 Jesɨc Jesús iŋmadáypa tu̱m xut́u cuento iga iŋquejáypa jém pɨxiñt́am. Iñɨ́máy:
16 Naatu Jesu oroubon ta eo, “Ana veya ta orot sawar wairafin ana masaw bo ana ub hiyen gewas hiw ro’oh moumurih na’in hiya itah,
17 Jesɨc mojpa ijɨ̱s jém rico. Nɨmpa: “¿T́i wɨa̱p aŋwat? D́a anai̱ ju̱t́ anaccáypa jém aŋcosecha.”
17 basit mare ma not. ‘Ayu boro mi’itube ana sinaf? Anayabin iti bay hinafafour efan i boro en.’
18 Jesɨc ijɨ̱s t́i wɨa̱p iwat. Nɨmpa: “Anjo̱doŋ t́i aŋwatpa sɨɨp. Ammɨswatpa jém antɨc ju̱t́ anaccáypa jém aŋcosecha. Aŋwatpa tuŋgac más mɨjpɨc. Jemum wɨa̱p anaccáy it́u̱mpɨy jém aŋcosecha con it́u̱mpɨy jém anait́wɨɨp.
18 Naatu ana notamaim eo, ‘Ayu boro iti na’atube ana sinaf, bay hai bar atamanih ana ku’uben hinare naatu gagamih ana wowab. Saise au bay ana ya naatu au sawar afa auman imaim ana ya.’
19 Jesɨc anjɨ̱spa ána̱namaŋjo̱m: Sɨɨp anait́ wíccuy y t́it́am ansunpa para jáyaŋ a̱mt́ɨy. Sɨɨp ajejpa, awícpa, aucpa, amaymáya̱p.”
19 Imaibo anao, ‘Darik orot, anababatun abow, kwamur manin na’in ana fofonin sawar etei abogaigiwas sawar, imih bounabo hamen ana mare anama gewas, anaa anatom taiyuwu aniyasisir!’
20 Pero Dios iñɨ́máy jém rico: “Agui micuɨ̱xi, ¿que d́a iñjo̱doŋ iga yɨ́bam tsuu micaaba? ¿Jesɨc jém iniccáyñewɨɨp, i̱ iñchagáypa?”
20 Baise God iu, ‘Kwikwekwe’aw gewas! Boun gugumin boro inamorob naatu a sawar iti ibobogaigiwas boro yait nabow?’”
21 Jesɨc yaj iŋmat jém xut́u cuento, Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
21 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Imih itinin i ta’imon, sabuw iyab aurih sawar karam hiya tetototo God matanamaim i men sawar wairafih.”
22 Ocmɨ Jesús iñɨ́máy icuyujcɨɨwiñ:
22 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “A yawas isan a tur ao’owen men kwaniyababan kwanao, ‘bay boro menamaim anab ana’aan,’ o biya isan kwanao, faifuw boro menamaim anab ana’us.
23 Jém imvida más vale que jém iŋwíccuy. Jém immɨjta̱y vale más que jém impuctu̱cu.
23 Anayabin it etei taso’ob yawas i sawar gagamin men bay na’atube naatu biyat i sawar gagamin men ar faifuw na’atube.
24 Jɨ̱staamɨ jém jonyaj. D́a ñippa, d́a ichicpa, d́a inii̱ ju̱t́ iccáypa jém cosecha, pero Dios icwícpat́im. Nu̱ma, mimicht́am más mivale que jém jonyaj.
24 Baise kwanuw mamu awaw kwana’itih, i men me hikwair hitar, masaw hibo, naatu hifour hitab te’aa’umih en, na’atube men bay hai bar hiwowab imaim bay teya’aya’amih en, baise God akisin ebituwih! Imih kwa i God ana sawar gagamin men mamu na’atube!
25 Siiga pɨ̱mi iñjɨ̱spa, d́a wɨa̱p iñyón ni tu̱m quípsɨ más.
25 Isan imih iti sawar isah kwana biyababan ana gewasin i boro abisa namatar? Kwanotanot nati kwana biyababanamaim boro kwamur tabo ayawas tafan hina yara’ah namanin kwanama? Men karam.
26 Siiga d́a wɨa̱p iŋwat tu̱m cosa d́apɨc jutsaŋ iga pɨ̱mi iñjɨ̱spa, ¿t́iiga iŋwadáypa caso iga ju̱t́ impɨcpa jém iŋwíccuy con jém impuctu̱cu?
26 A yababan iti sawar gidigidih isah kwabiyababan men emamatar, aisim sawar gagamih isah kwabiyababan?
27 ’Jɨ̱staamɨ ju̱t́pɨc mɨja̱p jém wɨbɨc mo̱ya jém lirio. D́a yo̱xa̱p ni d́a pit́pa. Pero mannɨ́máypa ni jém rey Salomón cuando tsa̱m wɨ̱cuyajne, d́a ictsɨ́ypa jém wɨbɨc mo̱ya.
27 “Kwanuw rarab bogay ebatabat kwa’itin, men masaw hitar tebob, o ar faifuw tesasakir en, baise a tur ao’owen aiwob orot Solomon ana bar bonamanamarinamaim ma’am ana veya ana faifuw eo’osen hai gewasih i men iti beran ana gewasin na’atube’emih en.
28 Dios iwɨ̱accuyajpa jém mo̱ya, pero d́a jáypa xichpa, nooquetta̱p. Jeeyucmɨ mannɨ́máypa: Cupɨ̱cɨ iga Dios wɨa̱p miwatta cuenta. Michiiba t́it́am mit́ogóyáy.
28 Imih kwana’itin, God ar faifuw kutor fotan ius ana itinin gewasin maiyow boun ina’itin baise maras boro nakimow naha’obow nare hinab hinan wairaf wan hina yara’ah na’arah ni’en. Baise kwa i God ana sawar gagamin fai mar etei boro nakaifi ar faifuw nit kwana’osen, aisim a not ebikikimin!
29 Odoy wadaayɨ caso ju̱t́ impɨcpa t́it́am iŋcútpa y t́it́am íñucpa. Odoy jɨ̱sɨ t́it́am mit́ogóyáy.
29 Imih men mar etei aa tom isan kwananot kwaniyababanamih.
30 It́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am icuwɨ̱t́i yɨ́p naxyucmɨ imétsyajpa t́it́am icútyajpa. Pero mimicht́am iñJa̱tuŋ ijo̱doŋ t́it́am mit́ogóyáy.
30 Anayabin Eteni Sabuw iti tafaram wanawanan tutufin etei iti sawar isah hinuwet tibiyababan, naatu kwa Tamat iti sawar etei isah kwakok kwabiyababan i so’ob.
31 Meetsɨ wiñt́i ju̱t́ iŋjacpa Dios, jesɨc ocmɨ Dios michiiba t́it́am mit́ogóyáy.
31 Baise wan i God ana aiwob kwananuwih kwanab dogoromaim nama, imaibo iti sawar isah kwanot kwabiyababan boro etei nit.
32 ’Odoy cɨ̱ŋtaamɨ. Mimicht́am mamborregotam. D́a miwa̱t́it́am, pero tanJa̱tuŋ Dios iwɨ̱aŋja̱m iga mimɨɨcha̱p iga miŋjacpa.
32 Kwa i ayu au bobaituw na’atube imih men kwanabir, anayabin Tamat aiwob bait isan i ebiyasisir boro nit.
33 Mayt́aamɨ t́it́am iniit́t́a iga wɨa̱iñ iñchiit́a jém tumiñ jém yaacha̱yajpáppɨc. Wa̱tɨ jém Dios iyo̱xacuy con jém iñt́umiñ. Je̱mpam iniccáypa jém iñt́umiñ sɨŋyucmɨ ju̱t́ d́a nunca yajpa. Jém númpaap d́a wɨa̱p it́ɨgɨy. Jém we̱chi d́a wɨa̱p ictogoy.
33 Imih a sawar eretei sabuw kabay wairafih ku’uwih tetobon naatu o kabay kubai yababan wairafih kufaramih, saise a kaukut no maramaim inabaib boro men natakweb; a sawar etei maramaim inaya’ay boro men ta nakasiy, o boro men ta bainowan hinabain naatu boro men ta ganidor hina’aanimih en anababatun.
34 Porque ju̱t́ it́ jém iñriqueza, jemum it́t́im jém íña̱nama.
34 Anayabin o sawar menamaim kuya’aya a not tutufin etei boro imaim na’in.
35 ’It́t́aamɨ listo mimicht́am juuts tu̱m pɨ̱xiñ iyo̱xacɨɨwiñ.
35 “Mar etei inabobuna a ar uwakamukamut inarab, a ramef inito’ab namarakaw o mata nuwinuwin inama, anayabin o men iso’ob boro abisa namatar.
36 Iŋjócyajpa io̱mi. Oy sɨ́ŋa̱ji ju̱t́ aŋcoomɨ́yoyñɨ̱mpa. Se̱tpa tsuucɨɨm. Jesɨc d́a moŋpa jém iyo̱xacɨɨwiñ. Jicscɨy íŋáypa jém puerta cuando it́ɨcspa jém io̱mi.
36 Ana’itin akir wairafih hai orot ukwarin tabin ana hiyuwane matabir maiye nan isan hima hikakaif, hai orot ukwarin matabir na etawan rurukikitar ana veya mar ta’imon hinowar naatu etawan hibotawiy rur na’atube.
37 Agui maymay jém yo̱xacɨɨwiñ siiga d́a moŋpa cuando se̱tpa jém io̱mi. Nu̱ma mannɨ́máypa iga jém io̱mi tsa̱m it́oypa jém iyo̱xacɨɨwiñ. Mojpa iwat wíccuy jém io̱mi, icwícpa jém iyo̱xacɨɨwiñ.
37 Anababatun a tur ao’owen, akir wairafih iyab matah nuwinuwin hinama’am hai orot ukwarin namatabir nan na’i’itih ana veya, yasisir boro gagamin maiyow hinab! Anayabin i boro ana akir wairafih na’uwih hinamare naatu orot ukwarin boro bay semosemor ana faifuw na’us bay nasemor nitih hinama hinaa.
38 Siiga núcpa cugaptsu o hasta cuque̱jacɨɨm y d́a moŋpa jém iyo̱xacɨɨwiñ, jesɨc agui maymayyaj jeeyaj porque jém io̱mi pɨ̱mi iwɨ̱ixpa.
38 Akirwairafih hina bobuna matah nuwinuwin hina ma’am hai orot ukwarin nan natit, o mar natot auman nan natit na’i’itih na’at, boro yasisir gagamin maiyow hinab!
39 Jesɨc nɨmt́im Jesús:
39 Imih iti tur ao i naniyan kwanab naatu kwananot, orot bar matuwan bainowan mowan bainuwinamih enan ana veya nasoso’ob na’at, ana bar boro men nihamiy bainowan mowan nakwib narun nabainuwimih en.
40 It́t́aamɨ listo cuando ɨch, jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, amiñgacpa yɨ́p naxyucmɨ. Porque cuando nɨmyajpa iga d́a amiñpa, jesɨgam amiñpa.
40 Imih itinin ta’imon i nati, kwa auman kwana bogewas mata nuwinuwin kwanama, anayabin Orot Natun boro men veya kwa kwanotanotamaim natitamih.”
41 Jesɨc Peto icwác Jesús. Iñɨ́máy:
41 Peter eo, “Regah, iti oroubon kuo i aki isai, o sabuw eretei isah kuo?”
42 Jesɨc tánO̱mi iñɨ́máy:
42 Regah iya’afut eo, “Anababatun a tur ao’owen Akir wairafin orot gewasin naatu ana not rerekabin, orot ukwarin nati akir wairafin boro nab akir wairafih afa isah ni’ukwarin naatu hai bay baitih isan boro ana veya’amaim nitih hinaa.
43 Agui maymay jém mayordomo siiga iwatpa juuts ipɨɨmɨ́y jém io̱mi cuando miñgacpa.
43 Anayabin orot ukwarin matabir nan nati akir wairafin bowabow gewasin maiyow bowabow itin, imih iyasisir ana akir wairafin bai yara’ah bowabow gagamin na’in itin!
44 Nu̱ma mannɨ́mayt́ámpa iga jém io̱mi iccámpa jém pɨ̱xiñ juuts tu̱m aŋjagooyi iga iŋjacpa jém iñas y it́u̱mpɨy jém iniit́wɨɨp.
44 Ana bar wanawanan sawar tutufin etei i akisin i’ukwarin kaif.
45 Pero siiga jém mayordomo ijɨ̱spa iga d́a jobit́ se̱tpa jém io̱mi, jesɨc mojpa imalwadáy jém imozoyaj jém pɨxiñt́am y jém yo̱mtam. Moj wiiqui jém mayordomo. Moj u̱qui hasta u̱quia̱p.
45 Baise akir wairafin na’at nao, ‘Orot ukwarin bisaise enan, no’om boro ma hamen hamen erurubirabir, imih ayu boro au kokomaim anasinaf.’ Naatu namisir bowabow sabuw, oro’orot baibin nabow narouw kwanekwan ni’a’afiyih, naatu ana kokomaim naa natom kwanekwan nikoko’aw nanan ana veya.
46 Ocmɨ núc jém ja̱ma iga se̱t jém io̱mi. Pero jém mayordomo d́a iŋjócne. Ni d́a ijo̱doŋ juchɨs núcpa jém io̱mi. Jesɨc mu iñúc jém io̱mi, it́oppa jém pɨ̱xiñ. Ichiiba mɨjpɨc castigo con it́u̱mpɨy jém d́apɨc iŋjócneyaj.
46 Imaibo Orot ukwarin boro nan natit, veya men nati akir wairafin so’ob ma ekakaifimaim boro nanamih, naatu na isan ana veya boro baimatnuwina’e nama’am nan natit. Naatu orot ukwarin nan natitit ana veya nati akir wairafin boro nab nabeyah natarsisib nisaroun baifanasairayah hai efanamaim bairi hinama.”
47 ’Siiga tu̱m esclavo iwɨ̱jo̱doŋ t́i ixunpa jém io̱mi pero d́a iwatpa ni d́a icupɨcpa, jesɨc jém io̱mi pɨ̱mi ichiiba castigo.
47 “Akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i so’ob baise men saife taiyuwin yabuna ana orot ukwarin abisa kok eo’omaim sisinaf, nati orot boro hinawabir biyababan gagamin na’in nab.
48 Pero jém pɨ̱xiñ jém d́apɨc icutɨɨyɨ́ypa ni d́a ijo̱doŋ t́i ixunpa jém io̱mi, siiga imalwatpa jém pɨ̱xiñ, jém io̱mi ichiibat́im castigo, pero d́a más pɨ̱mi. Siiga tu̱m pɨ̱xiñ iwɨ̱cutɨɨyɨ́ypa it́u̱mpɨy jém Dios iŋma̱t́i, jesɨc Dios iwɨ̱aŋja̱m iga iwad́iñ it́u̱mpɨy juuts je ixunpa. Siiga jáyaŋ jɨ̱xi michiiba Dios, jesɨc je ixunpa iga más iŋcuyo̱xa̱iñ.
48 Baise akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i men so’ob, naatu isisinaf kwanekwan biyababan enunuwih boro au hamenamo hinawabir biyan nababan. Sabuw iyab sawar gagamin na’in tebaib, i na’atube sawar gagamin na’in boro wan hinay maiye. Orot yait gagamin anababatun tibitin i auman boro gagamin anababatun isan hinafefeyan nitih maiye.
49 Nɨmt́im Jesús:
49 “Ayu i wairaf abai iti tafaram afuninamih ana atit, au kok gagamin na’in i mi’itube iti tafaram marasika tabusuruf ta’arah.
50 Ɨch amiñ iga ampɨctsoŋpa jém yaacha̱ji. Tsa̱m pɨ̱mi aŋyácne hasta que cupacpa t́i ixunpa Dios.
50 Ayu i bapataito fokarin maiyow nou’umaim ema’am boro wanawanan ana run anab, imih boun dogorou wanawanan i yababan awan karatan ama anotanot anan yomanin anisawar imaibo nuhunafot!
51 Odoy jɨ̱sɨ iga ɨch amiñ iga anaŋjɨyjacpa jém áŋa̱yajpáppɨc. Porque ɨch aŋcuyucmɨ nawécyajta̱p jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ.
51 Kwa kwanotanot ayu i tufuw abai tafaramamaim ana? En, a tur ao’owen, ayu i men tufuw abai anamih, baise kauseb abai ana.
52 Dende sɨɨp tsucumpa iga nawécyajta̱p. Siiga it́yaj cinco pɨ̱xiñ tu̱m tɨccɨɨm, jesɨc jém tucute̱npɨc áŋa̱yajpa con wɨste̱n.
52 Mar iti boun orot aawan natunatunawat nah etei five boro hinakusib tounu rounane hinabat rou’ab rounane hinabat taiyuwih hinakusib hinigamigam.
53 Jém pɨ̱xiñ áŋa̱yajpa con ija̱yma̱nɨc. Jém yo̱mo áŋa̱yajpa con iyo̱mma̱nɨc. Tuŋgac yo̱mo áŋa̱yajpa con ixa̱qui.
53 Kek tamah hairi boro taiyuwih hinakusib hinagam. Babitai hinah hairi boro hinakusib hinagam na’atube babine rawan babin hairi boro hinakusib hinagam.”
54 Jesús iñɨ́máypat́im jém pɨxiñt́am:
54 Jesu sabuw isah iban eo maiye, “Veya ra’iyinane sakuk nayen nabi’afar badowan kwana’i’itin ana maramaim, kwa boro mar ta’imon kwanao, ‘boun boro toun nayar’, naatu toun eyarayar.
55 Cuando poypa jém tsapsa̱wa, miñɨmtámpa iga miñpa pi̱ji. Nu̱ma miñpa.
55 Naatu gurufune gagub nayen narab kwananowar kwa boro kwanao, Veya boro nararan, naatu veya erararan.
56 Odoy namɨgóyayt́a̱jɨ. Iñjo̱doŋ t́i miñpa cuando íñixt́ámpa jém ucsɨ y iñja̱mpa jém sa̱wa. Jesɨc cuando íñixpa jém milagro jém sɨɨppɨc aŋwatpa, ¿t́iiga d́a iŋcutɨɨyɨ́ypa iga núcum jém tiempo iga Dios iŋjacpa yɨ́p naxyucmɨ?
56 Wanawanan rerekabih! Me kamar hai sawar naatu gagub wanawanan hai sawar abisa temamatar i kwa’itah kwa’inanen kwaso’ob kwa’o. Baise aisim sawar abisa iti boun temamatar hai yabih men kwaso’ob?
57 ’¿Mimicht́am, t́iiga d́a wɨa̱p iŋcɨɨpiŋta jup jém malopɨc y jup jém wɨbɨc?
57 Aisim sawar abisa gewasin sinaf isan men taiyuw kwabibabatiyi?
58 Jesɨc siiga mijóyixpa tu̱m pɨ̱xiñ y miŋwejáypa jém aŋjagooyicɨɨm iga miquejajwadáypa, jesɨc wɨ̱tsa̱cɨ jém asunto antes que miñúctámpa jém aŋjagooyicɨɨm. Jesɨc d́a miñúctámpa jém juezcɨɨm. Porque siiga miñúctámpa jém juezcɨɨm, jesɨc jém juez micɨɨjuŋcotpa jém policía icɨɨjo̱m. Jém policía micotpa cárcel.
58 Sabuw baibatiyih isan hinabuwi kwanan inasinaftobon airi kwanayabuna kwanitounuw, imaibo kwananan baibatiyenamaim kwanatit. Baise o men inasisinaf na’at, i boro nabuw narab natain kwekwetar kwanan baibabatiyenayan orot nanamaim kwanatit naatu i boro nabuw furisiman nitih hinabuwi dibur hina yariyi.
59 Mannɨ́máypa iga d́a miputpa hasta que yajpa iñyoj.
59 A tur ao’owen, o boro dibur bar imaim inama agim hio na’atube inibaiyan imaibo boro dibur barene hinabotaiti inatit.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.