Lucas 11
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jesɨc tu̱m ja̱ma it́ id́ɨc Jesús con icuyujcɨɨwiñ, iŋwejpátpa Dios. Cuando yaj iwat oración jém Jesús, tu̱m jém icuyujcɨɨwiñ iñɨ́máy:
1 Veya ta Jesu efan ta’amaim ma yoyoban inan, ana yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufununayah orot ta natit eo, “Regah, kwi’obaiyi ana yoyoban, John ana bai’ufununayah bi’obaiyih na’atube.”
2 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
2 Jesu iuwih eo, “Yoyobanamih iti na’atube kwanayoyoban.
3 Achiit́aamɨ cada ja̱ma t́it́am aŋcúttámpa.
3 Mar etei ana fofonin ai bay initi.
4 Awadayt́aamɨ perdón jém antáŋca juutst́im aɨcht́am aŋwadayñeta perdón jém amalwadayñewɨɨp.
4 Ai bowabow kakafih kunotawiyen,
5 Jesɨc Jesús iñɨ́máyt́im icuyujcɨɨwiñ:
5 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “O yait a of auman boro fainaiwan itan itafefeyan itao, “Au of akokok rafiy fafar tounu inibaisu,
6 “Amigo, acca̱cɨ tucute̱n caxt́ána̱ñi. Yaguiñ núc antɨccɨɨm tu̱m ánamigo. D́a t́i anait́ iga anacwícpa.”
6 anayabin ayu au of ta bai’esegamih inan na au bar tit naatu ayu auru bay en, imih o isa abifefeyan inibaisu.’
7 Pero jém it́wɨɨp tɨcjo̱m micutsoŋpa, nɨmpa: “Odoy awadaayɨ molestia. Sɨɨp aŋpajneum antɨc. Awagamoŋtámpa con amma̱nɨctam. D́a wɨa̱p antsucum iga manchiiba algun t́i.”
7 Naatu a of bar wanawanan boro na’afatit nao, ‘Men akokok au in ini’afiy, etawan i atufatan, naatu ayu natunatu bairi i a’inu’in, imih men karam boro ana misir bay anit.’
8 Mannɨ́máypa, jesɨc teguet tsucumpa jém íñamigo iga michiiba jém caxt́ána̱ñi. Pero d́a porque tsa̱m mit́oypa. Michiiba porque d́a iñchacpa iga iŋwadáypa molestia. Duro iŋwágáypa hasta que michiiba it́u̱mpɨy juuts iñxunpa.
8 Naatu kwanotanot nati orot boro namisir ana of bay nitin? Ai, boro namisir ana of bay nitin, baise a tur ao’owen orot namisir ana of bay nabitin i men i ana of imih bay ebitin, baise anayabin, nati orot i ana fefeyanamaim ana of ihahar imih misir bay itin.
9 Jeeyucmɨm annɨ́mayt́ámpa iga wágayt́aamɨ Dios, jesɨc michiiba t́it́am mit́ogóyáy. Métstaamɨ jém wɨ̱tampɨc cosa, impáttámpa. Tɨcstaamɨ jém puerta, míŋáyayt́a̱p.
9 Imih a tur ao’owen. Inafefeyan boro inab, inanuwet boro inatitau’ur, inarukikitar etawan boro nabotawiy.
10 Porque jém iwágaypáppɨc, chiit́a̱p. Jém imétspáppɨc, ipátpa. Jém it́ɨcspaap jém puerta, áŋáyayt́a̱p.
10 Anayabin Orot yait efefeyan boro nab, orot yait enunuwet boro natita’ur; naatu orot yait erurukikitar etawan boro nabotawiy.
11 ’Mimicht́am, siiga imma̱nɨc miwágáypa tu̱m caxt́ána̱ñi, ¿que iñchiiba tu̱m tsa? Siiga miwágáypa tu̱m tɨɨpɨ, ¿que iñchiiba tu̱m tsa̱ñ?
11 Kwa kek tamahinah natunat siyamih hitarererey na’at boro siy efanin kok kwatitih hita’an?
12 Siiga miwágáypa tu̱m cánpu, ¿que iñchiiba tu̱m cacwi?
12 O mamu foufunamih hitarererey na’at boro kafukafus kwatitih hita’an?
13 Micht́am, tsa̱m mimalo, pero iñjo̱doŋ jutsa̱p iñchi imma̱nɨctam tu̱m wɨbɨc xaja. Pero tanJa̱tuŋ Dios, jém it́wɨɨp sɨŋyucmɨ, d́a malo; ichiiba jém Dios iA̱nama jém iwágaypáppɨc.
13 Kwa kek tamahinah, kwa i sawar kakafih moumurih maiyow kwasisinaf, baise natunat isah boro men nuhi naburumih, abisa isan hikokok tibiyababan boro kwanab kwanan kwanitih. Imih kwanaso’ob, Tamat maramaim baitinin isan i igewasin kwanekwan, imih sabuw iyab Anun Kakafiyin isan tefefefeyan boro nitih!”
14 Tu̱m ja̱ma Jesús it́op tu̱m mal espíritu. Jém mal espíritu iu̱mawatne id́ɨc tu̱m pɨ̱xiñ. D́a wɨa̱p ijɨy. Pero cuando topta̱, mojum jɨ̱yi jém u̱ma. It́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am, jém it́yajwɨɨp je̱m, agui ipooñaŋja̱myaj.
14 Jesu demon awan bey nun tit; naatu demon bihir tit orot bihamiy ana veya’amaim orot busuruf tur eo, sabuw hai tur sawar hifofofor men kafaita.
15 Pero algunos jém it́yajwɨɨp nɨmyaj:
15 Baise sabuw afa hio, “Nati i demon hai ukwarin wabin Beelzebul ana fair itin imih enununih.”
16 Tuŋgac jém it́yajwɨɨp icutɨtsyajpa jém Jesús. Nɨ́mayt́a̱p:
16 Naatu sabuw afa hikok i marane ina’inan ta tiwa’an hita’itin, imih hikubibiruw.
17 Pero Jesús ijo̱doŋ t́i sɨ́p ijɨ̱syaj. Iñɨ́máy:
17 Baise abisa hinotanot Jesu so’ob naatu iuwih, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow, hai fair boro hina gurus, na’atube orot aawan natunatun aawat bairi hinakusib hinabiyow boro hinama kakaf.
18 Je̱mpɨct́im iñascaaba jém Woccɨɨwiñ siiga nawécyajta̱p entre jeeyaj, áŋa̱yajpa, jesɨc d́a jáypa cuyajpa. Mannɨ́máypa je̱mpɨc porque miñɨmtámpa iga wɨa̱p antop jém mal espíritu porque ɨch anait́ jém Beelzebú ipɨ̱mi.
18 Imih Satan an aiwob wanawananamaim hina kusisib hinabiyow, ana aiwob boro mi’itube fair nab nabat? Ayu iti tur ao anayabin i kwa a turamaim, ayu Beelzebul hai ukwarin fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o.
19 Siiga ɨch antoppa jém mal espíritu con jém Beelzebú ipɨ̱mi, ¿jesɨc mich iŋcuyujcɨɨwiñ, i̱ ichiiba jém ipɨ̱mi iga it́oppat́im jém mal espíritu? Jeeyaj iyaac miŋquejáypa iga mijɨ̱xit́ogoyñeta.
19 Baise ayu Beelzebul ana fairamaim demon ana nununih na’at, bo kwa a bai’ufununayah fair yait itih demon tinununih? Imih kwa taiyuw a bai’ufununayah iti kwa’o isan hinabi’obaiyi kwa a tur i men turobe!
20 Siiga antoppa jém mal espíritu con jém Dios ipɨ̱mi, jesɨc tsa̱m wɨ̱quejpa iga núcneum jém tiempo iga Dios iŋjacpa yɨ́p naxyucmɨ.
20 Baise ayu God ana fairamaim demon ana nunih hinatitit na’at, nati ebi’obaiyi God ana aiwob i natitaka.
21 ’Siiga tu̱m pɨ̱xiñ tsa̱m pɨ̱mi iwatpa cuenta jém it́ɨc con jém espada y jém lejon, d́a i̱ wɨa̱p iñúmáy jém iniit́wɨɨp it́ɨccɨɨm.
21 Orot fairin aurin ahay waf karam ma ana bar ekakaif, ana sawar etei boro natafafar hina’in.
22 Pero siiga miñpa tuŋgac pɨ̱xiñ más pɨ̱mi iga áŋa̱yajpa con jém tɨc io̱mi y icoñwɨ́ypa, jesɨc iccáyáypa jém iespada y jém ilejon, jém ijɨ̱spáppɨc id́ɨc jém tɨc io̱mi iga nacupujta̱p. Wɨa̱p it́obáyáy it́u̱mpɨy jém iniit́wɨɨp. Nɨcpa iwéc con jém it́ɨ̱wɨtam.
22 Baise orot fairin anababatun nati orot boro nawasfufur narun ana ahay ana waf tafahimaim ema’am boro niteten nan ana ofonah nafaramih bairi hinabow.
23 Jesɨc nɨmt́im Jesús:
23 Orot yait ayu ananamaim men enan, i ayu isou ebiwosai, naatu orot yait men ibaisu airi sabuw abita’ay, i was geyayan.
24 ’Put tu̱m mal espíritu tu̱m pɨ̱xiñ ia̱namaŋjo̱m. Sɨɨba jém tɨtsɨnaxyucmɨ. Imétspa ju̱t́ jejpa. Pero d́a ipát. Nɨmpa iga: “E̱ybɨc ase̱tpa jém tɨccɨɨm ju̱t́ aput.”
24 Demon kakafin orot biyanamaim titit ana veya i efan gewasin ta imaim ma baiyarir isan nuwet in, baise nuwet inan efan men ta tita’ur, naatu eo, “Ayu i boro ana matabir maiye au bar abihamiy ana’itin.”
25 Jesɨc mu ixe̱tum, ipát jém pɨ̱xiñ juuts tu̱m tɨc petneum y wɨ̱tsacneum.
25 Basit matabir maiye na ana bar titit, hirereb hina yabuna inu’in itin.
26 Jesɨc inimiñ siete espíritu más pɨ̱mi malo. Nɨc i̱t́iyaj jém pɨ̱xiñ ia̱namaŋjo̱m. Sɨɨp más pɨ̱mi malo que wiñt́i.
26 Naatu tit in demon kakafih anababatun etei seven nawiyih bairi hina nati’imaim hisusuw hima. Yomaninamaim orot ana itinin botabir kakafin anababatun matar men marasika ma’am na’atube.”
27 Cuando najɨ́yóypa Jesús, pɨ̱mi jɨypa tu̱m yo̱mo jém pɨxiñt́am aŋcucmɨ. Jém yo̱mo iñɨ́máy jém Jesús:
27 Jesu iti na’atube bat binan sabuw hai tur eo’owen auman, babin ta sabuw wanawanahimaim ma’am, Jesu isan eo, “Babin yait taub o ya’i bitoman i ebiyasisir.”
28 Pero Jesús iñɨ́máy jém yo̱mo:
28 Baise Jesu eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tibi’ufunun i turobe anababatun tibiyasisir.”
29 Jesɨc jém pɨxiñt́am tsa̱m icutuuma̱cayaj jém Jesús. Moj jɨ̱yi Jesús. Nɨmpa:
29 Sabuw moumurih maiyow hiru’ay Jesu hi’ar bebera’uh, naatu Jesu iuwih eo, “Boun ana veya’amaim sabuw hai yawas etei i eaf, ina’inan matar itah isan tefefefeyan, baise ina’inan ta boro men anitih, ina’inan ta’imon i Jonah isan mamatar i hiso’obaka.
30 Dios iwadáy jém Jonás tu̱m señal iga jém Nínivepɨc pɨxiñt́am wɨa̱iñ iixyaj. Jesa̱pt́im aɨch jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ atsɨ́y juuts tu̱m señal para jém it́yajwɨɨp sɨɨp.
30 Anayabin Jonah biyanamaim ina’inan mamatar i Nineveh sabuw isah. Imih Orot Natun i sabuw iti boun tema’am hai i’inanen.
31 Jesɨc cuando núcpa jém ja̱ma iga Dios icɨɨpiŋpa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am, miñpa jém aŋtsapsa̱umɨpɨc reina. Tsucumpa iga iquejajwadáypa jém pɨxiñt́am jém it́yajwɨɨp sɨɨp. Porque juumɨ miñ jém yo̱mo iga imatoŋpa jém aŋjagooyi jém Salomón ijɨ̱xi. Pero yɨɨm it́ con mimicht́am tu̱m más mɨjpɨc aŋjagooyi que jém Salomón, pero micht́am d́a iŋcupɨctámpa.
31 Baibatebat ana veya tafaram Sheba hai aiwob babin boro namisir. Sabuw iti boun tema’ama boro tur fokarin maiyow na’uwih, anayabin ef yok na’in tafaram yomaninaka aiwob orot Solomon ana binan gewasin nowaramih natit, baise a tur ao’owen, sawar ta iti boun kwa’i’itin i Solomon natabir.
32 Cuando núcpa jém ja̱ma iga cɨɨpíŋóypa Dios, tsucumyajpa jém Nínivepɨc pɨxiñt́am. Iquejajwadayyajpa jém it́yajwɨɨp sɨɨp. Porque jeeyaj ichacyaj iga imalwatpa cuando najɨ́yóypa jém Jonás. Sɨɨp yɨɨm it́ con mimicht́am tu̱m profeta más wɨa̱paap que jém Jonás, pero micht́am d́a iñchactámpa jém malajɨ̱xi.
32 Naatu a tur ao’owen maiye, Baibatebat ana veya Nineveh sabuw boro hinamisir kwa iti kwama’am boro tur fokarin maiyow hina’uwi, anayabin Jonah binan hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih etei hihamiyen dogor baikitabir hibai, naatu boun i a tur ao’owen, orot ta Jonah tafanamaim i natit iti wanawanamaim ema’am.
33 ’D́a i̱ iñooba tu̱m nooquejcuy iga ichacpa ju̱t́ d́a i̱ iixpa ni tu̱m cajoncucɨɨm. Pero accámta̱p yucmɨ iga ixixóyiñ jém tɨgɨypáppɨc.
33 Orot men ta ramef ito’ab naatu bai run ibunimih, o noukwat wanawanan tarafutimih. Baise ana sisikofamaim sikof, saise sabuw hinanan ana marakawin hina’itin boro hinarun.
34 Jém tánixcuy juuts tu̱m wɨbɨc juctɨ aŋtso̱ca. Siiga wɨ̱ jém tánixcuy, jesɨc it́u̱mpɨy jém tammɨjta̱y it́ jém wɨbɨc juctɨ aŋtso̱cajo̱m. Pero siiga d́a wɨ̱ jém tánixcuy, it́u̱mpɨy jém tammɨjta̱y cupiicha̱ne.
34 Mata i biya ana hinow, mata gewasin biya etei boro marakawin. Baise mata kakafin biya etei boro nagugum.
35 Wa̱tɨ cuenta jém juctɨ jém iniit́wɨɨp iga odoy tsɨɨyiñ juuts piichɨ.
35 Isan imih kwanakaifi gewas a marakaw biyamaim men kwaniwa’an nagugum.
36 Siiga it́u̱mpɨy jém immɨjta̱y it́ jém wɨbɨc juctɨ aŋtso̱cajo̱m, d́a i̱ ni uxaŋ piichɨ, tsa̱m wɨ̱quejpa cuando tu̱m nooquejcuy yɨcquejóypa con jém icho̱ca.
36 Biya tutufin etei namamarakaw na’at, biya turin boro men nagugum. Baise na biya wanawanan tutufin etei namarakaw, ramef ana marakaw tafamaim in ekukusisiyar na’atube.”
37 Ocmɨ cuando yaj aŋma̱t́i Jesús, tu̱m fariseopɨc pɨ̱xiñ iŋwejáy iga nɨcpa wiiqui it́ɨccɨɨm.
37 Jesu iti tur eo in sasawar ufunamaim, Pharisee orot ta kok i boro Jesu hairi hitan ana baremaim bay hitaa. Imih Jesu ifefeyan hairi hina ana bar hitit naatu bay aa ana efanamaim mare.
38 Pero agui ámaŋjac jém fariseo porque iix iga Jesús d́a iche icɨ antes que wícpa juuts nɨmpa jém fariseoyaj icostumbre.
38 Baise Pharisee orot Jesu i’itin i men ofafar i’ufunun an souwibo na bay aa ana efanamaim mare, imih Pharisee orot ana kasiy ra’at.
39 Pero tánO̱mi Jesús iñɨ́máy jém fariseo:
39 Naatu Jesu iu, “Kwa Pharisee i a kerowas naatu a tew ufuhine kwa sasouwen, baise kwa dogor wanawanan i baribar kakafin naatu rougoy rabirabin.
40 Mimicht́am, tsa̱m micuɨ̱xit́am. Siiga iñjo̱doŋ iga Dios miwadáy jém iŋcɨ, ¿t́iiga d́a iñjɨ̱spa iga Dios miwadáyt́im jém íña̱nama? Dios iwɨ̱aŋja̱m iga cuáyñeiñ iŋcɨ, pero más iwɨ̱aŋja̱m iga cuáyñeiñ íña̱nama.
40 Kwabikoko’aw! God biya ufunane wowowab na’atube biya wanawanan auman wowowab men kwaso’ob?
41 Siiga iñchiiba tu̱m limosna jém yaacha̱yajpaap porque wɨbɨc jɨ̱xi iniit́ íña̱namaŋjo̱m, jesɨc quejpa iga micuáyñeum iŋcutero.
41 Imih a kerowas naatu a tew wanawanah abisa’awat tema’am yababan wairafih kwanitih hinaa, saise kwa a sawar etei boro hinigewasin.
42 ’Agui miuuguyt́im mifariseopɨc mipɨxiñt́am. Iñchiit́ámpa Dios jém iñdiezmo de jém yierba buena, de jém ruda y it́u̱mpɨy jém iññipñibooyi. Pero d́a iñjɨ̱stámpa iga iñyo̱xpáttámpa jém iñt́ɨ̱wɨtam jém yaacha̱yajpáppɨc. D́at́im iñjɨ̱stámpa iga iñt́oyt́ámpa Dios. Wɨ̱ iga iñyo̱xpátpa jém iñt́ɨ̱wɨtam y iñt́oypa Dios y odoy iñchaguiñ iga iñchiiba Dios jém iñdiezmo.
42 Yababan boro gagamin maiyow kwanab, kwa Pharisee sabuw! Anayabin kwa iti mint, rue, naatu adanafur afa God baitinin isan i men nuhi eburubur, mar etei ana mumusin God kwabitin, baise ma gewas naatu God ana yabow isan i nuhi eburubur, gewasin nati sawar i kwati’a’ait sawar afa auman kwatasinaf.
43 ’Agui miuuguyt́im, mifariseopɨc mipɨxiñt́am, porque iŋcusúnɨ́ypa jém más wɨbɨc co̱ñcuy jém sinagoga. Tsa̱m iŋwɨ̱aŋja̱mt́im iga it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am midioschiiyajpa calle.
43 Yababan boro kwanab, kwa Pharisee sabuw! Anayabin kwa a kok gagamin i Kou’ay Bar wanawanah efan gewasih kwanabow kwanamare kwanama, naatu ahar hai efanamaim a kok gagamin i sabuw a merar hinay naatu hinakakaf.
44 ’Agui miuuguyt́im miescribaspɨc mimaestrotam y mifariseopɨc mipɨxiñt́am. Iñyaac minimɨgóyayt́a̱p. Inicwatpa táŋca jém tantɨ̱wɨtam porque ijɨ̱syajpa iga wɨbɨc mipɨxiñt́am, pero tsa̱m malo íña̱nama. Mimicht́am mijex juuts tu̱m tsúts ijos. D́a iixyajpa jém pɨxiñt́am, wit́yajpa jém tsútscu̱miyucmɨ, pero d́a ijo̱doŋyaj.
44 Yababan boro kwanab! Anayabin kwa i rah atamanih hai i’inanen en sabuw so’oba’e tafah hibat tereremor na’atube.”
45 Jesɨc tu̱m maestro de jém Israelpɨc aŋquímayooyi iñɨ́máy Jesús:
45 Ofafar so’obayan orot ta Jesu ibatiy, “Bai’obaiyenayan iti tur i’o i aki auman irabi.”
46 Pero Jesús iñɨ́máy jém pɨ̱xiñ:
46 Jesu iya’afut eo, “Kwa Ofafar Bai’obaiyenayah so’ob wairafi auman boro yababan kwanab. Anayabin bit gagamin na’in sabuw tuwabuh kwayara’ah hi’abar tun erarabih, naatu kwa i men kafa’imo uma ta baibais isan kwabitihimih.
47 ’Agui miuuguyt́im mimicht́am, iŋwattámpa jém mɨjpɨc monumento ju̱t́ cumyajta̱ jém wiñɨcpɨc profeta. Pero jém wiñɨcpɨc iñt́úmmɨtam iccaayaj jeet́im profeta.
47 Yababan boro kwanab! Anayabin dinab oro’orot kwa a’agir hirouw himomorob i hai rah kwama kwawowowab gaigiwas.
48 Jesɨc quejpa iga iŋwɨ̱aŋja̱m t́i iwatyaj jém wiñɨcpɨc iñt́úmmɨtam. Jeeyaj iccaayaj jém wiñɨcpɨc profeta, mimicht́am iŋwattámpa jém monumento ju̱t́ cumyajta̱. Quejpa iga iniit́ de acuerdo con jém wiñɨcpɨc iñt́úmmɨtam.
48 Imih kwa i taiyuw kwakukubuna, abisa a’agir hisisinaf a baibasit kwabitin, dinab oro’orot a’agir hirouw himorob naatu kwa i hai rah kwawowowab.
49 ’Jeeyucmɨ nɨmpa Dios, jém tsa̱mpɨc jɨ̱xiɨ́y: “Aŋcutsat jém profetayaj y jém apóstolyaj, pero jém malopɨc pɨxiñt́am iccaayaj algunos, tuŋgac icpóyɨyyajpa.”
49 Anayabin iti isan, God ana so’obamaim eo ‘Ayu boro dinab oro’orot naatu kob abarayah aniyafarih, afa boro hina rouw hina morob, afa boro bai’akir kakafin hinab.’
50 Pero mimicht́am, miit́wɨɨp sɨɨp, Dios michiit́ámpa tsa̱m mɨjpɨc castigo. Michégayt́ámpa iñɨɨpiñ iga accaayajta̱ it́u̱mpɨy jém Dios iprofetayaj dende watneta̱ yɨ́p mundo.
50 Isan imih kwa sabuw iti boun kwama’am, God ana dinab oro’orot tafaram aneika hirouw himomorob ana baimakiy i boro kwa kwanab.
51 Mimicht́am, miit́t́aŋwɨɨp, michégáypa iñɨɨpiñ it́u̱mpɨy jém aŋmat́cɨɨwiñ dende jém mojwɨɨp iccaata̱, jém Abel, hasta jém Zacarías, jém accaaneta̱wɨɨp jém altar iŋcucmɨ con jém santuario jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m.
51 Abel ana rara’ika busuruf na Zechariah ana rara’amaim tit. Zechariah i Tafaror Baremaim iti sibor ana gem naatu Regah ana Bar Kakafiyin hairi hai founamaim hi’asabun morob. Imih anababatun a tur ao’owen kwa iti boun kwama’am iti sabuw hai baimakiy boro kwa kwanab.
52 ’Agui miuuguyt́im miccuyujoypaap de jém Israelpɨc aŋquímayooyi. Iniŋnéctámpa jém Dios iŋma̱t́i iga jém Israelpɨc pɨxiñt́am odoy wɨa̱iñ icutɨɨyɨyyaj. Mimicht́ampɨc d́a iŋcutɨɨyɨyt́ámpa jém Dios iŋma̱t́i, d́a iñjɨ́gayt́ámpa jém Israelpɨc pɨxiñt́am iga wɨa̱iñ icutɨɨyɨyyaj.
52 Kwa Ofafar Bai’obaiyenayah so’ob wairafi. Yababan boro kwanab. Anayabin etawan botawiyin run so’ob bain ana tufatan i kwa kwabobotan, naatu kwa iti bar i men kwakokok boro kwarun so’ob kwanab, baise sabuw afa run so’ob bainamih tisisinaftobon kwa i hai ef kwahirihir.”
53 Jesɨc yaj aŋma̱t́i Jesús. Put jém tɨcjo̱m. Jém escribaspɨc maestroyaj con jém fariseoyaj tsa̱m ijóyixyajpa Jesús. Jesɨc icwácyajpa Jesús jáyaŋ cosa iga icutɨtsyajpa.
53 Jesu efan nati bihamiy ana veya’amaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee yah so’ar hiu kwanikwaniy naatu baibatebat moumurih na’in hibow hitit hibabatiy,
54 Tsa̱m icunu̱myajpa. Iŋma̱t́t́o̱pyajpa jém Jesús iga wɨa̱iñ iquejajwadayyaj.
54 naatu hikubibiruw na’atube abisa tao kakaf na’at saise ubar hititin hitafatum isan.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.