João 3

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 It́ id́ɨc tu̱m fariseopɨc pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Nicodemo, aŋjagooyi de jém judíos.
1 Jew hai ukwarin orot wabin Nicodemus i Pharisee ana kou’ayamaim orot ta.
2 Jém Nicodemo oy iám jém Jesús tsuucɨɨm. Mu iñúc, iñɨ́máy:
2 Guguminamaim na Jesu biyan tit, naatu eo, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob o i bai’obaiyenayan God biyanane ina. Men yait ta karam boro ina’inanen fairih o kusisinafube nasinaf, God men hairi hinama’am na’at.” Jesus Nicodemus hairi bar tafan hima tibidudur|alt="Jesus and Nicodemus" src="CN01670b.tif" size="col" loc="Jhn 3.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="3.1-4"
3 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém Nicodemo:
3 Mar ta’imonamo Jesu iya’afut, “Ayu tur anababatun a tur ao’owen, men yait ta boro God ana ma’ama wanatowan na’itin, baise i boro natufuw maiye’ebo.”
4 Jém Nicodemo icwác jém Jesús. Iñɨ́máy:
4 “Orot ra’at gagamin na’in ema’am, boro mi’itube natufuw maiye?” Nicodemus ibat. “Men karam hinah yan wanawanan narun mar bairou’abin natufuw maiye!”
5 Jesús icutsoŋ jém Nicodemo. Iñɨ́máy:
5 Jesu iya’afut eo, “Turobe a tur ao’owen, men yait ta boro God ana ma’ama wanatowan narun, baise i harew naatu Anuninamaim natufuw.
6 Jém nayñewɨɨp jém yo̱myucmɨ iniit́ no más jém vida yɨ́p naxyucmɨ. Pero jém nayñewɨɨp con Dios iA̱nama iniit́ jém sɨŋyucmɨpɨc vida.
6 Biyat etatoub, i biyat eya’iy, baise Anun Kakafiyin etatoub Anun Kakafiyin iya’iy.
7 Odoy ámaŋja̱cɨ iga mannɨ́máy iga siiga d́a miñayxe̱tpa e̱ybɨc d́a miñúcpa ju̱t́ it́ Dios.
7 O boro men ita’ororsa’ir ayu tur iti tufuw maiye ao isan.
8 Poypa jém sa̱wa ju̱t́ quej. Tammatoŋpa iga poypa jém sa̱wa, pero d́a tanjo̱doŋ ju̱t́ miñpa ni ju̱t́ nɨcpa. Jesa̱pt́im quejpa iga nayñe jém pɨ̱xiñ con Dios iA̱nama. Pero d́a tánixpa jutsa̱ miñay.
8 Waruw ana kokomaim ebababin. O i nidun kunonowar, baise o men karam boro inao, i menane na enan, o au mena’at babin enan. Imih orot babin anunihine i nati na’atube tetutufuw.”
9 Jesɨc jém Nicodemo iñɨ́máy jém Jesús:
9 Nicodemus i bat, “Iti i mi’itube?”
10 Nɨmpa Jesús:
10 Jesu eo, “O i Israel hai bai’obaiyenayan naatu o iti sawar men imanamamih?”
11 Nu̱ma mannɨ́máypa aɨcht́am aŋwɨ̱jo̱doŋtam t́i sɨ́p mannɨ́máy. Manaŋmadayt́ámpa jém cosa jém ánixñewɨɨp. Pero micht́am d́a aŋcupɨgayt́ámpa.
11 Jesu iya’afut eo, “Ayu turobe a tur ao’owen, aki abisa asoso’ob i a’o, naatu abisa aki a’i’itin i isan a’o, baise kwa i boro’ika aki ai tur naniyan men kwabaibimih.
12 Siiga manaŋmadáypa jém cosa jém it́wɨɨp yɨ́p naxyucmɨ y d́a iŋcupɨcpa, ¿jesɨc jutsa̱p iŋcupɨc siiga manaŋmadáypa jém cosa jém it́wɨɨp sɨŋyucmɨ?
12 Ayu tafaram ana sawar isah ao kwanowar baise kwa men kwabitumatum. Kwa boro mi’itube kwanitumatum ayu mar ana sawar isah ana’o na’at?”
13 ’D́a i̱ wɨa̱p iquím sɨŋyucmɨ, no más ɨch wɨa̱p aŋquím. Ɨch jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, ait́ id́ɨc sɨŋyucmɨ, pero aquet yɨ́p naxyucmɨ iga aŋwatpa jém Dios iyo̱xacuy.
13 Men yait ta in mar run, baise orot Natun marane nan akisinamo.
14 Wiñɨc jém Moisés ipaŋpa tu̱m cuy, icquím tu̱m tsa̱ñwatnas jém cuyyucmɨ cuando oyyaj jém Dios ipɨxiñt́am jém tɨtsɨnaxyucmɨ. Jesa̱pt́im aɨch, jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, acquímta̱p tu̱m cuyyucmɨ
14 Moses mi’itube arar yan kok bora’ah na’atube, orot natun hinabora’ah nayen,
15 iga it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am, jém acupɨcneyajwɨɨp aɨch, d́a togoypa, mas ipɨctsoŋyajpa jém vida jém d́apɨc cuyajpa.
15 saise iyabowat i tebitumatum boro ma’ama wanatowan hinab.
16 ’Dios tsa̱m it́oypa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ. Jeeyucmɨ ijɨ́c iga accaata̱ jém t́u̱mpɨc iMa̱nɨc iga it́u̱mpɨy jém icupɨcneyajwɨɨp jém Dios iMa̱nɨc d́a togoypa, mas ipɨctsoŋpa jém vida jém d́apɨc cuyajpa.
16 God tafaram iyabuw kwanekwan imih i Natun ta’imonamo iyafar na, saise yait i ebitumitum boro men namorob, baise boro yawas wanatowan nab.
17 Porque Dios d́a icutsat iMa̱nɨc yɨ́p naxyucmɨ iga ichiiba castigo jém pɨxiñt́am. Icutsat iMa̱nɨc iga icɨacputyajiñ it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp icuwɨ̱t́i yɨ́p naxyucmɨ.
17 God i men tafaram bai’afiyin isan Natun iyafar na tafaramaim titamih, baise tafaram baiyawasin isan na tit.
18 ’Siiga tu̱m pɨ̱xiñ icupɨc jém Dios iMa̱nɨc, jesɨc d́a i̱ ichiiba castigo. Pero jém d́apɨc icupɨcpa, jesɨc Dios ijɨycámayñe iga ichiiba castigo porque d́a icupɨcpa jém Dios iMa̱nɨc jém t́u̱mpɨc.
18 O yait I kubitumitum boro men ina’afemih, baise o yait men ebitumitum i eaf sawar, anayabin i men God Natun Ta’imon, i akisinamo wabin itumitumamih.
19 Chiit́a̱p castigo jém pɨxiñt́am porque cuando miñ yɨ́p naxyucmɨ jém wɨbɨc juctɨaŋtso̱ca, jesɨc jeeyaj d́a iwɨ̱aŋja̱myaj. Tsa̱m it́oyyajpa jém piichɨ porque tsa̱m iwɨ̱aŋja̱m iga imalwatyajpa.
19 Iti i baib’afiyen. Marakaw na tafaramamaim tit, baise orot marakaw efanin gugumin iyabuw anayabin hai sinaf kakafih.
20 It́u̱mpɨy jém imalwatyajpáppɨc ijóyixyajpa jém wɨbɨc juctɨaŋtso̱ca. D́a icunúcyajpa jém juctɨaŋtso̱ca iga odoy quejiñ iga imalwatyajpa.
20 Orot babin etei sinaf kakafih tesisinaf i marakaw hikwahir naatu boro men hinan marakaw wanawanan hinarun, tebirubir hai sinaf boro hinirerereb.
21 Pero jém iwatneyajwɨɨp juuts nɨmpa jém nu̱mapɨc aŋquímayooyi, icunúcyaj jém wɨbɨc juctɨaŋtso̱ca iga quejiñ iga iwɨ̱watyajpa juuts ixunpa Dios.
21 Baise yait ta turobe’emaim ema’am marakaw wanatowan erur, saise i ana bowabow God wanawananamaim bowabow boro nirerereb.
22 Jesɨc ocmɨ jém Jesús con icuyujcɨɨwiñ nɨcyaj jém naxyucmɨ de Judea. Jemɨgam nɨc i̱t́iyaj. Acchíŋoyyajpa.
22 Iti ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Judea tafaram ufunane hirun, nati’imaim mar kikimin hima naatu bapataito itih.
23 Acchíŋóypat́im jém Xiwan jém attebet Enón nocojo̱m de jém attebet Salim porque jemɨc tsa̱m it́ nɨ. Nɨcyaj jém pɨxiñt́am iga acchiŋyajta̱iñ.
23 Nati’imaim John auman tafaram Aenonamaim sabuw bapataito bitih, Salim i men ef yok i sisibinamaim, anayabin nati’imaim i harew moumurih, naatu sabuw i nan ufun hinan bapataito bain isan.
24 Porque d́anam pajneta̱ cárcel jém Xiwan.
24 (Iti John dibur hiyaru’uy ma’am nanamaim.)
25 Jesɨc algunos de jém Xiwan icuyujcɨɨwiñ moj áŋa̱jiyaj con jém judíos iga t́i ixunpa jém Moisés iŋquímayooyi iga tsɨ́y tu̱m pɨ̱xiñ cuáyñe.
25 John ana bai’ufununayah afa naatu Jew sabuw afa wanawanahimaim gamin matar, bapataito ana ofafaren isan.
26 Jesɨc jém Xiwan icuyujcɨɨwiñ nɨc iŋmadayyaj jém Xiwan. Iñɨ́mayyaj:
26 I hina John biyan hitit naatu hi’o, “Bai’obaiyenayan, orot nati o airi no Jordan harew rounane menatan isan o i’o’orerereb, i boun bapataito sabuw ebitih, naatu sabuw etei i isan tenan.”
27 Jesɨc jém Xiwan iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
27 Nati isan John iya’afut eo, “Orot abistanawat marane tebitin iwat nab.
28 Micht́am aŋwɨ̱matoŋneta cuando manaŋmadayt́a iga ɨch d́a je aCristo. Pero Dios acutsat iga aŋjagoyñeiñ ammiñ iga aŋwɨ̱tsagáypa jém Cristo it́uŋ.
28 Kwa taiyuw i karam ayu ao i kwanao’rereb, Ayu i men Keriso, baise ayu i nanamaim hiyafaru ana.
29 Cuando it́ jém aŋcoomɨ́yóycuy, jesɨc jém representante wiñt́i iwɨ̱tsacpa it́u̱mpɨy jém cosa. Jesɨc ocmɨ miñpa jém yoomɨypaap iga ipɨctsoŋpa jém iyo̱mo. Jesɨc maymay jém representante. Jesa̱pt́im aɨch. Agui amaymay iga núcneum jém Cristo.
29 Babin orot ana rum hi’o ema’am, orot ana of menatan i bai’awaninamih i orot isan ma tainin rub ma ekakaif, naatu i ana rum fanan enonowar ana veya i anababatun ekakawasa. Iti kawasa i ayu nowau, naatu kawasa i boun ana yomanin a’asa’ub.
30 Sɨɨp más jáyaŋa̱p jém Cristo ipɨxiñt́am. D́am atúŋɨyyajpa jém pɨxiñt́am porque cuyajum jém anyo̱xacuy.
30 I ana fair ra’at natabiru, ayu fair i men ra’at.”
31 Jém yucmɨpɨc miññe, je más wɨa̱p que it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am. Pero jém tsucumnewɨɨp yɨ́p naxyucmɨ iniit́ yɨ́p naxyucmɨpɨc jɨ̱xi. Iŋmatpa yɨ́p naxyucmɨpɨc aŋquímayooyi. Pero jém yucmɨpɨc miññe inimiñ jém más wɨbɨc jɨ̱xi.
31 Yeit auyomane nan i ra’at etei natabirih, menatan iti tafaramane nan i tafaram nowan, naatu tafaram ana sawar isah i ebidudur. Menatan marane nan i sawar etei tafahimaim.
32 Iŋmatpa jém wɨbɨc aŋquímayooyi jém iixñewɨɨp y jém imatoŋnewɨɨp sɨŋyucmɨ. Pero jém pɨxiñt́am d́a icupɨcyajpa jém iŋmadayooyi, it́u̱mpɨy ijɨ̱syajpa iga mɨgooyi.
32 I abis nonowar, i’itanen i isah eo’orerereb, baise men yait ta ana tur ebaibimih.
33 Pero ɨch aXiwan aŋcupɨc jém iŋquímayooyi y mannɨ́máypa iga je jém nu̱mapɨc, d́a mɨgóypa tanJa̱tuŋ Dios.
33 Orot yait ta i ana tur nabitumitum na’at, i ebi’obaiyit i ebitumatum God abistan eo’o i turobe.
34 Porque jém icutsatnewɨɨp Dios, iŋmatpa jém Dios iŋma̱t́i. Quejpa iga tsa̱m pɨ̱mi chiiñeta̱ jém Dios iA̱nama.
34 Menatan God biyafar i God ana tur eo’orerereb; anayabin God i Anun i nowanamih itin anababatun
35 TanJa̱tuŋ Dios tsa̱m it́oypa jém iMa̱nɨc. Icɨɨjuŋcodáy it́u̱mpɨy cosa icɨɨjo̱m iga wɨa̱iñ iwat juuts je iwɨ̱aŋja̱m.
35 Tamah Natun iyabuw kwanekwan naatu sawar etei i ana fair babanamaim ya.
36 Siiga i̱ icupɨcpa jém Dios iMa̱nɨc, jesɨc ipɨctsoŋpa jém vida jém d́apɨc cuyajpa. Pero siiga tu̱m pɨ̱xiñ d́a icupɨcpa jém Dios iMa̱nɨc, jesɨc d́a ipɨctsoŋpa jém vida jém d́apɨc cuyajpa. Dios ichiiba jém pɨ̱xiñ jém mɨjpɨc castigo jém d́apɨc cuyajpa.
36 Yait ana baitumatum Natunamaim naya’iy boro yawas wanatowan nab, baise yait ta God Natun nabifutuw boro men yawas nitinimih, God ana yaso’ar tafahimaim nama.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.