João 1

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Wiñɨgam cuando moj i̱t́i it́u̱mpɨy cosa, jesɨc it́t́im id́ɨc jém Dios iMa̱nɨc, iñɨ̱yit́im jém Aŋma̱t́i. Jém Dios iMa̱nɨc iwaganait́ tanJa̱tuŋ Dios. Jém Dios iMa̱nɨc jeet́im jém Dios.
1 Tafaram matara’e ana veya Tur i wan ma, naatu Tur i God hairi hima, naatu Tur i God taiyuwin.
2 Cuando moj i̱t́i it́u̱mpɨy cosa, jesɨc jém Dios iMa̱nɨc iwaganait́ jém tanJa̱tuŋ Dios.
2 Tur i God hairi wan hima’abo tafaram matar.
3 Wagayo̱xayaj iga iwatyajpa it́u̱mpɨy cosa. D́a i̱ ni tu̱m cosa d́apɨc je iwa̱t́i.
3 Tur wanawananamaim God sawar etei’imak sinafen himatar; iti sawar himamatar i etei tur wanawananamaim himatar men ta asir matar kwaneyanamih.
4 Je iniit́ jém vida iga tachiiba. Jém vida je jém juctɨ jém tsocpáppɨc jém pɨxiñt́am ia̱namaŋjo̱m.
4 Tur i yawas an anababatun, naatu iti yawas i sabuw isah marakaw bai na.
5 Tsocpa jém juctɨ piichcɨɨm y jém piichɨ d́a wɨa̱p icpích jém juctɨ.
5 Iti marakaw guguminamaim kusisiar, naatu gugumin men karam boro marakaw na’asabun.
6 It́ id́ɨc tu̱m pɨ̱xiñ jém icutsatnewɨɨp Dios, iñɨ̱yi Xiwan.
6 God ana kob abarayan wabin John iyafar na tit;
7 Cutsatta̱ jém Xiwan iga iŋmadáyiñ jém pɨxiñt́am iga miñpa jém Dios iMa̱nɨc juuts tu̱m juctɨ. Oy iŋmadáy jém pɨxiñt́am i̱apaap jém miñpáppɨc iga icupɨcyajiñ cuando miñpa.
7 marakaw isan sif ruboun eorereb sabuw hinowar, naatu sabuw iyab tur hinonowar hitumatum.
8 Jém Xiwan d́a je jém juctɨ, pero oy iŋmadáy jém pɨxiñt́am i̱apaap jém juctɨ jém miñpáppɨc.
8 I taiyuwin i men marakaw; i marakaw akisin ana sif narubonamih na.
9 Je jém nu̱mapɨc juctɨ. Miñ yɨ́p naxyucmɨ iga iyɨcquejyajpa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am.
9 Iti marakaw i turobe, marakaw anababatun, tafaramaim na sabuw tafahimaim ekukusisiar.
10 Oy i̱t́i yɨ́p naxyucmɨ. Iwaganayo̱xa̱ jém tanJa̱tuŋ Dios iga iwatyaj yɨ́p nas con it́u̱mpɨy jém it́wɨɨp yɨɨm, pero jém pɨxiñt́am, yɨ́p naxyucmɨpɨc, d́a iixpɨcyaj jém Dios iMa̱nɨc.
10 Tur i na tafaram eo mamatar wanawananamaim ma, baise tafaram i men inanimih.
11 Oy i̱t́i it́ɨcmɨ, jém naxyucmɨ de Israel, pero jeeyaj d́a ipɨctsoŋyaj.
11 I na ana tafaram tit, baise taiyuwin ana sabuw i men hibaimih.
12 Pero jém ipɨctsoŋneyajwɨɨp, jém icupɨcneyajwɨɨp, chiiyajta̱ derecho iga tsɨ́yyajiñ juuts jém Dios ima̱nɨctam.
12 Baise sabuw afa hibai naatu wabinamaim hitumitum, naatu baibasit itih i hina God natunatun himatar.
13 D́a jex juuts tu̱m pɨ̱xiñ ima̱nɨc jém iwatnewɨɨp yo̱myucmɨ, juuts iwɨ̱aŋja̱m jém ja̱tuŋpɨc, pero Dios ima̱nɨga̱yajpa. Tsɨ́yyaj juuts Dios ima̱nɨctam.
13 God natunatun himamatar i men orot anarara, o men orot babin aawan hairi hi’in kek tetutufu na’atube’emih, baise i God akisin anakokok sinaf i natunatun himatar.
14 Oy i̱t́i yɨ́p naxyucmɨ jém Dios iMa̱nɨc juuts tu̱m pɨ̱xiñ. Maayɨ́yt́im juuts taɨcht́am. Oy i̱t́i yɨ́p naxyucmɨ con aɨcht́am. Ánixayñeta iga inimiñ jém ipɨ̱mi jém iJa̱tuŋpɨc ichiiñe jém t́u̱mpɨc iMa̱nɨc. Jém Dios iMa̱nɨc tsa̱m tóyóypa, siempre nuumaŋmatpa, d́a mɨgóypa.
14 Tur i na orot matar, naatu wanawanatamaim ma, ana marakaw bonamanamarin i taitin, iti marakaw bonamanamarin i God Natun ta’imonamo ebitin. Iti tur wanawanan i turobe naatu manaw kabeber awan karatan.
15 Jém Xiwan oy iŋmadáy jém pɨxiñt́am i̱apaap jém miññewɨɨp. Nɨm jém Xiwan:
15 John iti orot isan fanan sib binan eo,” Iti orot ayu isan ao’oban iti enan, anamaramaim ayu iti na’at ao, ‘I ayu ufu enan i ana fair ra’at ayu natabiru, anayabin i wan ma’abo ayu atufuw.’”
16 Jém Dios iMa̱nɨc tsa̱m tawɨ̱wadayñeta tantu̱mpɨyt́am. Tsa̱m tawɨ̱it́t́a porque inimiñ jém wɨbɨc tóyooyi iga tayaachaŋja̱mtámiñ Dios.
16 I wanawanan manaw kabeber karsuwei it etei ebigegewasinit, ana baigegewasin tafan baban ebitit.
17 Chiit́a̱ jém Moisés jém wiñɨcpɨc aŋquímayooyi iga aŋmadayyajta̱iñ jém pɨxiñt́am. Jesɨc ocmɨ jém Jesucristo oy yɨ́p naxyucmɨ iga taŋquejáy jutsa̱p tayaachaŋja̱mta Dios y iga taŋquejáypa jém nu̱mapɨc aŋquímayooyi.
17 Anayabin God ana ofafar i Moses itin, baise manaw kabeber naatu turobe i Jesu Keriso’one na.
18 D́a i̱ queman oypa iix jém tanJa̱tuŋ Dios; pero jém Dios iMa̱nɨc, jém t́u̱mpɨc, jém iwaganait́wɨɨp Dios, taŋquejayt́a juutspɨc Dios jém tanJa̱tuŋ Dios.
18 Men yait ta God itin. baise God Natun ta’imon Tamah wanawananamaim ema’am akisinamo God bai na bebeyanamaim tasusu’ub.
19 Algunos jém judíos, jém it́yajwɨɨp jém Jerusalén, icutsatyaj jém pa̱nijyaj con jém levitapɨc pɨxiñt́am iga icwácyajiñ jém Xiwan. Nɨ́mayt́a̱:
19 Jew hai ukwarih Jerusalem hima’am firis afa naatu hai baibaisayah afa hiyafarih hin John hibatiy? “O i yait?”
20 Jesɨc cuando núcyaj ju̱t́ it́ jém Xiwan, je d́a iŋyam. Iñɨ́máy jeeyaj:
20 I men baifuwenamaim iyafutih, baise i mutufor bebeyanamaim eorereb, “Ayu i men Keriso.”
21 Jesɨc nɨmyaj jém pa̱nijyaj:
21 Naatu hibatiy, “Bo o i yait? Om Elizah?” John eo, “Ayu men Elizah.” Ai o dinab orot?” John iya’afutih eo, “Ayu men dinab orot.”
22 Jesɨc jém pa̱nijyaj iñɨ́mayyaj jém Xiwan:
22 Ibanak hibatiy maiye hio, “O i yait? Ku’o anowar saise anamatabir anan iyab hiyafari anan hai tur ana’owen. O taiyuw isa boro inakubuna ananowar.”
23 Jesɨc jém Xiwan iñɨ́máy jém pa̱nijyaj:
23 John iya’afutih dinab orot Isaiah Buk Atamaninamaim kirum inu’in imaim eo, “Ayu i orot ta fanan araramaim eafa’af. Ef kwanarumutufur Regah ana remor isan!”
24 Jém fariseoyaj icutsatyajt́im jém icwácyajpáppɨc jém Xiwan.
24 Kob nayah Pharisee hiyafarih hina,
25 Acwácta̱t́im jém Xiwan, nɨ́mayt́a̱:
25 John hibatiy, “Bo o men Keriso, o Elizah o dinab orot na’at, aisim sabuw bapataito kubitih?”
26 Jém Xiwan iñɨ́máy jeeyaj:
26 John hai tur eowen eo, “Ayu harewamaim sabuw bapataito abitih, Baise kwa wanawanamaim orot ta ebatabat kwa men kwaso’ob.
27 Ocmɨm miñ jém pɨ̱xiñ, pero más wɨa̱p que aɨch. Ɨch d́a wɨa̱p antsɨ́y ni juuts tu̱m imozo iga aŋcuwijáyáypa jém icɨac.
27 I Ayu ufu’umaim enan, an ana baibaiyon murab men gewasu boro anarufamen.”
28 Je̱mpɨgam iñasca jém Xiwan jém attebet Betábara, aŋwiñt́uc de jém río Jordán ju̱t́ acchíŋóypa.
28 Iti sawar etei i Bethany himatar harew Jordan sisibin veya yeninane, John sabuw bapataito bitihimaim.
29 Jém tuŋgac ja̱ma jém Xiwan iix iga miñpa Jesús, iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
29 Mar to John nuw Jesu nan itin eo, “Kwanuw God Ana Lamb tafaram ana kakafin bosairenayan enan kwa’itin!”
30 Yɨ́bam jém pɨ̱xiñ jém mannɨ́mayñewɨɨp iga: “Ocmɨm miñpa tu̱m pɨ̱xiñ, pero más wɨa̱p que aɨch, porque it́t́im dende wiñɨgam cuando d́anam anayñe aɨch.”
30 Iti orot isan ao’orereb anamaramaim iti na’atube ao, ‘Orot ayu ufu’umaim enan i ana fair ra’at kwanekwan, anayabin i wan ma’abo ayu a tufuw.’
31 Ɨch d́a id́ɨc anjo̱doŋ i̱apaap jém pɨ̱xiñ, pero ɨch miñ acchíŋooyi con nɨ iga jém it́yajwɨɨp Israel wɨa̱iñ ijo̱dóŋa̱yaj i̱apaap jém Cristo.
31 Ayu taiyuwu auman iti orot men asu’ub, baise anayabin nati isan ayu harewamaim sabuw bapataito abitih imaim Israel sabuw isah tirerereb hitaso’ob’.
32 Nɨmt́im jém Xiwan:
32 Naatu John iti tur eorereb. “Ayu Anunin mamu imag na’atube marane ra’iy naatu i tafanamaim mamara’at aitin.
33 Jesɨc ɨch d́a id́ɨc anjo̱doŋ i̱apaap jém pɨ̱xiñ jém miñpáppɨc, pero cuando Dios acutsat iga acchíŋóypa con nɨ, anɨ́máy iga: “Cuando íñixpa iga jém Dios iA̱nama quetpa sɨŋyucmɨ y miñ i̱t́i con tu̱m pɨ̱xiñ, jesɨc iñjo̱doŋ iga jeam jém iniŋjócpáppɨc. Acchíŋóypat́im mex je con jém Dios iA̱nama, d́a je con nɨ.”
33 Ayu iti orot i boro men ataso’ob, baise God iyunu ana harewamaim sabuw bapataito abitih i au tur eowen, ‘Orot yait Anunin nara’iy tafanamaim namara’at ina’i’itin, i boro Anun Kakafiyinamaim bapataito nitih.’”
34 Ɨch ánix iga je̱mpɨgam iñasca yɨ́p pɨ̱xiñ, jeeyucmɨ wɨa̱p mannɨ́máy iga yɨ́bam pɨ̱xiñ jém Dios iMa̱nɨc.
34 John eo, “Ayu aitinika naatu ao’orereb iti i God Natun.”
35 Jesɨc tuŋgagam ja̱ma je̱mt́im it́yaj jém Xiwan con wɨste̱n jém icuyujcɨɨwiñ.
35 Ana martot John iban maiye ana bai’ufununayah orot rou’ab bairi hina efan ta’imonamaim hibatabat.
36 Iix jém Xiwan iga wid́aŋnaspa jém Jesús. Jesɨc iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
36 Naatu Jesu na natabirih inan i’itin anamaramaim, John eo, “God ana Lamb enan kwa’itin!”
37 Jesɨc jém wɨste̱n icuyujcɨɨwiñ imatoŋ t́i iñɨ́máy, moj it́úŋɨ́y jém Jesús.
37 Anamaramaim bai’ufununayah orot rou’ab iti hinonowar, i hairi Jesu hi’ufunun.
38 Jesɨc Jesús iámseedáy, iix iga it́úŋɨ́ypa jém wɨste̱n, iñɨ́máy:
38 Jesu nunutabir, orot rou’ab hibi’ufunun itih naatu ibatiyih, “Kwa abistan kwakokok?”
39 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jeeyaj:
39 I iya’afutih eo, “Kwanatan, kwa taiyuw efan kwa’itin.”
40 Tu̱m de jém wɨste̱n jém imatoŋneyajwɨɨp junɨmpa jém Xiwan, jém it́úŋɨywɨɨp jém Jesús, iñɨ̱yi Anti. It́ɨ̱wɨ jém Ximoj Peto.
40 John abistan eo’o orot rou’ab hinowar Jesu hibi’ufunun orot ta i Andrew, Simon Peter tain
41 Jesɨc jém Anti wiñt́i nɨc iméts it́ɨ̱wɨ jém Ximoj, iñɨ́máy:
41 Andrew Jesu bihamiy ufunamaim wantoro’ot i tuwah Simon nuwih, naatu tita’ur ana tur eowen, “Ayu i Roubininenayan atita’ur, nati i Keriso.”
42 Ocmɨ jém Anti ininɨc jém Ximoj ju̱t́ it́ Jesús. Jesɨc Jesús iwɨ̱ámpa jém Ximoj, iñɨ́máy:
42 Naatu Andrew tuwah Simon nawiy in Jesu biyan tit.
43 Jesɨc tuŋgagam ja̱ma nɨctooba id́ɨc Jesús jém naxyucmɨ de Galilea. Ipát jém Felipe. Nɨ́mayt́a̱:
43 Ana marto, Jesu au Galilee namih bobogaigiwas, Philip tita’ur naatu iu, “Kuna kwi’ufnunu tan.”
44 Yɨ́p Felipe jém Betsaidapɨc pɨ̱xiñ, jeet́im attebet ju̱t́ tsucum jém Anti y Peto.
44 Philip ana tafaram i Betsaida, Andrew tuwah Peter bairi hai bar merar ta’imon.
45 Jesɨc jém Felipe nɨc iméts jém Natanael, iñɨ́máy:
45 Philip na Nathanael tita’ur naatu iu, “Iti orot isan Moses Buka Atamaninamaim eo kikirum naatu dinab oro’orot auman hikikirum i boun atita’ur, iti orot tamah i Joseph ana bar ana merar i Nazareth.”
46 Nɨmpa jém Natanael:
46 “Nazareth! Sawar gewasin ta boro imaim namatar?” Nathanael ibat.
47 Cuando Jesús iix iga icunúcpa jém Natanael, iñɨ́máy:
47 Anamaramaim Jesu nuw Nathanael nan itin, isan eo, “I turobe Israel mowan, i orot ana yawas gewasin men baifufuwenayan.”
48 Jesɨc jém Natanael icwác jém Jesús, iñɨ́máy:
48 Nathanael ibatiy, “O mi’itube ayu isu’ubu?”
49 Jesɨc jém Natanael iñɨ́máy jém Jesús:
49 Imaibo Nathanael eorereb eo, “Rabbi, Bai’obaiyenayan o i God Natun! o i Israel hai Aiwob.”
50 Jesɨc Jesús icutsoŋ, iñɨ́máy:
50 Jesu eo, “O i tumatum anayabin ayu a tur aowen o i ai fig an ima’am ait. O boro sawar gagamihika ina’itan men iti i’i’itin na’atube.”
51 Nu̱ma mannɨ́máypa iga íñixt́ámpa iga áŋáypa jém sɨŋ y químpa y quetpa jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am aɨchyucmɨ, jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ.
51 Tur tafan ya’abar maiye eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa boro mar ana etawan nabotawiy, naatu God ana tounamatar Orot Natun biyanamaim hinayen hinarara’iy kwana’itih.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.