Hebreus 10
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jém Moisés iŋquímayooyi juuts tu̱m cumuŋcɨ de jém wɨbɨc cosa jém miñpáppɨc. D́a nunta nu̱ma jém cosa jém miñpáppɨc ocmɨ, jém aŋquímayooyi no más tu̱m cuwiñ. Jém Moisés iŋquímayooyi d́a wɨa̱p iwɨ̱tsagáy jém pɨxiñt́am it́áŋca jém icunúcneyajwɨɨp Dios con jém sacrificio jém iwatyajpáppɨc cada a̱mt́ɨy.
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 Meega jém aŋquímayooyi wɨa̱p icɨacput jém pɨxiñt́am, jesɨc d́a e̱ybɨc iwatyajpa jém sacrificio porque una vez wɨ̱tsacneta̱wum it́áŋca jém iwatneyajwɨɨp jém sacrificio, d́a más ija̱mpa iga táŋcaɨ́y.
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 Pero cuando iwatyajpa jém sacrificio cada a̱mt́ɨy, ijɨ̱syajpa iga táŋcaɨ́y.
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 Porque jém toro iñɨɨpiñ y jém chivo iñɨɨpiñ d́a nunca wɨa̱p iccáyáy jém pɨxiñt́am it́áŋca.
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 Jeeyucmɨ cuando miñ yɨ́p naxyucmɨ jém Cristo, iñɨ́máy tanJa̱tuŋ Dios:
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 D́at́im iŋwɨ̱aŋja̱m iga nooquetta̱p jém ani̱mat jém altaryucmɨ ni jém sacrificio iga accáyayt́a̱iñ jém pɨxiñt́am it́áŋca.
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 Jesɨc ocmɨ anɨm:
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 Wiñt́i nɨm jém Cristo iga: “Mich d́a iŋwɨ̱aŋja̱m jém sacrificio, ni ofrenda, ni jém ani̱mat nooquetta̱paap jém altaryucmɨ, ni jém sacrificio iga accáyayt́a̱iñ jém pɨxiñt́am it́áŋca.” Mex jém wiñɨcpɨc aŋquímayooyi ipɨɨmɨ́ypa jém pɨxiñt́am iga iwatyajiñ.
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 Ocmɨ nɨmt́im jém Cristo: “Ɨch amiñ yɨɨm iga aŋwatpa juuts mich iŋwɨ̱aŋja̱m, manJa̱tuŋ Dios.” Yɨ́p nɨmtooba iga Dios iccáypa jém wiñt́ipɨc, iccámpa jém ocmɨpɨc.
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 Cristo ijɨ́c iga accaata̱ tu̱ŋcɨy para it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am. Jeeyucmɨ Dios tacujicháyáy tána̱nama.
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 It́u̱mpɨy jém Israelpɨc pa̱nijyaj iwatyajpa cada ja̱ma jém ma̱stɨcjo̱mpɨc yo̱xacuy. Seguido iwatyajpa jeet́im sacrificio, mex d́a nunca wɨa̱p iccáyáy jém pɨxiñt́am it́áŋca.
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 Pero jém Jesucristo tu̱ŋcɨy ijɨ́c iga accaata̱ iga iyojáy jém pɨxiñt́am it́áŋca para siempre. Jesɨc ocmɨ nɨc co̱ñi jém Dios iŋwɨ̱mɨ.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 Jemum sɨ́p iŋjóc hasta que Dios icoñwɨ́ypa jém ienemigoyaj.
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 Tu̱ŋcɨy chióy imɨjta̱y juuts ofrenda iga accaata̱ jém cunusyucmɨ iga iwɨ̱tsagáy jém pɨxiñt́am it́áŋca iga iccuáyáy ia̱nama para siempre.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 Jém Dios iA̱nama taŋmadáyt́im je̱mpɨc porque nɨmpa:
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 Ocmɨ ɨch aŋwatpa tuŋgac trato con jeeyaj cuando núcpa jém tiempo.
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 Nɨmt́im Dios:
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 Cuando tawadayñeta̱wum perdón jém tantáŋca, d́a e̱ybɨc ixunpa Dios iga taŋwatpa sacrificio iga tanyojpa jém tantáŋca.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 Jeeyucmɨ mantɨ̱wɨtam, sɨɨp d́a tacɨ̱ŋpa. Wɨa̱p tantɨgɨy jém Lugar Cuáyñewɨɨp, ju̱t́ it́ Dios, porque jém Jesucristo it́egáy iñɨɨpiñ para taɨcht́am.
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 Sɨɨp tanait́ jém jo̱mipɨc tuŋ, jém vivopɨc, ju̱t́ wɨa̱p tantɨgɨy ju̱t́ it́ Dios. Porque Cristo íŋáy jém puctuctaañi iga wɨa̱iñ tannas jém iwe̱ñt́aŋ. Jém puctuctaañi nɨmtooba jém Cristo imɨjta̱y cuando accaata̱.
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 Tanait́ tu̱m mɨjpɨc tampa̱nij, jém co̱bacpɨc, iŋjacpa jém Dios it́ɨcmɨ icutero.
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 Jeeyucmɨ wɨa̱p taŋcunúcta Dios con tu̱m wɨbɨc tána̱nama, tannuntawɨ̱cupɨcpa Dios. Tacujicháyayñeta̱wum tána̱nama iga d́a más tanjɨ̱spa jém tantáŋca. Tacutseayñeta̱wum jém tammɨjta̱y con jém wɨbɨc nɨ.
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 Seguido tanaŋjóctámpa iga Dios tacɨacputtámpa. D́a tantsactámpa iga taŋcupɨctámpa porque Dios iccupacpa juuts tajɨycámayñe.
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Wɨ̱ iga tammétstámiñ jutsa̱p tanayo̱xpáttamta̱ con jém tantɨ̱wɨtam iga tanatoyt́amta̱iñ, iga tawɨ̱wadayt́ámiñ i̱ quej.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 D́a tantsactámpa iga taŋtuuma̱támpa con jém tantɨ̱wɨtam juuts iwatyajpa algunos jém d́apɨc aŋtuuma̱yajpa. Wɨ̱ iga tanaŋquímtamta̱p iga taŋwattámiñ juuts ixunpa Dios y más sɨɨp porque quejpa iga d́am jáyñe miñpa jém tánO̱mi.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Siiga iŋwɨ̱aŋja̱m iga seguido iŋwatpa táŋca cuando iŋwɨ̱jo̱doŋ jém nu̱mapɨc aŋquímayooyi, d́am i̱ tuŋgac sacrificio iga miyojáypa iñt́áŋca.
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 Tsɨ́y no más jém mɨjpɨc castigo jém tsa̱mpɨc iyaachwatpa ienemigoyaj juuts ijɨycunúcne Dios, yajpa iccucaáy jém juctjo̱m jém aguipɨc yótpa.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 Wiñɨgam siiga tu̱m pɨ̱xiñ d́a iwatpa juuts nɨmpa jém Moisés iŋquímayooyi, siiga it́ wɨste̱n o tucute̱n testigo iwiñpacchiiba, jesɨc jém pɨ̱xiñ accaata̱p, d́a i̱ iyaachaŋja̱mpa.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 Jɨ̱staamɨ iga tsa̱m mɨjpɨc castigo ichiiba Dios tu̱m pɨ̱xiñ siiga nɨmpa iga d́a t́i cuwatcuy jém Dios iMa̱nɨc, y siiga tsa̱m ijóyixpa jém Cristo iñɨɨpiñ de jém jo̱mipɨc trato, jém iccuáyñewɨɨp jém pɨ̱xiñ ia̱nama. Chiit́a̱pt́im mɨjpɨc castigo siiga i̱ imalnɨ́máypa jém Dios iA̱nama jém taŋquejaypáppɨc iga tsa̱m tayaachaŋja̱mpa Dios.
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Tánixpɨcpa jém nɨmnewɨɨp: “Ɨch anait́ derecho iga antségáypa jém malopɨc pɨxiñt́am it́áŋca, ɨch anacyojpa iga imalwatyaj.” Nɨmt́im: “Dios icɨɨpiŋpa jém ipɨxiñt́am.”
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 Cɨ̱ŋɨ iga micutɨŋpa jém vivopɨc Dios icɨɨjo̱m.
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Pero jɨ̱staamɨ jém ja̱ma jém nasnewɨɨp cuando mimicht́am yaguiñ impɨctsoŋta jém juctɨaŋtso̱ca. Tsa̱m micutɨ́tstamta̱. Iñyaachɨyt́a cuando iññascata jém mɨjpɨc yaacha̱ji.
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Algunos de mimicht́am tsa̱m mimalnɨ́mayt́amta̱ y mimalwadayt́amta̱ jém pɨxiñt́ámaŋjo̱m. Miwagayaacha̱t́im con jém íñamigoyaj cuando iñascayaj je̱mpɨc.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Mimicht́am, tsa̱m iñyaachaŋja̱mta jém pajneyajta̱wɨɨp. D́a miŋyácneta cuando miccáyayt́a̱ jém iñt́ɨc o it́u̱mpɨy jém iniit́wɨɨp, nu̱ma agui mimaymayt́am. Porque iñjo̱doŋtam iga iniit́t́a jém tsa̱m wɨ̱tampɨc cosa sɨŋyucmɨ jém d́apɨc nunca cuyajpa.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 Mimicht́am tsa̱m iñjɨ̱spa iga Dios wɨa̱p miyo̱xpát, jesɨc odoy tsa̱cɨ iga iñjɨ̱spa je̱mpɨc porque siiga seguido iñjɨ̱spa je̱mpɨc, impɨctsoŋpa tu̱m wɨbɨc coñwɨyooyi.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 Yaachɨyt́aamɨ iga iŋwattámpa juuts ixunpa Dios iga impɨctsoŋtámpa t́it́am tajɨycámayñe.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 Nɨmpa jém Dios iŋma̱t́i:
37 Anayabin,
38 Jém aŋwɨ̱tsagayñewɨɨp it́áŋca iniit́ jém vida porque acupɨcne, nɨmpa Dios.
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 Pero taɨcht́am d́a tajex juuts jém se̱tpáppɨc it́uuñiaŋcɨɨm, jém nɨcpáppɨc ju̱t́ ipɨctsoŋpa jém castigo. Taɨcht́am seguido taŋcupɨcpa Dios iga d́a togoypa jém tána̱nama.
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.