Marcos 10

Highland Popoluca NT (POI_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesɨc put Jesús jém attebet Capernaum. Nɨc jém naxyucmɨ Judea. Jac hasta jém nɨ aŋwiñt́uc jém río de Jordán. E̱ybɨct́im aŋtuuma̱yajpa tsa̱m jáyaŋ jém pɨxiñt́am. Miñ iámyaj jém Jesús. Jesɨc e̱ybɨc iŋquejáy jém pɨxiñt́am jém Dios iŋma̱t́i juuts iwatpa siempre.
1 Jesu nati efan ihamiy harew Jordan rabon rewan rounane Judea wanawananamaim tit. Ibanak maiye sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay naatu Jesu ana yawas mar etei esisinaf na’atube ma i’obaibiyih.
2 Jesɨc miñyaj algunos jém fariseoyaj, icunúcyajpa Jesús. Icutɨ́tsyajtooba. Jeeyucmɨ icwácpa, nɨ́mayt́a̱p: —¿Que wɨ̱ iga tu̱m pɨ̱xiñ ichacpa iyo̱mo?
2 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit naatu hisinaftobon hitikubibiruw isan hibatiy hi’o, “Ku’o anowar ai ofafar eo i karam orot aawan boro nakwahir?”
3 Icutsoŋ Jesús. Nɨmpa: —¿Junɨmpa jém aŋquímayooyi jém michiiñewɨɨp jém Moisés?
3 Jesu ibatiyih eo, “Moses ana ofafaramaim mi’itube eobaiyuni?”
4 Nɨmyajpa jém pɨxiñt́am: —Jém Moisés iŋquímayooyi ijɨ́cpa iga tu̱m pɨ̱xiñ wɨa̱p ictsucum tu̱m acta iga ichacpa iyo̱mo.
4 Hiya’afut hi’o, “Aki Moses ibasit orot aawan kwahirin isan boro kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.”
5 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém fariseoyaj: —Yɨ́pyaj Israelpɨc pɨxiñt́am tsa̱m maloyaj ia̱nama jeeyucmɨ ijaychac yɨ́p aŋquímayooyi jém Moisés.
5 Baise Jesu iya’afutih eo, “Moses iti ofafar kirum, anayabin kwa obai’obaiyen tur nowar isan dogor i fokar kwanekwan.
6 Pero wiñɨgam cuando Dios iwat it́u̱mpɨy cosa, iwat tu̱m pɨ̱xiñ y tu̱m iyo̱mo.
6 Baise aneika mar tafaram mamatar ana veya God ‘Orot babin hairi sinafen himatar.’
7 Jeeyucmɨ jém pɨ̱xiñ ichacpa ija̱tuŋ y ia̱pa iga nɨcpa iwaganait́ iyo̱mo.
7 ‘Ana an nati isan orot boro hinah tamah nihamiyih naatu i boro aawan hairi hinita’imon.
8 Icuɨstɨc tsɨ́ypa tu̱mt́i mɨjta̱y. Jeeyucmɨ d́a tsɨ́ypa iga wɨste̱n. Tu̱mt́i imɨjta̱y.
8 Naatu rou’ab boro nan biyah ta’imon namatar.’ Imih i boro men biyah rou’ab baise biyah ta’imon.
9 Jesɨc siiga Dios iwat iga tu̱m pɨ̱xiñ wagait́yajpa con iyo̱mo, wɨ̱ iga seguido wagait́yajiñ. D́a wɨ̱ iga tu̱m pɨ̱xiñ ichacpa iyo̱mo.
9 Isan imih orot babin hairi God bita’imonih men yait ta natarbounih.”
10 Jesɨc cuando tɨgɨyyaj jém tɨcjo̱m jém Jesús icuyujcɨɨwiñ, e̱ybɨct́im icwácyajpa t́i nɨmtooba jém aŋquímayooyi.
10 Imaibo himatabir hin bar hititit ana veya Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “Iti tur anayabin i abisa?”
11 Jesɨc Jesús iñɨ́máy: —Siiga tu̱m pɨ̱xiñ ichacpa jém iyo̱mo y ipɨcpa tuŋgac yo̱mo, jesɨc pejóypa jém pɨ̱xiñ. Ipejpa jém iyo̱mo jém wiñt́ipɨc.
11 Hai tur eowen eo, “Orot yait ta a wan nakwahir nare babin ta nabaib ana moser i takweb.
12 Siiga tu̱m yo̱mo ichacpa jém iwɨd́a̱ya y ipɨcpa tuŋgac pɨ̱xiñ, jesɨc pejóypat́im jém yo̱mo.
12 Na’atube babin yait aawan nakwahir, nare orot ta nabaib ana moser i takweb.”
13 Jesɨc namíñayt́a̱ Jesús xuxut́ tsɨ̱xt́am iga ichiiñ bendición. Pero jém icuyujcɨɨwiñ iwogayyaj jém inimiññeyajwɨɨp jém tsɨ̱xt́am.
13 Sabuw afa kek gidigidih hibow Jesu butubunih isan hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Jesɨc pɨ̱mi jóy jém Jesús cuando iix t́i iwat jém icuyujcɨɨwiñ. Iñɨ́máy: —Jɨ́gayt́aamɨ iga míñiñ aámyaj yɨ́p tsɨ̱xt́am. Odoy aŋjɨyja̱cɨ porque jém tɨgɨyyajpaap ju̱t́ iŋjacpa Dios jex juuts jém tsɨ̱xt́am.
14 Baise Jesu iti i’itin ana veya men iyasisir, naatu ana bai’ufununayah isah eo, “Kek gidigidih kwaihamiyih tena isou men kwanarufutih, anayabin God ana aiwob i kek gidigidih iti na’atube i nowah.
15 Nu̱ma mannɨ́máypa siiga d́a iñjɨ́cpa iga miŋjacpa Dios juuts tu̱m xut́u tsɨ̱xi, jesɨc d́a wɨa̱p iñt́ɨgɨy ju̱t́ iŋjacpa Dios.
15 Anababatun a tur ao’owen, o yait God ana aiwobomaim runamih, inayare ana itinin kek gidigidih inamamatar boro inarun.”
16 Jesɨc Jesús iñuuspacpa jém tsɨ̱xt́am. Iccámáy icɨ ico̱bacyucmɨ, ichi bendición.
16 Imaibo Jesu kek gidigidih buwih uman tafah yara’aten naatu igegewasinih.
17 Jesɨc tu̱m ja̱ma mojgacum nɨqui Jesús. Jeet́i rato miñ poyi̱mɨ tu̱m pɨ̱xiñ, ico̱steeñáy jém Jesús iwiñjo̱m. Acwágóypa jém pɨ̱xiñ. Nɨ́mayt́a̱ Jesús: —Agui wɨbɨc miMaestro, ¿t́i wɨa̱p aŋwat iga ampɨctsoŋpa jém vida jém d́apɨc cuyajpa?
17 Jesu misir busuruf inan auman, orot ta nunuw na Jesu nanamaim tit sun yowen, ibatiy, “Bai’obaiyenayan gewas, abisa ana sinaf boro yawas wanatowan nowau’umih namatar?”
18 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém pɨ̱xiñ: —¿T́iiga miñɨmpa iga ɨch awɨ̱? It́ tu̱m jém wɨbɨc, je jém tanJa̱tuŋ Dios.
18 Jesu iya’afut eo, “Aisimamih ayu gewasu irouw ku’o? God akisinamo i gewasin men yait ta.
19 Mich iñjo̱doŋ jém Dios iŋquímayooyi. Nɨmpa: “Odoy accaooyɨ, odoy pejooyɨ, odoy nuumɨ, odoy cumɨgooyɨ iñt́ɨ̱wɨtam, odoy mɨgóyaayɨ tu̱m jém iñt́ɨ̱wɨ iga iññúmáypa t́it́am iniit́, naid́aayɨ respeto jém iñja̱tuŋ y jém íña̱pa.”
19 Ofafar o iso’ob. ‘Men asabunuwen isa nama, men turanah a’aawah ufuh inan, men inabain, men inakutabitabir, men inifufuwen, hinat tamat inabosiyasiyarih.’”
20 Jesɨc jém pɨ̱xiñ iñɨ́máy jém Jesús: —Maestro, ɨch je̱mpɨgam aŋwatne it́u̱mpɨy dende atsɨ̱xiñam.
20 Orot eo, “Bai’obaiyenayan, ayu kek kikimu ana veya iti ofafar etei’imak abosiyasiyar.”
21 Jesɨc Jesús iámmats jém pɨ̱xiñ, tsa̱m pɨ̱mi it́oypa. Iñɨ́máy: —No más tu̱m cosa mit́ogóyáy. Cumáyaayɨ it́u̱mpɨy jém iniit́wɨɨp, chi̱ɨ jém tumiñ jém yaacha̱yajpáppɨc, jesɨc iniit́ jáyaŋ jém wɨbɨc riqueza sɨŋyucmɨ. Jɨɨcɨ iga miyaachwatta̱p, atúŋɨɨyɨ.
21 Jesu mutufor nuw orot itin naatu isan yabow auman iu, “Sawar ta’imonamo men isinaf. Inan a sawar etei sabuw hinatobon, kabay inab gagaganiy sabuw initih naatu o inan ayu i ni’ufnunu, saise maramaim o boro guguw wairafi inama.”
22 Mu imatoŋ t́i iñɨ́máy jém Jesús, nɨc jém pɨ̱xiñ. Pɨ̱mi aŋyác porque tsa̱m pɨ̱mi rico.
22 Orot iti tur nonowar anamaramaim gubamin hurir naatu ereyababan auman in anayabin orot i guguw wairafin.
23 Jesɨc Jesús iámaŋpoy jém it́yajwɨɨp, iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ: —Tsa̱m táŋca iga tu̱m ricopɨc pɨ̱xiñ núcpa ju̱t́ iŋjacpa Dios.
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah eo, “Guguw wairafih God ana aiwob efanamaim run isan i fokar kwanekwan.”
24 Jém icuyujcɨɨwiñ agui ipooñaŋja̱myajpa t́i nɨmpa jém Jesús. Jesɨc e̱ybɨct́im nɨmpa jém Jesús: —Mamma̱nɨctam, tsa̱m pɨ̱mi táŋca iga núcyajpa ju̱t́ iŋjacpa Dios jém tsa̱mpɨc it́oypa it́umiñ.
24 Bai’ufununayah iti tur hinonowar hifofofor men kafaita, baise Jesu ibanak eo maiye, “Ayu natunatu, God ana aiwob run isan ana ef i fokar anababatun.
25 Más d́a táŋca iga naspa tu̱m camello tu̱m núncuypac ijosjo̱m que iga tɨgɨypa tu̱m rico ju̱t́ iŋjacpa Dios.
25 Sinak ana sou’umaim camel sorabon isan i hamehamen maiyow boro nasorabon, baise orot guguw wairafih God ana aiwobomaim run isan i fokar kwanekwan.”
26 Jesɨc pɨ̱mi ichɨgaŋjécyaj jém Jesús icuyujcɨɨwiñ. Moj nacwácyajta̱ji entre jeeyaj. Nɨmyaj: —¿Jesɨc i̱ wɨa̱p icɨɨput?
26 Iti tur hinonowar bai’ufununayah hikasiy men kafaita naatu taiyuwih hima hibabatiyih, “Yait boro yawas nab?”
27 Jesɨc Jesús iámmats jém icuyujcɨɨwiñ, iñɨ́máy: —Nu̱ma, jém pɨxiñt́am d́a wɨa̱p iwat, pero Dios wɨa̱p porque je wɨa̱p iwat it́u̱mpɨy cosa.
27 Jesu mutuforomo nuw itih naatu iya’afutih eo, “Sabuw isah iti i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow, anayabin sawar etei God boro nasinaf hinamatar.”
28 Jesɨc jém Peto moj iniŋmat Jesús. Nɨ́mayt́a̱: —MánO̱mi, aɨcht́am antsacnetámum it́u̱mpɨy jém anait́wɨɨp id́ɨc iga nɨcpa mantúŋɨ́y.
28 Peter Jesu isan eo, “Kwi’itin aki sawar etei aihamiyen naatu o abi’ufnuni.”
29 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ: —Nu̱ma mannɨ́máypa, siiga i̱ ichacpa it́ɨc, it́ɨ̱wɨtam, ia̱pa, ija̱tuŋ, iyo̱mo, ichɨ̱xt́am, o iñas ɨch aŋcuyucmɨ iga iŋmatpa jém wɨbɨc aŋma̱t́i, jesɨc Dios iwɨ̱yojpa.
29 Jesu eo, “Anababatun a tur ao’owen, yait ta ana bar, taintuwan, ruburubun, hinah, tamah, natunatun, naatu ana tafaram ihamiyen, na’atube ayu isou naatu tur gewasin isan iti sawar bihamiyen.
30 Jesɨc yɨ́pt́im naxyucmɨ Dios icseedáypa más jáyaŋ cosa que jém ichacneyajwɨɨp jém it́ɨc, it́ɨ̱wɨtam, ia̱pa, ichɨ̱xt́am, o iñas. Pero tsa̱m yaachwatta̱pt́im yɨ́p naxyucmɨ. Jesɨc ocmɨ cuando núcpa ju̱t́ it́ Dios, iniit́um jém vida jém d́apɨc cuyajpa.
30 Iti boun ana veya i boro ana bar, taintuwan, ruburubun, hinahinah, natunatun naatu ana me etei i boro hundred ta’ita’imon tafan anayababar anitin, bai’akir kakafin auman, yomaninamaim boro yawas wanatowan nab.
31 Wa̱t́i jém aŋjagoypáppɨc tsɨ́ypa tuuñiaŋcɨɨm, jém tuuñiaŋcɨɨmpɨc, aŋjagóypa iñɨc.
31 Baise sabuw moumurih maiyow boun wan tibi’iyon boro hini’uf naatu sabuw iyab tibi’uf boro hini’iyon.”
32 Nɨcyajpa Jerusalén Jesús con icuyujcɨɨwiñ. Jém Jesús aŋjagoyñe iñɨc, jém icuyujcɨɨwiñ miñyajpa it́uuñiaŋcɨɨm. Tsa̱m cɨ̱ŋneyaj. Tsa̱m ipooñaŋja̱myajpa iga nɨcpa Jesús Jerusalén. Jesɨc e̱ybɨc iŋwejput jém doce icuyujcɨɨwiñ, moj iŋmadáy t́it́am iñascaaba Jerusalén.
32 Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit Jerusalem ana ef hibai naatu Jesu ana bai’ufununayah aunah i’iyon, ana bai’ufununayah ufun hinan hinuw hi’i’itin ana veya hai kasiy ra’at, naatu sabuw iyab hibi’ufunun hai bir ra’at. Jesu ana bai’ufununayah 12 buwih nabinamaim hin naatu busuruf hai tur eowen sawar boro mi’itube hinamamatar isan.
33 Nɨmpa Jesús: —Matoŋtaamɨ. Sɨɨp tanɨctámpa Jerusalén. Ɨch jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ acɨɨjuŋcotta̱p jém co̱bacpɨc pa̱nij icɨɨjo̱m y jém escribaspɨc maestroyaj icɨɨjo̱m. Jeeyaj achiiba mɨjpɨc castigo. Ocmɨ ijɨ̱syajpa jutsa̱p accaayaj. Acɨɨjuŋcotta̱p jém tuŋgac pɨxiñt́am icɨɨjo̱m jém d́apɨc je de Israel.
33 Hai tur eowen eo, “Kwananowar, it i au Jerusalem tayey nati’imaim Orot Natun boro hinabonawiy nan firis hai ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah biyah natit. Imaim boro morobomih hinao naatu hinabonawiy nan Eteni Sabuw biyah.
34 Jeeyaj axiccayajpa, atsujcayajpa, pɨ̱mi acótsyajpa. Accaayajpa. Pero jém tucunaja̱ma apɨspa de ju̱t́ it́ jém caaneyajwɨɨp.
34 Imaim hini’i’iyab, hinakwaitututur, hinarab, naatu hina’asabun namorob, baise veya tounu ufunamaim i boro nayawas na misir maiye.”
35 Jesɨc ocmɨ jém Jacobo y jém Xiwan, jém Zebedeo ima̱nɨctam, icunúcyaj Jesús. Iñɨ́mayyajpa: —Miccuyujoypaap, awadayt́aamɨ tu̱m favor.
35 Zebedee natunatun rou’ab, James naatu John hairi hina Jesu biyan hitit naatu hifefeyan, “Bai’obaiyenayan aki akokok abisa isan anabifefeyani inasinaf.”
36 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém wɨste̱n: —¿T́i iñxunpa iga maŋwadayt́ámpa?
36 Jesu ibatiyih, “Bo abistan kwakokok boro isa anasinaf?”
37 Jeeyaj nɨmyaj: —Cuando núcpa jém tiempo iga iniŋjacpa yɨ́p naxyucmɨ con Dios ipɨ̱mi, achiit́aamɨ derecho iga nɨcpa aco̱ñi tu̱m iniŋwɨ̱mɨ y tu̱m iniŋna̱ymɨ.
37 Hiya’afut hi’o, “O a aiwob ana bonamanamarinamaim inabi’ukwarin ana veya, aki akokok ina’uwi ta uma a’asukwafune namare ta uma a beyawane namare.”
38 Pero Jesús iñɨ́máy jém wɨste̱n: —Micht́am d́a iñjo̱doŋtam t́i aŋwágayt́ámpa. ¿Que mich iñyaachɨ́ypa iga miyaachwatta̱p juuts aɨch ayaachwatta̱p? ¿Que wɨa̱p íñuc jém copa jém ɨchpɨc ánucpa? ¿Que wɨa̱pt́im micchiŋtamta̱ juuts ɨch acchiŋta̱p?
38 Jesu iyafutih eo, “Kwa men kwaso’ob abistan isan kwabifefeyan? Karam biyababan ana kerowas ana tomatom boro kwanatom? Naatu morob wanawanan anarun ana momorob boro kwanarun?”
39 Jesɨc jém wɨste̱n iñɨ́máy jém Jesús: —Awɨa̱támpa. Jesɨc Jesús iñɨ́máy: —Nu̱ma, mimicht́am miyaachwattamta̱pt́im juuts aɨch. Íñuctámpa jém copa jém ɨchpɨc ánucpa. Micchiŋtamta̱pt́im juuts aɨch acchiŋta̱p.
39 Hiya’afut hi’o, “Aki karam.” Jesu uwih eo, “Biyababan ana harew i karam boro kwanatom naatu morob wanawanan boro kwanarun.
40 Pero ɨch d́a wɨa̱p manchi derecho iga nɨcpa mico̱ñi tu̱m anaŋwɨ̱mɨ y tu̱m anaŋna̱ymɨ. Jém anJa̱tuŋ Dios ichiiba derecho jém icupiŋneyajwɨɨp.
40 Baise o ta au asukwafune mare naatu ta au beyawane mare i men karam boro ayu kwa anit. Nati i sabuw iyabowat God isah yayabuna boro nitih.”
41 Jesɨc cuando imatoŋyaj los de más jém Jesús icuyujcɨɨwiñ, jém diezpɨc, tsa̱m ijóyixyajpa jém Jacobo y Xiwan.
41 Bai’ufununayah nah ten iti tur hinonowar yah so’ar, James, John hairi isah.
42 Jesɨc Jesús iŋwejáy it́u̱mpɨy jém icuyujcɨɨwiñ. Iñɨ́máy: —Micht́am iŋwɨ̱jo̱doŋ iga jém juumɨpɨc pɨxiñt́am iŋjagooyiyaj tsa̱m ipɨɨmɨ́ypa jém ipɨxiñt́am. Jém más mɨjpɨc aŋjagooyi más pɨ̱mi ipɨɨmɨ́ypa jém ipɨxiñt́am.
42 Basit Jesu etei’imak eafayuwih hina biyan hitit naatu uwih eo, “Eteni Sabuw wanawanahimaim orot hirurubin akisinamo ana fair ema’am boro sabuw nakaifih, naatu i akisinamo ana fairamaim boro nabonawiyih.
43 Pero mimicht́am d́a iŋwattámpa je̱mpɨc. Siiga mɨjpɨc miŋjagooyi, iŋcuyo̱xa̱p jém iñt́ɨ̱wɨtam.
43 Baise kwa wanawananamaim iti na’atube i men ema’ama, o yait kukokok iti kou’ay wanawanan orot gagam mataramih, o i boro turanah isah ini’akir inabow.
44 Jém más mɨjpɨc iniŋjagooyi micuyo̱xa̱p juuts tu̱m esclavo.
44 naatu o yait kukokok iti kou’ay wanawanan wan bai’iyonamih, o i boro bai’akirayan inamatar.
45 Wattaamɨt́im juuts aɨch. Amiñ sɨŋyucmɨ iga aŋcuyo̱xa̱p jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ. Ɨch d́a amiñ iga acuyo̱xayajiñ jeeyaj. Ɨch amiñ iga anchiiba amvida iga anyojáypa jáyaŋ jém pɨxiñt́am it́áŋca.
45 Anayabin Orot Natun i men sabuw isan bowamih na; baise sabuw isah nabow ana yawas isah ni’inuw, saise sabuw moumurih natubunih.”
46 Ocmɨ núcyaj jém attebet Jericó. Jesɨc cuando putyajpa jém Jericó jém Jesús con icuyujcɨɨwiñ iwagananɨcyajpa jáyaŋ jém pɨxiñt́am. Jemum co̱ñ tuŋaŋna̱ca tu̱m cácht́i iñɨ̱yi Bartimeo jém Timeo ima̱nɨc. Iwácpa tumiñ.
46 Hina tafaram Jericho hitit, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan baihamiyinamih sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu orot matan fim fefeyanayan wabin Bartimais, Timias natun ef sisibinamaim ma’am.
47 Jesɨc cuando jém cácht́i imatoŋ iga naspa Jesús jém Nazaretpɨc, jesɨc pɨ̱mi jɨypa jém cácht́i. Nɨmpa: —Jesús, jém rey David mima̱nɨc, ayaachaŋja̱mɨ.
47 Jesu Nasaret mowan na inan hi’o nowar. Basit eaf, “Jesu David uwan kwiwanbabanu!”
48 Jém it́úŋɨyyajpaap Jesús iwogayyajpa jém cácht́i iga odoy jɨ́yiñ. Pero más pɨ̱mi jɨypa jém cácht́i. Nɨmpa: —Jém rey David mima̱nɨc, ayaachaŋja̱mɨ.
48 Sabuw moumurin maiyow orot matan fim hi’u awan fotamih. Baise men karam fanan aumetawat iwow eaf, “David uwan kwiwanbabanu!”
49 Jesɨc teeñaŋjac Jesús. Iñɨ́máy jém it́yajwɨɨp: —Aŋwejaayɨ jém pɨ̱xiñ. Jesɨc jeeyaj iŋwejayyaj jém cácht́i. Nɨ́mayt́a̱: —Maymáya̱jɨ. Tsucu̱mɨ, porque sɨ́p miŋwejáy jém tamMaestro.
49 Jesu an kutan naatu eo, “Kwa’af kwa’u ena.” Basit orot matan fim isan hi’af, “Yate inbainub! Kumisir, isa eafa’af.”
50 Jesɨc jém cácht́i ipatsquet naxyucmɨ jém icapa de lana, jicscɨy tsucum, nɨc iám jém Jesús.
50 Orot duku iwa’an misir ana faifuw tafan bosair yare remor na Jesu biyan tit.
51 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém cácht́i: —¿T́i iñxunpa iga maŋwadáypa? Jesɨc jém cácht́i icutsoŋ. Nɨmpa: —MamMaestro, ansunpa iga actojaayɨ ánixcuy.
51 Jesu ibatiy, “Abistan kukokok o isa ana sinaf?” Matan fim iya’afut eo, “Bai’obaibiyenayan ayu akokok matu nigewasin ananuw maiye.”
52 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém cácht́i: —Sɨɨp nɨcsɨm. Tsa̱m iŋcupɨcne iga Dios wɨa̱p miyo̱xpát, jeeyucmɨ mipɨsneum. Jesɨc jeet́i rato toj iixcuy jém cácht́i, mojum it́úŋɨ́y jém Jesús ju̱t́ nɨcpa.
52 Jesu iu eo, “Kwen o abaitumatumamaim iyawasi.” Mar ta’imon matan igewasin nuw naatu busuruf Jesu efamaim inan i’ufunun hairi hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.