Atos 10

Poqomchi' Occidental NT (POH_BSG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Junpech aj cho, ar chipam i tinamit Sesare̱ya ribihnal cꞌacharic riban jenaj winak aj Ro̱ma Corne̱lyo ribihnal, aj cꞌamol quibe̱h take sol aj Ita̱lya ribihnal quicomonil.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Reꞌ winak reꞌreꞌ kꞌe̱ꞌ riyohbalej wach i Dios eh ncꞌutunic woꞌ lok chi coric wach rinoꞌjbal chꞌi̱l take raj pan pa̱t. Jeꞌ woꞌ chic, xa eli̱c woꞌ riban riti̱j eh yohbal woꞌ wach tumi̱n riyew queh take ra̱ꞌ riꞌsil cho i maꞌ Israhel chi quitobjic.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Pan jenaj kꞌi̱j ajic nok cꞌahchiꞌ ribanam riti̱j jeꞌ na xib o̱ra risoljic i kꞌi̱j, til xilow wach jenaj raj tzꞌeꞌ wa̱ch i Dios xchalic pan taxa̱j, xoquic cok ru̱cꞌ eh xikꞌoꞌrej cok i Corne̱lyo ru̱cꞌ ribihnal.
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Naxibiraj ribihnal i Corne̱lyo, xa cow chic xitzꞌehtaj i raj tzꞌeꞌ wa̱ch i Dios eh jeꞌ wili xikꞌor reh chi xa yoꞌjic chic wilic: «Chaj nak bih Ha̱w? nqui reh. Reꞌ raj tzꞌeꞌ wa̱ch i Dios jeꞌ wili xikꞌor reh: «Jeꞌ ricab nok reꞌ Dios maꞌ niqꞌuic ta pa ricꞌux i sukquil cꞌuxlis nwihꞌic ru̱cꞌ ruꞌum risibil jenoꞌ si̱ ncꞌataric johtok chiwach, jeꞌ woꞌ reꞌ risukquil ricꞌux nwihꞌic ruꞌum ati̱j chꞌi̱l woꞌ take toꞌbonic nayew queh tinamit eh reꞌ pahkanic xaꞌn reh, til wilic woꞌ pa ricꞌux ricꞌuꞌljic cho.
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Ruꞌum chi naribanam cho i ricꞌuꞌljic reꞌreꞌ, chatakꞌa̱ꞌ je take quib xib ok awaj camanom ar chipam i tinamit Jo̱pe chi ricꞌamaric i jenaj winak Simon ribihnal reꞌ ribihnej woꞌ chi Luch
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 maj reꞌreꞌ narikꞌoric aweh nicꞌ wach namanlajok wach animinic chiwach i Dios. Reꞌ maꞌ Luch nikꞌor aweh reꞌreꞌ, ar wilic ponok chi patanic pa ripa̱t jenaj winak aj jotzol wach tzꞌuhu̱m Simon woꞌ ribihnal reꞌ wilic maꞌ naht ta chi chi̱ꞌ maꞌ laj haꞌ, nqui xikꞌor i raj tzꞌeꞌ wa̱ch i Dios.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Nok ojonak chic i raj tzꞌeꞌ wa̱ch Dios reꞌ xcꞌulic kꞌoꞌronok reh, reꞌ Corne̱lyo xiyukꞌej take je qui̱b raj camanom chꞌi̱l i jenaj riso̱l ncamanic ru̱cꞌ reꞌ rilokꞌej woꞌ wach i Dios
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 eh xikꞌor queh chaj bih xkꞌormojic reh ruꞌum raj tzꞌeꞌ wa̱ch i Dios. Chiri̱j chic ruꞌ xitakꞌa̱ꞌ take je pan tinamit Jo̱pe chi ricꞌamaric maꞌ Luch.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Jeꞌ chic ikal jeꞌ na cablaj o̱ra reh kꞌi̱j nok ojic chic ncaꞌn take cꞌacharel reꞌreꞌ pa ribehil i tinamit Jo̱pe, reꞌ maꞌ Luch xjohtic johtok china̱ ricaꞌtik pa̱t wilic wi̱ꞌ eh ar xoquic chi ti̱j.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Nok jeꞌ reꞌ cꞌahchiꞌ ribanam, tzꞌeht peꞌ cꞌahchiꞌ ritikꞌinjic cho cꞌuxbal. Ruꞌum aj reꞌ xchalic ricꞌahric pan yejal riti̱j eh chi jeꞌ reꞌ xcꞌamaric ricapew-bal ruꞌum i Dios.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Ar ajic xilow chi reꞌ pan taxa̱j xteh cok pa̱m eh xkajic cho wach acꞌal i xa jeꞌ jenaj maꞌ laj tzꞌih pixo̱j cho chi juꞌjun reh ricajtzꞌuꞌc,
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 reꞌ wilque̱b wi̱ꞌ qꞌuih chꞌuk wach chicop quicꞌacharic wach acꞌal. Ar wilic take jeꞌ ru̱cꞌ wilic quejeb cok, chꞌi̱l take xa nquijuquej qui̱b wach acꞌal, chꞌi̱l woꞌ take quirupunic wa taxa̱j.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Chi jeꞌ aj reꞌ cꞌahchiꞌ rilom, reꞌ maꞌ Luch xibiraj jenaj kꞌoric chi jeꞌ wili: «Luch, chacansaj aweh xa paꞌ jaric chicopquilal queh wili eh chacꞌux aweh, nqui xibiraj.
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Chalic i maꞌ Luch jeꞌ wili xikꞌor: «Ha̱w, reꞌ take chicop reꞌreꞌ maꞌeta riban chi enicꞌux maj reꞌ hin maꞌ jancꞌal ta nicꞌuxum take chicop kꞌoro̱j cho ruꞌum i Cꞌuhbal Yeꞌo̱j reh Moyses chi maꞌ tare̱t ta chi cꞌuxuric, nqui xikꞌor maꞌ Luch.
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Chiri̱j reꞌ, xibiraj woꞌ chic ricaꞌpech kꞌoric chi jeꞌ wili: «Luch, eriban chi enacꞌux take chicop reꞌreꞌ ruꞌum nok reꞌ rikꞌor i Dios yuꞌna chi ta chic re̱t chi cꞌuxuric, maꞌ ricꞌul ta chic chi enakꞌor i hat chi maꞌ tare̱t ta chi cꞌuxuric, nqui woꞌ chic xibiraj.
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Nok oxpech chic ribiram i maꞌ Luch take kꞌoric reꞌreꞌ, xkirmijic woꞌ chic johtok pan taxa̱j i xa jeꞌ maꞌ laj tzꞌih reꞌreꞌ.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Ar ajic, xicohlaj riti̱j i maꞌ Luch eh chi xa nsahchic chic ricꞌux chi ricapewjic ri̱j chaj bih ra̱j rikꞌorom reꞌ xcꞌuhtjic reh, reꞌ take winak xitakꞌabjic je ruꞌum i Corne̱lyo xiponic ar Jo̱pe. Reꞌ take reꞌ chi cꞌahchiꞌ quibiram haj wilic cok ripa̱t i Simon reꞌ jotzol wach tzꞌuhu̱m nkꞌormojic reh, xiꞌo̱j woꞌ cꞌolok ru̱cꞌ pa̱t reꞌreꞌ
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 eh chi jeꞌ reꞌ xquibiraj cok wi ar cꞌahchiꞌ chi patanic i Simon reꞌ ribihnej woꞌ chi Luch.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Chi cu capewenic pe woꞌ riban i maꞌ Luch chiri̱j reꞌ xcꞌuhtjic reh, jeꞌ wili xkꞌormojic reh ruꞌum Lokꞌ laj rUxlabal i Dios: «Chabiraj i wili: Xib take winak cꞌahchiꞌca̱t quisiqꞌuim.
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Jeꞌ reꞌ kꞌuruꞌ tucten, tikajen jok cu̱cꞌ eh naquikꞌor aweh chi nawojic chiqui̱j maꞌ akꞌihtaj awi̱b chi quiwach maj nikꞌorbal i hin chi xtakꞌabjic cho acꞌamaric, nqui Lokꞌ laj rUxlabal i Dios reh.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Chalic i maꞌ Luch xkajic cho cu̱cꞌ take winak takꞌamaj take je reꞌreꞌ eh jeꞌ wili xikꞌor queh: «Reꞌ hin i winak reꞌ cꞌahchiꞌqui̱n asiqꞌuim tak. Paꞌ nak bih abe̱h tak wu̱cꞌ, nqui queh.
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Chalic take winak reꞌreꞌ jeꞌ wili xquikꞌor reh: «Pan katinami̱t wilic jenaj ajabe̱s cꞌamol quibe̱h sol Corne̱lyo ribihnal reꞌ riyohbalej wach i Dios eh ncꞌutunic woꞌ lok chi coric wach rinoꞌjbal chi quiwach take tinamit. Reꞌ ajabe̱s wili, ruꞌum reh toꞌbonic riban, holohic laj kꞌoric nbanaric chiri̱j cuꞌum chiꞌnchel take ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel wilque̱b pan katinami̱t. Reꞌreꞌ, xkꞌoꞌrjic ruꞌum jenaj raj tzꞌeꞌ wa̱ch i Dios reꞌ xkꞌoric reh chi jeꞌ wili: ‹Chatakꞌa̱ꞌ je take quib xib ok awaj camanom ar chipam i tinamit Jo̱pe chi ricꞌamaric cho ayuꞌ pan apa̱t i jenaj winak Simon ribihnal. Nok wilic chic ayuꞌ chabiraj i narikꞌorom aweh nqui xikꞌor, nqui take reh.
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Naxibiraj chi jeꞌ reꞌ maꞌ Luch xicoj take cok pan pa̱t take winak reꞌreꞌ eh xiyew quiwarbal. Naxsakꞌic lok jeꞌ ikal, reꞌ maꞌ Luch chꞌi̱l take juꞌjun chic aj niminel ar Jo̱pe xiꞌo̱j chiqui̱j take winak reꞌreꞌ ar Sesare̱ya.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Jeꞌ chic ikal xiponic pa ripa̱t i Corne̱lyo reꞌ chi ximol quiwach take ru̱cꞌ take cho chꞌi̱l take suk quikꞌoric ru̱cꞌ, uyunic chic riban quichꞌi̱l.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Ar ajic naxponic i maꞌ Luch chi chi̱ꞌ i ripa̱t, reꞌ Corne̱lyo xelic cho chi ricꞌuluric eh rehtalil chi cꞌahchiꞌ riyeb rilokꞌil i maꞌ Luch, xixucꞌa̱ꞌ ri̱b chiwach,
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 xa reꞌ laꞌ maꞌ Luch naxilow chi jeꞌ reꞌ, xichꞌihlej johtok chi kꞌab eh jeꞌ wili xikꞌor reh: «Tipa̱ꞌ johtok. Ma̱xucꞌa̱ꞌ awi̱b chiniwach ruꞌum nok reꞌ hin xa jenaj niwach awu̱cꞌ i hat, nqui reh.
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Chiri̱j reꞌreꞌ, reꞌ maꞌ Luch xoquic cok pan pa̱t chi cꞌuta̱j chic riban richꞌi̱l i Corne̱lyo. Nok wilic chic pan pa̱t, reꞌ maꞌ Luch xilow take riqꞌuihal tinamit quimolom qui̱b ar
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 eh jeꞌ wili xikꞌor queh: «Reꞌ hat-tak was tak nicha̱kꞌ awehtꞌalim tak chi reꞌ hoj ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel maꞌ riwi̱ꞌ ta chiwach i katijbal chi ta nak etikihchꞌilej tak, xa ta woꞌ nak chi ekoj-oquic pan apa̱t hat-tak maꞌ reꞌ ta hat-tak kich ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel. To̱b ta nak jeꞌ reꞌ katijbal, reꞌ hin maꞌ xnibiraj ta kꞌoric chiwach katijbal reꞌreꞌ ruꞌum nok reꞌ Dios xicꞌuhtaj wi̱n pa niti̱j chi jeꞌ ricab nok reꞌ take chicop xicꞌuhtaj chi niwach maꞌeta riban chi enikꞌor chi maꞌ tare̱t ta chi cꞌuxuric, jeꞌ woꞌ reꞌ hat-tak maꞌ riban ta chi enikꞌor aweh tak chi maꞌ tare̱t ta awihchꞌiljic tak.
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Ruꞌum aj reꞌ naxinponic cꞌamarok cho, reꞌ hin maꞌ xnikꞌihtaj ta cho wi̱b chi chalic ayuꞌ. Chaj aj bih riwi̱ꞌ chi naxinayukꞌej cho ayuꞌ? nqui maꞌ Luch.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Chalic Corne̱lyo jeꞌ wili tohkꞌ rikꞌorom reh: «Ha̱w, quejeb cho kꞌi̱j yuꞌna jeꞌ woꞌ na ricab i o̱ra wili, reꞌ hin cuyuj wiꞌc niban chi ti̱j ayuꞌ pa nipa̱t. Nok cꞌahchiꞌqui̱n chi ti̱j xib o̱ra chic risoljic i kꞌi̱j, xwilow chi jenaj winak xa nrepretic chic risakomil i risoꞌ xpaꞌlajic chi niwach
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 eh jeꞌ wili xikꞌor wi̱n: ‹Corne̱lyo, reꞌ pahkanic naꞌn johtok chiwach i Dios til wilic woꞌ cho pa ricꞌux chi naca̱t ricꞌuꞌlem cho ruꞌum reh risukquil cꞌuxlis riyew take toꞌbonic naꞌn queh tinamit eh ruꞌum aj reꞌ cꞌahchiꞌ ricꞌuꞌlem cho na̱ yuꞌna.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Reꞌ aj wili chaꞌn kꞌuruꞌ: Chatakꞌa̱ꞌ je take quib xib ok awaj camanom chipam i tinamit Jo̱pe chi ricꞌamaric cho awu̱cꞌ i jenaj winak Simon ribihnal reꞌ ribihnej woꞌ chi Luch maj reꞌreꞌ narikꞌoric aweh chaj chic bih raj chi na̱banam naꞌocok i Lokꞌ laj rUxlabal i Dios pan awa̱mna. Reꞌ maꞌ Luch reꞌreꞌ, ar patanic riban ponok pa ripa̱t i jenaj winak aj jotzol wach tzꞌuhu̱m, Simon woꞌ ribihnal reꞌ wilic maꞌ naht ta chi chi̱ꞌ maꞌ laj haꞌ, nqui wi̱n.
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 «Ruꞌum aj chi jeꞌ reꞌ xkꞌormojic wi̱n, reꞌ hin xnitakꞌa̱ꞌ je acꞌamaric chi jumehkꞌil eh kꞌe̱ꞌ tare̱t chi reꞌ hat xacꞌuꞌlej cho na̱ i chalic ayuꞌ. Yuꞌna aj ruꞌ, ayuꞌ wilco̱j chiꞌnchel hoj chiwach i Dios chi ribirmijic haj wilic narikꞌorom ru̱cꞌ achi̱ꞌ i hat, nqui Corne̱lyo.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Naxibiraj i maꞌ Luch chi jeꞌ reꞌ, jeꞌ wili xikꞌor queh: «Yuꞌna aj ruꞌ reꞌ hin til xnirak chiri̱j chi reꞌ Dios til maꞌ hab ta wach toco̱m riliric riban maj reꞌ Dios maꞌ xa reꞌ ta take wich ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 nponic chiwach quicoꞌljic, jeꞌ laꞌ woꞌ take maꞌ reꞌ ta ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel jeꞌ ru̱cꞌ nquiyohbalej wach eh nquicꞌuhtaj lok i coric laj noꞌjbal.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Ruꞌum aj reꞌ to̱b ta maꞌ reꞌ hat-tak ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel, nanikꞌorom woꞌ aweh tak riCꞌuhbal i Dios reꞌ cꞌahchiꞌ woꞌ rikꞌormojic queh take ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel maj queh take ruꞌ cꞌahchiꞌ nikꞌorom i holohic laj kꞌoric chiri̱j i Jesus chi reꞌreꞌ i Ajabe̱s Pahbamaj chi Kꞌatal Kꞌoric chi kana̱ chiꞌnchel i hoj cꞌacharel.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 «Chiri̱j i holohic laj kꞌoric chiri̱j i Jesus, reꞌ hat-tak awehtꞌalim tak i ribiral wili: Nok reꞌ Wa̱n ripꞌutum chic cho rikꞌormojic queh tinamit chi naquikahsam quiha̱ꞌ, xa ar woꞌ pa riyukꞌul Calile̱ya xpꞌuhtic cho rikꞌormojic ribiral i Jesus cu rehtal xo̱j lok rikꞌormojic chi junsut riyukꞌul Jure̱ya. Reꞌ ribiral reꞌreꞌ rikꞌor
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 chi reꞌ Jesus reꞌ ribihnej chi aj Nasaret reꞌ xyeꞌeric rajawric ruꞌum i Dios naxtakꞌabjic cho Lokꞌ laj Uxlabal ru̱cꞌ, yohbal wach atoꞌbil xiban ru̱cꞌ ritoꞌbal i Dios jeꞌ ricab naxicowsaj take chiꞌnchel yowaꞌi̱b chꞌi̱l take tiꞌ wilque̱b pan kꞌab aj Yahm.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 «Reꞌ hoj xkilow chiꞌnchel reꞌ chaj bih xiban pan tinamit Jerusalen, jeꞌ woꞌ pan toco̱m chic tinamit reh riyukꞌul Jure̱ya eh ruꞌum reꞌ nkayew kachi̱ꞌ chi jeꞌ reꞌ xiban cho. Jeꞌ woꞌ nkayew kachi̱ꞌ chi reꞌ Jesus reꞌreꞌ, reꞌ xquichꞌila̱ꞌ wach curu̱s chi ricansjic,
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 reꞌ Dios xucsaj cho pa ro̱x kꞌi̱j reh riquimic eh ru̱cꞌ chi jeꞌ reꞌ xiban i Dios, reꞌ Jesus xicꞌuhtaj woꞌ chic ri̱b chi cꞌachlic.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Reꞌ cok ruꞌ maꞌ queh ta chic chiꞌnchel tinamit xicꞌuhtaj ri̱b, xa keh laꞌ chic i hoj reꞌ richihim cho kawach i Dios nok chi cu cꞌachlic pe cho Jesus reh chi reꞌ hoj nakayeꞌbic kachi̱ꞌ chiri̱j ructic cho chi quixilac camnak. Jeꞌ aj reꞌ ruꞌ, reꞌ hoj reꞌ xkaꞌn cho kawaꞌ kaha̱ꞌ ru̱cꞌ Jesus nok uctunak chic cho chi quixilac camnak,
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 xojritakꞌa̱ꞌ i Jesus chi rikꞌormojic queh chiꞌnchel i tinamit chi xuctic woꞌ chic chi cꞌacharic. Jeꞌ woꞌ, xikꞌor woꞌ keh chi nakayeb kachi̱ꞌ chiri̱j i cꞌuhbal jeꞌ wili rikꞌor: ‹Reꞌ Jesus reꞌ xcojoric ruꞌum i Dios chi chꞌukul wach mahc queh take cꞌachalque̱b, jeꞌ woꞌ chi queh take camnak chic take,
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 reꞌ aj reꞌ xkꞌormojic cahnok ribiral cuꞌum take aj kꞌorol riCꞌuhbal i Dios najtir cho kꞌi̱j naxquikꞌor cho chi reꞌ yeꞌo̱j cho rajawric chi Kꞌatal Kꞌoric, reꞌreꞌ naricuybic woꞌ rimahc i xa hab wach narichꞌica̱b ricꞌux chiri̱j, nqui rikꞌor i cꞌuhbal reꞌreꞌ, nqui maꞌ Luch.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Cu kꞌoric pe woꞌ riban i maꞌ Luch, xchalic i Lokꞌ laj rUxlabal i Dios chi wihꞌic pan ca̱mna take nicꞌ nimal cꞌahchiꞌque̱b chi birinic.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Reꞌ take aj niminel ra̱ꞌ riꞌsil cho take maꞌ Israhel quihchꞌilinic ponok reh maꞌ Luch, naxquilow chi reꞌ take maꞌ reꞌ ta ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel xyeꞌeric woꞌ queh i Lokꞌ laj Uxlabal chi jeꞌ ricab jenoꞌ quisi̱, kꞌe̱ꞌ xsahchic quicꞌux
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 ruꞌum xquibiraj chi reꞌ take cꞌacharel reꞌ cu reꞌ ti juncꞌam quinimem i Dios, pan toco̱m chic kꞌoric cꞌahchiꞌ quiyeb johtok rilokꞌil ribihnal i Dios.
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Ar aj ruꞌ naxilow maꞌ Luch chi xchalic i Lokꞌ laj rUxlabal i Dios cu̱cꞌ chiꞌnchel take wilque̱b ar, jeꞌ wili xikꞌor queh take wilque̱b ponok chiri̱j: «Reꞌ take kas kacha̱kꞌ wili xquicꞌul chic i Lokꞌ laj rUxlabal i Dios jeꞌ ricab naxkacꞌul i hoj aj niminel reh Jesus jeꞌ ru̱cꞌ ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel. Yuꞌna kꞌuruꞌ maꞌ eta chic riban chi enpitjic queh chi enkahsjic quiha̱ꞌ, nqui queh.
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Chi jeꞌ reꞌ xpahkaljic queh chi naquikahsam quiha̱ꞌ chi nacaꞌnam chi raj tahkanel chic Ajabe̱s Jesus reꞌ Pahbamaj chi Kꞌatal Kꞌoric. Jeꞌ aj reꞌ ruꞌ nok kajanak chic quiha̱ꞌ, reꞌ take acꞌ aj niminel reꞌreꞌ xquipahkaj reh maꞌ Luch chi naricahnic quib xib ok kꞌi̱j chi quixilac chi ulaꞌanic chꞌi̱l take richꞌi̱l.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.