Lucas 10
Cohãcjʉ̃ Yere Yahuducuri Tju (PIRNT) vs AAI
1 Came Jesu apequina buheyequinare setenta y dos buheyequinare bese, macaripʉ tiquiro wahato pano ohoyuahye. Ti macarine pʉeyequina dihita ohoyuahye tiquiro.
1 Iti ufunamaim Jesu orot afa’abo rubinih, nah etei 72. Naatu efan i na bainanawanamih notanot imaim rouru’ab wan iyafarih hin. Bar awan, awan hirun hitit hibinan hiremor.
2 Sa ohoyuro ohõ saha ni yahuahye tiquinare queoye mehna buhero:
2 Jesu iuwih eo, “Masaw i gagamin na’in iyamur, baise fourayah i matan ta’amo. Isan imih Regah fourayan matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah moumurihika niyafarih hinan masaw hinafour.
3 Wahaya mʉsa. Mʉsare yʉhʉ ohogʉ̃ mʉsa oveja pohne yayia watoa tiquina ijiro sahata mʉsa gʉ̃hʉ ñañequina usuayequina watoa ijinata.
3 Kwatit kwan! Sheep na’atube abiyafari haru kakafih wanawanahimaim kwananamih.
4 Niñeru ajurore, paji cjũri ajuro gʉ̃hʉre, dahpo suhtire nedacãhña. Mʉsa mahapʉ tinina apequinare boca sa yahuducueracãhña. Poto wahaya.
4 Kwanatitit umamaim men Kaukut ta kwanab, hafoy, a baibiyow ta kwanab; naatu efamaim men kwanabat sabuw kwanibabatiyihimih.
5 Ijipihtiye mʉsa sajãñe wʉhʉsepʉ sajãna, “Ahri wʉhʉ cjẽna quehnoano ijiahro”, ni mʉhtaña.
5 Bar menatan kwanarur wantoro’ot kwanao, “Tufuw kwa etei isa nama.’
6 Ti wʉhʉ cjẽna quehnoano mehna ijiyequina cahmequeno marieñequina tiquina ijigʉ̃, tire niña tiquinare. Quehnoano mehna tiquina ijieragʉ̃ ihñana ti wʉhʉ cjẽnare sa niedacãhña.
6 Naatu nati bar wanawanan tufuw ana orot nama’am na’at, kwa tufuw kwabitin boro nab, baise en na’at, a tufuw kwabitin boro namatabir maiye kwanab.
7 Ihcã wʉhʉpʉ sajã sadʉcana tiquina quehnoañequina ijigʉ̃ ti wʉhʉpʉta tojoaya. Topʉ tiquina duhu peorire ihya, sihniña. Dahrayequinare tiquina wapatayere neno cahmene. Sa yena tiquina wapatayere tiquina neno sahata tiquina duhu peorire neña mʉsa gʉ̃hʉ. Sa yena ihcã wʉhʉpʉta mʉsa esari wʉhʉpʉta ijina, ti maca cjẽ wʉhʉsepʉ carĩ tiniedacãhña.
7 Naatu bar nati kwarun kwabaib imaim kwanama, siwar abisa’awat tibit i kwanabow kwanaa kwanatom bairi kwanama, anayabin bowabow sabuw tebowabow i hai baiyan tebaib. Naatu men bar bar afe kwana yara’ara’ah kwanaremor.
8 Macapʉre mʉsa esana to cjẽna pehe mʉsare tiquina cahmeñequina ijigʉ̃ ti ihyayere tiquina duhu peorire ihyaya.
8 Bar merar menatan kwanatitit a merar hinay hinabuwi, abisa hinabit kwanab kwana’aan,
9 To cjẽna dohatiyequinare yʉhdʉoya. Sa yena ohõ saha niña to cjẽnare: “Cohãcjʉ̃ yojopʉre mari pʉhtoro tiquiro ijiati mehenogã dʉhsare”, niña tiquinare.
9 nati bar meraramaim sawusawuwih kwaniyawasih, naatu hai tur kwana’owen ‘God ana aiwob i natit sawar.’
10 Ape macapʉ mʉsa esagʉ̃ tiquina pehe mʉsare cahmedaboaga. Tiquina cahmedagʉ̃ ihñana ti maca decopʉ waha, ohõ saha niña tiquinare.
10 Baise bar merar menatan kwanarur sabuw men a merar hinayiy, kwanatit ef yan kwanabat kwanao,
11 “Ahri maca cjẽ dihtare dahpocãri cjẽ dihtare wejẽ site cohãna niaja ʉsãre mʉsa cahmedari buhiri ihñona. Sa yena ahrire wacũña. Cohãcjʉ̃ mari pʉhtoro yojopʉre tiquiro ijiati mehenogã dʉhsare”, niña tiquinare.
11 ‘Aki ai fofob iti a bar a meraramaim arutatab bebeyan abimatnuwi kwa a baimakiy isan. Baise men nuhi nabur God ana Aiwob i na iyubin sawar.’
12 Mʉsare poto niita niaja. Sodoma cjẽna ña yʉhdʉayequina ijiahye. Tiquina sa ijiepegʉ̃ta pihtiati deco ijigʉ̃ Cohãcjʉ̃ tiquiro buhiri dahreati deco ijigʉ̃ Sodoma cjẽna yʉhdʉoro mʉsare cahmeeñequina pehere buhiri dahrerota, niahye Jesu.
12 Anababatun a tur ao’owen baibatebat ana veya nati bar merar sabuw i boro baimakiy gagamin na’in hinab, men Sodom sabuw hibaib na’atube’emih.
13 Came Jesu ohõ saha niahye macari cjẽnare:
13 Chorazin sabuw naatu Bethsaida sabuw, kwa i boro sawar kakafin maiyow isa namatar! Anayabin ina’inan iti kwa biyamaim asisinaf marasika Taiya, Sidon sabuw biyahimaim ata sinaf, mar ta’imon boro hai bowabow kakafih notawiyen isan yuhwah gao hitarab hai kakafih hitae’en!
14 Cohãcjʉ̃ tiquiro buhiri dahreati deco ijigʉ̃ Tiro cjẽna, Sidõ cjẽna yʉhdʉoro mʉsa pehere mʉsa ñari buhiri mʉsare tutuaro buhiri dahrerota tiquiro.
14 Baise baibatebat ana veya Taiya naatu Sidon sabuw God boro kaifai nakabibirih, naatu kwa i boro baimakiy gagamin na’in kwanab.
15 Capernau cjãna, mʉsa esa tuharo ʉhmʉsepʉ waha duamene. Mʉsa sa waha duepegʉ̃ta mʉsa ñari buhiri mʉsare Cohãcjʉ̃ pecapʉ cohãnota, niahye Jesu.
15 Kwa Capernaum sabuw! Wab kwabora’ah a fair kwabibigan, God boro nagurusi morob ana efanamaim nitaiy kwanare!”
16 Sa ni tuhasa Jesu tiquiro buheyequinare yahuahye:
16 Naatu Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Orot yait a tur enonowar, nati i ayu au tur enonowar, na’atube orot yait ekwakwahiri nati i ayu ekwakwahiru. Naatu orot yait ayu ekwakwahiru, nati i yait ayu iyafaru anan i ekwakwahir.”
17 Came setenta y dos buheyequina bucueye mehna tojoa wihiahye:
17 Orot nah etei 72 yasisiramaim hina Jesu biyan hitit hio, “Regah, o wabimaim demon au’uwih i mar ta’imon fanai hibai hititit.”
18 Tiquina sa nigʉ̃ Jesu yʉhtiahye tiquinare:
18 Jesu iyafutih eo, “Satan marane namanamar na’atube bokiyakiyat hea’obow re’er a’itin.
19 Quehnoano tʉhoya. Mʉsare yʉhʉ tutuayere ohou yʉhʉ. Sa yegʉ añaa parire, cutipa parire, watĩnore marine ihña tuhtiriquirore mʉsa yʉhdʉdʉcatire ohou yʉhʉ. Sa ye tiquina mʉsare ñano ye masiedare.
19 Kwananowar fair etei kwa ait aonowahi sawar, imih kwa boro kok naatu sana’ar tafah kwanabat kwanaremor, na’atube rakit hai ahay hai waf etei boro kwanawasatan, boro men abis ta niyababanimih.
20 Yʉhʉ sa ohoepegʉ̃ta watĩa mʉsare tiquina yʉhdʉdʉcaeragʉ̃ ihñana ti dihitare bucueracãhña. Ahri pehere bucueya. Ʉhmʉsepʉ Cohãcjʉ̃ yequina tiquina wamene tiquiro ojoa ohõri tjupʉ mʉsa wamene tiquiro ojoa ohõgʉ̃ ihñana, ti pehere bucueya mʉsa, niahye Jesu tiquinare.
20 Naatu demon kakafih kwa’uwih fana hibai hibibihir isan men kwaniyasisir. baise maramaim God wab kikirum isan i kwaniyasisir.”
21 Ti pjere Espíritu Santo Jesure tutuaro bucuegʉ̃ yeahye. Sa yero Jesu ohõ saha niahye:
21 Nati ana veya’amaim God Anunin Kakafiyin Jesu iwa’an yan wanawanan yasisir awan karatan eo, “Tamai o i mar tafaram ana aiwob! A merar ayiy anayabin sawar iti etei o sabuw so’obayah naatu sabuw notanotayah men i’obaiyih, baise ibun na’atube ma’am boro’obo natunat bereberefiy i i’obaiyih tesoso’ob isan, Tamai a merar ayiy, iti sawar etei i o a kokomaim isinaf temamatar.”
22 —Yʉhʉ Pacʉ ijipihtiyere yʉhʉre ohori. Yʉhʉ Pacʉ dihita yʉhʉre masine. Yʉhʉ gʉ̃hʉ tiquirore masiaja. Yʉhʉ beseriquina gʉ̃hʉ tiquirore masine, yʉhʉ masi dutiyequina ijiye. Topequinata yʉhʉ Pacʉre masiaja ʉsã, niahye Jesu.
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Sawar tutufin etei Tamai ayu itu, men yait ta so’ob ayu i God Natun, baise Tamai akisinamo so’ob, na’atube men yait ta Tamai so’ob, baise ayu i Natun akisu’umo aso’ob. Naatu sabuw iyabowat i Natun rurubinihiwat boro God isah nirerereb hinaso’ob.”
23 Tiquiro sa nidi bato tiquina sehsaro ijigʉ̃ Jesu tiquiro buheyequinare ohõ saha niahye:
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah akisihimo iuwih eo, “Kwa i kwabiyasisir anayabin God ana bowabow anababatun mata yan kwa’i’itin.
24 Ijirota ijire. Peyequina Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquina, ihquẽ yehpari cjẽna pʉhtoa gʉ̃hʉ yojopʉ mʉsa ihñarire ihña duamahye tiquina gʉ̃hʉ. Sa ye mʉsa tʉhori gʉ̃hʉre tʉho duamahye, niahye Jesu.
24 Anababatun a tur ao’owen, dinab oro’orot naatu aiwob sabuw hikok kwanekwan kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar, i hitanowar, baise men hi’itin naatu men hinowar.”
25 Ti pjeta judio masare buheriquiro Jesu cahapʉ wihi, Jesure tiquiro ñano yahuducugʉ̃ ye duamahye:
25 Ofafar bai’obaiyenayan orot so’obayan ta, Jesu baikubibiruwinamih misir ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, ayu i boro abisa anasinaf ma’ama wanatowan anab?”
26 Tiquiro sa nigʉ̃ Jesu yʉhtiahye tiquirore:
26 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in ibiyab hai yabih abisa’awat i’itan?”
27 Jesu sa nigʉ̃ tiquiro yʉhtiahye:
27 Orot iya’afut eo, “Regah, a God isan, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a fair tutufin etei, naatu a not tutufin etei a Regah isan iniyabow, naatu taituwa isah iniyabow, o taiyuw isa kubiyabow na’atube.”
28 Tiquiro sa nigʉ̃ Jesu yʉhtiahye:
28 Jesu iya’afut eo, “Abisa i’o i tur anababatun i’o, isan imih kwen abisa i’o na’atube kusinaf saise ma’ama wanatowan boro inab.”
29 “Ahriquiro Cohãcjʉ̃ dutiyere ye pehoriquiro ijire”, masa tiquirore tiquina ni ihñagʉ̃ cahmeahye judio masare buheriquiro. Sa cahmeno tiquiro Jesure ohõ saha ni sinituahye:
29 Baise ofafar bai’obaiyenayan taiyuwin bora’ah na’atube, imih Jesu ibatiy maiye, “Ayu taituwau i iyab?”
30 Tiquiro sa nigʉ̃ Jesu ohõ saha ni queoye mehna piti dahre buheahye:
30 Jesu iya’afut eo, “Ana veya ta Jerusalemane orot ta au Jericho re inan basit, sabuw kakafih wanawanah run, hitit ana faifuw hi’oromen hibai hirab hitaiy re imamayay in, ana sawar hibow hibihir hin. Bainowah orot binanawan hirab imamayay inu’in|alt="thieves attacking traveller" src="CN01745B.TIF" size="col" loc="Luk 10.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.30"
31 Ti pjeta pahi ti mahapʉ ahtahye. Sa ahtaro tiquina quẽdiquirore ihñaeperota maha ape sie dʉhtʉ cahapʉ yʉhdʉ cãa wahahye.
31 Nati veya ta’imon firis ibo Jerusalemane au Jericho re inan basit, orot ef awan inu’in itin, baise ef sisibin raunane yagebageb bihir in.
32 Sa ye Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉ dahrariquiro gʉ̃hʉ pejecʉoriquiro cahapʉ esa, tiquirore ihña, maha ape siepʉ yʉhdʉ cãa wahahye.
32 Levi orot ibo auman nati ef ta’imon re nan orot inu’in itin, naatu ef au waraunane yagebageb in.
33 Sa ye Samaria cjʉ̃no pehe topʉ waha, yoa cjũnopʉ pejecʉoriquirore ihña, tiquirore paja ihñahye.
33 Baise Samaria orot nati ef ta’imon remor re nan orot inu’in koun yen, naatu nuware i’itin ana veya’amaim ana yababan ra’at.
34 Sa yero tiquiro pejecʉoriquiro cahapʉ esa, ʉhse, vino mehna moredire tiquiro camine pio peoahye. Pio peo tuhasa suhtiro cahsero mehna dʉhteahye tiquiro camine. Tuhasa, pejecʉoriquirore tiquiro yaquiro burro bui duhu peo, carĩni wʉhʉpʉ ne cãhye tiquirore. Topʉ ijiro, Samaria cjʉ̃no quehnoano ihña ihboahye tiquirore. |src="CN01749B.TIF" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="San Lucas 10.34"
34 Basit na orot inu’inumaim tit, biyan feher matahimaim raiy isusuwa’en naatu biyan fiyow sawar, basit bai ana donkey afe’en yara’ah naatu bai hin nanawan bar ta imaim yai ma’uh ma.
35 Ape deco tiquiro carĩni wʉhʉ upʉrore pʉa cjoe niñeru cjoerire oho, ohõ saha niahye: “Ahriquirore ihña ihboya. Ahri esa tuhaeragʉ̃ pari turi tojoa tagʉ wapa ye pehoutja”, niahye Samaria cjʉ̃no wʉhʉ upʉrore, niahye Jesu.
35 Hi’in marto ana kaukut eofere kabay rou’ab bai orot bar kaifenayan itin eo, ‘Iti orot inakaif airi kwanama, naatu abisa’awat isan inasisinaf ana matabir anan au tur ina’owen boro anibaiyani.’”
36 Sa ni tuhasa judio masare buheriquirore sinituahye Jesu:
36 Iti na’at eo sawar basit, Jesu orot ibatiy, “Orot tounu wanawanahimaim orot menatan i taituwan kakafih hirab inu’in isan ana yabow i’inuw?”
37 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro buheriquiro pehe Jesure yʉhtiahye:
37 Ofafar bai’obaiyenayan Jesu iya’afut eo, “Orot taituwan itin yan baban bibais.” Imaibo Jesu orot iu, “Kwenan nati na’atube kusinaf.”
38 Sa ye Jesu tiquiro buheyequina mehna tiquina wahagʉ̃, ape macapʉ tiquina tinigʉ̃, Marta wame tiricoro tiquinare ticoro ya wʉhʉpʉ sajã ta dutiahye.
38 Jesu ana bai’ufununayah bairi efamaim hiremor hinan basit hina babin wabin Martha ana bar ana meraramaim hitit; hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
39 Ticoro bahoro María tiquiro dahpocãri cahapʉ duji, tiquiro buheyere tʉhoahye.
39 Naatu i tain Mary na Jesu nanamaim mare ma, Jesu abisa eo i ma nonowar, Martha bay ebitab, Mary Jesus a namaim ma tur enonowar|alt="Martha cooking Mary sitting at Jesus’ feet" src="CN01750B.TIF" size="col" loc="Luk 10.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.39-42"
40 Ticoro sa yegʉ̃ ihñano Marta ticoro dahraye peye ijigʉ̃ usuahye. Sa yero ticoro Jesure yahuahye:
40 baise Martha bowabow etei akisin bowabow isan yan so’ar na eo, “Regah Mary sawar etei ihamiyen akisu abowabow ku’i’itin i mi’itube kunotanot? Karam boro itau tan tibaisu airi ata bow ai en?”
41 Ticoro sa nigʉ̃ Jesu yʉhtiahye:
41 Regah iya’afut eo, “Martha, Martha, o i sawar moumurih na’in isah inot a yababan ra’at ya esoso’ar,
42 Cohãcjʉ̃ tiquiro yere tʉho dutire. María quehnoañene yero taro, tire cahmene. Sa yegʉ yʉhʉre ticoro tʉhogʉ̃ “Yedohogo wahaya”, niedaja ticorore, niahye Jesu Martare.
42 baise sawar ta’imon i takokok gagamin. Mary i sawar gewasih rubin, naatu boro men yait biyanamaim nabosairimih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.